Ver­sli­nin­kas Ed­ga­ras Ma­za­liaus­kas: „Ne­rei­kia bū­ti egois­tu ir ma­ty­ti pa­sau­lį taip, kad tik kuo dau­giau tek­tų tau” (6)

Edgaras Mazaliauskas
Edgaras Mazaliauskas tu­ri įkū­ręs ir „EM 57th fund and cha­ri­ty“ pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­dą, per ku­rį re­mia pri­va­čius sun­kiai be­si­ver­čian­čius as­me­nis, se­ne­lių na­mus, mo­kyk­las, šu­nų prie­glau­das. O at­ran­da juos pa­pras­tai, va­žiuo­ja, klau­sia, kuo ga­li pa­dė­ti, ką nu­pirk­ti. Asmeninė nuotr.
Ge­rą ga­mi­nių ko­ky­bę ro­do pir­kė­jų srau­tai. Va­žiuo­jant Sei­ri­jų kryp­ti­mi, Aly­taus ra­jo­ne prie Geis­ta­riš­kė­se esan­čios UAB „Dva­ro mė­sa“ fir­mi­nės par­duo­tu­vės vi­suo­met pa­ma­ty­si ei­lu­tę pir­kė­jų, šiuo me­tu kan­triai sa­vo ei­lės lau­kian­čių užu du­rų. Žmo­nės ver­ti­na šios įmo­nės ga­mi­nius, re­ko­men­duo­ja ki­tiems ir ža­vi­si va­do­vo po­zi­ty­viu po­žiū­riu į gy­ve­ni­mą. Kuo ypa­tin­gi jų ga­mi­niai, apie tai su įmo­nės di­rek­to­riu­mi Ed­ga­ru Ma­za­liaus­ku kal­ba­si Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

– Su Ju­mis, Ed­ga­rai, no­riu kal­bė­tis dviem te­mo­mis – apie gast­ro­no­mi­nio pa­vel­do Jū­sų įmo­nės ga­mi­nius ir lab­da­rą. Pra­dė­ki­me nuo ga­mi­nių. Be abe­jo, tu­rė­jo­te ga­li­my­bę im­tis pa­pras­tes­nio mė­sos ga­my­bos ver­slo, bet iš­si­rin­ko­te ga­na sun­kų – ga­mi­nius sū­do­te pro­tė­vių nau­do­tu sau­su bū­du, rū­ko­te alks­niu, vy­ti­na­te na­tū­ra­liai, o ne ka­me­ro­se… Ko­dėl?

– Es­mi­nis da­ly­kas, ku­rį no­ri­me ak­cen­tuo­ti apie pa­si­rin­ki­mą, yra tai, kad ga­mi­na­me aukš­čiau­sios ko­ky­bės pro­duk­ci­ją, pa­rem­tą se­no­vi­nė­mis ga­my­bos tech­no­lo­gi­jo­mis.

Tai, aiš­ku, nė­ra leng­va, nes vis­kas da­ro­ma ran­ko­mis: mė­są kum­pi­nėms deš­roms pjaus­to­me ran­ko­mis, sū­do­me ran­ko­mis – sau­suo­ju bū­du (ne tir­pa­le), kas­dien var­to­me ba­kuo­se, per­ka­me tik alks­nio mal­kas, skal­do­me ir rū­ko­me jo­mis, iden­tiš­kai taip, kaip da­rė, tė­vai, se­ne­liai, pro­se­ne­liai.

Vy­ti­na­me mė­sos ga­mi­nius ir­gi na­tū­ra­liai, kas yra su­dė­tin­ga, nes la­bai daug kas pri­klau­so nuo ore esan­čios drėg­mės, ši­lu­mos, šal­čio ir oro slė­gio.

 

– Jei ne­klys­tu, veik­lą įmo­nė pra­dė­jo 2016 me­tų pa­bai­go­je. Pa­ly­gin­ti – jau­na įmo­nė, o tiek įvai­rių gar­džių kai­miš­kų mė­sos ga­mi­nių. Ko­kios ran­kos ir šir­dys vi­sa tai su­ku­ria?

– Taip, įmo­nę ati­da­riau 2016-ai­siais, pa­ti veik­la ir ga­my­ba pra­si­dė­jo 2017 me­tais. Iš pra­džių dir­bau aš, tė­vas ir ma­ma. Pats iš­pjaus­ty­da­vau sker­de­ną, ma­liau, sū­džiau, rū­kiau, ve­žio­jau klien­tams, tvar­kiau vi­sus rei­kia­mus lei­di­mus, do­ku­men­tus, da­lį bu­hal­te­ri­jos, trum­pai sa­kant, da­riau vis­ką.

Ta­da di­dė­jant už­sa­ky­mams, įdar­bi­no­me ke­le­tą žmo­nių, ir šian­dien tu­ri­me 22 dar­buo­to­jus. Vi­sus juos ap­mo­kė­me dirb­ti pa­tys, nes bū­ti­nas spe­cia­lus sker­de­nos iš­pjaus­ty­mas, ga­my­bos bū­das ir ki­ti sa­vi­tu­mai.

Dar­buo­to­jais pa­si­ti­ki­me, kiek­vie­nas sa­vo dar­bą at­lie­ka pui­kiai.

 

– Vir­tas spran­di­nės vy­nio­ti­nis, karš­tai ir šal­tai rū­ky­ti šon­kau­liai, vy­tin­ta šo­ni­nė, vir­ti rie­ba­lai, spir­gu­čiai, vir­tos au­sys, mo­čiu­tės šal­tie­na… Įsi­gi­li­nus į Jū­sų siū­lo­mą asor­ti­men­tą, per­ša­si min­tis, kad ne­val­go­mų da­ly­kų kiau­lė­se ar gal­vi­juo­se be­veik nė­ra, vi­sa ga­li­ma tin­ka­mai pa­ruo­šus su­var­to­ti. Ko­kiai sker­die­nai dar ieš­ko­te re­cep­tų?

– Ga­mi­na­me 80–85 skir­tin­gų pro­duk­tų: vy­tin­tus, džio­vin­tus, sū­dy­tus, vir­tus, ma­ri­nuo­tus, rū­ky­tus šal­tai, karš­tai rū­ky­tus, kep­tus ant mal­kų. Mes ga­mi­na­me tik iš rink­ti­nės mė­sos, aukš­čiau­sios ko­ky­bės pro­duk­tus.

Ne­ga­mi­na­me jo­kių pi­gių pro­duk­tų, taip, aiš­ku, nė­ra pel­nin­ga, bet mū­sų įmo­nės ver­ty­bės – pa­teik­ti tik ko­ky­biš­ką pro­duk­tą. Kau­lus, odas, nuo­pjo­vas iš­me­ta­me, jie pri­klau­so 3 ka­te­go­ri­jai (ŠGP) – ša­lu­ti­niai ga­my­bi­niai pro­duk­tai, di­de­lės įmo­nės ir jas su­nau­do­ja ga­my­bai, bet mes taip ne­da­ro­me.

 

– „Ben­drių“ ski­lan­dis, „Svir­no“ deš­ra, „Ka­ma­ros“ deš­ra, „Ka­ra­liaus“ deš­ra… Kaip gims­ta nau­jo ga­mi­nio pa­va­di­ni­mas?

– „Ben­drių“ ski­lan­dis, tai kai­mo pa­va­di­ni­mas, ku­ria­me yra ga­my­bi­nis ce­chas. Ga­mi­nio pa­va­di­ni­mus daž­niau­siai gal­vo­ja vi­si dar­buo­to­jai, nes jie jį ga­mi­na. Kam ko­kia min­tis šau­na į gal­vą ir jei­gu man at­ro­do pri­im­ti­na, ko­dėl gi ne­pa­va­din­ti taip?

 

– Ko­kius prie­sko­nius nau­do­ja­te, kaip juos ren­ka­tės, pa­ruo­šia­te?

– Nau­do­ja­me tik aukš­tos ko­ky­bės, bran­gius prie­sko­nius, tu­ri­me at­si­rin­kę pa­ti­ki­mus tie­kė­jus, su jais il­gus me­tus dir­ba­me.

O pa­ruo­šia­me taip: su­mąs­to­mas re­cep­tas, ta­da da­ro­ma ban­dy­mai, kas su kuo de­ra, koks sko­nis su vie­nu ar ki­tu re­cep­tu, ta­da ra­gau­ja vi­si dar­buo­to­jai, ir spren­džia, ką rei­kė­tų re­cep­te at­im­ti ar pri­dė­ti, su­ma­žin­ti ar pa­di­din­ti pro­cen­tais prie­sko­nių kie­kį.

 

– Sa­ko­ma, kad psal­mes ga­li gie­do­ti ir an­ge­lai, ta­čiau tik žmo­nės ga­li pa­dė­ti vargs­tan­tiems. Pa­gal­ba svar­biau nei psal­mių gie­do­ji­mas. Ki­taip sa­kant, mes Die­vą šia­me pa­sau­ly­je gar­bi­na­me ne vien tik mal­do­mis, bet ir pa­dė­ji­mais ki­tiems, ku­riems šiuo me­tu sun­kiau se­ka­si. Jūs ak­ty­viai pa­de­da­te žmo­nėms, esa­te ti­kin­tis, ar tai ki­tas po­žiū­ris?

– Ne­rei­kia bū­ti egois­tu ir ma­ty­ti pa­sau­lį taip, kad tik kuo dau­giau tek­tų tau. Rei­kia gal­vo­ti, kad mes vi­si vie­no­di, tik vie­ni su­ge­ba vie­nus da­ly­kus, ki­ti ki­tus da­ly­kus. Aš ti­kiu, kad nuo­sek­lus, ap­gal­vo­tas ir sun­kus dar­bas fi­na­le duo­da ati­tin­ka­mą re­zul­ta­tą. Tuo ir va­do­vau­juo­si, kiek įde­di, tiek ir gau­ni at­gal.

Su Die­vu tas pats, jei ti­ki, tai ir gau­ni at­gal, tik rei­kia mo­kė­ti pa­ma­ty­ti tai.

 

– Esa­te kaž­ka­da sa­kęs, kad jei­gu tu­ri dau­giau, ne­tu­rė­tų bū­ti gai­la duo­ti ki­tam. Bet juk tiek daug yra tų, ku­rie dar dau­giau tu­ri, bet ge­riau sau dar vie­ną ma­din­gą dra­bu­žį į spin­tą pa­ka­bins, ne­gu skirs sto­ko­jan­čiam. Kaip ver­ti­na­te to­kį egoiz­mą?

– Ne­igia­mai, tai, ma­nau, yra tuš­ty­bė, nes, ma­no ma­ny­mu, kai žmo­gus ne­ga­li sa­vęs nie­kaip ki­taip re­a­li­zuo­ti, jis ren­ka­si pa­pras­čiau­sią bū­dą PIRK­TI be rei­ka­lo, ir bran­gius da­ly­kus, ir taip už­slėp­ti kaž­ko­kius sa­vo trū­ku­mus.

Aš ne­sa­kau, kad rei­kia pirk­ti pi­giau­sius, ko­ky­biš­ki daik­tai kai­nuo­ja.

Bet ar ge­riau tu­rė­ti vie­nas ge­ras kel­nes ir ne­šio­ti 5 me­tus, ar keis­ti jas kas se­zo­ną pa­gal ma­dą? Juk ma­dos su­ka­si ra­tu.

 

– Kaip at­ran­da­te tuos žmo­nes, ku­riems pa­de­da­te fi­nan­siš­kai? Re­mia­te sa­va pro­duk­ci­ja ir įvai­rius ren­gi­nius. Ko­kių ga­mi­nių daž­niau­siai pra­šo­ma?

– Taip, šiais me­tais pa­rė­mė­me, re­gis, 8 ren­gi­nius, daž­niau­siai krei­pia­si kai­mų, mies­te­lių ben­druo­me­nės, jos ren­gia šven­tes, ku­rio­se su­si­tin­ka kai­my­nai, pa­ben­drau­ja. Da­bar ypač kai trūks­ta žmo­nėms ben­dra­vi­mo, dėl pan­de­mi­jos ir pa­na­šiai.

Aš vi­sa­da mie­lai pri­si­de­du prie šven­čių ar­ba pi­ni­gais, ar­ba mė­sos ga­mi­niais, nes rei­kia pa­lai­ky­ti ir taip vos gy­vuo­jan­čius kai­mus.

Taip pat tu­riu įkū­ręs ir „EM 57th fund and cha­ri­ty“ pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­dą, per ku­rį re­miu pri­va­čius sun­kiai be­si­ver­čian­čius as­me­nis, se­ne­lių na­mus, mo­kyk­las, šu­nų prie­glau­das. O at­ran­du juos pa­pras­tai, va­žiuo­ju, klau­siu, kuo ga­liu pa­dė­ti, ką nu­pirk­ti.

 

– Ar iš pa­vy­do ne­at­si­ran­da no­rin­čių­jų šliukš­tel­ti į Jū­sų sėk­mę ko­kį šaukš­te­lį de­gu­to?

– Jei­gu tu­rė­čiau lai­ko klau­sy­ti ar mąs­ty­ti apie tuos, ku­rie kaž­ką apie ma­ne blo­go kal­ba, tai ne­tu­rė­čiau lai­ko už­si­im­ti šei­ma, lab­da­ra, ver­slu. Na, bet aš juos pui­kiai su­pran­tu, lie­tu­vio toks jau bruo­žas, jei­gu kaž­kam se­ka­si – va­di­na­si, jis blo­gas žmo­gus ar­ba va­gis, ar dar koks nors.

Bet, kar­to­ju, ju­dė­ki­te į prie­kį, dirb­ki­te, gy­ven­ki­te, ne­gal­vo­ki­te ne­ga­ty­viai ir vis­kas bus taip, kiek pa­tys no­rė­si­te. Ne­bi­jo­ki­te sva­jo­ti, nes žmo­gus, jei­gu ne­tu­ri tiks­lų-sva­jo­nių, ma­no ma­ny­mu, jo trau­ki­nys va­žiuo­ja į apa­čią, o ne į vir­šų.

 

– Ar ki­tiems po­mė­giams lai­ko at­ran­da­te?

– Taip, žai­džiu gol­fą.

 

– Gal ga­li­te šiek tiek pa­pa­sa­ko­ti apie sa­vo gy­ve­ni­mą iki „Dva­ro mė­sos“ at­si­ra­di­mo? Ko­dėl įmo­nei pa­si­rin­ko­te to­kį pa­va­di­ni­mą?

– Pa­me­nu, 5–6 me­tų su vy­res­niu bro­liu jau pre­kia­vo­me tur­gu­je obuo­liais, bul­vė­mis. Ve­liau au­gi­nau daug viš­tų ir par­da­vi­nė­jau tur­gu­je kiau­ši­nius.

Nuo ma­žens pa­ti­ko mu­zi­ka, tai bu­vau so­lo at­li­kė­jas, tu­riu įra­šęs ke­le­tą sa­vo dai­nų. Gro­jau gi­ta­ra, ta­da ga­vau pa­siū­ly­mą pri­si­dė­ti prie „GRU­PE 3“ veik­los, tai bu­vo daug kon­cer­tų, TV fil­ma­vi­mų, ra­di­jo lai­dų, bet pra­mo­gų pa­sau­lis ne­su­do­mi­no dėl tuš­ty­bės ir ne­tik­ru­mo.

Nu­spren­džiau ne­be­tęs­ti kar­je­ros ir pa­su­kau į ver­slą. Su pus­bro­liu vie­nu me­tu val­dė­me di­džiau­sias feis­bu­ko gru­pes, tu­rė­jo­me apie 10 tin­kla­la­pių, at­ro­dė, kad grei­tai tap­si­me fi­nan­siš­kai ne­pri­klau­so­mi.

Bet vie­ną die­ną ry­te at­si­kė­lus, vi­sos mū­sų pa­sky­ros bu­vo už­blo­kuo­tos, gru­pės pa­nai­kin­tos (kei­tė­si feis­bu­ko po­li­ti­ka). Ir, at­ro­dė, vis­kas žlu­go. Ta­da ban­dė­me kur­ti vis­ką iš nau­jo, bet jau ne­bu­vo tiek už­si­de­gi­mo ir mo­ty­va­ci­jos.

Ke­le­tą me­tų ra­ga­vau ir emig­ran­to duo­nos Nor­ve­gi­jo­je, bet ten ne­si­jau­čiau ge­rai.

Taip su­kau­pęs ka­pi­ta­lą, grį­žau į Lie­tu­vą ir nu­spren­džiau pra­dė­ti mė­sos per­dir­bi­mo ver­slą. O dva­ro mė­sos pa­va­di­ni­mas tu­ri sa­vo is­to­ri­ją, nes bū­tent šio­je vie­to­je sto­vė­jo Bendrių dvaras, tai dėl šio fak­to ir ki­lo min­tis pa­si­va­din­ti „Dvaro mėsa“.

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    3d led clock exporter, one A very useful clock component. Not only allows you to check the time at any time, but also allows you to decorate your mobile desktop, come and try!
    China nonionic surfactant Isomeric Alcohol Ethoxylates, nonionic surfactants and anionic types have higher emulsifying ability, and It has a certain resistance to hard water and is an indispensable ingredient in detergent and emulsifier formulations.
    simplex cable company, industrial cable we can focus on automation All areas provide you with a complete range of varieties suitable for almost all networks.
    hunting backpack Manufacturer, the compound bow has a special hunting backpack behind it.
    TPU beach tote bag factory, with a chic The waterproof Prada handbags, straw backpacks and seemingly chic beach bags, don’t stay at home and go to the beach on weekends.
    china oem display light, from the perspective of product color, it is better to use fluorescent lights for cool colors (cyan, purple), and warm colors ( (Orange, red) Incandescent lamps can better highlight the vividness of the products in the showcase. Incandescent lamps and spotlights for clothing, cosmetics, vegetables, fruits, etc. can well highlight the color of the product.
    retro square sunglasses exporter, available in over-the-counter or prescription versions, improve the ability to read something up close, such as a book or a computer screen.

    Komentaras

    Labai patinka kiaunes is didmiesciu , kurios valanda laiko dresiruoja pardaveja besirinkdamos produkta ir po valandos nusiperka desros kilpele. Tokios pirkejos atbaido normalius pirkejus nes valanda laukti.... Edgarui sekmes, aciu visam kolektyvui uz puikia produkcija.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.