STEAM fizikos laboratorija Jotvingių gimnazijoje atidaryta cituojant Abertą Einsteiną

Saulė Pinkevičienė
Komentarai (0)
2020 Kovas 13
Jotvingiu gimnazija
Šiuolaikiškoje fizikos laboratorijoje įrengtos darbo vietos fizikiniams bandymams atlikti. Zitos Stankevičienės nuotr.
Nors gar­siai kal­ba­ma apie tai, kad ge­riau­sias pro­fe­si­nes per­spek­ty­vas at­ve­ria in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų (IT) bei in­ži­ne­ri­nių spe­cia­ly­bių stu­di­jos, ta­čiau IT ir fi­zi­kos vals­ty­bi­nius bran­dos eg­za­mi­nus ren­ka­si vos 7 pro­cen­tai Lie­tu­vos, taip pat ir Aly­taus, abi­tu­rien­tų. Kaip pa­keis­ti šią si­tu­a­ci­ją? Jot­vin­gių gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Do­na­tas Va­si­liaus­kas yra įsi­ti­ki­nęs, kad rink­tis gam­tos, tech­no­lo­gi­jų moks­lus ga­li pa­ska­tin­ti ir mo­der­ni bei pa­trauk­li ug­dy­mo ap­lin­ka. Šią sa­vai­tę Jot­vin­gių gim­na­zi­jo­je per­kirp­ta įkur­tu­vių juos­te­lė nau­jo­je fi­zi­kos la­bo­ra­to­ri­jo­je. Pa­tys gim­na­zis­tai ją ly­gi­na su Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (ja­me ten­ka ne­re­tai lan­ky­tis, nes mo­kyk­lo­je vei­kia ir VGTU kla­sė), o Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) ab­sol­ven­tas, me­ro pa­va­duo­to­jas Ša­rū­nas Klė­ge­ris pa­ste­bi, kad jo stu­di­jų lai­kais al­ma ma­ter la­bo­ra­to­ri­jos bu­vo tik­rai pra­stes­nės.

Nau­jo­sios fi­zi­kos la­bo­ra­to­ri­jos du­ris pa­žen­kli­no už­ra­šas STE­AM (angl. scien­ce, tech­no­lo­gy, en­gi­ne­e­ring, arts, maths), api­brė­žia­mas kaip in­te­gralus, į kom­plek­siš­ką tik­ro­vės reiš­ki­nių pa­ži­ni­mą, pri­tai­ky­mą ir pro­ble­mų spren­di­mą krei­pian­tis mo­ki­nių ge­bė­ji­mų ug­dy­mas gam­tos moks­lų, tech­no­lo­gi­jų, in­ži­ne­ri­jos, me­nų ir ma­te­ma­ti­kos kon­teks­te.

Jot­vin­gių gim­na­zi­ja pri­klau­so Lie­tu­vos STE­AM mo­kyk­lų tin­klui. Šia kryp­ti­mi įstai­ga žen­gia nuo 2015 me­tų, yra ta­pu­si STE­AM ug­dy­mo pir­mei­ve Dzū­ki­jos re­gio­ne.

„Jei no­ri gy­ven­ti lai­min­gą gy­ve­ni­mą – su­si­ek jį su tiks­lu, o ne su žmo­nė­mis ar daik­tais“, – ati­da­rant la­bo­ra­to­ri­ją ci­tuo­tas pa­sau­li­nio gar­so fi­zi­kas A.Einstei­nas ir lin­kė­ta, kad Jot­vin­gių gim­na­zi­jos moks­lei­viai čia taip pat siek­tų sa­vo tiks­lų.

La­bo­ra­to­ri­jo­je įreng­tos dar­bo vie­tos fi­zi­ki­niams ban­dy­mams at­lik­ti, įsi­gy­ta rei­ka­lin­ga įran­ga, spe­cia­lūs bal­dai, skir­tin­go ga­lin­gu­mo elek­tros įva­dai, bū­ti­ni eks­pe­ri­men­tams at­lik­ti. Ka­bi­ne­to re­mon­tas, bal­dai, įran­ga įsi­gy­ti iš mo­ky­mo lė­šų ir Jot­vin­gių gim­na­zi­jos ben­druo­me­nės su­kaup­tų 2 pro­cen­tų Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio.

„Kiek­vie­no­je mo­kyk­lo­je yra po­rei­kis mo­der­ni­zuo­ti ug­dy­mo ap­lin­ką. Jot­vin­gių gim­na­zi­ja taip pat jau ne vie­nus me­tus sva­jo­jo apie šiuo­lai­kiš­ką fi­zi­kos ka­bi­ne­tą la­bo­ra­to­ri­ją. Pra­dė­jęs dirb­ti di­rek­to­riu­mi, drau­ge su ko­man­da pa­si­ta­riau, kad gal­būt at­ėjo me­tas sva­jo­nę įgy­ven­din­ti. Tai – pir­mas, bet tik­rai ne pas­ku­ti­nis žings­nis, ku­riant šiuo­lai­kiš­ką, ne tik es­te­tiš­ką, bet ir funk­cio­na­lią ug­dy­mo ap­lin­ką, šia lin­kme ju­dė­sim ir to­liau. Ti­kiu, kad gim­na­zi­jo­je su­kur­si­me pa­čią mo­der­niau­sią ug­dy­mo ap­lin­ką ir vi­si mo­ko­mie­ji da­ly­kai bus in­teg­ruo­ti ma­žiau­siai su IT“, – sa­ko Jot­vin­gių gim­na­zi­jos di­rek­to­rius D.Va­si­liaus­kas.

Pa­svei­ki­nęs la­bo­ra­to­ri­jos ati­da­ry­mo šven­tė­je kai­my­nus – tri­jų ne­to­lie­se įsi­kū­ru­sių pro­gim­na­zi­jų, Li­kiš­kė­lių, Vidz­gi­rio ir „Vo­lun­gės“ va­do­vus, l. e. p. Dai­vą Če­pa­no­nie­nę ir Ne­rin­gą Ba­bi­jo­nie­nę bei di­rek­to­rių Fe­lik­są Džiau­tą, D.Va­si­liaus­kas pra­bi­lo apie nau­ją mo­kyk­lų ben­dra­dar­bia­vi­mo pus­la­pį.

Kvie­tė mo­ky­tis vie­niems iš ki­tų, kad pa­na­šių įkur­tu­vių bū­tų dau­giau. F.Džiau­tas siū­lė, kad nau­jo­ji la­bo­ra­to­ri­ja gim­na­zi­jo­je ga­lė­tų at­ver­ti du­ris ir pro­gim­na­zi­jos aš­tun­to­kams, bū­si­miems gim­na­zis­tams.

„Švie­ti­mo per­tvar­kų ir ki­to­kių įtam­pų fo­ne sma­gu at­vyk­ti ir pa­si­kal­bė­ti su Jot­vin­gių gim­na­zi­jos be­druo­me­ne apie kur kas ma­lo­nes­nius da­ly­kus. Ma­ty­ti, kaip ši ir ki­tos Aly­taus mo­kyk­los įgau­na sa­vi­tą vei­dą. Tai dik­tuo­ja ir pats laik­me­tis, nes mo­kyk­los sa­vi­tu­mas pa­de­da pri­trauk­ti mo­ki­nius, o kon­ku­ren­ci­ja, ne pa­slap­tis, vyks­ta“, – kal­bė­jo vi­ce­me­ras Š.Klė­ge­ris, pa­lin­kė­jęs gim­na­zis­tams am­bi­cin­gų tiks­lų ir įgy­ti kuo ge­res­nį iš­si­la­vi­ni­mą, kad juos pa­vyk­tų įgy­ven­din­ti.

Nau­jai įreng­ta­me ka­bi­ne­te la­bo­ra­to­ri­jo­je dir­ban­ti fi­zi­kos mo­ky­to­ja metodininkė Ire­na Ri­bins­kie­nė pri­sta­tė ga­li­mas veik­las ir eks­pe­ri­men­tus bei ve­dė pa­mo­ką ren­gi­nio da­ly­viams ir VGTU kla­sės gim­na­zis­tams.

 

Kas yra STE­AM ug­dy­mas ir kam jis rei­ka­lin­gas?

As­me­ni­nės, na­cio­na­li­nės ir glo­ba­li­nės svei­ka­tos, gam­tos iš­tek­lių, ap­lin­kos ko­ky­bės pro­ble­mos, moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų ri­bos – tai iš­šū­kiai, ku­rie yra svar­būs vi­sai žmo­ni­jai ir jie tu­ri rū­pė­ti kiek­vie­nam iš mū­sų.

STE­AM ug­dy­mo iš­šū­kis ir mi­si­ja mo­kyk­lo­je yra for­muo­ti nuo­sta­tas ir po­žiū­rį į šiuo­lai­ki­nio pa­sau­lio glo­ba­li­nes pro­ble­mas, ug­dy­ti mo­ki­nių ir mo­ky­to­jų kom­pe­ten­ci­jas, in­teg­ruo­jant gam­tos moks­lus, tech­no­lo­gi­jas, ma­te­ma­ti­ką, in­ži­ne­ri­jos ir ki­tus da­ly­kus, ieš­kant spren­di­mų dar­niam gy­ve­ni­mui.

Aly­taus Jot­vin­gių gim­na­zi­ja ku­ria ino­va­ty­vią STE­AM mo­kyk­lą, ku­rio­je dirb­tų kom­pe­ten­tin­gi aukš­to STE­AM pro­fi­lio mo­ky­to­jai, šiuo­lai­kiš­kai ug­dan­tys jau­ni­mą spar­čiai be­si­kei­čian­čia­me pa­sau­ly­je. Mes vie­ni pir­mų­jų Aly­taus ap­skri­ty­je 2015 m. pra­dė­jo­me pla­nuo­ti ir įgy­ven­din­ti į STE­AM orien­tuo­tą ug­dy­mą, ku­ris ta­po vie­nu iš gim­na­zi­jos stra­te­gi­nių tiks­lų, mo­der­ni­zuo­jant STE­AM ap­lin­ką, ke­liant STE­AM mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją ir to­bu­li­nant ug­dy­mo me­to­dus bei for­mas. Mo­kyk­la yra ak­ty­vi na­cio­na­li­niu lyg­me­niu, ku­ria tiks­lin­gus aka­de­mi­nius ry­šius su Vil­niaus uni­ver­si­te­tu (VU) bio­che­mi­jos ir ge­o­lo­gi­jos sri­ty­se, su Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tu (KTU) – in­for­ma­ti­kos ir ma­te­ma­ti­kos sri­ty­je, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (VGTU) kla­sių STE­AM veik­la orien­tuo­ta į fi­zi­kos, ma­te­ma­ti­kos, trans­por­to in­ži­ne­ri­jos ir bio­che­mi­jos sri­tis, taip pat su Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tu ir Gy­vy­bės moks­lų ins­ti­tu­tu. O 2019 m. – tarp­tau­ti­nio ak­ty­vu­mo pra­džia, kai gim­na­zi­ja ta­po STE­AM mo­kyk­los žen­klo, NEXT LAB ir NBS (angl. Na­tu­re ba­sed so­lu­tions) am­ba­sa­do­re Eu­ro­po­je.

Gim­na­zi­jos ben­druo­me­nė sie­kia ženg­ti ko­ja ko­jon su šiuo­lai­ki­nė­mis eu­ro­pi­nė­mis ug­dy­mo ten­den­ci­jo­mis. 2020–2022 m. – es­mi­nio pro­ver­žio lai­ko­tar­pis, ku­riant STE­AM mo­kyk­lą, tu­rin­čią aiš­kią stra­te­gi­ją, ku­rio­je mo­ky­to­jas yra ker­ti­nis as­muo, ug­dan­tis mo­ki­nių da­ly­ki­nes, ben­drą­sias ir STE­AM kom­pe­ten­ci­jas, rei­ka­lin­gas šiuo­lai­ki­nės as­me­ny­bės for­ma­vi­mui, di­di­nant mo­ki­nių pa­sie­ki­mus, mo­ty­va­ci­ją ir įsi­trau­ki­mą.

Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos ug­dy­mui Oli­vi­ja Brin­dzie­nė ir Re­na­ta Ro­ma­no­vie­nė

 

Ko­kiais bū­dais mo­ky­to­jai sie­kia mo­ki­nius su­do­min­ti STE­AM da­­ly­kais ir kar­je­ros ga­li­my­bė­mis?

STE­AM ug­dy­mas – in­te­gralus, į kom­plek­siš­ką tik­ro­vės reiš­ki­nių pa­ži­ni­mą, pri­tai­ky­mą ir pro­ble­mų spren­di­mą krei­pian­tis mo­ki­nių ge­bė­ji­mų ug­dy­mas gam­tos moks­lų, ma­te­ma­ti­kos, tech­no­lo­gi­jų, me­nų ir ki­tų da­ly­kų kon­teks­te, tad mes, mo­ky­to­jai, sten­gia­mės ben­dra­dar­biau­ti kur­da­mi in­teg­ruo­tas pa­mo­kas, įvai­rias pro­gra­mas, ku­rio­se tai­ko­me pa­tir­ti­nio ug­dy­mo me­to­dus, pa­tei­kia­me mo­ki­niams dau­giau pro­ble­mi­nio tu­ri­nio už­duo­čių, rei­ka­lau­jan­čių įdė­ti dau­giau mąs­ty­mo pa­stan­gų, kad jos bū­tų iš­spręs­tos. Tu­ri­me ne­ma­žai so­cia­li­nių part­ne­rių, pa­vyz­džiui, VGTU, VU, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas, ku­rių mo­ky­mo­si erd­vės yra at­vi­ros mū­sų mo­ki­niams. Pe­ri­odiš­kai or­ga­ni­zuo­ja­me ug­dy­mą to­kio­se ne­tra­di­ci­nė­se ap­lin­ko­se, kur mo­ki­niai tu­ri ga­li­my­bę mo­ky­tis mo­der­nio­se la­bo­ra­to­ri­jo­se, nau­do­da­mi su­dė­tin­gus įren­gi­nius, su­si­pa­žin­ti ne tik su stu­di­jų, bet ir kar­je­ros ga­li­my­bė­mis. Ma­no­me, jog gim­na­zis­tams ren­kan­tis bū­si­mą pro­fe­si­nį ke­lią la­bai svar­bu kuo anks­čiau „pa­si­ma­tuo­ti spe­cia­ly­bės klum­pes“, kad sėk­min­gai ir kryp­tin­gai to­liau tęs­ti mo­ky­mo­si pro­ce­są, įsi­ver­tin­ti sa­vo no­rus ir ga­li­my­bes bei at­ei­ty­je pa­si­rink­ti pro­fe­si­ją, ku­ri ne tik teik­tų džiaugs­mą, bet ir mo­ty­vuo­tų dirb­ti.

Bio­lo­gi­jos mo­ky­to­ja eks­per­tė Ra­sa Zub­ric­kie­nė

 

Ko rei­kia gim­na­zis­tui, kad mo­ky­tis jam bū­tų įdo­mu, pras­min­ga, kad jis bū­tų mo­ty­vuo­tas?

Ma­te­ma­ti­kos mo­ky­mas sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­mas be są­sa­jų su re­a­liu gy­ve­ni­mu. Nag­ri­nė­jant to­kias te­mas kaip tri­go­no­met­ri­ja, vek­to­riai, iš­ves­ti­nės, in­te­gralai, funk­ci­jos ir t. t., mo­ki­niams vi­sa­da iš­ky­la klau­si­mų, kam to rei­kia ir kur tai ga­li­ma pri­tai­ky­ti. At­sa­ky­ti pa­de­da da­ly­kų in­teg­ra­ci­ja, nes ji su­da­ro dau­giau ga­li­my­bių pri­ar­tin­ti mo­ky­mą­si prie gy­ve­ni­mo, pri­tai­ky­ti už­duo­tis pa­gal mo­ki­nių po­rei­kius, po­lin­kius ir ga­lias, iš­veng­ti kar­to­ji­mo­si ir di­de­lių mo­ky­mo­si krū­vių. Ieš­ko­ti tar­pu­sa­vio ry­šių tarp ma­te­ma­ti­kos ir ki­tų mo­ko­mų­jų da­ly­kų man pa­de­da pa­tys mo­ki­niai. Va­do­vau­da­ma­si vi­du­ri­nio ug­dy­mo ma­te­ma­ti­kos ben­dro­sio­mis pro­gra­mo­mis, pa­gal nag­ri­nė­ja­mą veik­los sri­tį mo­ki­niams ski­riu prak­ti­nes kū­ry­bi­nes už­duo­tis – gau­tas ži­nias su­sie­ti su pa­si­rink­ta gim­na­zi­jo­je dės­to­ma dis­cip­li­na: ge­og­ra­fi­ja, bio­lo­gi­ja, fi­zi­ka, in­for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis. Ža­viuo­si sa­vo mo­ki­nių įžval­go­mis ir jų su­kur­tais dar­bais: „Sei­ri­jų mies­te­lio her­bo sim­bo­lis Des­mos pro­gra­mo­je“, „Aly­taus mies­to biu­dže­to ana­li­zė“, „Lie­tu­vos rau­do­no­ji kny­ga ma­te­ma­ti­nia­me kon­teks­te“, „Re­gė­ji­mo ir mąs­ty­mo klai­dos“, „Šo­kis ma­te­ma­ti­kos rit­mu“, „Tar­ša“, „De­mo­gra­finiai ro­dik­liai,“ „Pa­slau­gų ke­lio žen­klai“. Su ko­le­go­mis šiuos ir ki­tus dar­bus nau­do­ja­me sėk­min­gai da­ly­kų in­teg­ra­ci­jai: „Eis­mo da­ly­viai at­ran­da ma­te­ma­ti­ką“, „Mik­ro­sko­pi­niai dy­džiai bio­lo­gi­jo­je“, „Lie­tu­viais esa­me mes gi­mę“, „Mo­ki žo­dį – ži­nai ke­lią“. Ble­zas Pa­ska­lis tei­gė: „Ki­taip su­dė­lio­ti žo­džiai tu­ri ki­to­kią pras­mę, o ki­taip su­dė­lio­tos pras­mės – ki­to­kį po­vei­kį.“ Taip yra ir mū­sų, pe­da­go­gų, dar­be.

Li­na Rač­kie­nė, ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja eks­per­tė

 

Kaip sėk­min­gai or­ga­ni­zuo­ti ir val­dy­ti STE­AM veik­las vir­tu­a­lio­je mo­ky­mo(si) ap­lin­ko­je?

Or­ga­ni­zuo­jant STE­AM veik­las ten­ka in­teg­ruo­ti tiek tra­di­ci­nio, tiek ne­tra­di­ci­nio mo­ky­mo­si me­to­dus. Vir­tu­a­li mo­ky­mo­si ap­lin­ka su­da­ro ga­li­my­bes tai­ky­ti ino­va­ty­vius spren­di­mus, pa­teik­ti skait­me­ni­nį, vir­tu­a­lų­jį ir e. mo­ky­mo­si tu­ri­nį, at­spin­din­tį šių die­nų ten­den­ci­jas Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ly­je tar­pu­sa­vy­je in­teg­ruo­jant įva­rius da­ly­kus. Mo­ki­niams nau­do­tis vir­tu­a­lia mo­ky­mo­si ap­lin­ka yra kur kas pa­to­giau, nes jie ga­li pa­siek­ti vie­no­je vie­to­je vi­są su STE­AM veik­la su­si­ju­sią me­džia­gą.

Vyk­dant STE­AM veik­las elek­tro­ni­niu bū­du mo­ky­to­jai ste­bi, ku­rios už­duo­tys mo­ki­niams yra per leng­vos ar per sun­kios, ko­re­guo­ja bei pa­pil­do nau­jo­mis. Au­to­ma­tiš­kai skai­čiuo­ja­mas ba­lų pa­si­skirs­ty­mas, to­dėl ap­skai­čiuo­ja­mi da­li­niai ba­lai ir iš­skirs­to­mi pa­gal at­ski­rus da­ly­kus bei ge­bė­ji­mus. Vir­tu­a­li mo­ky­mo­si ap­lin­ka yra pui­ki pa­gal­ba mo­ky­to­jui ste­bint ir ana­li­zuo­jant mo­ki­nių mo­ky­mą­si, in­di­vi­du­a­lią ūg­tį. Kai vyks­ta gru­pi­nis dar­bas, sis­te­mo­je ga­li­ma ma­ty­ti, kiek kar­tų mo­ki­niai pri­si­jun­gė prie sis­te­mos, kaip mo­ki­niai do­mė­jo­si įkel­ta me­džia­ga ir ar ji bu­vo per­skai­ty­ta. Ši in­for­ma­ci­ja lei­džia tei­sin­gai įver­tin­ti kiek­vie­no mo­ki­nio in­dė­lį į ben­drą dar­bą.

Vir­tu­a­lią mo­ky­mo­si ap­lin­ką MO­OD­LE švie­ti­mo ins­ti­tu­ci­joms ne­mo­ka­mai su­tei­kia LIT­NET, to­dėl tai yra pui­ki ga­li­my­bė mo­ky­to­jams or­ga­ni­zuo­ti STE­AM mo­ky­mą skir­tin­gais lyg­me­ni­mis pa­nau­do­jant įvai­rius mo­ky­mo(si) iš­tek­lius bei veik­las.

Ja­ni­na Ku­chals­kie­nė, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­ja eks­per­tė

 

STEAM veikla ir idėjos nefor­maliajame ugdyme.

Or­ga­ni­zuo­da­mi ir re­a­li­zuo­da­mi šiuo­lai­ki­nį ne­for­ma­lų­jį mo­ki­nių ug­dy­mą, tu­ri­me ne tik už­im­ti vai­kus sau­gio­je ap­lin­ko­je, bet ir su­kur­ti vys­ty­mo­si ir mo­ky­mo­si ap­lin­ką, kur ak­ty­vus mo­ki­nių da­ly­va­vi­mas pri­si­de­da prie aukš­tų mo­ky­mo­si, kri­ti­nio mąs­ty­mo pa­sie­ki­mų, ska­ti­na pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi bei sa­va­ran­kiš­ku­mą. Ko­ky­biš­kas ne­for­ma­lu­sis švie­ti­mas yra vie­nas iš bū­dų su­stip­rin­ti mo­kyk­lo­je įgy­tas kom­pe­ten­ci­jas. Kar­tu tai yra pui­ki ga­li­my­bė įgy­tas ži­nias for­ma­lio­jo ug­dy­mo įstai­go­je pri­tai­ky­ti prak­tiš­kai ir su­kur­ti įdo­mius pro­jek­tus. STE­AM ne­for­ma­lu­sis vai­kų švie­ti­mas tu­ri ne­ri­bo­tas ga­li­my­bes plė­to­ti vai­kų ži­nias įvai­rio­mis for­mo­mis, at­skleis­ti mo­ki­nių ga­bu­mus bei su­ža­din­ti no­rą mo­ky­tis ir pa­žin­ti STE­AM mo­ky­mo­si da­ly­kus. Aly­taus Jot­vin­gių gim­na­zi­jos mo­ki­niai ne­for­ma­lios veik­los me­tu pro­gra­muo­ja Ar­dui­no mik­ro­val­dik­lius. Ak­ty­viai ben­dra­dar­biau­da­mi su VGTU dės­ty­to­jais nuo­to­li­nio mo­ky­mo plat­for­mo­je „At­ei­ties in­ži­ne­ri­ja“ gim­na­zis­tai yra su­kū­rę ke­lis įdo­mius pro­jek­tus: to­kius kaip hid­rau­li­nio smū­gio siur­blio mo­de­lis, sau­lės fo­to­mo­du­lio efek­ty­vios pa­dė­ties val­dy­mo me­cha­niz­mas. Šiuo me­tu dir­ba­me su tri­mis pro­jek­tais: pa­tal­pos mik­ro­kli­ma­to ste­bė­ji­mo sto­te­lė, be­lai­dis ro­bo­to val­dy­mo pul­tas ir aki­niai, skir­ti ap­tik­ti kliū­tį, esan­čią iki 4 m at­stu­mu. Veik­la įdo­mi tiek mo­ki­niams, tiek kar­tu dir­ban­tiems mo­ky­to­jams, kon­sul­tan­tams.

Ro­lan­das Bart­kus, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­jas me­to­di­nin­kas

 

Klasikinio ugdymo plano iš­šū­kiai, organizuojant netradici­nes inovatyvias veiklas.

Kla­si­ki­nio ug­dy­mo pla­no įgy­ven­di­ni­mas mo­kyk­lo­je grįs­tas 45 mi­nu­čių truk­mės ben­dro­sio­se da­ly­kų pro­gra­mo­se api­brėž­to tu­ri­nio re­a­li­za­vi­mu tos pa­čios am­žiaus gru­pės ir vie­no­dų stan­dar­tų sie­kian­tiems mo­ki­niams. Vi­siems ge­rai pa­žįs­ta­mos pro­ble­mos yra skir­tin­gų pro­gra­mų der­mės ne­bu­vi­mas, su­dė­tin­gas pa­mo­kų tvar­ka­raš­čio for­ma­vi­mas. STE­AM ug­dy­mo po­li­ti­kos die­gi­mas mo­kyk­lo­je dar la­biau iš­ryš­ki­na kla­si­ki­nio mo­de­lio trū­ku­mus ir rei­ka­lau­ja kur kas aukš­tes­nio mo­kyk­los švie­ti­mo va­dy­bos ly­gio ir spe­ci­fi­nės or­ga­ni­za­ci­jos kul­tū­ros.

Aukš­tos STE­AM kva­li­fi­ka­ci­jos, ge­rai iš­ma­nan­čių įvai­rias veik­los or­ga­ni­za­vi­mo stra­te­gi­jas, mo­ky­mo me­to­dus mo­ky­to­jų po­ten­cia­las da­li­nai ga­li kom­pen­suo­ti kla­si­ki­nio mo­de­lio ne­lanks­tu­mą. Or­ga­ni­zuo­ja­mos in­teg­ruo­to tu­ri­nio pa­mo­kos, kuo­met vie­nas mo­ky­to­jas pa­mo­kos ar jų cik­lo ei­go­je su­ge­ba at­skleis­ti kla­sės mo­ki­nių per­kel­ti­nius ge­bė­ji­mus, pri­tai­ky­ti ki­tų mo­ko­mų­jų da­ly­kų pa­mo­ko­se įgy­tus įgū­džius spren­džiant pro­ble­mas ar nag­ri­nė­jant ak­tu­a­lias si­tu­a­ci­jas, ku­rios rei­ka­lau­ja įvai­rių sri­čių da­ly­ki­nių ži­nių. Tuo­met tvar­ka­raš­tis yra sau­gus, STE­AM veik­los na­tū­ra­liai įsi­lie­ja į ug­dy­mo pla­ną, pa­mo­ka ga­li bū­ti kar­to­ja­ma skir­tin­go­se kla­sė­se, adap­tuo­ja­ma pa­gal am­žių.

Die­giant įno­va­ty­vias veik­las ir „ne­si­pyks­tant“ su kla­si­ki­niu tvar­ka­raš­čiu daž­na iš­ei­ti­mi tam­pa NVŠ pro­gra­mos, kuo­met veik­la vyks­ta po pa­mo­kų ir mo­ky­to­jui yra at­ri­ša­mos ran­kos ne tik pro­gra­mos tiks­lų ir tu­ri­nio at­žvil­giu, bet ir lai­ko pla­na­vi­mu bei įvai­res­nių ug­dy­mo ap­lin­kų iš­nau­do­ji­mui mo­ky­mui­si.

Li­na Rut­kaus­kai­tė, bio­lo­gi­jos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė

 

 

 

 

 

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.