Energinio naudingumo sertifikatas Lietuvoje yra reglamentuotas, jam skiriamas dėmesys nuolat didėja, jo paklausa auga. Dauguma bent šiek tiek pasidomėjusių žino, kad energinio naudingumo sertifikatas padės išsiaiškinti, ar statinys yra energiškai efektyvus, ar jo išlaikymui skirtos išlaidos bus mažos ar didesnės. Tačiau reali situacija yra šiek tiek kitokia – Energijos efektyvumo išankstinio vertinimo ataskaitoje, parengtoje 2020 metais, nurodoma, kad Lietuvoje yra labai smarkiai paplitęs neracionalus vartotojų elgesys energijos efektyvumo srityje, o bendras visuomenės suvokimas energijos taupymo ir energijos efektyvumo svarbos klausimu išvis nėra susiformavęs. Nors Lietuva stengiasi nuolat žengti į priekį, tobulėti, modernizuoti daugybę sričių, bet čia vis dar yra labai didelis tokių vartotojų skaičius, kurie dažnai neteisingai vertina suvartotiną energiją bei investicijų atsipirkimo laikotarpį ir toliau yra linkę daugiau mokėti už suvartotą energiją. UAB KSK direktorius Ričardas Petrikauskas įsitikinęs, kad prie tokios situacijos iš dalies prisideda informacijos trūkumas, per menka informacijos sklaida.
