Tra­di­ci­nės Vi­dur­nak­čio ei­ty­nės šie­met pla­nuo­ja­mos kar­tu su įkur­tu­vė­mis Aly­taus hos­pi­so die­nos cen­tre (7)

Saulė Pinkevičienė
Daiva Gudzinevičienė
Alytaus hospiso vadovė Daiva Gudzinevičienė.
Pri­rei­kė de­šimt ty­laus ir kan­traus dar­bo me­tų, kad hos­pi­sas tap­tų re­a­ly­be Aly­tu­je, tie­sa, kol kas tai die­nos cen­tras ir pagalba namuose, bet at­ei­ty­je pla­nuo­ja­mas ir sta­cio­na­ras. Ko­vo mė­ne­sį Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­gal pa­nau­dos su­tar­tį per­da­vė VšĮ „Lie­tu­vos hos­pi­sas“ pa­tal­pas bu­vu­sia­me vai­kų dar­že­ly­je Dau­gų gat­vė­je. Grei­tai pra­bė­go va­sa­ra, vidaus dar­bai be­veik baig­ti: pa­tal­pos pri­tai­ky­tos li­go­niams ir jų ar­ti­mie­siems, ant sie­nų – pa­veiks­lai. Į akis krin­ta tas pats au­ga­las ke­liuo­se iš jų – per­žy­dė­ju­si pie­nė, ku­ri yra pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos sim­bo­lis. Sun­kiai ser­gan­tys žmo­nės yra pa­žei­džia­mi, kaip šio au­ga­lo pū­kas, ta­čiau iki pas­ku­ti­nio vė­jo gū­sio ga­li gy­ven­ti oriai ir gau­ti pa­gal­bą. Juk jei li­go­nio ne­ga­li­ma pa­gy­dy­ti, tai ne­reiš­kia, kad jam ne­įma­no­ma pa­dė­ti. Pu­čiant pie­nę su­gal­vo­ja­mas no­ras, taip pat pa­lia­ty­vio­jo­je pa­gal­bo­je – dau­giau vil­ties nei bai­mės, nes tai na­tū­ra­lus gy­ve­ni­mo ra­tas. Skrai­dan­tis kiaul­pie­nės pū­kas ta­po ir VšĮ „Lie­tu­vos hos­pi­sas“ Aly­taus fi­lia­lo, ki­taip dar va­di­na­mo Aly­taus hos­pi­su, sim­bo­liu.

Lie­tu­vos hos­pi­so pir­ma­sis fi­lia­las – Aly­tu­je

Bu­vu­sia­me vai­kų dar­že­ly­je ad­re­su Dau­gų gat­vė 5A du­ris at­vers Aly­taus hos­pi­so die­nos cen­tras. Pla­nuo­ja­ma, kad jau šį ru­de­nį iki 10 sun­kiai ser­gan­čių aly­tiš­kių ir ra­jo­no gy­ven­to­jų die­nas ga­lės leis­ti ne na­muo­se, o hos­pi­so die­nos cen­tre, kur jiems bus teikiama paliatyvioji pa­gal­ba.

Aly­taus hos­pi­sui pra­dė­ju­si va­do­vau­ti Dai­va Gu­dzi­ne­vi­čie­nė sa­ko, kad pa­tal­pos jau įreng­tos, be­li­ko baig­ti tvar­ky­ti for­ma­lu­mus dėl pa­sta­to pa­skir­ties kei­ti­mo bei gau­ti reikalingas licencijas. Įkur­tu­vės pla­nuo­ja­mos kar­tu su tra­di­ci­niu „Tė­viš­kės na­mų“ ren­gi­niu – Vi­dur­nak­čio ei­ty­nė­mis. Įpras­tai jos vyk­da­vo pas­ku­ti­nio va­sa­ros penk­ta­die­nio va­ka­rą, o šie­met per­si­slinks į ka­len­do­ri­nį ru­de­nį. Ei­ty­nės skir­tos pri­si­min­ti iš­ėju­sius ana­pi­lin ir at­kreip­ti dė­me­sį į ko­ky­biš­ką pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą ne­pa­gy­do­mai ser­gan­tiems žmo­nėms ir jų ar­ti­mie­siems, apie ku­rią vi­suo­me­nė vis dar ma­žai ži­no, o ne­pa­gy­do­ma li­ga vis dar yra tam tik­ras ta­bu, apie ku­rį kal­bė­ti gar­siai ven­gia­ma.

Aly­tu­je apie hos­pi­sų ju­dė­ji­mą pa­sau­ly­je skleis­ti ži­nią prieš dau­giau kaip de­šimt me­tų pra­dė­jo ben­dra­min­čiai, su­si­bū­rę į Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nę. Da­bar hos­pi­so idė­ją pa­lai­ko ir aly­tiš­kiai, ir mies­to va­do­vai, ta­ry­bos na­riai. Re­zul­ta­tas – ap­čiuo­pia­mas. Aly­tus yra pir­ma­sis mies­tas, ku­ria­me at­si­ra­do VšĮ „Lie­tu­vos hos­pi­sas“ fi­lia­las. Sa­vi­val­dy­bė suteikė įstai­gai 190 kv. m patalpas. Jose anks­čiau bu­vo įsi­kū­ręs Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras, patalpas perdažė Aly­taus pro­fe­si­nio ren­gi­mo cen­tro moks­lei­viai. Jos pa­si­kei­tė ne­at­pa­žįs­ta­mai – šiuo­lai­kiš­kos, švie­sios, jau­kios. Įreng­ti pro­ce­dū­ri­nis ir už­im­tu­mo ka­bi­ne­tai, sa­ni­ta­ri­niai maz­gai, at­si­ras ne­di­de­lė kop­ly­tė­lė.

Hospiso personalas dėkoja Alytaus profesinio rengimo centrui, jo mokytojui bei moks­leiviams, kurie beveik mėnesį vakarais dirbo at­naujindami būsimojo hospiso sienas. Tai – APRC pro­fe­si­jos mo­ky­to­jas An­ta­nas Ma­laš­ke­vi­čius ir moks­lei­viai Er­nes­tas Ka­naš­ki­nas, Ar­man­das Kan­ce­vi­čius, Min­dau­gas Kun­ce­vi­čius, Jus­tas Sla­vins­kas, Ro­kas Mu­ri­nas, Ar­nas Na­vic­kas. Hos­pi­so pa­tal­pas po da­žy­mo pa­dė­jo su­tvar­ky­ti sa­va­no­rės Dai­va Vei­ka­lie­nė, Mil­da Svin­kū­nie­nė, Auš­ra Čiu­čiun­ke­vi­čiū­tė, Au­re­li­ja Klė­ge­rie­nė.

Prie šios savanoriškos inicia­tyvos prisijungė ir MIAMI pizza, vaišindama savanorius ska­niomis picomis, Alytaus rajono VVG sa­vanoriams iškepė tortą, o Mi­roslavo kepyklėlė „Pupa“ vaišino saldžiais gardum­ynais. Buvo jaučiamas didelės bendruo­menės dalies palaiky­mas ir bendrystė.

 

Pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­ga – tie­siog bū­ti­na

Aly­taus hos­pi­so die­nos cen­tro pa­slau­gos yra skir­tos nepagydo­mai ser­gan­tiems žmo­nės ir jų ar­ti­mie­siems. Aly­taus hos­pi­so die­nos cen­tre bus tei­kia­mos kom­plek­si­nės pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos pa­slau­gos – me­di­ci­ni­nė, psi­cho­lo­gi­nė, so­cia­li­nė pa­gal­ba.

Į cen­trą lan­ky­to­jai bus at­ve­ža­mi ry­te, o va­ka­rop par­ve­ža­mi na­mo Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nei pri­klau­san­čiu grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liu. Jį 2019 me­tais pa­dė­jo įsi­gy­ti Dzū­ki­jos LIONS klu­bas, UAB „Intelektua­lios sistemos“ ir Aly­taus ver­sli­nin­kai.

Sie­kiant kuo op­ti­ma­liau iš­nau­do­ti au­to­mo­bi­lį, nuo rug­pjū­čio pra­džios projekto ribose pradėta teikti pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­ga. Pro­jek­tą įgy­ven­di­na VšĮ Aly­taus mies­to so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tras, ben­dra­dar­biau­jant su VšĮ „Tė­viš­kės na­mai“. Ne­mo­ka­ma pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­ga skir­ta Aly­taus mies­to gy­ven­to­jams, tu­rin­tiems ne­įga­lu­mą. Po­rei­kis toks di­de­lis, kad ne­re­tai sun­ku su­de­rin­ti au­to­mo­bi­lio už­im­tu­mo gra­fi­ką.

Sa­va­ran­kiš­kas ap­si­lan­ky­mas par­duo­tu­vė­se, te­at­ruo­se, už­im­tu­mo veik­lą or­ga­ni­zuo­jan­čio­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jos ar pro­ce­dū­ros Aly­taus gy­dy­mo įstai­go­se, ki­tos vie­šos pa­slau­gos, – vi­sos jos ak­tu­a­lios ne­ga­lią tu­ri­niems as­me­nims.

Ne­mo­ka­mos pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­gos taip pat tei­kia­mos pa­cien­tams, gau­nan­tiems „Tė­viš­kės na­mų“ pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą na­muo­se. Ji šiuo me­tu tei­kia­ma 17 pa­cien­tų, dir­ba ke­lios spe­cia­lis­tų komandos. Ruošiantis vyk­dyti Alytaus hospiso veiklą, per­so­na­lo bū­rys gau­sė­ja.

„Pri­ėmė­me dau­giau dar­buo­to­jų, netrukus pra­dės dirb­ti dvi naujos slau­gy­to­jo pa­dė­jė­jos, ki­ne­zi­te­ra­peu­tas. No­rin­čių­jų pri­si­jung­ti prie ko­man­dos su­lau­kė­me daug, ta­čiau pa­lia­ty­vio­ji pa­gal­ba yra spe­ci­fi­nių žmo­giš­kų­jų sa­vy­bių, pa­tir­ties rei­ka­lau­jan­tis dar­bas, tai­gi vy­ko at­ran­ka“, – pa­sa­ko­ja D.Gu­dzi­ne­vi­čie­nė.

„Tė­viš­kės na­mų“ per­so­na­lą pa­pil­dė ir gy­dy­to­jai. Prie jau dir­ban­čių ko­le­gų Sta­sės Šlia­žie­nės ir Ri­tos Že­kie­nės artimiausiu metu pri­si­jun­gs Da­lia La­bu­kie­nė ir Vil­ma Ga­ve­lie­nė.

„Pro­ble­ma iš­lie­ka ta pa­ti – in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų am­žiu­je vis dar nė­ra su­kur­ta vie­no lan­ge­lio sis­te­ma, kad pa­cien­tas ir jo ar­ti­mie­ji ga­lė­tų vie­no­je vie­to­je ras­ti vi­są in­for­ma­ci­ją apie pa­gal­bą, ku­rią ga­lė­tų gau­ti. Juk kal­ba­me ne tik apie me­di­ci­nos, bet ir so­cia­li­nes pa­slau­gas. Sun­ki li­ga ke­lia la­bai daug iš­šū­kių, o ieš­ko­ti in­for­ma­ci­jos rei­kia lai­ko ir jė­gų, ku­rių ki­tą kar­tą ir ne­be­lie­ka, jei na­muo­se sun­kus slau­go­mas li­go­nis“, – sa­ko D.Gu­dzi­ne­vi­čie­nė.

Lie­tu­vo­je tei­kia­mą pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą fi­nan­suo­ja Li­go­nių ka­sos, jai gau­ti bū­ti­nas šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mas. Li­go­niams ir jų ar­ti­mie­siems svar­bu ži­no­ti, kad jie ga­li rink­tis – am­bu­la­to­ri­nę pa­gal­bą taip pat tei­kia Aly­taus po­li­kli­ni­kos mo­bi­lio­sios ko­man­dos, o sta­cio­na­ri­nės pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos lo­vos įreng­tos S. Ku­dir­kos li­go­ni­nė­je ir Alytaus medicininės reabili­tacijos ir sporto centre.

D.Gu­dzi­ne­vi­čie­nė at­krei­pia dė­me­sį, kad tam tik­rą vie­no lan­ge­lio prin­ci­pą, ku­ria­me bū­tų in­for­ma­ci­ja apie li­go­ni­nių, po­li­kli­ni­kų ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų tei­kia­mas pa­slau­gas, nu­ma­to ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, įsta­ty­mu api­brė­žu­si, kad jau vi­sai ne­tru­kus to­kie ben­druo­me­ni­niai cen­trai tu­rė­tų at­si­ras­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je.

„Mū­sų veik­la ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma ir be sa­va­no­rių. Ži­no­ma, da­bar jų pa­gal­bos rei­kia ir dėl ko­vi­do pan­de­mi­jos, ir dar­bui su ne­tei­sė­tais mig­ran­tais, ta­čiau bū­tent „Tė­viš­kės na­muo­se“ sa­va­no­riai ku­ria tą pri­dė­ti­nę ver­tę, be ku­rios mū­sų veik­la tap­tų tie­siog ne­įma­no­ma, kaip ir ap­skri­tai hos­pi­suo­se“, – sa­ko E.Ba­lai­ka.

Var­gu ar „Tė­viš­kės na­mai“ bū­tų ra­dę lė­šų pa­sam­dy­ti tal­ki­nin­kams, kai me­tų pra­džio­je rei­kė­jo iš­krau­ti 15 to­nų gau­tos do­va­no­tos įran­gos, at­vež­tos iš Pran­cū­zi­jos. Sa­va­no­riai šį dar­bą pa­da­rė ne­at­ly­gin­ti­nai, o da­lis įran­gos – spe­cia­lios lo­vos, kė­dės jau pa­sta­ty­tos am­bu­la­to­ri­jo­je, funk­ci­nes lo­vas sun­kiai ser­gan­tys li­go­niai taip pat gau­na į na­mus.

Sa­va­no­rių pa­gal­bos rei­kia kas­dien, ypač tei­kiant pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­gas, kai rei­kia įkel­ti ir iš­kel­ti pa­cien­tus, o ne­re­tai ir už­neš­ti juos į dau­gia­bu­čio vir­šu­ti­nius aukš­tus. Pa­klaus­tas, ko­kios pa­gal­bos šiuo me­tu la­biau­siai rei­kia be­si­ku­rian­čiam Aly­taus hos­pi­sui, E.Ba­lai­ka sa­ko, kad la­bai trūks­ta laip­tų ko­pi­mo įran­gos. Ji leis­tų ve­ži­mė­liuo­se sė­din­tiems žmo­nėms oriai nu­si­leis­ti bei pa­kil­ti laip­tais.

Kai ko­pi­mo įran­gos nė­ra, juos ten­ka ga­ben­ti neš­tu­vais, tam rei­kia 4 sa­va­no­rių, o pats ga­be­ni­mas la­biau pri­me­na gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją, mo­ra­liš­kai sun­ku ir pa­cien­tui, ku­ris pa­si­jun­ta ne­įga­lus. Ši įran­ga ne­pi­gi, ta­čiau la­bai pa­leng­vi­na mo­bi­lu­mą, sė­din­čiam ve­ži­mė­ly­je rei­kia tik vie­no sa­va­no­rio pa­gal­bos nu­lip­ti ar už­lip­ti laip­tais.

 

At­nešk ak­me­nė­lį „Tė­viš­kės na­mams“

Aly­taus hos­pi­sas šiuo me­tu ne tik ruo­šia­si įkur­tu­vėms die­nos cen­tre, bet ir tvar­ko ap­lin­ką. Dau­gų g. 5A ad­re­su esan­tis pa­sta­tas dėl ne­vy­riau­sy­bi­nin­kų ini­cia­ty­vų įgau­na nau­ją vei­dą. Pas­ta­rai­siais me­tais šio­se pa­tal­po­se, be Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nės, Všį „Tė­viš­kės na­mai“, VšĮ „Lie­tu­vos hos­pi­sas“ Aly­taus fi­lia­lo, įsi­kū­rė ne­įga­lių­jų spor­to klu­bas „Aly­tu­pis“. Da­bar šią erd­vę ban­do­ma pri­kel­ti nau­jam gy­ve­ni­mui – Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nės na­rių ini­cia­ty­va bus įreng­tas Tė­viš­kės kie­me­lis, skir­tas ma­žiems ir di­de­liems mies­to gy­ven­to­jams, se­niū­nai­ti­jo­je vei­kian­čioms NVO or­ga­ni­zuo­ti spor­ti­nes, kul­tū­ri­nes bei svei­ka­ti­ni­mo ir už­im­tu­mo veik­las.

„At­nešk ak­me­nė­lį ir taip ma­žais dar­bais pa­dėk įkur­ti ”Tė­viš­kės kie­me­lį“, ku­ria­me pra­smin­gai lai­ką leis­ti ga­lės Aly­taus hos­pi­so glo­bo­ja­mi pa­cien­tai“, – kvie­čia be­si­ku­rian­čio Aly­taus hos­pi­so ko­man­da. Ak­me­nė­lių rei­kia ga­bio­nams, ku­rie bus įreng­ti kie­me­ly­je ša­lia hos­pi­so, kas be ko, tai ir sim­bo­li­nė pa­ra­ma idė­jai. Pa­rem­ti ini­cia­ty­vą ga­li­ma ir per­ve­dant lė­šų į Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nės spe­cia­li­ą­ją są­skai­tą Nr. LT757181200272733096, AB Šiau­lių ban­ko Aly­taus fi­lia­le, pa­au­ko­tos lė­šos bus pa­nau­do­tos „Tė­viš­kės kie­me­lio“ įren­gi­mui.

At­ei­ty­je su­tvar­ky­tas kie­me­lis taps lau­ko erd­ve, ku­rio­je lai­ką ga­lės leis­ti ne tik Aly­taus hos­pi­so pa­cien­tai. Šil­tuo­ju me­tų lai­ku tai la­bai rei­ka­lin­ga erd­vė, nes dau­ge­lis li­go­nių dėl li­gos yra pri­vers­ti už­si­da­ry­ti tarp ke­tu­rių na­mų sie­nų, ypač jei jie gy­ve­na bu­te aukš­tes­niuo­se aukš­tuo­se.

Ki­ta ma­žiau ma­to­ma, bet taip pat la­bai iš­skir­ti­nė Aly­taus hos­pi­so die­nos cen­tro erd­vė bus ne­di­de­lė kop­ly­tė­lė. Ru­de­nį jo­je at­si­ras Švč. Die­vo Mo­ti­nos Glo­bė­jos iko­na, ku­ri yra ta­po­ma spe­cia­liai Aly­taus hos­pi­sui. Kop­ly­tė­lė­je jau yra Šv. Ka­zi­me­ro pa­ra­pi­jos kle­bo­no Ry­čio Bal­tru­šai­čio do­va­no­tas Šv. Kry­žiaus pa­veiks­las, o taip pat ypa­tin­gas Ulo­nų se­niū­nai­čio Pet­ro Sa­bai­čio ra­di­nys. Gra­viū­rą su Kris­taus kan­čios at­vaiz­du jis ap­ti­ko iš­mes­tą ša­lia ne­to­lie­se esan­čio kon­tei­ne­rio ir at­ne­šė į Aly­taus hos­pi­są. Su­tvar­ky­tas ir įrė­min­tas pa­veiks­las ras gar­bin­gą vie­tą hos­pi­so kop­ly­tė­lė­je. „Die­vas grį­žo į na­mus“, – sa­ko J.E.Ba­lai­ka, kar­tu api­bū­din­da­mas ir hos­pi­sų tei­kia­mą pa­gal­bą, ku­rios krikš­čio­niš­kas su­pra­ti­mas ski­ria­si nuo to, kas bu­vo įpras­ta ne tik so­viet­me­čiu, bet ir jau ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je (žo­dį „hos­pi­sas“ Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja kaip tarp­tau­ti­nę są­vo­ką pri­pa­ži­no tik 2016 me­tais).

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    atleidžia iš darbo už pažeidimus, įdarbini savo draugę, kuri tave gina ir sumoki jai įstaigos pinigais. Pralaimi teismą, bylinėjasi, savivaldybe vardan taikos sumoka pinigų. O dabar ši ponia įdarbinta hospiso vadove. Ar buvo nors koks konkursas?

    Komentaras

    Ar tikrai dirbs ? Nepasitikėčiau tokiai savo sunkiai sergančių artimųjų. Visi žingsnelis po žingsnelio ,,vidurnakčio eitynėmis,, siekėme hospiso. Bt ne tas žmogus parinktas...Labai liūdna.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.