Įdo­mio­sios ka­den­ci­jos pir­mie­ji me­tai: pa­dan­gų gais­ras, ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja ir mar­ga ta­ry­ba

– Ko­kius svar­biau­sius dar­bus pa­vy­ko nu­veik­ti per me­tus ir ko­kiu pa­žy­miu įver­tin­tu­mė­te juos pa­tys? Kaip ma­no­te, ko­kį pa­žy­mį pa­ra­šy­tų aly­tiš­kiai?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Iš svar­biau­sių dar­bų įvar­dy­čiau švie­ti­mo įstai­gų tin­klo per­tvar­ką, LEZ ga­li­my­bių stu­di­jos ren­gi­mą ir šios zo­nos at­si­ra­di­mo Aly­tu­je ga­li­my­bių ver­ti­ni­mą. Taip pat – in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą, uni­ver­si­te­tų at­ėji­mą į mies­tą. La­bai svar­bus dar­bas – su­ta­ri­mas su Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­be dėl dar­že­lių lė­šų kom­pen­sa­vi­mo už lan­kan­čius mies­to dar­že­lius vai­kus. Ši­to­je vie­to­je pa­vy­ko pa­da­ry­ti tai, ko ne­pa­vy­ko nė vie­nai ka­den­ci­jai iki šiol.

Kal­bant apie pa­žy­mius, tai ne­no­rė­čiau ver­tin­ti sa­vęs, nes tik­rai bū­čiau ne­ob­jek­ty­vus. Be abe­jo, no­rė­tų­si, kad mies­tie­čiai ver­tin­tų šiuos dar­bus kaip įma­no­ma ge­riau.

Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė: Nuo pat ka­den­ci­jos pra­džios tai bu­vo in­ten­sy­vus ir ga­na su­dė­tin­gas lai­ko­tar­pis. Ma­no ku­ruo­ja­mos sri­tys – ypač jaut­rios po­ky­čiams. Švie­ti­mo tin­klo re­for­mos pra­džia – iš­to­bu­lin­ta ar su trū­ku­mais – skai­čiai ir fak­tai kal­ba už sa­ve, mo­ki­nių skai­čius te­be­ma­žė­ja – po­ky­čių rei­kia, kad ir kaip ne­po­pu­lia­riai tai at­ro­dy­tų. Tai įvar­dy­čiau kaip vie­no dar­bo pra­džią.

Sie­kia­me aukš­to­jo moks­lo Aly­tu­je, to­dėl nuo ru­dens star­tuo­jan­čios ma­gist­ro stu­di­jos aly­tiš­kiams ir re­gio­no gy­ven­to­jams yra vie­nas iš mū­sų ka­den­ci­jos sie­kių. Gal­vo­ja­me ir apie sen­jo­rus, jų pa­to­gu­mą, prie­žiū­rą, slau­gą ir glo­bą. Aly­taus me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­tre įsteig­tos pa­pil­do­mos slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo pa­la­tos. Ži­no­ma, kaip ir kiek­vie­na­me dar­be, kas­die­niai dar­bai, už­trun­kan­tys il­gai, bet ne­ma­to­mi, „su per­spek­ty­va“, už­ima daug lai­ko.

– Ka­den­ci­jos pir­mie­ji me­tai bai­gia­si ka­ran­ti­ne. Tai­gi ne­iš­ven­gia­mai pa­kal­bė­ki­me apie tai. Va­do­vų dar­bo­tvarkėje in­ter­ne­te – tik ry­ti­nis pa­si­ta­ri­mas. Kaip at­ro­do re­a­li Jū­sų dar­bo die­na šiuo me­tu? Ka­da ji pra­si­de­da ir bai­gia­si? Ar va­ka­rais iš­jun­gia­te te­le­fo­no gar­są? Ar dar­bas vyks­ta ka­bi­ne­tuo­se, ar nuo­to­li­niu bū­du, gal ko­kių pas­ta­ro­jo pri­va­lu­mų te­ko pa­ste­bė­ti?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Pri­va­lu­mų ne­ma­tau, gal dau­giau įžvel­giu trū­ku­mų. Man pa­tin­ka ben­drau­ti su žmo­nė­mis, ma­ty­ti juos gy­vai, dis­ku­tuo­ti. Be abe­jo, ir ka­ran­ti­no me­tu me­ras kiek­vie­ną dar­bo die­ną bū­na sa­vi­val­dy­bė­je, dir­ba ka­bi­ne­te, nuo­to­li­niu bū­du ren­gia­mi po­sė­džiai, ta­ria­ma­si, spren­džia­mi klau­si­mai. Daž­nai ten­ka jung­tis su Vy­riau­sy­be, mi­nis­te­ri­jo­mis, ka­ran­ti­no me­tu nu­ro­dy­mai kei­čia­si be­veik kas­dien, rei­kia pri­im­ti spren­di­mus, iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę, kad kuo grei­čiau ben­dro­mis pa­stan­go­mis pa­ža­bo­tu­me pan­de­mi­ją. Dar lie­ka vi­si ki­ti ta­ry­bos klau­si­mai, do­ku­men­tai, ku­riuos rei­kia iš­ana­li­zuo­ti ir teik­ti ta­ry­bai.

Ma­no dar­bo die­na pra­si­de­da maž­daug 6 va­lan­dą, o bai­gia­si vi­dur­nak­tį. Nie­ka­da ne­iš­jun­giu te­le­fo­no gar­so, nes me­ras tu­ri bū­ti vi­są lai­ką pa­sie­kia­mas, ir toks yra.

Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė: Ap­skri­tai va­do­vų dar­bo lai­kas nė­ra ri­bo­tas, tai­gi trun­ka tik­rai ne 8 va­lan­das, juo la­biau da­bar. Dar­bo die­na ta­po ne­apib­rėž­ta, ne­nor­muo­ta. Dar­bas ir ben­dra­vi­mas per­si­kė­lė į vir­tu­a­lią erd­vę. Kas­dien vyks­ta nuo­to­li­niai pa­si­ta­ri­mai – juk dar­bai nie­kur ne­din­go, prie­šin­gai, at­si­ra­do nau­jų. Su­si­rin­ki­mai vyks­ta ir sa­lė­se ar­ba ka­bi­ne­tuo­se per at­stu­mą. Nau­ja pa­tir­tis vi­siems. Nuo­la­ti­nis ben­dra­vi­mas su ku­ruo­ja­mo­mis įstai­go­mis, kas­die­ni­niai spren­di­mai ir iš­šū­kiai, gy­ven­to­jų klau­si­mai... Te­le­fo­nas iš­jung­tas ne­bū­na, esu vi­sa­da pa­sie­kia­ma so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se. Ka­ran­ti­nas įve­dė ko­rek­ci­jas, ne­pa­to­gu­mą, bet rei­kia pri­si­tai­ky­ti ir į šią lai­ki­ną si­tu­a­ci­ją žiū­rė­ti kan­triai. Ir ti­kė­tis, kad vis­kas bus ge­rai.

– Gal­būt bū­tent šiuo me­tu yra ren­gia­mi ko­kie nau­ji pro­jek­tai, dė­lio­ja­mos idė­jos, ku­rias bus ga­li­ma re­a­li­zuo­ti ka­ran­ti­nui pa­si­bai­gus?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Yra daug pro­jek­tų ir idė­jų. Bus at­nau­ji­na­mas Jau­ni­mo par­kas, re­no­vuo­ja­mi švie­ti­mo įstai­gų pa­sta­tai. Tvar­ko­mos jų spor­to sa­lės, įren­gia­mi lif­tai, pri­tai­ko­ma ne­įga­liems žmo­nėms. Ren­gia­mas sa­vi­val­dy­bės stra­te­gi­nis veik­los pla­nas iki 2030 me­tų, LEZ ga­li­my­bių stu­di­ja, Taip pat Aly­taus S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos sky­riaus re­no­va­ci­jos tech­ni­nis pro­jek­tas. Sa­vi­val­dy­bės veik­la dėl ka­ran­ti­no tik­rai ne­nu­trū­ko.

– Jū­sų veiks­mai ir ypač ko­mu­ni­ka­ci­ja gais­ro me­tu pel­nė dau­gy­bę ap­do­va­no­ji­mų, bet taip pat ir už­si­trau­kė cen­tri­nės val­džios ne­ma­lo­nę. Pra­ėjus be­veik pu­sei me­tų, ar ne­jau­čia­te ko­kių pa­sek­mių mies­tui šia pras­me?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Ne, tik­rai ne­jau­čia­me jo­kių pa­sek­mių, gal net­gi pa­ste­bi­me ge­res­nį fi­nan­sa­vi­mą. Ga­vo­me lė­šų ir Ke­lių plėt­ros pro­gra­mai, Nau­ja­jai gat­vei re­konst­ruo­ti, ir pa­pil­do­mų lė­šų žvy­ruo­tų gat­vių įren­gi­mui. Sa­ky­čiau, kad gal net pa­pras­čiau ta­po dirb­ti, nes mi­nis­te­ri­jo­se at­pa­žįs­ta, ben­drau­ja, nė­ra pro­ble­mų nu­va­žiuo­ti į su­si­ti­ki­mą ir šne­kė­tis tam tik­rais klau­si­mais. Ta­čiau da­bar pan­de­mi­ja, ka­ran­ti­nas ir ten­ka ne­ju­dė­ti, lauk­ti. Bet šiaip vis­kas ge­rai, mies­tas jo­kių pa­sek­mių ne­tu­ri.

– Ar bu­vo ko­kių žen­klų, kad ši­ta ka­den­ci­ja taps to­kia iš­skir­ti­nė, pa­žen­klin­ta gais­ro ir pan­de­mi­jos vos per me­tus lai­ko? Kaip pa­tys ver­ti­na­te to­kius ame­ri­kie­tiš­kus kal­ne­lius, kaip jau­čia­tės į juos pa­te­kę?

Ne­ri­jus Ce­siu­lis: Žen­klų ne­bu­vo jo­kių ir, ma­nau, nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad bus to­kia ka­den­ci­ja, su dviem eks­tre­ma­lio­mis si­tu­a­ci­jo­mis, – gais­ro ir vi­ru­so. Ti­kė­ti­na, kad po to mū­sų dar lau­kia ir eko­no­mi­nė kri­zė, ku­ri ga­li at­ei­ti ir ku­rią mums rei­kės val­dy­ti. Tai­gi ka­den­ci­ja iš tik­rų­jų pa­kan­ka­mai įdo­mi, dar tu­ri­me la­bai mar­gą ta­ry­bą, vie­ni at­ei­na į val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, ki­ti iš­ei­na. Ne­abe­jo­ju, kad ir tre­ji at­ei­nan­tys me­tai mies­to gy­ve­ni­me bus la­bai įdo­mūs. Esu jau­nas, ti­kiu, kad mums vis­kas pa­vyks. Vie­ną kri­zę jau su­val­dė­me, ki­tą be­veik pa­vy­ko su­val­dy­ti, o eko­no­mi­nė kri­zė pri­klau­sys nuo la­bai dau­ge­lio veiks­nių. Ir ma­nau, kad nuo me­ro ši­to­je vie­to­je pri­klau­sys ma­žiau­siai.

Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė: Tik­rai iš­skir­ti­nė ka­den­ci­ja nuo pat pra­džių. Apie to­kią pa­tir­tį tur­būt nė ne­sap­na­vo­me. Ho­ros­ko­pų ne­skai­tau są­mo­nin­gai; pra­na­šys­tė­mis ne­ti­kiu. Ge­riau ne­ži­no­ti, ko ti­kė­tis, ypač kai ne­ga­li su­val­dy­ti ir si­tu­a­ci­ja nuo ta­vęs ne­pri­klau­so. Kaip tik prieš ke­le­tą die­nų su ko­le­go­mis juo­ka­vo­me – „ko­kie bu­vo­me pra­ei­ta­me gy­ve­ni­me, kad da­bar tiek iš­ban­dy­mų te­ko?“ O jei­gu rim­tai – sun­ku­mai grū­di­na. Gais­ras bu­vo rim­tas „tes­tas“, tai­gi aki­sta­to­je su pan­de­mi­ja jau tu­ri­me pa­tir­ties, gal esa­me kai kur žings­niu prie­ky­je. Ži­no­me, kaip or­ga­ni­zuo­ti dar­bą, dir­ba­me su­si­tel­kę ir nuo­sek­liai.

Ša­rū­nas Klė­ge­ris: Pa­sau­lio rit­mas yra ki­li­mų ir nuo­puo­lių vi­su­ma, po ra­maus pe­ri­odo ne­iš­ven­gia­mai at­ei­na iš­ban­dy­mų me­tas. Iš­ban­dy­mai žmo­nes pri­ver­čia su­si­mąs­ty­ti ir keis­tis. Yra to­kia se­na pa­tar­lė – bė­da vie­na ne­vaikš­to. Ta­čiau ti­kiu, kad Aly­taus mies­to da­bar ne­iš­ven­gia­mai lau­kia au­gi­mo ir kles­tė­ji­mo pe­ri­odas, blo­giau­sia li­ko pra­ei­ty­je.

„Žmo­gus per die­ną tu­ri nu­ei­ti bent 10 tūks­tan­čių žings­nių, o kaip ka­ran­ti­no me­tu?“

– Esa­te ak­ty­vaus gy­ve­ni­mo bū­do ša­li­nin­kas, bet tre­ni­ruo­tes jau su­trum­pi­no vi­ce­me­ro pa­rei­gos. O kaip šį gra­fi­ką pa­ko­re­ga­vo ka­ran­ti­nas, ar šiuo me­tu plau­kio­ja­te Dai­li­dė­je, bė­gio­ja­te? Štai vi­si ra­gi­na per ka­ran­ti­ną lik­ti na­muo­se, bet ar ne­tu­rė­si­me dar di­des­nės pro­ble­mos, kad da­lis aly­tiš­kių mė­ne­sį pra­lei­do prie TV ir jų imu­ni­te­tas nu­sil­po? Kaip ras­ti tą ka­ran­ti­ni­nį auk­so vi­du­rį – gy­ven­ti ak­ty­viai ir sau­giai? Gal tu­ri­te ko­kių pa­ta­ri­mų?

Ša­rū­nas Klė­ge­ris: „Žmo­gus per die­ną tu­ri nu­ei­ti bent 10 tūks­tan­čių žings­nių, prie­šin­gu at­ve­ju, jo są­na­riai, krau­jo­ta­ka ir kvė­pa­vi­mo ta­kai pra­de­da at­ro­fuo­tis. Lai­mė, Aly­tų su­pa miš­kai ir ne­ma­žai mies­te­lė­nų, lai­ky­da­mie­si sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų, ka­ran­ti­no me­tu juos at­ra­do.

Lau­kiu, kol Dai­li­dės eže­rė­lio van­duo at­šils ir ati­da­ry­siu se­zo­ną. Šil­tuo­ju se­zo­no me­tu Di­džio­jo­je Dai­li­dė­je nu­plau­kiu apie 70 km, bė­gio­ju miš­ke ar­ba už­mies­ty­je, ka­ran­ti­no me­tu lai­ky­da­ma­sis vi­sų sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų. Iš­tver­mės spor­tas man yra sa­vo­tiš­ka me­di­ta­ci­ja.

„Mies­to šven­tė atšaukta, svars­ty­si­me ki­tas įdo­mias ne­tra­di­ci­nes ga­li­my­bes“

– Ka­ran­ti­nas Aly­taus kul­tū­ro­je. Esa­te šią sri­tį ku­ruo­jan­ti vi­ce­me­rė, ko­kių pa­da­rė­te sau at­ra­di­mų, ko­kių stip­rių­jų / sil­pnų­jų pu­sių ne­ti­kė­tai įžvel­gė­te?

Jurgita Šu­ke­vi­čie­nė: Kul­tū­ros sek­to­rius Aly­tu­je nuo pir­mų­jų ka­ran­ti­no die­nų pri­si­tai­kė prie esa­mos si­tu­a­ci­jos ir grei­tai per­sio­rien­ta­vo teik­ti kul­tū­ros pa­slau­gas vir­tu­a­lio­je erd­vė­je. Vie­nas pir­mų­jų pro­jek­tų – Aly­taus mies­to te­at­ro ir Jur­gio Kun­či­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos pro­jek­tas „Kny­gAn­ti­nas. Pas vai­kus“, su­lau­kęs dau­gy­bės se­kė­jų. Po to vie­nas po ki­to pa­si­py­lė vi­sų kul­tū­ros įstai­gų pro­jek­tai: Jur­gio Kun­či­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos pro­jek­tas „Kny­gos, jun­gian­čios kar­tas“, skir­tas se­ne­liams ir anū­kams, tė­ve­liams ir vai­kams, ve­ly­ki­niai kon­kur­sai „Vir­tu­a­lūs mar­gu­čių mū­šiai!“, „Ori­gi­na­liau­sio mar­gu­čio kon­kur­sas“, „Vai­kų Ve­ly­kė­lės ta­vo na­muo­se!“, ku­riuos or­ga­ni­zuo­ja Jur­gio Kun­či­no vie­šo­ji bib­lio­te­ka ir Kul­tū­ros cen­tras. Kraš­to­ty­ros mu­zie­jus pro­jek­tu „Eks­po­na­tai pa­sa­ko­ja“ pa­kvie­tė pa­žin­ti mu­zie­jaus rin­ki­niuo­se sau­go­mų eks­po­na­tų is­to­ri­jas ir vir­tu­liai su­si­pa­žin­ti su pa­ro­dė­le „An­zel­mas Ma­tu­tis ir jo skai­ty­to­jai“. Nau­jai su­skam­bė­jo te­at­ro pro­jek­tas „Vil­no­niai po­kal­biai“, skir­tas sen­jo­rams ir ne­įga­lie­siems, ir kvie­ti­mas da­ly­vau­ti I res­pub­li­ki­nia­me te­at­ri­nio pla­ka­to kon­kur­se. Te­at­ras taip pat pa­kvie­tė da­ly­vau­ti VI res­pub­li­ki­nia­me dra­ma­tur­gų kon­kur­se.

Be abe­jo, įstai­gų dar­bas ne­bu­vo orien­tuo­tas vien tik į iš­orės klien­tus. Šis lai­ko­tar­pis bu­vo pro­ga at­lik­ti ki­tus ne ma­žiau svar­bius dar­bus: in­ven­to­rin­ti, tvar­ky­ti do­ku­men­tų ar­chy­vus, rink­ti me­džia­gą nau­joms pa­ro­doms, ruoš­ti nau­jus pro­jek­tus ES struk­tū­ri­nių fon­dų fi­nan­sa­vi­mui gau­ti, ruoš­ti nau­jas pa­raiš­kas kul­tū­ros pa­so pro­gra­mai, kur­ti nau­jas edu­ka­ci­nes pro­gra­mas ir at­lik­ti dau­gy­bę ki­tų dar­bų.

Nau­jais iš­šū­kiais ta­po ap­sau­gi­nių sky­de­lių ga­my­ba bib­lio­te­ko­je, nuo­to­li­nės re­pe­ti­ci­jos, nuo­to­li­nis pa­si­ruo­ši­mas prem­je­roms, fes­ti­va­liams ir ki­tiems ren­gi­niams. Nors įstai­gos kū­ry­bin­gai per­sio­rien­ta­vo dirb­ti ka­ran­ti­ni­niu lai­ko­tar­piu, yra ir sil­pnų­jų pu­sių: su­dė­tin­ges­nė dar­buo­to­jų dar­bo kon­tro­lė, su­dė­tin­ges­nė ko­mu­ni­ka­ci­ja, nes ne vi­si dar­buo­to­jai na­muo­se tu­ri tin­ka­mas są­ly­gas dirb­ti nuo­to­li­niu bū­du. Be to, ne­tei­kia­mos tra­di­ci­nės ir ap­mo­ka­mos pa­slau­gos, at­šauk­tos edu­ka­ci­nių ren­gi­nių re­zer­va­ci­jos, at­šauk­ti ki­ti ren­gi­niai ir fes­ti­va­liai. Iš vi­so per še­šias ka­ran­ti­ni­nes sa­vai­tes nuo ko­vo 16-osios iki ba­lan­džio 27 die­nos ne­įvyks dau­giau kaip 160 įvai­rių ren­gi­nių, fes­ti­va­lių, edu­ka­ci­nių už­si­ė­mi­mų ir apie 180 ki­no se­an­sų. La­biau­siai nu­ken­tė­jo Aly­taus te­le­ki­nas, įmo­nė pra­ra­do bet ko­kias apy­var­ti­nes lė­šas. Šiuo me­tu kiek­vie­na įstai­ga pa­gal sa­vo spe­ci­fi­ką ren­gia siū­ly­mus, kaip, ko­kiais eta­pais ir veik­la rei­kė­tų iš­ei­ti iš ka­ran­ti­ni­nės si­tu­a­ci­jos, kaip pa­laips­niui at­nau­jin­ti tie­sio­gi­nį lan­ky­to­jų ap­tar­na­vi­mą, kaip už­tik­rin­ti sau­gu­mo prie­mo­nes, kaip at­nau­jin­ti ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mą vie­šo­sio­se vie­to­se ir kt.

– Miesto gimtadienio ren­giniai, deja, atšaukti. Labai nelinksma žinia!

Bet ko­kiu at­ve­ju, kū­ry­bi­nė mies­to šven­tės or­ga­ni­za­to­rių ko­man­da pa­si­ren­gu­si pri­im­ti ir šį iš­šū­kį ir pa­siū­ly­ti ne­ti­kė­tų įdo­mių spren­di­mų.