Uni­ka­liam Pu­nios ši­lui rei­ka­lin­gas uni­ka­lus iš­sau­go­ji­mo pro­jek­tas

Lie­pos 18 die­ną krei­pė­mės ir į Ne­mu­no kil­pų re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ją pra­šy­da­mi su­si­tik­ti ir ap­tar­ti vie­tos ben­druo­me­nių pa­siū­ly­mus, ta­čiau jo­kio at­sa­ky­mo iki šiol ne­ga­vo­me.

Svarbiausios mū­sų pa­sta­bos ir pa­siū­ly­mai:

1. Gam­ti­nia­me re­zer­va­te at­si­ran­da la­bai pa­lan­kios są­ly­gos ne re­tų­jų rū­šių, bet pir­miau­sia pa­vo­jin­gų ken­kė­jų ir in­va­zi­nių au­ga­lų ak­ty­viai plėt­rai bei sklai­dai. 2018 me­tų spa­lį mū­sų pa­kvies­ti Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos miš­ko sa­ni­ta­ri­nės ap­sau­gos spe­cia­lis­tai nu­sta­tė ki­ni­var­pų ži­di­nius dau­gu­mo­je Pu­nios ši­lo kvar­ta­lų, taip pat ir eg­lių ge­ne­ti­niuo­se me­dy­nuo­se. Kaip ro­do Be­lo­ve­žo gi­rios Len­ki­jo­je pa­tir­tis, re­zer­va­te ne­vyk­dant sa­ni­ta­ri­nių kir­ti­mų, vos per de­šimt me­tų gi­rio­je ne­li­ko nė vie­nos ken­kė­jų ne­pa­žeis­tos eg­lės, ki­ni­var­pos jau pra­de­da pul­ti ir pu­šis. To­dėl tei­gi­nys, kad gam­ti­nia­me re­zer­va­te miš­kas pats ap­si­sau­gos nuo pa­vo­jin­gų me­džių lie­me­nų ken­kė­jų, yra ne tik klai­di­nan­tis, bet ir nu­si­kals­ta­mai pa­vo­jin­gas ne tik Pu­nios ši­lui, bet ir gre­ti­miems miš­kams. No­ri­me ža­liuo­jančio, su gra­žių sen­gi­rės ir ker­ti­nių bu­vei­nių plo­tais ši­lo, o ne ru­do, ki­ni­var­pų nu­ės­tų ir pū­vančių me­džių iš­var­to­mis ma­siš­kai nu­klo­to re­zer­va­to.

2. Tri­juo­se se­niau­siuo­se Pu­nios ši­lo re­zer­va­to kvar­ta­luo­se, Dub­ra­vos re­zer­va­ti­nė­je apy­ru­bė­je yra vos ke­lios vie­tos, ku­rias ga­lė­tu­me va­din­ti gra­žia sen­gi­re. Ma­žė­jant spyg­liuočių me­džių, re­zer­va­tuo­se sparčiai au­ga laz­dy­nai, for­muo­ja­si krū­mų ir men­ka­verčių la­puočių ša­bakš­ty­nai, o ne vi­lio­ja­mai ža­da­ma tva­ri me­džių įvai­ro­vė ir ta­ria­mai nuo vi­sų gam­tos pa­vo­jų pa­ti sa­ve ap­sau­go­jan­ti sen­gi­rė. Tai, kad pen­kis kar­tus pa­di­din­ta­me ši­lo gam­ti­nia­me re­zer­va­te su­si­for­muos gra­ži sen­gi­rė, yra klai­di­nan­tis ir vi­suo­me­nę kir­ši­nan­tis mi­tas.

3. Vi­sa Pu­nios ši­lo te­ri­to­ri­ja ir taip jau yra vals­ty­bės sau­go­ma ir ga­nė­ti­nai už­da­ra žmo­nių lan­ky­mui (457 ha gam­ti­nis re­zer­va­tas ir 2 tūkst. 249 ha draus­ti­nis). Ši­lo draus­ti­nio te­ri­to­ri­jo­je dar yra per 60 sau­go­ti­nų ker­ti­nių miš­ko bu­vei­nių (460 ha). Sa­ni­ta­ri­niai ir ki­ti pri­va­lo­mie­ji kir­ti­mai vi­sa­me draus­ti­nio plo­te yra vyk­do­mi vi­sus dar­bus de­ri­nant su Ne­mu­no kil­pų re­gio­ni­nio par­ko spe­cia­lis­tais. Tačiau per pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tams ginčijan­tis dėl pri­va­lo­mų kirs­ti ki­ni­var­pų pa­žeis­tų eg­lių ži­di­nių lik­vi­da­vi­mo bū­ti­nu­mo, pa­žeis­tų me­džių kie­kis ši­le sparčiai di­dė­ja. Ne­iš­ven­gia­mai di­dės sa­ni­ta­ri­niai kir­ti­mai ar­ba ma­si­nis pa­lik­tų sty­ro­ti pli­kų eg­lių stuob­rių kie­kis.

4. Ma­no­me, kad vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės in­te­re­sas yra ne re­zer­va­to iš­plė­ti­mas, o kom­plek­si­nis vi­sų uni­ka­laus Pu­nios ši­lo ver­ty­bių dar­naus iš­sau­go­ji­mo ir pla­tes­nio at­vi­ru­mo žmo­nėms prie­mo­nių pro­jek­tas. Uni­ka­laus Pu­nios ši­lo ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mui rei­ka­lin­gos sku­bios pa­pil­do­mos prie­mo­nės. Tam siū­lo­me pa­si­telk­ti iš­ma­niau­sius ša­lies moks­li­nin­kus, iš­ana­li­zuo­ti ki­tų ša­lių re­zer­va­tuo­se iš­aiš­kė­ju­sias grės­mes, pro­jek­tą reng­ti lai­kan­tis pa­tik­rin­tų dar­nos gam­tos ir žmo­gaus san­ty­kiuo­se prin­ci­pų.

5. Siū­lo­me, kad Pu­nios ši­lo draus­ti­niuo­se ir ker­ti­nė­se bu­vei­nė­se bū­tų tai­ko­mos šios pa­pil­do­mos miš­ko ver­ty­bių ap­sau­gos ir at­vi­ru­mo žmo­nėms prie­mo­nės:

 5.1. Pu­nios ši­le ga­lė­tų bū­ti įtei­sin­tas ypa­tin­gas sta­tu­sas (pa­vyzd-iui, spe­ci­fi­nio na­cio­na­li­nio par­ko ar pan.). Siū­lo­me leis­ti me­džiams ši­lo draus­ti­ny­je na­tū­ra­liai „su­lauk­ti gi­lios se­nat­vės“, ta­čiau pa­lie­kant pu­vi­mui vir­tuo­lių tiek, kiek tai rei­ka­lin­ga re­tų rū­šių pa­ti­ki­mai eg­zis­ten­ci­jai pa­lai­ky­ti.

5.2. Draus­ti­nio te­ri­to­ri­jo­je vyk­dy­ti tik griež­tai gam­to­sau­gi­nin­kų pri­žiū­ri­mus sa­ni­ta­ri­nius kir­ti­mus, ap­si­sau­gant nuo pa­vo­jin­gų spyg­liuo­čių lie­me­nų ken­kė­jų plėt­ros ir lai­ku pa­ša­lin­ti vė­ja­var­tų pa­da­ri­nius.

5.3. Ši­las tu­ri bū­ti pri­ei­na­mas vi­siems lan­ky­to­jams ir tam su­da­ry­tos tin­ka­mos są­ly­gos (iš­sky­rus  jau esa­mą 457 ha gam­ti­nį re­zer­va­tą).

5.4. Pri­ta­ria­me re­zer­va­to pro­jek­te pla­nuo­tai pie­ti­nio ši­lo pa­kraš­čio rek­re­a­ci­nei, pa­žin­ti­nei ir edu­ka­ci­nei zo­nai, ku­ri ga­lė­tų bū­ti dar la­biau iš­plės­ta, su­da­rant ga­li­my­bę lan­ky­ti se­ną­jį ąžuo­lą, mi­ne­ra­li­nio van­dens šal­ti­nį, ki­tus pa­trauk­lius ob­jek­tus, įreng­ti svei­ka­tin­gu­mo ir spor­to alė­ją ir kt.    

5.5. Ren­giant ši­lo ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mo ir ši­lo at­vi­ru­mo bei pri­tai­ky­mo vi­suo­me­nės pa­ži­ni­mui ir rek­re­a­ci­jai pro­jek­tą bū­ti­na ben­dra­dar­biau­ti su Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­be, de­rin­ti pro­jek­tą su sa­vi­val­dy­bės pla­nais dėl su­si­sie­ki­mo tarp Pu­nios ši­lo ir Pu­nios pi­lia­kal­nio per Ne­mu­ną.

5.6. Už­tik­rin­ti tin­ka­mą Pu­nios ši­lo iš­sau­go­ji­mo pro­jek­to prie­mo­nių vie­šu­mą vie­tos ben­druo­me­nėms ir vi­siems gam­tą my­lin­tiems žmo­nėms.

Moks­li­niams eks­pe­ri­men­tams pa­kan­ka esa­mo 457 ha gam­ti­nio re­zer­va­to ir 460 ha ker­ti­nių bu­vei­nių, už­iman­čių treč­da­lį Pu­nios ši­lo plo­to.

Ka­zi­mie­ras Sven­tic­kas

Pi­lie­ti­nės ini­cia­ty­vos drau­gi­jos „Mū­sų Dzū­ki­ja“ pir­mi­nin­kas