2021 me­tų Vil­niaus kny­gų mu­gė­je – aly­tie­tiš­kas ak­cen­tas. Au­to­rius ti­ki, kad kny­ga „Tai ko­dėl jie žu­vo?” taps best­se­leriu (2)

Saulė Pinkevičienė
Šurkus
Gintaras Šiurkus: „Ra­šau ei­li­niam skai­ty­to­jui, o ne is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­rams, spe­cia­lis­tams ar avia­to­riams, ku­rie Da­riaus ir Gi­rė­no is­to­ri­ją ži­no ge­riau už ma­ne.“ Zitos Stankevičienės nuotr.
Jau ta­po gra­žia tra­di­ci­ja, kad Vil­niaus kny­gų mu­gė­je pri­sta­to­mi ir su Aly­tu­mi su­si­ję lei­di­niai. Šie­met tai bus orei­vio iš Ne­mu­nai­čio Gin­ta­ro Šiur­kaus kny­ga apie Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no žy­gį. „Tai – Da­riaus sva­jo­nė, kny­gą jis ke­ti­no pa­ra­šy­ti lie­tu­vių ir an­glų kal­bo­mis po to, kai, dar kar­tą per­skri­dęs At­lan­tą, su­grįš į Niu­jor­ką“, – sa­ko G.Šiur­kus, ža­dan­tis, kad jo ra­šo­mo­je kny­go­je bus pa­teik­ta ne tik nau­ja do­ku­men­ti­nė me­džia­ga apie „Li­tu­a­ni­cos“ skry­dį, bet ir ki­toks is­to­ri­nių įvy­kių ver­ti­ni­mas. Ir jau vien dėl šios prie­žas­ties, au­to­riaus įsi­ti­ki­ni­mu, kny­ga taps best­se­leriu. Apie bū­si­mą kny­gą Gin­ta­ras, eks­me­di­kas ir oro ba­lio­nų pi­lo­tas bei įvai­rių spor­ti­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius, pa­pa­sa­ko­jo ir „Aly­taus nau­jie­nų“ skai­ty­to­jams.

– Kaip at­si­ra­do idė­ja pa­ra­šy­ti kny­gą ir kas bu­vo pir­mi­nis – no­ras pa­ban­dy­ti, ar tai įma­no­ma, ar kny­ga kaip te­mos – Da­riaus ir Gi­rė­no žy­gio, ki­to­kio fak­tų ver­ti­ni­mo at­sklei­di­mas?

– Kny­gos idė­ja iš­si­ru­tu­lio­jo iš su­pra­ti­mo, kad Li­tu­a­ni­cos skry­džio 100-ojo ju­bi­lie­jaus var­gu ar pa­vyks su­lauk­ti, to­dėl rei­kia kaip nors ypa­tin­gai pa­mi­nė­ti 90-ąjį. Ke­ti­nu kar­tu su Ro­lan­du Pa­ksu įsi­gy­ti 1929 me­tais pa­ga­min­tą lėk­tu­vą Bel­lan­cą CH-300 Pa­ce­ma­ker ir, už rė­mė­jų lė­šas ją pri­tai­kius trans­at­lan­ti­niam skry­džiui, at­skris­ti iš Niu­jor­ko į Kau­ną be nu­si­lei­di­mo.

Rink­da­mi au­kas Bel­lan­cos per­da­ry­mui į Li­tu­a­ni­cą, skrai­dy­si­me po vi­sus Lie­tu­vos ae­ro­dro­mus ir telk­si­me ben­dra­min­čius. Ži­no­da­mas, kad gau­ti yra leng­viau, jei pats tu­ri ką duo­ti, pa­ra­šiau įžval­gų kny­gos „Tai ko­dėl jie žu­vo?“ pir­mą­ją da­lį „Kas į juos šau­dė“.

– Už­mo­jis pa­ra­šy­ti „best­se­lerį na­mų šei­mi­nin­kėms“ – kaip įma­no­ma tai pa­da­ry­ti, ra­šant to­kia te­ma?

– Vi­sų pir­ma, žo­džių jun­gi­nys na­mų šei­mi­nin­kės ga­li kaž­kam ne­pa­tik­ti, to­dėl su­si­tar­ki­me, kad jį nau­do­da­mi ne­ke­ti­na­me nie­ko įžeis­ti. Už­si­min­da­mas apie na­mų šei­mi­nin­kes, no­rė­jau pa­sa­ky­ti tik tiek, kad ra­šau ei­li­niam skai­ty­to­jui, o ne is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­rams, spe­cia­lis­tams ar avia­to­riams, ku­rie Da­riaus ir Gi­rė­no is­to­ri­ją ži­no ge­riau už ma­ne.

An­tra, no­riu pri­min­ti, kad žo­dis best­se­leris, iš­ver­tus į lie­tu­vių kal­bą, reiš­kia ge­rai par­duo­da­mas. Jei kny­gos iš­per­ka 3 tūks­tan­čius eg­zem­plio­rių – Lie­tu­vo­je tai jau best­se­leris. To­kios kny­gos ge­riau­siu at­ve­ju su­da­ro tik 10 pro­cen­tų vi­sų iš­lei­džia­mų.

Ne­su­tin­ku su nuo­mo­ne, kad kny­ga apie Da­rių ir Gi­rė­ną ne­ga­li bū­ti best­se­leriu, nes tai nu­nei­gė Pet­ras Jur­gė­la dar 1935 me­tais, kai jo kny­gos Spar­nuo­ti lie­tu­viai Da­rius ir Gi­rė­nas bu­vo par­duo­ta 14 tūks­tan­čių eg­zem­plio­rių. Šis re­kor­das (tu­riu ome­ny­je ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos re­kor­dus, nes So­vie­tų Lie­tu­vo­je vei­kė ki­ti dės­niai) pa­ge­rin­tas tik mū­sų ne­pri­klau­so­my­bės lai­kais ir tik ke­le­to au­to­rių, tarp ku­rių yra Rū­ta Va­na­gai­tė (Ne bo­bų va­sa­ra – 60 tūkst.) ir Kris­ti­na Sa­ba­liaus­kai­tė (Pet­ro im­pe­ra­to­rė – 70 tūkst.).

Tai­gi ir la­bai ma­žo­je Lie­tu­vos rin­ko­je pa­si­tai­ko la­bai sėk­min­gų pa­vyz­džių.

– Ar ne­ky­la ri­zi­ka tap­ti gel­to­ną­ja li­te­ra­tū­ra?

– Jei kny­ga bus pa­klau­si ir ma­siš­kai skai­to­ma, kaip kad bu­vo skai­to­ma bul­va­ri­nė li­te­ra­tū­ra, tai pa­va­din­čiau ne ri­zi­ka, bet sėk­me. Gel­to­no­ji li­te­ra­tū­ra ir best­se­leris skai­to­mu­mo pras­me yra si­no­ni­mai. Gel­to­no­sios li­te­ra­tū­ros ter­mi­nas at­si­ra­do XIX am­žiaus ant­ro­sios pu­sės Pran­cū­zi­jo­je, kai pra­mo­gi­nė li­te­ra­tū­ra pra­dė­ta spaus­din­ti di­de­liais ti­ra­žais ant pi­gaus gel­to­no po­pie­riaus.

Kny­gos pir­mos da­lies epi­lo­ge aš są­mo­nin­gai spe­ku­liuo­ju aliu­zi­ja į gel­to­ną­ją li­te­ra­tū­rą:

„Kny­go­je pa­ra­šy­ta daug tie­sos, to­dėl ne vi­si, ją per­skai­tę, li­ko pa­ten­kin­ti. Tie, ku­rie tu­ri ki­tą nuo­mo­nę ar ku­riems kny­ga ne­pa­ti­ko, ga­li gal­vo­ti, kad tai men­ka­ver­tis bul­va­ri­nis skai­ta­las, gel­to­no­ji li­te­ra­tū­ra.“

Kad taip ma­ny­ti ir sa­ve pa­tei­sin­ti bū­tų leng­viau, kny­ga spe­cia­liai at­spaus­din­ta ant gels­vo po­pie­riaus – kaip to laik­me­čio, ku­riuo vy­ko Da­riaus ir Gi­rė­no dra­ma, gel­to­no­ji li­te­ra­tū­ra.

– Ta­čiau net ir „best­se­leryje na­mų šei­mi­nin­kėms“ avia­ci­jos is­to­ri­jos te­ma­ti­ka rei­ka­lau­ja su­ba­lan­suo­ti rei­ka­la­vi­mus do­ku­men­ti­nias fak­tais pa­grįs­tai li­te­ra­tū­rai, tie­sa? Kal­bu apie iš­na­šas, nuo­ro­das, šal­ti­nius ir pa­na­šiai?

– To­kie rei­ka­la­vi­mai blaš­ko ei­li­nio skai­ty­to­jo dė­me­sį ir ma­no skai­ty­to­jams yra ne­rei­ka­lin­gi, to­dėl į juos at­si­žvelg­ta tik mi­ni­ma­liai. Jei­gu kam nors kils no­ras įdo­mią kny­gą pa­vers­ti moks­li­niu trak­ta­tu, ga­lės pats su­si­ras­ti šal­ti­nius ir už­si­ra­šy­ti, ku­ri ei­lu­tė iš ku­rio pus­la­pio ci­tuo­ja­ma. Ma­no kny­gos ver­tė yra ne li­te­ra­tū­ri­nis sti­lius ir ne rei­ka­la­vi­mų tiks­lus įgy­ven­di­ni­mas, bet ori­gi­na­lios min­tys, ku­rių dar nie­kas ne­su­dė­jo į jo­kią di­ser­ta­ci­ją.

– Ko­kio­je sta­di­jo­je kny­ga šiuo me­tu?

– Kny­gos pir­ma da­lis yra pa­ra­šy­ta ir ruo­šia­ma spau­dai. Ji bus pri­sta­ty­ta Vil­niaus kny­gų mu­gė­je ge­gu­žės 6–9 die­no­mis.

– Kas bu­vo di­džiau­sias iš­šū­kis ra­šant kny­gą ir kas pa­si­ro­dė ne­ti­kė­čiau­sia – ra­šy­mo ir tu­ri­nio pras­me?

– Kai pra­dė­jau ra­šy­ti, ne­si­ti­kė­jau, kad su­ži­no­siu tiek daug įdo­mių de­ta­lių. Tur­būt di­džiau­sias iš­šū­kis bu­vo tai, kad ne­pa­vy­ko su­ras­ti mo­kan­čio ra­šy­ti ben­dra­au­to­rio. Ne­ti­kė­tu­mas (ku­rio tik­rai ne­sie­kiau) – ma­nau, bus tai, kad kny­ga taps skan­da­lin­ga.

– Kal­bant apie te­mą, le­gen­di­nį la­kū­nų Da­riaus ir Gi­rė­no žy­gį, ar jau te­ko su­si­dur­ti su re­ak­ci­ja, kad bū­si­ma kny­ga yra tam tik­ras mi­to nu­vai­ni­ka­vi­mas? Kad ne bet kas ga­li lies­tis prie ši­tos is­to­ri­jos, kad vis­kas jau pa­sa­ky­ta Gra­ži­nos Svi­ders­ky­tės kny­go­je ir pa­na­šiai?

Gra­ži­nos K. Svi­ders­ky­tės kny­go­je nė­ra pa­sa­ky­ta KO­DĖL JIE ŽU­VO? ir KAS Į JUOS ŠAU­DĖ? Jos kny­ga yra ka­pi­ta­li­nis vei­ka­las, pa­ra­šy­tas dak­ta­ri­nės di­ser­ta­ci­jos pa­grin­du. De­ja, nė vie­nas ei­li­nis skai­ty­to­jas jos ne­per­skai­tė iki ga­lo.

Ti­kiu, kad ma­no kny­ga ir ke­ti­ni­mas per­skris­ti At­lan­tą lėk­tu­vu, ku­rio se­ri­ji­nis nu­me­ris nuo Da­riaus ir Gi­rė­no Li­tu­a­ni­cos ski­ria­si tik ke­tu­riais skai­čiais, pri­mins jų svar­bą tau­tos is­to­ri­jo­je. Sa­vo žyg­dar­biu Da­rius ir Gi­rė­nas pa­ki­lo virš vi­sų mi­tų, ku­riais bu­vo ban­do­ma sa­va­nau­diš­kai pa­si­nau­do­ti, o da­bar ban­do­ma su­men­kin­ti ir pa­tį žyg­dar­bį.

Kny­gos pir­mo­je da­ly­je aš pa­tei­kiau tik ke­le­tą įžval­gų apie mi­tų kū­rė­jus, ku­rios kai kam ga­li ir ne­pa­tik­ti.

– Jei yra pir­mo­ji kny­gos da­lis, tai ar bus ir ant­ro­ji ir ka­da?

– Ant­rą­ją kny­gos da­lį „Lem­tin­gi spren­di­mai“ ke­ti­nu iš­leis­ti, kai mi­nė­si­me 90-ąsias Li­tu­a­ni­cos skry­džio me­ti­nes.

– Kas ta­po pir­muo­ju kny­gos skai­ty­to­ju, gal jau pa­vy­ko su­lauk­ti ko­kių at­si­lie­pi­mų?

– Pir­ma­sis kny­gos skai­ty­to­jas yra jos re­dak­to­rius Jus­ti­nas Ru­džians­kas. Jis pa­tei­kė kon­struk­ty­vios kri­ti­kos, pa­gal ku­rią teks­tą vis dar ban­dau to­bu­lin­ti. Kny­gos kon­sul­tan­tas yra avia­ci­jos is­to­ri­kas Gy­tis Ra­moš­ka, iš jo dar ti­kiuo­si da­ly­ki­nių pa­sta­bų.

– Bet jau ten­ka su­lauk­ti kri­ti­kos, pa­vyz­džiui, is­to­ri­kų, avia­to­rių ben­druo­me­nės?

– Kon­struk­ty­vi kri­ti­ka – tai pa­gal­ba, tik ji lė­mė, kad pa­vy­ko pa­baig­ti pir­mą­ją da­lį. Šiuos kri­ti­kus ver­ti­nu kaip ben­dra­au­to­rius, o jų yra ne ma­žiau kaip tu­zi­nas. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad pa­si­tai­ko ir bu­du­lių, ku­rie sten­gia­si pa­kenk­ti, pa­že­min­ti. Ta­čiau net ir jie yra nau­din­gi, nes kurs­to in­tri­gą ir bū­si­mo best­se­lerio po­pu­lia­ru­mą.

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.