Sei­mo rin­ki­mai: Aly­taus mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jai bal­suos dar kar­tą, kas pel­nė pa­si­ti­kė­ji­mą pir­ma­me tu­re? (197)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
Rinkimai Alytuje
Aly­taus 30-ojo­je vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je, tu­rin­čio­je per 37 tūkst. rin­kė­jų, Sei­mo rin­ki­muo­se jų da­ly­va­vo 44,16 proc. Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.
Spa­lio 11-ąją vy­ku­siuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se Aly­taus mies­to gy­ven­to­jai bal­sa­vo dvie­jo­se, o Aly­taus ra­jo­no gy­ven­to­jai – tri­jo­se vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se. Kiek­vie­no­je bu­vo maž­daug po de­šimt kan­di­da­tų, dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je pa­teik­ta 17-a kan­di­da­tų są­ra­šų. Aly­taus mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jai, kaip ir bal­sa­vu­sie­ji dau­ge­ly­je ša­lies vien­man­da­čių apy­gar­dų, Sei­mo na­rių pir­ma­me tu­re ne­iš­rin­ko, tad vyks ant­ra­sis rin­ki­mų tu­ras.

Apie pa­grin­di­nį tiks­lą – ko­mu­ni­kuo­ti idė­jas ir di­de­lį įpa­rei­go­ji­mą

Aly­taus 30-ojo­je vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je, tu­rin­čio­je per 37 tūkst. rin­kė­jų, Sei­mo rin­ki­muo­se jų da­ly­va­vo 44,16 proc.

Jo­je bu­vo 12 kan­di­da­tų. Į an­trą tu­rą pa­te­ko Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vas Po­vi­las La­bu­kas, už ku­rį bal­sa­vo 2 tūkst. 883 aly­tiš­kiai ar­ba 17,50 proc. da­ly­va­vu­sių rin­kė­jų, ir pats iš­si­kė­lęs Vy­tau­tas Ba­kas, ku­riam bal­sus ati­da­vė 2 tūkst. 773 aly­tiš­kiai ar­ba 16,83 proc. rin­ki­muo­se da­ly­va­vu­sių­jų.

Tre­čio­je vie­to­je li­ko Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos at­sto­vas Ro­ber­tas Šar­knic­kas, su­lau­kęs 13,64 proc. rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mo, ket­vir­to­je – so­cial­de­mok­ra­tas Ju­lius Sa­ba­taus­kas (12,90 proc.), penk­to­je vie­to­je – pats iš­si­kė­lęs Va­le­ri­jus Ven­cius (7,93 proc.), šeš­tas – Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Rai­mun­das Mar­kaus­kas (6,91 proc.), sep­tin­tas – Lais­vės par­ti­jos at­sto­vas – Skir­man­tas Tu­me­lis (5,29 proc.), aš­tun­tas – li­be­ra­las Kęs­tu­tis Ber­na­ta­vi­čius (3,69 proc.), de­vin­ta – So­cial­de­mok­ra­tų dar­bo par­ti­jos at­sto­vė Al­ma Gol­cie­nė (3,39 proc.), de­šim­ta Na­cio­na­li­nio su­si­vie­ni­ji­mo at­sto­vė Al­do­na Mar­cin­ke­vi­čie­nė (2,15 proc.), vie­nuo­lik­tas – Lie­tu­vos ža­lių­jų par­ti­jos at­sto­vas Ro­mu­al­das Ša­pai­tis – 1,99 proc.) ir dvy­lik­tas – Krikš­čio­nių są­jun­gos at­sto­vas Rai­mun­das Žiū­kas (0,89 proc.).

Kaip sa­kė P.La­bu­kas, jo pa­grin­di­nis tiks­las per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją bu­vo ir iš­lie­ka ko­mu­ni­kuo­ti pa­grin­di­nes idė­jas, – kad vals­ty­bė­je vis­kas bū­tų nuo­sek­liai pla­nuo­ja­ma, kad švie­ti­mas iš tie­sų tap­tų pri­ori­te­tu, o ne tai bū­tų tik skam­būs žo­džiai: „Ma­tau, ma­no idė­jos pa­sie­kė aly­tiš­kius, jie ma­ni­mi pa­ti­kė­jo, už ką esu la­bai dė­kin­gas. Toks gau­tas pa­si­ti­kė­ji­mas yra di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė.“

Už aly­tiš­kių pa­ro­dy­tą pa­si­ti­kė­ji­mą dė­ko­jo ir V.Ba­kas: „Tai di­de­lis įpa­rei­go­ji­mas, mies­tui rei­kia po­stū­mio. Aš Aly­tu­je tu­riu pui­kią ko­man­dą, dar su am­ži­na­til­sį ad­vo­ka­tu Kęs­tu­čiu Či­lins­ku su­bur­tą prieš dvy­li­ka me­tų per ne­par­ti­nį de­mo­kra­tinį ju­dė­ji­mą. Ma­no pro­gra­ma yra tel­kian­ti dar­bui Aly­tui ir vi­sai Dzū­ki­jai.“

Ku­riam iš šių dvie­jų kan­di­da­tų aly­tiš­kiai pa­ti­kės Sei­mo man­da­tą Aly­taus 30-ojo­je vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je, pa­aiš­kės po dvie­jų sa­vai­čių, spa­lio 25-ąją vyk­sian­čia­me ant­ra­me rin­ki­mų tu­re.

Tri­jo­se vien­man­da­tė­se tarp pir­mau­jan­čių­jų – kon­ser­va­to­rių, li­be­ra­lų, vals­tie­čių, so­cial­de­mok­ra­tų ir so­cial­dar­bie­čių at­sto­vai

Da­lis Aly­taus mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jų, bal­sa­vu­sių Dzū­ki­jos 69-ojo­je vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je, tu­rė­jo ga­li­my­bę Sei­mo na­rį rink­ti iš 14 kan­di­da­tų. Ši apy­gar­da tu­ri per 35 tūkst. rin­kė­jų, rinkimuose jų dalyvavo 47,06 proc.

Čia į an­trą tu­rą pa­te­ko Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vas Lau­ry­nas Kas­čiū­nas, su­rin­kęs 3 tūkst. 220 rin­kė­jų bal­sų, už jį bal­sa­vo 19,26 proc. da­ly­va­vu­sių rin­kė­jų ir Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas Juo­zas Baub­lys, už ku­rį bal­sa­vo 3 tūkst. 24 ar­ba 18,09 proc. da­ly­va­vu­sių rin­kė­jų.

Šio­je apy­gar­do­je tre­čia li­ko pa­ti iš­si­kė­lu­si Dai­va Ul­bi­nai­tė (11,68 proc.), ket­vir­tas – Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos at­sto­vas – Pet­ras Va­liū­nas (11,67 proc.) , penk­tas – Par­ti­jos „Lais­vė ir tei­sin­gu­mas“ at­sto­vas Ar­tū­ras Pau­laus­kas (9,12 proc.), šeš­ta – so­cial­de­mok­ra­tė Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė (6,00 proc.), sep­tin­tas – Na­cio­na­li­nio su­si­vie­ni­ji­mo at­sto­vas Mar­ty­nas Ka­te­ly­nas (5,45 proc.), aš­tun­tas – Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Taut­vy­das Že­mai­tis (4,74 proc.), de­vin­ta – So­cial­de­mok­ra­tų dar­bo par­ti­jos at­sto­vė Ra­sa Miš­ki­ny­tė (3,14 proc.), de­šim­ta – Ža­lių­jų par­ti­jos at­sto­vė Van­da Bi­ru­tė Gi­ne­vi­čie­nė (1,49 proc.), vie­nuo­lik­ta – par­ti­jos „Lie­tu­va – vi­sų“ at­sto­vė Jo­a­na Bi­kul­čie­nė (1,26 proc.), dvy­lik­tas – Cen­tro par­ti­jos-tau­ti­nin­kų at­sto­vas Al­gi­man­tas Ar­nas­taus­kas (1,18 proc.), try­lik­tas – Krikš­čio­nių są­jun­gos at­sto­vas Kęs­tu­tis Še­dui­kis (0,57 proc.) ir ke­tu­rio­lik­tas – Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos at­sto­vas Bo­les­lav Daš­ke­vič (0,45 proc.).

Da­lis Aly­taus ra­jo­no gy­ven­to­jų, pa­te­ku­sių į Dai­na­vos 67-ąją vien­ma­na­da­tę apy­gar­dą, Sei­mo na­rį tu­rė­jo pa­si­rink­ti iš 9 kan­di­da­tų. O šio­je apy­gar­do­je – per 34 tūkst. rin­kė­jų, jų rinkimuose dalyvavo 47,87 proc.

Čia ant­ra­me tu­re var­žy­sis So­cial­de­mok­ra­tų dar­bo par­ti­jos at­sto­vas An­drius Pa­lio­nis, ku­riam bal­sus ati­da­vė 4 tūkst.583 rin­kė­jai ar­ba 27,86 proc. da­ly­va­vu­sių rin­kė­jų, ir So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos at­sto­vė Jū­ra­tė Zails­kie­nė, su­lau­ku­si 2 tūkst. 625 ar­ba 15,95 proc. rin­kė­jų pa­lai­ky­mo.

Dai­na­vos vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je tre­čias li­ko Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vas An­drius Kup­čins­kas (14,20 proc.), ket­vir­ta – Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos at­sto­vė Ri­ta Ke­tu­ra­kie­nė (12,90 proc.), penk­ta – par­ti­jos „Lais­vė ir tei­sin­gu­mas“ at­sto­vė Lo­re­ta Ja­ki­ne­vi­čie­nė (9,69 proc.), šeš­tas – Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Gin­tau­tas So­dai­tis (5,99 proc.), sep­tin­tas – Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas – Pau­lius Mi­na­je­vas (4,07 proc.), aš­tun­tas – Krikš­čio­nių są­jun­gos at­sto­vas Le­o­nas Sa­ka­la­vi­čius (1,59 proc.) ir de­vin­tas – Liau­dies par­ti­jos at­sto­vas An­ta­nas Bar­tu­se­vi­čius (1,37 proc.).

Iš 9 kan­di­da­tų ga­lė­jo rink­tis ir bal­sa­vu­sie­ji Sū­du­vos pie­ti­nė­je 63-io­jo­je apy­gar­do­je, į ku­rią pa­ten­ka taip pat da­lis Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jos.

Jo­je, tu­rin­čio­je be­veik 33 tūkst. rin­kė­jų, o dalyvavo 43,18 proc., ant­ra­me tu­re su­si­rungs Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos at­sto­vas Kęs­tu­tis Ma­žei­ka (3 tūkst. 644 bal­sa­vu­sie­ji ar­ba 25,58 proc. da­ly­va­vu­sių rin­kė­jų) ir Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vas Vai­das Ša­la­še­vi­čius (2 tūkst. 432 bal­sa­vu­sie­ji ar­ba 17,07 proc. da­ly­va­vu­sių rin­kė­jų).

Čia tre­čio­je vie­to­je li­ko So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos at­sto­vas Ta­das Pra­ja­ra (16,78 proc.), ket­vir­to­je – Dar­bo par­ti­jos at­sto­vė Vai­da Gi­rai­ty­tė (12,69 proc.), penk­ta – Lais­vės par­ti­jos at­sto­vė Aus­ma Sa­ka­laus­kai­tė (8,11 proc.), šeš­tas – So­cial­de­mok­ra­tų dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Ar­tū­ras Du­nai­tis (4,11 proc.), sep­tin­tas – Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas Ša­rū­nas Se­jū­nas (3,00 proc.), aš­tun­ta – Ža­lių­jų par­ti­jos at­sto­vė Dai­va Kraukš­lie­nė (2,70 proc.) ir de­vin­ta – Krikš­čio­nių są­jun­gos at­sto­vė Re­da By­ko­vie­nė (2,30 proc.).

Ant­ra­me tu­re dėl Sei­mo na­rio man­da­tų dau­giau­sia ko­vos kon­ser­va­to­rių ir vals­tie­čių

2016-ųjų Sei­mo rin­ki­muo­se 71-oje ša­lies vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je dėl to­kio pat Sei­mo na­rių skai­čiaus var­žė­si 673 kan­di­da­tai, o dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je, ku­rio­je ren­ka­ma 70 Sei­mo na­rių, iš­rin­ki­mo sie­kė 1 tūkst. 386 as­me­nys.

Ka­dan­gi da­lis tų pa­čių kan­di­da­tų bu­vo vien­man­da­tė­se ir dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je, iš vi­so dėl 141 vie­tos ko­vo­jo 1 tūkst. 415 as­me­nų.

Spa­lio 11-ąją vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se var­žė­si 758 as­me­nys, dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je – 1 tūkst. 725 as­me­nys. Dėl be­si­dub­liuo­jan­čių kan­di­da­tų šio­se apy­gar­do­se iš vi­so 141 Sei­mo na­rio vie­tos sie­kė 1 tūkst. 755 as­me­nys.

Iš 17-os kan­di­da­tų są­ra­šų dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je įsta­ty­miš­kai nu­sta­ty­tą 5 proc. rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mo ri­bą per­žen­gė še­šios po­li­ti­nės par­ti­jos: Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai (24,80 proc., 23 man­da­tai), Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga (17,50 proc., 16 man­da­tų), Dar­bo par­ti­ja (9,47 proc., 9 man­da­tai), So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja (9,26 proc., 8 man­da­tai), Lais­vės par­ti­ja (9,02 proc., 8 man­da­tai) ir Li­be­ra­lų są­jū­dis (6,79 proc., 6 man­da­tai).

Iš 71 vien­man­da­tės apy­gar­dos spa­lio 11-ąją Sei­mo na­riai iš­rink­ti tik tri­jo­se – Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vė In­gri­da Ši­mo­ny­tė An­ta­kal­nio apy­gar­do­je, Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos at­sto­vai Čes­lav Ol­šev­ski ir Be­ata Pet­ke­vič Me­di­nin­kų bei Šal­či­nin­kų-Vil­niaus apy­gar­do­se.

68-ose vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se po dvie­jų sa­vai­čių vyks an­tri tu­rai. Dau­giau­siai dėl Sei­mo na­rio man­da­tų var­žy­sis kon­ser­va­to­rių ir vals­tie­čių at­sto­vų.

Kaip rin­ki­muo­se se­kė­si ži­no­miems aly­tiš­kiams

Rin­ki­mas nu­sta­ty­tos 5 proc. rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mo kar­te­lės ne­per­žen­gė Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio To­mo Pa­čė­so va­do­vau­ja­ma par­ti­ja „Lie­tu­va – vi­sų“, jai bal­sus ati­da­vė tik 0,96 proc. rin­ki­muo­se da­ly­va­vu­sių as­me­nų.

Pats T.Pa­čė­sas Sei­mo na­rio man­da­to sie­kė pir­mą­kart su­for­muo­to­je Pa­sau­lio lie­tu­vių 71-ojo­je vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je, ta­čiau iš 10 kan­di­da­tų šio­je apy­gar­do­je li­ko sep­tin­tas.

Kaip par­ti­jos „Lie­tu­va – vi­sų“ kan­di­da­tas Kau­ne esan­čio­je Cen­tro-Ža­lia­kal­nio 20-ojo­je vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je Sei­mo na­rio man­da­to sie­kė Aly­taus mies­to ta­ry­bos na­rys Val­de­ma­ras Cho­mi­čius. Iš 15 kan­di­da­tų jis li­ko šeš­to­je vie­to­je.

Mies­to ta­ry­bos na­rė Lau­ra Ra­dze­vi­čiū­tė kaip Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tė ba­lo­ti­ra­vo­si taip pat Kau­ne esan­čio­je Pet­ra­šiū­nų-Gri­čiu­pio 17-ojo­je vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je. Čia ji iš 11 kan­di­da­tų li­ko penk­to­je vie­to­je. Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tų są­ra­še rin­kė­jų va­lia L.Ra­dze­vi­čiū­tė iš 41-os vie­tos pa­ky­lė­ta į 23-ią.

Mies­to ta­ry­bos na­rė li­be­ra­lė Ni­jo­lė Makš­tu­tie­nė šios par­ti­jos kan­di­da­tų są­ra­še iš 11-os vie­tos iš­rei­tin­guo­ta į 17-ą.

Da­bar­ti­niam Sei­mo na­riui Ju­liui Sa­ba­taus­kui so­cial­de­mok­ra­tų kan­di­da­tų są­ra­še rinkėjai su­tei­kė 3-ią vie­tą vie­toj prieš­rin­ki­mi­nės 6-os vie­tos.

Da­bar­ti­nis Sei­mo na­rys R.Šar­knic­kas Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos kan­di­da­tų są­ra­še iš 21-os vie­tos pa­ki­lo į 20-ą, o jo ben­dra­par­tie­tis, taip pat da­bar­ti­nis Sei­mo na­rys Pet­ras Va­liū­nas iš 37-os vie­tos nu­leis­tas į 52-ą.

Aly­taus ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Au­ri­mas Trun­cė Sei­mo na­rios man­da­to sie­kė su par­ti­ja „Lais­vė ir tei­sin­gu­mas“, ku­riai ne­pa­vy­ko pa­tek­ti į Sei­mą. Čia jis kan­di­da­tų są­ra­še bu­vo 14-as, ta­čiau po rei­tin­ga­vi­mo li­ko 21-oje vie­to­je.

Aly­taus ra­jo­no ta­ry­bos na­riai Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vai Gin­tau­tas Ra­džiu­ky­nas ir Gin­ta­ras Chšče­na­vi­čius į Sei­mo pre­ten­da­vo šios par­ti­jos kan­di­da­tų sa­ra­še. Pir­ma­sis šia­me są­ra­še bu­vo 55-as, ant­ra­sis – 56-as. Ta­čiau rin­kė­jai R.Ra­džiu­ky­ną įra­šė į 67-ą, o G.Chše­na­vi­čių – į 75-ą vie­tą.

Vi­si skel­bia­mi Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tai yra pre­li­mi­na­rūs, juos Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ją tu­ri pa­tvir­tin­ti per sa­vai­tę.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Jūs man durnai paaiškinkit. Šitiek teisėsaugos, o gauja šlifuojasi kaip py...dint pinigus iš miesto biudžeto. Bakas, Sabatauskas, Katanis stebi, o suplanuotų latentinių vagysčių daugėja. Torpedos gauja stiprėja. Torpeda, T P, J K, J S, stipri gauja ant Alytiškių pinigų užgriuvus....miestas mažėja. Minedas siaučia Facebooke

    Komentaras

    Mažai kas ginčytųsi, kad Lietuvos istorijoje blogesnės valdžios už šią koaliciją nėra buvę. Lietuva nėra turėjusi blogesnio, nenuoširdesnio ir blogiau komunikuojančio premjero negu Saulius Skvernelis. Net sovietinių laikų dinozaurai: Antanas Sniečkus ir Petras Griškevičius, palyginus atrodo kaip nevienareikšmiai vadovai, bet ne tokie smulkmeniškai meluojantys, išsisukinėjantys ir lyginantys opoziciją su naciais. Taip, Lietuva turėjo trumpą, skausmingą ir baisų Rolando Pakso košmarą, bet tas laikotarpis buvo kaip greitai praėjęs ūminis apsinuodijimas: ligonis išsivėmė, jam pastatė lašelinę ir toliau viskas buvo labai gerai, o valstiečių koalicija buvo kaip sunki, užsitęsusi liga. Taip, Lietuva turėjo trumpą, skausmingą ir baisų Rolando Pakso košmarą, bet tas laikotarpis buvo kaip greitai praėjęs ūminis apsinuodijimas: ligonis išsivėmė, jam pastatė lašelinę ir toliau viskas buvo labai gerai, o valstiečių koalicija buvo kaip sunki, užsitęsusi liga. Lietuva nėra turėjusi (ir, duos Dievas, neturės) labiau netikusio žmogaus ministro poste negu Aurelijus Veryga. Nebent Remigijus Vilkaitis – bet tas buvo tik kultūros ministro vaidmenyje, 2008-2010 metais, ir įsiutino ir įžeidė tik bibliotekininkus, liepęs naujų knygų nepirkti, kol žmonės visų senų neperskaitė. Aurelijus Veryga beveik metus terorizavo visą Lietuvą, pasimėgaudamas metodiškai baugino, erzino, kėlė įtampą ir depresines nuotaikas, tyčiojosi, nuolatos prieštaraudamas pats sau, pirmadieniais grasino, kad trečiadienį gali būti įvestos baisios priemonės, trečiadieniais skelbė, kad kitą savaitę gali būti dar blogiau, – ir čia aš kalbu tik apie koronavirusą. Apsėstųjų blaivininkų ir savamokslių pagonių kova su alkoholiu priminė velnio varymą pradedančiųjų egzorcistų stovykloje prie ežero: triukšmo daug, isterija per kraštus, ritualai eksperimentiniai, muša būgnai, liepsnoja laužai, vandenyje sproginėja užtaisai ir žuvys pilvais į viršų, o galiausiai šėtonas niekur neišvarytas – užtat padegė sodybas netoliese, išgąsdino žmones ir gyvulius ir nusiaubė apylinkes. Kodėl sveikoji Lietuva laimėjo šiuose rinkimuose? Sutapo daug dalykų. Per ketverius metus į geresnį pasaulį dėl neišvengiamų priežasčių iškeliavo nemažai tų, kam sovietyne buvo geriau ir kas net ir sapne kartojo mantras apie Landsbergį, sugriovusį kolūkius, Mažeikių naftą, atiduotą amerikiečiams, „Ševron-von“, parduotą švedams telekomą, išvarytą Lietuvą ir milijoną emigravusių. Aurelijus Veryga beveik metus terorizavo visą Lietuvą, pasimėgaudamas metodiškai baugino, erzino, kėlė įtampą ir depresines nuotaikas, tyčiojosi, nuolatos prieštaraudamas pats sau, pirmadieniais grasino, kad trečiadienį gali būti įvestos baisios priemonės, trečiadieniais skelbė, kad kitą savaitę gali būti dar blogiau, – ir čia aš kalbu tik apie koronavirusą. Emigracijoje gyvenančių balsai (o balsavo gal penkiasdešimt kartų mažiau, negu isteriškai svaidytas „milijonas jau pabėgo, paskutinis išvykstantis išjunkit šviesą“ skaičius) daugiausia nuėjo gėrio jėgoms padėti. Tie užsienyje gyvenantys, kas Lietuvą mato kaip piktą pamotę, kuri juos nuskriaudė ir paniekino („du diplomai, o darbo neradau“), balsuoti nėjo išvis, ir tai buvo geriausia, ką jie galėjo padaryti. Laisvės partija, kad ir kokia nerimta ir mėgėjiška (greičiau tokia partija pradedantiesiems, bandanti save įtikinti, kad ji yra suaugusi, nelygu paspirtukas vietoje automobilio; Laisvės partija visai kaip Laisvės TV, kuri yra kaip permanentiškai nesugebanti subręsti studentų mokomoji televizijos stotis, labai rimtai į save žiūrinti) sugebėjo mobilizuoti tuos, kas sulaukė pilnametystės ir kam legali žolė yra vienintelė svajonė ir ambicija gyvenime. Vis nauji balsai į teisingą pusę, kad ir marihuanos svajonių motyvuoti. Partija, žinoma, nelabai daugiau turi ką pasiūlyti, ir po ketverių metų turės smarkiai pasukti galvą, ką čia dar sugalvojus naujai paaugusiems žolininkams, nes 2024 metais nebus nei legalios žolės, nei vienalyčių santuokų, „Black Lives Matter“ jau bus visi pamiršę, o Greta Thunberg ne tik jau bus pasiekusi pilnametystę, bet ir galės pirkti alkoholį ir jos vietą užims koks kitas vaikas, rėkiantis ant suaugusiųjų. Lietuvos paspirtukininkų partija galės nebent žadėti kokias nemokamas nusmukusias kelnes, valstybės kompensuojamas tatuiruotes ar šešių eilių dviračių taką Vilnius-Klaipėda su čilinimo zonomis nuvargusiems hipsteriams. Liberalams savotiškai pasisekė, nes jų didžiausias rūpestis buvo ne naujas idėjas kurti, o atsiskalbti po korupcijos skandalų, ir jiems tai pavyko. Kai namie gaisras, tai reikia gesinti, o ne baldus stumdyti, ir jie tai suprato ir elgėsi atitinkamai. Tiesą sakant, jei partija sėkmingai išgyvena tokius sukrėtimus, ji nusipelno bent jau penkių procentų barjerą perlipti. Ir, pagaliau, reikia paminėti, kad konservatorių partija, išsivaliusi nuo labiausiai odiozinių kosmonautų-radikalų, neišbarsčiusi nelabai entuziastingų rinkėjų (už juos balsavo žmonės ne todėl, kad labai myli, bet todėl, kad jie bent jau kartais atrodo turintys kažkokius įsitikinimus ir stuburą, ir dar todėl, kad jeigu kas nors taip stipriai nepatinka Karbauskiui, tai turbūt bus geras dalykas) ir supratusi, kad Ingrida Šimonytė gali pagaliau atrodyti kaip apsisprendusi ir ryžtinga, viską padarė teisingai. Varžybose reikia ne tik pačiam gerai žaisti: dar labai padeda, kai priešas yra pasimetęs ir išsiskaidęs. Valstiečiai sėkmingai keturis metus stengėsi, kad jų nekęstų kuo daugiau žmonių, ir galiausiai jiems liko tik tie rinkėjai, kuriems gyvenime daugiau nieko nereikia, tik pamokyti Landsbergį (bet kurį). Iš esmės, būtent tai partijai geriausiai tinka pavadinimas „Kerštas, draudimai, drausmė ir bausmė“, nes pozityvaus jie nieko sugalvoti negali. Pozityvumas yra išmoktas elgesys ir aukštesnė smegenų veikla, o kur jau jiems pozityvumo, jei krumpliai pažeme velkasi. Valstiečiai sėkmingai keturis metus stengėsi, kad jų nekęstų kuo daugiau žmonių, ir galiausiai jiems liko tik tie rinkėjai, kuriems gyvenime daugiau nieko nereikia, tik pamokyti Landsbergį (bet kurį). Koloradinio tautinio anachronizmo partija pelnytai išspirta, nes lenkas yra tautybė, o ne politinė platforma, ne profesija ir ne ideologija. Čia Lietuva, o ne Kalnų Karabachas, kad mes pagal tautybes ar pavardžių raides balsuotume ir kariautume. Ūsuotų bebrų partija tirpsta ir greitai bus išretėjusi kaip laidinis telefonas arba rašomoji mašinėlė, o jau apie visokių egzotinių šamanų judėjimus ir susivienijimus nėra ką ir šnekėti. Filosofas Arvydas Juozaitis paskelbė nusivylęs tauta, kuri jau ir nebe tauta, o nežinia kas (gal dar viena istorinė klaida), o tauta juo, atvirkščiai, nenusivylė, nes baigia jį pamiršti. Dabar beliko netingėti ir eiti į antrą turą ir balsuoti strategiškai ir su protu už savus arba už savų koalicijos partnerius, kad ir kaip kai kada neskanu būtų. Kartais gali būti britku ir jausitės, kad ne visai apie tokius politikus svajojote, bet, žinokite, čia ne santuoka, čia tik ketveriems metams ir užduotis nėra rinkti mieliausius. Užduotis yra baigti keturių metų baisų sapną, kuris buvo kaip ta tamsiausia naktis, kuri būna prieš aušrą.

    Komentaras

    ytautas Bakas (g. 1977 m. Vilniuje) – teisininkas, politinis bei visuomeninis veikėjas.

    Nuo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.

    Biografija
    Vidurinę mokyklą baigė Zarasuose, vėliau baigė Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą, studijavo Mykolo Romerio universitete, įgijo teisininko kvalifikaciją.
    1997-2002 dirbo tardytoju, vyresniuoju tardytoju, vėliau dirbo padalinio vadovu Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate.
    Nuo 2002 metų įsitraukė į aktyvią visuomeninę veiklą, buvo vienu iš Lietuvos tardytojų, vėliau – ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų kūrėjų, vykdė teisininko praktiką, konsultavo pareigūnus ir jų artimuosius valstybės tarnybos klausimais, atstovavimo jų interesus teismuose.
    2007-2008 m. dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje Seimo nario Kęstučio Čilinsko padėjėju, teisininku.
    2008-2009 metais dirbo Policijos departamente prie LR Vidaus reikalų ministerijos, padėjo Lietuvos policijos generaliniam komisarui Vizgirdui Telyčėnui įgyvendinti policijos sistemos reformą.
    2008 m. įkūrė Nacionalinį pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimą (NPPSS), vieną kadenciją 2008-2012 m. laikotarpiu jam vadovavo.
    Nuo 2012 m. paskirtas NPPSS atstovu Europos policijos profesinių sąjungų konfederacijoje (EUROCOP), EUROCOP kongrese Vilniuje pritarta jo inicijuotai rezoliucijai dėl vieningo Europos policijos pareigūnų rengimo ir pareigūnų garantijų standarto.
    Nuo 2012 m. vadovavo priežiūros komitetui, kuris koordinavo derybininkų veiklą dėl šakos ir įstaigų kolektyvinių sutarčių policijoje, muitinėje ir pataisos įstaigose. Vėliau buvo pasirašytos pirmosios šakos kolektyvinės sutartys.
    Nuo 2014 m. gruodžio - Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio patarėjas.
    2016 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos sąraše. Eina Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas, yra Antikorupcijos komisijos narys. Priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai.
    Kita
    Nuo 2008 m. kartu su pareigūnais iš visos šalies įsteigė kredito įstaigą, teikiančią paslaugas pareigūnų bendruomenei – Pareigūnų kredito uniją. Buvo išrinktas unijos valdybos pirmininku.
    V. Bakas yra vienas iš Jungtinio demokratinio judėjimo steigimo iniciatyvinės grupės narių. Judėjimas telkė visuomenę ir organizavo mitingus, protesto akcijas prieš oligarchinių struktūrų ir valstybės vadovų korupcinius ryšius, prieš itin neskaidrų bandymą oligarchinėms struktūroms privatizuoti šalies energetiką (LEO LT).
    Pomėgiai
    Aktyvus poilsis, istorinė literatūra.

    Komentaras

    Gerbiamasai, tiesiai ir šviesiai, be išsisukinėjimo, rinkėjams pasakykite, jeigu būsite išrinktas, prie kurios koalicijos - psiaudokairės ar dešinės - jungtumėtės?

    Komentaras

    Gerbiamasai, tiesiai ir šviesiai, be išsisukinėjimo, rinkėjams pasakykite, jeigu būsite išrinktas, prie kurios koalicijos - psiaudokairės ar dešinės - jungtumėtės?

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.