Tra­di­ci­nės Vi­dur­nak­čio ei­ty­nės šie­met pla­nuo­ja­mos kar­tu su įkur­tu­vė­mis Aly­taus hos­pi­so die­nos cen­tre

Lie­tu­vos hos­pi­so pir­ma­sis fi­lia­las – Aly­tu­je

Bu­vu­sia­me vai­kų dar­že­ly­je ad­re­su Dau­gų gat­vė 5A du­ris at­vers Aly­taus hos­pi­so die­nos cen­tras. Pla­nuo­ja­ma, kad jau šį ru­de­nį iki 10 sun­kiai ser­gan­čių aly­tiš­kių ir ra­jo­no gy­ven­to­jų die­nas ga­lės leis­ti ne na­muo­se, o hos­pi­so die­nos cen­tre, kur jiems bus teikiama paliatyvioji pa­gal­ba.

Aly­taus hos­pi­sui pra­dė­ju­si va­do­vau­ti Dai­va Gu­dzi­ne­vi­čie­nė sa­ko, kad pa­tal­pos jau įreng­tos, be­li­ko baig­ti tvar­ky­ti for­ma­lu­mus dėl pa­sta­to pa­skir­ties kei­ti­mo bei gau­ti reikalingas licencijas. Įkur­tu­vės pla­nuo­ja­mos kar­tu su tra­di­ci­niu „Tė­viš­kės na­mų“ ren­gi­niu – Vi­dur­nak­čio ei­ty­nė­mis. Įpras­tai jos vyk­da­vo pas­ku­ti­nio va­sa­ros penk­ta­die­nio va­ka­rą, o šie­met per­si­slinks į ka­len­do­ri­nį ru­de­nį. Ei­ty­nės skir­tos pri­si­min­ti iš­ėju­sius ana­pi­lin ir at­kreip­ti dė­me­sį į ko­ky­biš­ką pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą ne­pa­gy­do­mai ser­gan­tiems žmo­nėms ir jų ar­ti­mie­siems, apie ku­rią vi­suo­me­nė vis dar ma­žai ži­no, o ne­pa­gy­do­ma li­ga vis dar yra tam tik­ras ta­bu, apie ku­rį kal­bė­ti gar­siai ven­gia­ma.

Aly­tu­je apie hos­pi­sų ju­dė­ji­mą pa­sau­ly­je skleis­ti ži­nią prieš dau­giau kaip de­šimt me­tų pra­dė­jo ben­dra­min­čiai, su­si­bū­rę į Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nę. Da­bar hos­pi­so idė­ją pa­lai­ko ir aly­tiš­kiai, ir mies­to va­do­vai, ta­ry­bos na­riai. Re­zul­ta­tas – ap­čiuo­pia­mas. Aly­tus yra pir­ma­sis mies­tas, ku­ria­me at­si­ra­do VšĮ „Lie­tu­vos hos­pi­sas“ fi­lia­las. Sa­vi­val­dy­bė suteikė įstai­gai 190 kv. m patalpas. Jose anks­čiau bu­vo įsi­kū­ręs Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras, patalpas perdažė Aly­taus pro­fe­si­nio ren­gi­mo cen­tro moks­lei­viai. Jos pa­si­kei­tė ne­at­pa­žįs­ta­mai – šiuo­lai­kiš­kos, švie­sios, jau­kios. Įreng­ti pro­ce­dū­ri­nis ir už­im­tu­mo ka­bi­ne­tai, sa­ni­ta­ri­niai maz­gai, at­si­ras ne­di­de­lė kop­ly­tė­lė.

Hospiso personalas dėkoja Alytaus profesinio rengimo centrui, jo mokytojui bei moks­leiviams, kurie beveik mėnesį vakarais dirbo at­naujindami būsimojo hospiso sienas. Tai – APRC pro­fe­si­jos mo­ky­to­jas An­ta­nas Ma­laš­ke­vi­čius ir moks­lei­viai Er­nes­tas Ka­naš­ki­nas, Ar­man­das Kan­ce­vi­čius, Min­dau­gas Kun­ce­vi­čius, Jus­tas Sla­vins­kas, Ro­kas Mu­ri­nas, Ar­nas Na­vic­kas. Hos­pi­so pa­tal­pas po da­žy­mo pa­dė­jo su­tvar­ky­ti sa­va­no­rės Dai­va Vei­ka­lie­nė, Mil­da Svin­kū­nie­nė, Auš­ra Čiu­čiun­ke­vi­čiū­tė, Au­re­li­ja Klė­ge­rie­nė.

Prie šios savanoriškos inicia­tyvos prisijungė ir MIAMI pizza, vaišindama savanorius ska­niomis picomis, Alytaus rajono VVG sa­vanoriams iškepė tortą, o Mi­roslavo kepyklėlė „Pupa“ vaišino saldžiais gardum­ynais. Buvo jaučiamas didelės bendruo­menės dalies palaiky­mas ir bendrystė.

Pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­ga – tie­siog bū­ti­na

Aly­taus hos­pi­so die­nos cen­tro pa­slau­gos yra skir­tos nepagydo­mai ser­gan­tiems žmo­nės ir jų ar­ti­mie­siems. Aly­taus hos­pi­so die­nos cen­tre bus tei­kia­mos kom­plek­si­nės pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos pa­slau­gos – me­di­ci­ni­nė, psi­cho­lo­gi­nė, so­cia­li­nė pa­gal­ba.

Į cen­trą lan­ky­to­jai bus at­ve­ža­mi ry­te, o va­ka­rop par­ve­ža­mi na­mo Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nei pri­klau­san­čiu grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liu. Jį 2019 me­tais pa­dė­jo įsi­gy­ti Dzū­ki­jos LIONS klu­bas, UAB „Intelektua­lios sistemos“ ir Aly­taus ver­sli­nin­kai.

Sie­kiant kuo op­ti­ma­liau iš­nau­do­ti au­to­mo­bi­lį, nuo rug­pjū­čio pra­džios projekto ribose pradėta teikti pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­ga. Pro­jek­tą įgy­ven­di­na VšĮ Aly­taus mies­to so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tras, ben­dra­dar­biau­jant su VšĮ „Tė­viš­kės na­mai“. Ne­mo­ka­ma pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­ga skir­ta Aly­taus mies­to gy­ven­to­jams, tu­rin­tiems ne­įga­lu­mą. Po­rei­kis toks di­de­lis, kad ne­re­tai sun­ku su­de­rin­ti au­to­mo­bi­lio už­im­tu­mo gra­fi­ką.

Sa­va­ran­kiš­kas ap­si­lan­ky­mas par­duo­tu­vė­se, te­at­ruo­se, už­im­tu­mo veik­lą or­ga­ni­zuo­jan­čio­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jos ar pro­ce­dū­ros Aly­taus gy­dy­mo įstai­go­se, ki­tos vie­šos pa­slau­gos, – vi­sos jos ak­tu­a­lios ne­ga­lią tu­ri­niems as­me­nims.

Ne­mo­ka­mos pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­gos taip pat tei­kia­mos pa­cien­tams, gau­nan­tiems „Tė­viš­kės na­mų“ pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą na­muo­se. Ji šiuo me­tu tei­kia­ma 17 pa­cien­tų, dir­ba ke­lios spe­cia­lis­tų komandos. Ruošiantis vyk­dyti Alytaus hospiso veiklą, per­so­na­lo bū­rys gau­sė­ja.

„Pri­ėmė­me dau­giau dar­buo­to­jų, netrukus pra­dės dirb­ti dvi naujos slau­gy­to­jo pa­dė­jė­jos, ki­ne­zi­te­ra­peu­tas. No­rin­čių­jų pri­si­jung­ti prie ko­man­dos su­lau­kė­me daug, ta­čiau pa­lia­ty­vio­ji pa­gal­ba yra spe­ci­fi­nių žmo­giš­kų­jų sa­vy­bių, pa­tir­ties rei­ka­lau­jan­tis dar­bas, tai­gi vy­ko at­ran­ka“, – pa­sa­ko­ja D.Gu­dzi­ne­vi­čie­nė.

„Tė­viš­kės na­mų“ per­so­na­lą pa­pil­dė ir gy­dy­to­jai. Prie jau dir­ban­čių ko­le­gų Sta­sės Šlia­žie­nės ir Ri­tos Že­kie­nės artimiausiu metu pri­si­jun­gs Da­lia La­bu­kie­nė ir Vil­ma Ga­ve­lie­nė.

„Pro­ble­ma iš­lie­ka ta pa­ti – in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų am­žiu­je vis dar nė­ra su­kur­ta vie­no lan­ge­lio sis­te­ma, kad pa­cien­tas ir jo ar­ti­mie­ji ga­lė­tų vie­no­je vie­to­je ras­ti vi­są in­for­ma­ci­ją apie pa­gal­bą, ku­rią ga­lė­tų gau­ti. Juk kal­ba­me ne tik apie me­di­ci­nos, bet ir so­cia­li­nes pa­slau­gas. Sun­ki li­ga ke­lia la­bai daug iš­šū­kių, o ieš­ko­ti in­for­ma­ci­jos rei­kia lai­ko ir jė­gų, ku­rių ki­tą kar­tą ir ne­be­lie­ka, jei na­muo­se sun­kus slau­go­mas li­go­nis“, – sa­ko D.Gu­dzi­ne­vi­čie­nė.

Lie­tu­vo­je tei­kia­mą pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą fi­nan­suo­ja Li­go­nių ka­sos, jai gau­ti bū­ti­nas šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mas. Li­go­niams ir jų ar­ti­mie­siems svar­bu ži­no­ti, kad jie ga­li rink­tis – am­bu­la­to­ri­nę pa­gal­bą taip pat tei­kia Aly­taus po­li­kli­ni­kos mo­bi­lio­sios ko­man­dos, o sta­cio­na­ri­nės pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos lo­vos įreng­tos S. Ku­dir­kos li­go­ni­nė­je ir Alytaus medicininės reabili­tacijos ir sporto centre.

D.Gu­dzi­ne­vi­čie­nė at­krei­pia dė­me­sį, kad tam tik­rą vie­no lan­ge­lio prin­ci­pą, ku­ria­me bū­tų in­for­ma­ci­ja apie li­go­ni­nių, po­li­kli­ni­kų ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų tei­kia­mas pa­slau­gas, nu­ma­to ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, įsta­ty­mu api­brė­žu­si, kad jau vi­sai ne­tru­kus to­kie ben­druo­me­ni­niai cen­trai tu­rė­tų at­si­ras­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je.

„Mū­sų veik­la ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma ir be sa­va­no­rių. Ži­no­ma, da­bar jų pa­gal­bos rei­kia ir dėl ko­vi­do pan­de­mi­jos, ir dar­bui su ne­tei­sė­tais mig­ran­tais, ta­čiau bū­tent „Tė­viš­kės na­muo­se“ sa­va­no­riai ku­ria tą pri­dė­ti­nę ver­tę, be ku­rios mū­sų veik­la tap­tų tie­siog ne­įma­no­ma, kaip ir ap­skri­tai hos­pi­suo­se“, – sa­ko E.Ba­lai­ka.

Var­gu ar „Tė­viš­kės na­mai“ bū­tų ra­dę lė­šų pa­sam­dy­ti tal­ki­nin­kams, kai me­tų pra­džio­je rei­kė­jo iš­krau­ti 15 to­nų gau­tos do­va­no­tos įran­gos, at­vež­tos iš Pran­cū­zi­jos. Sa­va­no­riai šį dar­bą pa­da­rė ne­at­ly­gin­ti­nai, o da­lis įran­gos – spe­cia­lios lo­vos, kė­dės jau pa­sta­ty­tos am­bu­la­to­ri­jo­je, funk­ci­nes lo­vas sun­kiai ser­gan­tys li­go­niai taip pat gau­na į na­mus.

Sa­va­no­rių pa­gal­bos rei­kia kas­dien, ypač tei­kiant pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­gas, kai rei­kia įkel­ti ir iš­kel­ti pa­cien­tus, o ne­re­tai ir už­neš­ti juos į dau­gia­bu­čio vir­šu­ti­nius aukš­tus. Pa­klaus­tas, ko­kios pa­gal­bos šiuo me­tu la­biau­siai rei­kia be­si­ku­rian­čiam Aly­taus hos­pi­sui, E.Ba­lai­ka sa­ko, kad la­bai trūks­ta laip­tų ko­pi­mo įran­gos. Ji leis­tų ve­ži­mė­liuo­se sė­din­tiems žmo­nėms oriai nu­si­leis­ti bei pa­kil­ti laip­tais.

Kai ko­pi­mo įran­gos nė­ra, juos ten­ka ga­ben­ti neš­tu­vais, tam rei­kia 4 sa­va­no­rių, o pats ga­be­ni­mas la­biau pri­me­na gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją, mo­ra­liš­kai sun­ku ir pa­cien­tui, ku­ris pa­si­jun­ta ne­įga­lus. Ši įran­ga ne­pi­gi, ta­čiau la­bai pa­leng­vi­na mo­bi­lu­mą, sė­din­čiam ve­ži­mė­ly­je rei­kia tik vie­no sa­va­no­rio pa­gal­bos nu­lip­ti ar už­lip­ti laip­tais.

At­nešk ak­me­nė­lį „Tė­viš­kės na­mams“

Aly­taus hos­pi­sas šiuo me­tu ne tik ruo­šia­si įkur­tu­vėms die­nos cen­tre, bet ir tvar­ko ap­lin­ką. Dau­gų g. 5A ad­re­su esan­tis pa­sta­tas dėl ne­vy­riau­sy­bi­nin­kų ini­cia­ty­vų įgau­na nau­ją vei­dą. Pas­ta­rai­siais me­tais šio­se pa­tal­po­se, be Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nės, Všį „Tė­viš­kės na­mai“, VšĮ „Lie­tu­vos hos­pi­sas“ Aly­taus fi­lia­lo, įsi­kū­rė ne­įga­lių­jų spor­to klu­bas „Aly­tu­pis“. Da­bar šią erd­vę ban­do­ma pri­kel­ti nau­jam gy­ve­ni­mui – Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nės na­rių ini­cia­ty­va bus įreng­tas Tė­viš­kės kie­me­lis, skir­tas ma­žiems ir di­de­liems mies­to gy­ven­to­jams, se­niū­nai­ti­jo­je vei­kian­čioms NVO or­ga­ni­zuo­ti spor­ti­nes, kul­tū­ri­nes bei svei­ka­ti­ni­mo ir už­im­tu­mo veik­las.

„At­nešk ak­me­nė­lį ir taip ma­žais dar­bais pa­dėk įkur­ti ”Tė­viš­kės kie­me­lį“, ku­ria­me pra­smin­gai lai­ką leis­ti ga­lės Aly­taus hos­pi­so glo­bo­ja­mi pa­cien­tai“, – kvie­čia be­si­ku­rian­čio Aly­taus hos­pi­so ko­man­da. Ak­me­nė­lių rei­kia ga­bio­nams, ku­rie bus įreng­ti kie­me­ly­je ša­lia hos­pi­so, kas be ko, tai ir sim­bo­li­nė pa­ra­ma idė­jai. Pa­rem­ti ini­cia­ty­vą ga­li­ma ir per­ve­dant lė­šų į Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nės spe­cia­li­ą­ją są­skai­tą Nr. LT757181200272733096, AB Šiau­lių ban­ko Aly­taus fi­lia­le, pa­au­ko­tos lė­šos bus pa­nau­do­tos „Tė­viš­kės kie­me­lio“ įren­gi­mui.

At­ei­ty­je su­tvar­ky­tas kie­me­lis taps lau­ko erd­ve, ku­rio­je lai­ką ga­lės leis­ti ne tik Aly­taus hos­pi­so pa­cien­tai. Šil­tuo­ju me­tų lai­ku tai la­bai rei­ka­lin­ga erd­vė, nes dau­ge­lis li­go­nių dėl li­gos yra pri­vers­ti už­si­da­ry­ti tarp ke­tu­rių na­mų sie­nų, ypač jei jie gy­ve­na bu­te aukš­tes­niuo­se aukš­tuo­se.

Ki­ta ma­žiau ma­to­ma, bet taip pat la­bai iš­skir­ti­nė Aly­taus hos­pi­so die­nos cen­tro erd­vė bus ne­di­de­lė kop­ly­tė­lė. Ru­de­nį jo­je at­si­ras Švč. Die­vo Mo­ti­nos Glo­bė­jos iko­na, ku­ri yra ta­po­ma spe­cia­liai Aly­taus hos­pi­sui. Kop­ly­tė­lė­je jau yra Šv. Ka­zi­me­ro pa­ra­pi­jos kle­bo­no Ry­čio Bal­tru­šai­čio do­va­no­tas Šv. Kry­žiaus pa­veiks­las, o taip pat ypa­tin­gas Ulo­nų se­niū­nai­čio Pet­ro Sa­bai­čio ra­di­nys. Gra­viū­rą su Kris­taus kan­čios at­vaiz­du jis ap­ti­ko iš­mes­tą ša­lia ne­to­lie­se esan­čio kon­tei­ne­rio ir at­ne­šė į Aly­taus hos­pi­są. Su­tvar­ky­tas ir įrė­min­tas pa­veiks­las ras gar­bin­gą vie­tą hos­pi­so kop­ly­tė­lė­je. „Die­vas grį­žo į na­mus“, – sa­ko J.E.Ba­lai­ka, kar­tu api­bū­din­da­mas ir hos­pi­sų tei­kia­mą pa­gal­bą, ku­rios krikš­čio­niš­kas su­pra­ti­mas ski­ria­si nuo to, kas bu­vo įpras­ta ne tik so­viet­me­čiu, bet ir jau ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je (žo­dį „hos­pi­sas“ Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja kaip tarp­tau­ti­nę są­vo­ką pri­pa­ži­no tik 2016 me­tais).