Se­na­mies­čio skve­re pa­min­klas par­ti­za­nams ne­pa­li­ko vie­tos bron­zi­nei vo­ve­rei su gi­le

„Man keis­ta, kad dėl vo­ve­rės ar ki­tų ini­cia­ty­vų ky­la tiek dis­ku­si­jų. Se­na­mies­čio skve­ras bu­vo kur­tas kaip lais­va­lai­kio zo­na, o ne mo­nu­men­ta­lio­sios ar­chi­tek­tū­ros erd­vė. Tai gal griau­ki­me ir ten esan­tį fon­ta­ną? Pa­tys pa­tvir­ti­na­me tvar­ką, o pas­kui pa­tys šau­do­me į ko­jas ir sa­ko­me, kad vis­kas ne­ge­rai. Ar čia dėl to, kad Ven­ciaus ini­cia­ty­va?“ – po bal­sa­vi­mo, ku­ria­me vo­ve­rė su gi­le „pra­lai­mė­jo“ (san­ty­kiu 11 – „už“, 6 – „prieš“ ir 6 su­si­lai­kę), nu­si­vy­li­mo ne­slė­pė idė­jos au­to­rius.

Ki­tas ta­ry­bos na­rys Po­vi­las La­bu­kas pa­brė­žė, kad Se­na­mies­čio skve­ro pa­skir­tis, ja­me iš­ki­lus pa­min­klui par­ti­za­nams, iš­lie­ka ta pa­ti – šei­mų su­si­rin­ki­mo, lais­va­lai­kio vie­ta. Ta­čiau Čes­lo­vas Dau­gė­la pra­bi­lo apie tai, kad „jei da­rom mo­nu­men­ta­lią aikš­tę, tai ne­da­ry­kim gy­vū­nė­lių par­ko“.

Idė­ją, kad pa­min­klas par­ti­za­nams iš­kil­tų Se­na­mies­čio skve­re, pa­lai­kė 20 ta­ry­bos na­rių, 3 su­si­lai­kė ir vie­nas bal­sa­vo prieš. Klau­si­mą pri­sta­tė Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jas Vy­tuo­lis Va­lū­nas, jis yra įsi­ti­ki­nęs, kad, pa­sta­čius skve­re pa­min­klą, esa­ma erd­vė ne­bus su­ga­din­ta, me­džiai ne­bus lie­čia­mi, čia ir to­liau ga­lės leis­ti lai­ką tė­vai su vai­kais.

Po­li­ti­kai pa­lai­mi­no ne tik kon­kre­čią vie­tą, ku­rio­je at­si­ras pa­min­klas Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams, – ve­ją ry­ti­nia­me skve­ro pa­kraš­ty­je, bet ir pri­ta­rė tam, kad 2020 me­tais biu­dže­te bū­tų nu­ma­ty­ta lė­šų pa­min­klo pa­ma­to pro­jek­tui bei ap­lin­kos su­tvar­ky­mo pro­jek­tui pa­reng­ti ir įgy­ven­din­ti.

Kol kas tik kal­ba­ma apie tai, kad Se­na­mies­čio skve­re tu­rė­tų iš­kil­ti ke­lių met­rų aukš­čio obe­lis­kas su Jo­gai­lai­čių kry­žiu­mi. P.La­bu­kas tei­gė, kad esa­mo pa­min­klo pro­jek­to me­ni­nis spren­di­mas bus pri­tai­ky­tas prie jam nu­ma­ty­tos vie­tos Se­na­mies­čio skve­re. Pa­min­klą fi­nan­suos Vy­riau­sy­bė per Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trą.

Ta­čiau pa­min­klas par­ti­za­nams, re­gis, ne­pa­li­ko vil­ties Se­na­mies­čio skve­re įsi­kur­ti bron­zi­nei vo­ve­rei su gi­le. Jos vie­ta bu­vo nu­ma­ty­ta ben­druo­me­nės ini­cia­ty­vo­je, ku­ri ta­po vie­na lai­mė­to­jų, ir iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to jai skir­ta 3 tūkst. eu­rų.

Po­li­ti­kai įsi­vė­lė į dis­ku­si­jas, ar dar rei­ka­lin­gas jų pri­ta­ri­mas tam, ką jau nu­spren­dė ben­druo­me­nė. Pa­aiš­kė­jus, kad pa­gal esa­mą tvar­ką ta­ry­bos spren­di­mas bū­ti­nas dėl vi­sų ini­cia­ty­vų, skir­tų gy­ve­na­ma­jai ap­lin­kai ge­rin­ti, tai­gi bal­suo­ta at­ski­rai už vi­sas ini­cia­ty­vas. „Pra­ėjo“ „Gri­lio zo­na Jau­ni­mo par­ke“ ir „Ak­ty­vus lais­va­lai­kis šei­mai“, o „Vo­ve­rai­tė“ ir „Aly­tus-My­liu“ mies­to var­tai“ – li­ko už bor­to.

Ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Jast­rems­kas ste­bė­jo­si, kad, vos spė­jus nu­bal­suo­ti dėl pa­min­klo par­ti­za­nams Se­na­mies­čio skve­re, jis jau ta­po „mo­nu­men­ta­lia vie­ta“, o vo­ve­ry­tei jo­je ne­be­lie­ka vie­tos. „Gal ne ant to pa­ties suo­liu­ko vo­ve­rė sė­dės?“ – pa­si­do­mė­jo Vi­li­ja Ra­ma­naus­kie­nė.

Dis­ku­si­jas dėl vo­ve­rės te­ko nu­trauk­ti me­rui, pa­ste­bė­ju­siam, kad dėl „žvė­rin­čiaus“ ta­ry­bos na­riams ky­la daug dau­giau klau­si­mų nei dėl stra­te­gi­nių da­ly­kų. Ben­druo­me­nės spren­di­mus (pro­jek­tai iš­rink­ti pa­gal aly­tiš­kių bal­sa­vi­mo už ini­cia­ty­vas re­zul­ta­tus) kvie­tė palaikyti vi­ce­me­rė Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė ir eks­vi­ce­me­rė Va­lė Gi­bie­nė, pa­brė­žu­si, kad ini­cia­ty­vų iš­rin­ki­mo tvar­ką gal ir rei­kia to­bu­lin­ti, ta­čiau tvar­ka yra ga­lio­jan­ti, o aly­tiš­kiai dėl jos su­kū­ri­mo bu­vo pa­ste­bė­ti ir įver­tin­ti Lie­tu­vos mas­tu.

Me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis:

„Tu­riu vie­ną ko­le­gą, ku­ris vi­sa­da sa­ko, kad per­kė­lo­je ar­klių ne­kei­čia­ma, o ki­tas ma­no jau­na­sis ko­le­ga juo­kau­ja, kad krep­ši­nio var­žy­bo­se ant­ra­me kė­li­ny­je tei­sė­jas ne­kei­čia tai­syk­lių. Bet šia­me pos­te ne apie #ar­klius ir ne apie #krep­ši­nį, o apie ben­druo­me­nę, ku­ri li­ko „šiek tiek“ ap­gau­ta.

Prieš dve­jus me­tus Aly­tus ta­po iš­skir­ti­niu mies­tu Lie­tu­vo­je, nes sa­vo mies­to gy­ven­to­jams be po­li­ti­kų įsi­ki­ši­mo lei­do per­skirs­ty­ti 0,5 pro­cen­to biu­dže­to. Taip, tik tiek, nes ki­tus 99,5 proc. pa­si­li­ko per­skirs­ty­ti sau.

Pir­mais me­tais šis spren­di­mas ir uni­ka­li idė­ja ga­vo auk­si­nę kri­vū­lę (ap­do­va­no­ji­mą) už ben­druo­me­nės įtrau­ki­mą for­muo­jant vie­šą­sias erd­ves. Dau­gy­bė sa­vi­val­dy­bių no­rė­tų pa­na­šią idė­ją įgy­ven­din­ti sa­vo mies­te ar ra­jo­ne.

Kaip tik pra­ei­tą sa­vai­tę Kre­tin­gos me­ras su sa­vo ko­man­da at­vy­ko pa­si­kon­sul­tuo­ti su sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tais, kaip ši idė­ja vei­kia mū­sų mies­te, ir pa­pra­šė ga­li­my­bės nu­si­ko­pi­juo­ti šiuos ben­druo­me­ni­nės tvar­kos nuo­sta­tus.

Pas­ta­rą­jį pus­me­tį aly­tiš­kiai tei­kė sa­vo su­gal­vo­tas idė­jas, kaip rei­kė­tų puoš­ti, at­nau­jin­ti ir mo­der­ni­zuo­ti Aly­tų, o iš tų idė­jų šim­tai (ben­drai bal­sa­vo ke­li tūks­tan­čiai) aly­tiš­kių iš­rin­ko pa­čias ge­riau­sias. Ir šian­die­ną ta­ry­bos po­sė­džio me­tu mies­to ta­ry­bai rei­kė­jo tik for­ma­liai pri­tar­ti tų idė­jų įgy­ven­di­ni­mui, bet...

Kai ku­riems po­li­ti­kams iš­ki­lo klau­si­mas, ko­dėl rei­kia keps­ni­nių zo­nų Aly­tu­je, ko­dėl jos Jau­ni­mo par­ke „ne už to me­džio, o už ki­to“, nors idė­jos au­to­rius ir vi­suo­me­nė pri­ta­rė bū­tent tai idė­jai ir bū­tent to­je vie­to­je, o ne ki­to­je (ge­rai, kad ne­pa­pra­šė es­ki­zų su keps­ni­nė­mis ir jų mat­me­ni­mis bei spal­va, nes ir ten at­si­ras­tų klau­si­mų ir pa­siū­ly­mų).

Vi­suo­me­nė pri­ta­rė bron­zi­nės vo­ve­ry­tės idė­jai Se­na­mies­čio skve­re, ta­čiau ji ir­gi „už­kliu­vo“, ko­dėl to­kios vo­ve­rai­tės ten rei­kia, ar ne­da­ro­me „žvė­rin­čiaus“ Aly­tu­je, ko­dėl ji ant to suo­liu­ko su­pro­jek­tuo­ta, o ne ki­to­je vie­to­je ant ki­to suo­liu­ko ir ar ji ne­truk­dys par­ti­za­nų pa­min­klui ir t. t.

Ir ga­lų ga­le nu­spren­džia­ma, kad mies­tui tos vo­ve­rai­tės ne­rei­kia, to­dėl ir ne­rei­kia bal­suo­ti už ją!

Ir be­li­ko Aly­taus mies­to var­tai. Bro­liai Ga­ta­vec­kai su mū­sų sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ju Ar­tū­ru Ma­žei­ka su­kū­rė pui­kų me­niš­ką ir iš­skir­ti­nį ri­bo­žen­klį, ku­ris su­lau­kė dau­giau­sia aly­tiš­kių pa­lai­ky­mo, ta­čiau bu­vo su­kri­ti­kuo­tas, nes už­sie­nio sve­čiai ne­su­ge­bės įskai­ty­ti Aly­tus / My­liu žen­klo, ki­ti sa­kė, kad tas žen­klas mums per bran­gus (nors sa­vi­val­dy­bė dar net ne­pra­dė­jo pir­ki­mų pro­ce­dū­rų ir nie­kas ne­ži­no tik­ro­sios kai­nos), o tre­tie­ji tie­siog prieš­ta­ra­vo (gar­siai to ne­sa­ky­da­mi), nes „tas žen­klas su­kur­tas ne tos po­li­ti­nės par­ti­jos ar po­li­ti­nio ju­dė­ji­mo.“

Šian­die­ną tik­rai gra­žios ir ge­ros vi­suo­me­nės idė­jos bu­vo at­mes­tos pri­si­den­giant ar­gu­men­tu, kad mies­to ta­ry­ba tu­ri ir ga­li pri­im­ti ga­lu­ti­nius spren­di­mus, ta­čiau man sun­ku su­vok­ti, ko­dėl mies­to ta­ry­bos na­riai vi­du­ry­je „žai­di­mo“ kei­čia jo tai­syk­les, ir ne­svar­bu, ko­kias mes pa­rei­gas ei­na­me šian­die­ną, ma­nau, kad dau­ge­lis tie­siog už­mirš­ta­me, kad esa­me to­kie pa­tys ALY­TIŠ­KIAI kaip ir vi­si ki­ti.

At­si­pra­šau vi­sų aly­tiš­kių už to­kį ta­ry­bos spren­di­mą ir PA­ŽA­DU, kad dar kar­tą teik­siu šį klau­si­mą mies­to ta­ry­bai ir pa­ban­dy­siu su­ras­ti rei­kia­mus ar­gu­men­tus ir įti­kin­ti ta­ry­bos na­rius pri­im­ti spren­di­mą, ku­ris ati­tin­ka mū­sų mies­to gy­ven­to­jų lū­kes­čius.“

Šis mero komentaras pub­likuotas vakar jo „Facebooko“ pro­filyje.

 Algirdas ir Remigijus  Gata­vec­kai:

„Tik prieš rin­ki­mus tau­tos bal­sas svar­bus. Da­bar jau po rin­ki­mų, to­dėl me­ni­nin­kai ir aly­tiš­kių ini­cia­ty­vos – šiukš­lių krū­va. O po­li­ti­kas – Die­vas!

„Aly­tiš­kių ini­cia­ty­vų“ pro­jek­tas yra vie­nin­te­lis to­kio po­bū­džio pro­jek­tas Lie­tu­vo­je, kai (ta­ry­bos pa­tvir­tin­ta tvar­ka) mies­to gy­ven­to­jai ga­li nu­spręs­ti, ko­kioms ini­cia­ty­voms skir­ti sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šas.

No­ras įtrauk­ti ben­druo­me­nę, su­bur­ti me­no žmo­nes ir kur­ti, kur­ti mies­tą drau­ge (ne taip kaip Die­vai, o taip kaip aly­tiš­kiai pa­sa­kys).

Sa­vi­val­dy­bė ko­mu­ni­kuo­ja, kad „aly­tiš­kiai yra kū­ry­biš­ki, veik­lūs, ben­druo­me­niš­ki žmo­nės, kar­tu ku­rian­tys jau­kų mies­tą. Čia vi­sa­da at­si­ran­da vie­tos jų idė­joms ir yra žmo­nių, ku­rie pa­de­da jas įgy­ven­din­ti“. Ta­čiau tai nė­ra tie­sa!

Nuo šiol Die­vai (ta­ry­bos na­riai) spręs, ko­kios aly­tiš­kių ini­cia­ty­vos tin­ka­mos. Nes jie pro­duk­ty­vus ar­chi­tek­tas, me­ni­nin­kas, su­per du­per moks­li­nin­kas vie­na­me.

Dzū­ki­jos sos­ti­nės žmo­nės iš­rin­ko var­tų idė­ją mies­tui, ši lai­mė­ta ini­cia­ty­va tu­rė­jo bū­ti įgy­ven­din­ta Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės, bet do­va­no­ti „Aly­tus / My­liu“ mies­to var­tai įgy­ven­di­na­mi ne­bus. Idė­ja lai­mė­jo, per­ga­lė yra, tik va pri­zo ne­bus.

Šian­dien taip nu­spren­dė 9 ta­ry­bos na­riai (Čes­lo­vas Dau­gė­la, Vil­ma Kruš­nie­nė, Si­gi­tas Le­o­na­vi­čius, Va­lius Mi­ce­vi­čius, Ge­di­mi­nas Dauk­šys, To­mas Pa­čė­sas, Lau­ra Ra­dze­vi­čiū­tė, Val­de­ma­ras Cho­mi­čius, Val­das Rač­kaus­kas).“

Taip į tarybos sprendimą nepritarti miesto vartų inicia­tyvai vakar reagavo broliai Algirdas ir Remigijus  Gata­vec­kai. Jie kartu su Artūru Maž­eika yra iniciatyvos „Alytus-Myliu“ autoriai ir kūrėjai. Taip į tarybos sprendimą nepritarti miesto vartų inicia­tyvai vakar reagavo broliai Algirdas ir Remigijus  Gata­vec­kai. Jie kartu su Artūru Maž­eika yra iniciatyvos „Alytus-Myliu“ autoriai ir kūrėjai.