Unikaliam Punios šilui reikalingas unikalus išsaugojimo projektas (271)
Liepos 18 dieną kreipėmės ir į Nemuno kilpų regioninio parko direkciją prašydami susitikti ir aptarti vietos bendruomenių pasiūlymus, tačiau jokio atsakymo iki šiol negavome.
Svarbiausios mūsų pastabos ir pasiūlymai:
1. Gamtiniame rezervate atsiranda labai palankios sąlygos ne retųjų rūšių, bet pirmiausia pavojingų kenkėjų ir invazinių augalų aktyviai plėtrai bei sklaidai. 2018 metų spalį mūsų pakviesti Aplinkos ministerijos miško sanitarinės apsaugos specialistai nustatė kinivarpų židinius daugumoje Punios šilo kvartalų, taip pat ir eglių genetiniuose medynuose. Kaip rodo Belovežo girios Lenkijoje patirtis, rezervate nevykdant sanitarinių kirtimų, vos per dešimt metų girioje neliko nė vienos kenkėjų nepažeistos eglės, kinivarpos jau pradeda pulti ir pušis. Todėl teiginys, kad gamtiniame rezervate miškas pats apsisaugos nuo pavojingų medžių liemenų kenkėjų, yra ne tik klaidinantis, bet ir nusikalstamai pavojingas ne tik Punios šilui, bet ir gretimiems miškams. Norime žaliuojančio, su gražių sengirės ir kertinių buveinių plotais šilo, o ne rudo, kinivarpų nuėstų ir pūvančių medžių išvartomis masiškai nukloto rezervato.
2. Trijuose seniausiuose Punios šilo rezervato kvartaluose, Dubravos rezervatinėje apyrubėje yra vos kelios vietos, kurias galėtume vadinti gražia sengire. Mažėjant spygliuočių medžių, rezervatuose sparčiai auga lazdynai, formuojasi krūmų ir menkaverčių lapuočių šabakštynai, o ne viliojamai žadama tvari medžių įvairovė ir tariamai nuo visų gamtos pavojų pati save apsaugojanti sengirė. Tai, kad penkis kartus padidintame šilo gamtiniame rezervate susiformuos graži sengirė, yra klaidinantis ir visuomenę kiršinantis mitas.
3. Visa Punios šilo teritorija ir taip jau yra valstybės saugoma ir ganėtinai uždara žmonių lankymui (457 ha gamtinis rezervatas ir 2 tūkst. 249 ha draustinis). Šilo draustinio teritorijoje dar yra per 60 saugotinų kertinių miško buveinių (460 ha). Sanitariniai ir kiti privalomieji kirtimai visame draustinio plote yra vykdomi visus darbus derinant su Nemuno kilpų regioninio parko specialistais. Tačiau per pastaruosius dvejus metus aplinkosaugos specialistams ginčijantis dėl privalomų kirsti kinivarpų pažeistų eglių židinių likvidavimo būtinumo, pažeistų medžių kiekis šile sparčiai didėja. Neišvengiamai didės sanitariniai kirtimai arba masinis paliktų styroti plikų eglių stuobrių kiekis.
4. Manome, kad valstybės ir visuomenės interesas yra ne rezervato išplėtimas, o kompleksinis visų unikalaus Punios šilo vertybių darnaus išsaugojimo ir platesnio atvirumo žmonėms priemonių projektas. Unikalaus Punios šilo vertybių išsaugojimui reikalingos skubios papildomos priemonės. Tam siūlome pasitelkti išmaniausius šalies mokslininkus, išanalizuoti kitų šalių rezervatuose išaiškėjusias grėsmes, projektą rengti laikantis patikrintų darnos gamtos ir žmogaus santykiuose principų.
5. Siūlome, kad Punios šilo draustiniuose ir kertinėse buveinėse būtų taikomos šios papildomos miško vertybių apsaugos ir atvirumo žmonėms priemonės:
5.1. Punios šile galėtų būti įteisintas ypatingas statusas (pavyzd-iui, specifinio nacionalinio parko ar pan.). Siūlome leisti medžiams šilo draustinyje natūraliai „sulaukti gilios senatvės“, tačiau paliekant puvimui virtuolių tiek, kiek tai reikalinga retų rūšių patikimai egzistencijai palaikyti.
5.2. Draustinio teritorijoje vykdyti tik griežtai gamtosaugininkų prižiūrimus sanitarinius kirtimus, apsisaugant nuo pavojingų spygliuočių liemenų kenkėjų plėtros ir laiku pašalinti vėjavartų padarinius.
5.3. Šilas turi būti prieinamas visiems lankytojams ir tam sudarytos tinkamos sąlygos (išskyrus jau esamą 457 ha gamtinį rezervatą).
5.4. Pritariame rezervato projekte planuotai pietinio šilo pakraščio rekreacinei, pažintinei ir edukacinei zonai, kuri galėtų būti dar labiau išplėsta, sudarant galimybę lankyti senąjį ąžuolą, mineralinio vandens šaltinį, kitus patrauklius objektus, įrengti sveikatingumo ir sporto alėją ir kt.
5.5. Rengiant šilo vertybių išsaugojimo ir šilo atvirumo bei pritaikymo visuomenės pažinimui ir rekreacijai projektą būtina bendradarbiauti su Alytaus rajono savivaldybe, derinti projektą su savivaldybės planais dėl susisiekimo tarp Punios šilo ir Punios piliakalnio per Nemuną.
5.6. Užtikrinti tinkamą Punios šilo išsaugojimo projekto priemonių viešumą vietos bendruomenėms ir visiems gamtą mylintiems žmonėms.
Moksliniams eksperimentams pakanka esamo 457 ha gamtinio rezervato ir 460 ha kertinių buveinių, užimančių trečdalį Punios šilo ploto.
Kazimieras Sventickas
Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas
Komentarai
Palikite savo komentarą
Rfwehe - college essay…
Komentaras
Rfwehe - college essay starters Rwjnwj paakxl
Hapdbb - essay writing body…
Komentaras
Hapdbb - essay writing body paragraphs Goydsu aqveug
Qdvvmi - canadian pharmacy…
Komentaras
Qdvvmi - canadian pharmacy sildenafil Tmdtsy udhvkn
Jjusac - cialis generic…
Komentaras
Jjusac - cialis generic online Wjnnyo ayrels
Fdlxhs - azithromycin 500…
Komentaras
Fdlxhs - azithromycin 500 mg Ztieiu qnzqpa
Alvfec - furosemide tablet…
Komentaras
Alvfec - furosemide tablet Jrgnqk xotyql
Hnbupi - provigil weight…
Komentaras
Hnbupi - provigil weight loss Yyphns jfrqgn
tadalafil 5 mg - sildenafil…
Komentaras
tadalafil 5 mg - sildenafil tadalafil combination online tadalafil
what is finasteride used for…
Komentaras
what is finasteride used for - propecia for women stop taking propecia for 10 days
tadalafil 20 mg - tadalafil…
Komentaras
tadalafil 20 mg - tadalafil price tadalafil online canadian pharmacy
Nedovanotina, kai apie…
Komentaras
Nedovanotina, kai apie rimtus gamtosauginius reikalus ima kalbėti tie, kurie visiškai neturi apie tai supratimo. Brangieji, gyvename ne pokario metu, kad truktų specialistų, leiskime kalbėti tiems, kurie nusimano apie gamtoje vykstančius procesus. Gerbčiau šio mokslininko tezes, jei jis kalbėtų ta tema, kurią išmano.
Galų gale, pasidairykime po pasaulį, tada vaidinkime, kad šiek tiek jau žinome. Čia turi kalbėti mokslininkai, o ne visuomenė. Žinomas tas visuomenės mentalitetas, jiems tik kuo garsiau rėkti.