STEAM fizikos laboratorija Jotvingių gimnazijoje atidaryta cituojant Abertą Einsteiną (169)

Saulė Pinkevičienė
Jotvingiu gimnazija
Šiuolaikiškoje fizikos laboratorijoje įrengtos darbo vietos fizikiniams bandymams atlikti. Zitos Stankevičienės nuotr.
Nors gar­siai kal­ba­ma apie tai, kad ge­riau­sias pro­fe­si­nes per­spek­ty­vas at­ve­ria in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų (IT) bei in­ži­ne­ri­nių spe­cia­ly­bių stu­di­jos, ta­čiau IT ir fi­zi­kos vals­ty­bi­nius bran­dos eg­za­mi­nus ren­ka­si vos 7 pro­cen­tai Lie­tu­vos, taip pat ir Aly­taus, abi­tu­rien­tų. Kaip pa­keis­ti šią si­tu­a­ci­ją? Jot­vin­gių gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Do­na­tas Va­si­liaus­kas yra įsi­ti­ki­nęs, kad rink­tis gam­tos, tech­no­lo­gi­jų moks­lus ga­li pa­ska­tin­ti ir mo­der­ni bei pa­trauk­li ug­dy­mo ap­lin­ka. Šią sa­vai­tę Jot­vin­gių gim­na­zi­jo­je per­kirp­ta įkur­tu­vių juos­te­lė nau­jo­je fi­zi­kos la­bo­ra­to­ri­jo­je. Pa­tys gim­na­zis­tai ją ly­gi­na su Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (ja­me ten­ka ne­re­tai lan­ky­tis, nes mo­kyk­lo­je vei­kia ir VGTU kla­sė), o Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) ab­sol­ven­tas, me­ro pa­va­duo­to­jas Ša­rū­nas Klė­ge­ris pa­ste­bi, kad jo stu­di­jų lai­kais al­ma ma­ter la­bo­ra­to­ri­jos bu­vo tik­rai pra­stes­nės.

Nau­jo­sios fi­zi­kos la­bo­ra­to­ri­jos du­ris pa­žen­kli­no už­ra­šas STE­AM (angl. scien­ce, tech­no­lo­gy, en­gi­ne­e­ring, arts, maths), api­brė­žia­mas kaip in­te­gralus, į kom­plek­siš­ką tik­ro­vės reiš­ki­nių pa­ži­ni­mą, pri­tai­ky­mą ir pro­ble­mų spren­di­mą krei­pian­tis mo­ki­nių ge­bė­ji­mų ug­dy­mas gam­tos moks­lų, tech­no­lo­gi­jų, in­ži­ne­ri­jos, me­nų ir ma­te­ma­ti­kos kon­teks­te.

Jot­vin­gių gim­na­zi­ja pri­klau­so Lie­tu­vos STE­AM mo­kyk­lų tin­klui. Šia kryp­ti­mi įstai­ga žen­gia nuo 2015 me­tų, yra ta­pu­si STE­AM ug­dy­mo pir­mei­ve Dzū­ki­jos re­gio­ne.

„Jei no­ri gy­ven­ti lai­min­gą gy­ve­ni­mą – su­si­ek jį su tiks­lu, o ne su žmo­nė­mis ar daik­tais“, – ati­da­rant la­bo­ra­to­ri­ją ci­tuo­tas pa­sau­li­nio gar­so fi­zi­kas A.Einstei­nas ir lin­kė­ta, kad Jot­vin­gių gim­na­zi­jos moks­lei­viai čia taip pat siek­tų sa­vo tiks­lų.

La­bo­ra­to­ri­jo­je įreng­tos dar­bo vie­tos fi­zi­ki­niams ban­dy­mams at­lik­ti, įsi­gy­ta rei­ka­lin­ga įran­ga, spe­cia­lūs bal­dai, skir­tin­go ga­lin­gu­mo elek­tros įva­dai, bū­ti­ni eks­pe­ri­men­tams at­lik­ti. Ka­bi­ne­to re­mon­tas, bal­dai, įran­ga įsi­gy­ti iš mo­ky­mo lė­šų ir Jot­vin­gių gim­na­zi­jos ben­druo­me­nės su­kaup­tų 2 pro­cen­tų Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio.

„Kiek­vie­no­je mo­kyk­lo­je yra po­rei­kis mo­der­ni­zuo­ti ug­dy­mo ap­lin­ką. Jot­vin­gių gim­na­zi­ja taip pat jau ne vie­nus me­tus sva­jo­jo apie šiuo­lai­kiš­ką fi­zi­kos ka­bi­ne­tą la­bo­ra­to­ri­ją. Pra­dė­jęs dirb­ti di­rek­to­riu­mi, drau­ge su ko­man­da pa­si­ta­riau, kad gal­būt at­ėjo me­tas sva­jo­nę įgy­ven­din­ti. Tai – pir­mas, bet tik­rai ne pas­ku­ti­nis žings­nis, ku­riant šiuo­lai­kiš­ką, ne tik es­te­tiš­ką, bet ir funk­cio­na­lią ug­dy­mo ap­lin­ką, šia lin­kme ju­dė­sim ir to­liau. Ti­kiu, kad gim­na­zi­jo­je su­kur­si­me pa­čią mo­der­niau­sią ug­dy­mo ap­lin­ką ir vi­si mo­ko­mie­ji da­ly­kai bus in­teg­ruo­ti ma­žiau­siai su IT“, – sa­ko Jot­vin­gių gim­na­zi­jos di­rek­to­rius D.Va­si­liaus­kas.

Pa­svei­ki­nęs la­bo­ra­to­ri­jos ati­da­ry­mo šven­tė­je kai­my­nus – tri­jų ne­to­lie­se įsi­kū­ru­sių pro­gim­na­zi­jų, Li­kiš­kė­lių, Vidz­gi­rio ir „Vo­lun­gės“ va­do­vus, l. e. p. Dai­vą Če­pa­no­nie­nę ir Ne­rin­gą Ba­bi­jo­nie­nę bei di­rek­to­rių Fe­lik­są Džiau­tą, D.Va­si­liaus­kas pra­bi­lo apie nau­ją mo­kyk­lų ben­dra­dar­bia­vi­mo pus­la­pį.

Kvie­tė mo­ky­tis vie­niems iš ki­tų, kad pa­na­šių įkur­tu­vių bū­tų dau­giau. F.Džiau­tas siū­lė, kad nau­jo­ji la­bo­ra­to­ri­ja gim­na­zi­jo­je ga­lė­tų at­ver­ti du­ris ir pro­gim­na­zi­jos aš­tun­to­kams, bū­si­miems gim­na­zis­tams.

„Švie­ti­mo per­tvar­kų ir ki­to­kių įtam­pų fo­ne sma­gu at­vyk­ti ir pa­si­kal­bė­ti su Jot­vin­gių gim­na­zi­jos be­druo­me­ne apie kur kas ma­lo­nes­nius da­ly­kus. Ma­ty­ti, kaip ši ir ki­tos Aly­taus mo­kyk­los įgau­na sa­vi­tą vei­dą. Tai dik­tuo­ja ir pats laik­me­tis, nes mo­kyk­los sa­vi­tu­mas pa­de­da pri­trauk­ti mo­ki­nius, o kon­ku­ren­ci­ja, ne pa­slap­tis, vyks­ta“, – kal­bė­jo vi­ce­me­ras Š.Klė­ge­ris, pa­lin­kė­jęs gim­na­zis­tams am­bi­cin­gų tiks­lų ir įgy­ti kuo ge­res­nį iš­si­la­vi­ni­mą, kad juos pa­vyk­tų įgy­ven­din­ti.

Nau­jai įreng­ta­me ka­bi­ne­te la­bo­ra­to­ri­jo­je dir­ban­ti fi­zi­kos mo­ky­to­ja metodininkė Ire­na Ri­bins­kie­nė pri­sta­tė ga­li­mas veik­las ir eks­pe­ri­men­tus bei ve­dė pa­mo­ką ren­gi­nio da­ly­viams ir VGTU kla­sės gim­na­zis­tams.

 

Kas yra STE­AM ug­dy­mas ir kam jis rei­ka­lin­gas?

As­me­ni­nės, na­cio­na­li­nės ir glo­ba­li­nės svei­ka­tos, gam­tos iš­tek­lių, ap­lin­kos ko­ky­bės pro­ble­mos, moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų ri­bos – tai iš­šū­kiai, ku­rie yra svar­būs vi­sai žmo­ni­jai ir jie tu­ri rū­pė­ti kiek­vie­nam iš mū­sų.

STE­AM ug­dy­mo iš­šū­kis ir mi­si­ja mo­kyk­lo­je yra for­muo­ti nuo­sta­tas ir po­žiū­rį į šiuo­lai­ki­nio pa­sau­lio glo­ba­li­nes pro­ble­mas, ug­dy­ti mo­ki­nių ir mo­ky­to­jų kom­pe­ten­ci­jas, in­teg­ruo­jant gam­tos moks­lus, tech­no­lo­gi­jas, ma­te­ma­ti­ką, in­ži­ne­ri­jos ir ki­tus da­ly­kus, ieš­kant spren­di­mų dar­niam gy­ve­ni­mui.

Aly­taus Jot­vin­gių gim­na­zi­ja ku­ria ino­va­ty­vią STE­AM mo­kyk­lą, ku­rio­je dirb­tų kom­pe­ten­tin­gi aukš­to STE­AM pro­fi­lio mo­ky­to­jai, šiuo­lai­kiš­kai ug­dan­tys jau­ni­mą spar­čiai be­si­kei­čian­čia­me pa­sau­ly­je. Mes vie­ni pir­mų­jų Aly­taus ap­skri­ty­je 2015 m. pra­dė­jo­me pla­nuo­ti ir įgy­ven­din­ti į STE­AM orien­tuo­tą ug­dy­mą, ku­ris ta­po vie­nu iš gim­na­zi­jos stra­te­gi­nių tiks­lų, mo­der­ni­zuo­jant STE­AM ap­lin­ką, ke­liant STE­AM mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją ir to­bu­li­nant ug­dy­mo me­to­dus bei for­mas. Mo­kyk­la yra ak­ty­vi na­cio­na­li­niu lyg­me­niu, ku­ria tiks­lin­gus aka­de­mi­nius ry­šius su Vil­niaus uni­ver­si­te­tu (VU) bio­che­mi­jos ir ge­o­lo­gi­jos sri­ty­se, su Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tu (KTU) – in­for­ma­ti­kos ir ma­te­ma­ti­kos sri­ty­je, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (VGTU) kla­sių STE­AM veik­la orien­tuo­ta į fi­zi­kos, ma­te­ma­ti­kos, trans­por­to in­ži­ne­ri­jos ir bio­che­mi­jos sri­tis, taip pat su Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tu ir Gy­vy­bės moks­lų ins­ti­tu­tu. O 2019 m. – tarp­tau­ti­nio ak­ty­vu­mo pra­džia, kai gim­na­zi­ja ta­po STE­AM mo­kyk­los žen­klo, NEXT LAB ir NBS (angl. Na­tu­re ba­sed so­lu­tions) am­ba­sa­do­re Eu­ro­po­je.

Gim­na­zi­jos ben­druo­me­nė sie­kia ženg­ti ko­ja ko­jon su šiuo­lai­ki­nė­mis eu­ro­pi­nė­mis ug­dy­mo ten­den­ci­jo­mis. 2020–2022 m. – es­mi­nio pro­ver­žio lai­ko­tar­pis, ku­riant STE­AM mo­kyk­lą, tu­rin­čią aiš­kią stra­te­gi­ją, ku­rio­je mo­ky­to­jas yra ker­ti­nis as­muo, ug­dan­tis mo­ki­nių da­ly­ki­nes, ben­drą­sias ir STE­AM kom­pe­ten­ci­jas, rei­ka­lin­gas šiuo­lai­ki­nės as­me­ny­bės for­ma­vi­mui, di­di­nant mo­ki­nių pa­sie­ki­mus, mo­ty­va­ci­ją ir įsi­trau­ki­mą.

Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos ug­dy­mui Oli­vi­ja Brin­dzie­nė ir Re­na­ta Ro­ma­no­vie­nė

 

Ko­kiais bū­dais mo­ky­to­jai sie­kia mo­ki­nius su­do­min­ti STE­AM da­­ly­kais ir kar­je­ros ga­li­my­bė­mis?

STE­AM ug­dy­mas – in­te­gralus, į kom­plek­siš­ką tik­ro­vės reiš­ki­nių pa­ži­ni­mą, pri­tai­ky­mą ir pro­ble­mų spren­di­mą krei­pian­tis mo­ki­nių ge­bė­ji­mų ug­dy­mas gam­tos moks­lų, ma­te­ma­ti­kos, tech­no­lo­gi­jų, me­nų ir ki­tų da­ly­kų kon­teks­te, tad mes, mo­ky­to­jai, sten­gia­mės ben­dra­dar­biau­ti kur­da­mi in­teg­ruo­tas pa­mo­kas, įvai­rias pro­gra­mas, ku­rio­se tai­ko­me pa­tir­ti­nio ug­dy­mo me­to­dus, pa­tei­kia­me mo­ki­niams dau­giau pro­ble­mi­nio tu­ri­nio už­duo­čių, rei­ka­lau­jan­čių įdė­ti dau­giau mąs­ty­mo pa­stan­gų, kad jos bū­tų iš­spręs­tos. Tu­ri­me ne­ma­žai so­cia­li­nių part­ne­rių, pa­vyz­džiui, VGTU, VU, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas, ku­rių mo­ky­mo­si erd­vės yra at­vi­ros mū­sų mo­ki­niams. Pe­ri­odiš­kai or­ga­ni­zuo­ja­me ug­dy­mą to­kio­se ne­tra­di­ci­nė­se ap­lin­ko­se, kur mo­ki­niai tu­ri ga­li­my­bę mo­ky­tis mo­der­nio­se la­bo­ra­to­ri­jo­se, nau­do­da­mi su­dė­tin­gus įren­gi­nius, su­si­pa­žin­ti ne tik su stu­di­jų, bet ir kar­je­ros ga­li­my­bė­mis. Ma­no­me, jog gim­na­zis­tams ren­kan­tis bū­si­mą pro­fe­si­nį ke­lią la­bai svar­bu kuo anks­čiau „pa­si­ma­tuo­ti spe­cia­ly­bės klum­pes“, kad sėk­min­gai ir kryp­tin­gai to­liau tęs­ti mo­ky­mo­si pro­ce­są, įsi­ver­tin­ti sa­vo no­rus ir ga­li­my­bes bei at­ei­ty­je pa­si­rink­ti pro­fe­si­ją, ku­ri ne tik teik­tų džiaugs­mą, bet ir mo­ty­vuo­tų dirb­ti.

Bio­lo­gi­jos mo­ky­to­ja eks­per­tė Ra­sa Zub­ric­kie­nė

 

Ko rei­kia gim­na­zis­tui, kad mo­ky­tis jam bū­tų įdo­mu, pras­min­ga, kad jis bū­tų mo­ty­vuo­tas?

Ma­te­ma­ti­kos mo­ky­mas sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­mas be są­sa­jų su re­a­liu gy­ve­ni­mu. Nag­ri­nė­jant to­kias te­mas kaip tri­go­no­met­ri­ja, vek­to­riai, iš­ves­ti­nės, in­te­gralai, funk­ci­jos ir t. t., mo­ki­niams vi­sa­da iš­ky­la klau­si­mų, kam to rei­kia ir kur tai ga­li­ma pri­tai­ky­ti. At­sa­ky­ti pa­de­da da­ly­kų in­teg­ra­ci­ja, nes ji su­da­ro dau­giau ga­li­my­bių pri­ar­tin­ti mo­ky­mą­si prie gy­ve­ni­mo, pri­tai­ky­ti už­duo­tis pa­gal mo­ki­nių po­rei­kius, po­lin­kius ir ga­lias, iš­veng­ti kar­to­ji­mo­si ir di­de­lių mo­ky­mo­si krū­vių. Ieš­ko­ti tar­pu­sa­vio ry­šių tarp ma­te­ma­ti­kos ir ki­tų mo­ko­mų­jų da­ly­kų man pa­de­da pa­tys mo­ki­niai. Va­do­vau­da­ma­si vi­du­ri­nio ug­dy­mo ma­te­ma­ti­kos ben­dro­sio­mis pro­gra­mo­mis, pa­gal nag­ri­nė­ja­mą veik­los sri­tį mo­ki­niams ski­riu prak­ti­nes kū­ry­bi­nes už­duo­tis – gau­tas ži­nias su­sie­ti su pa­si­rink­ta gim­na­zi­jo­je dės­to­ma dis­cip­li­na: ge­og­ra­fi­ja, bio­lo­gi­ja, fi­zi­ka, in­for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis. Ža­viuo­si sa­vo mo­ki­nių įžval­go­mis ir jų su­kur­tais dar­bais: „Sei­ri­jų mies­te­lio her­bo sim­bo­lis Des­mos pro­gra­mo­je“, „Aly­taus mies­to biu­dže­to ana­li­zė“, „Lie­tu­vos rau­do­no­ji kny­ga ma­te­ma­ti­nia­me kon­teks­te“, „Re­gė­ji­mo ir mąs­ty­mo klai­dos“, „Šo­kis ma­te­ma­ti­kos rit­mu“, „Tar­ša“, „De­mo­gra­finiai ro­dik­liai,“ „Pa­slau­gų ke­lio žen­klai“. Su ko­le­go­mis šiuos ir ki­tus dar­bus nau­do­ja­me sėk­min­gai da­ly­kų in­teg­ra­ci­jai: „Eis­mo da­ly­viai at­ran­da ma­te­ma­ti­ką“, „Mik­ro­sko­pi­niai dy­džiai bio­lo­gi­jo­je“, „Lie­tu­viais esa­me mes gi­mę“, „Mo­ki žo­dį – ži­nai ke­lią“. Ble­zas Pa­ska­lis tei­gė: „Ki­taip su­dė­lio­ti žo­džiai tu­ri ki­to­kią pras­mę, o ki­taip su­dė­lio­tos pras­mės – ki­to­kį po­vei­kį.“ Taip yra ir mū­sų, pe­da­go­gų, dar­be.

Li­na Rač­kie­nė, ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja eks­per­tė

 

Kaip sėk­min­gai or­ga­ni­zuo­ti ir val­dy­ti STE­AM veik­las vir­tu­a­lio­je mo­ky­mo(si) ap­lin­ko­je?

Or­ga­ni­zuo­jant STE­AM veik­las ten­ka in­teg­ruo­ti tiek tra­di­ci­nio, tiek ne­tra­di­ci­nio mo­ky­mo­si me­to­dus. Vir­tu­a­li mo­ky­mo­si ap­lin­ka su­da­ro ga­li­my­bes tai­ky­ti ino­va­ty­vius spren­di­mus, pa­teik­ti skait­me­ni­nį, vir­tu­a­lų­jį ir e. mo­ky­mo­si tu­ri­nį, at­spin­din­tį šių die­nų ten­den­ci­jas Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ly­je tar­pu­sa­vy­je in­teg­ruo­jant įva­rius da­ly­kus. Mo­ki­niams nau­do­tis vir­tu­a­lia mo­ky­mo­si ap­lin­ka yra kur kas pa­to­giau, nes jie ga­li pa­siek­ti vie­no­je vie­to­je vi­są su STE­AM veik­la su­si­ju­sią me­džia­gą.

Vyk­dant STE­AM veik­las elek­tro­ni­niu bū­du mo­ky­to­jai ste­bi, ku­rios už­duo­tys mo­ki­niams yra per leng­vos ar per sun­kios, ko­re­guo­ja bei pa­pil­do nau­jo­mis. Au­to­ma­tiš­kai skai­čiuo­ja­mas ba­lų pa­si­skirs­ty­mas, to­dėl ap­skai­čiuo­ja­mi da­li­niai ba­lai ir iš­skirs­to­mi pa­gal at­ski­rus da­ly­kus bei ge­bė­ji­mus. Vir­tu­a­li mo­ky­mo­si ap­lin­ka yra pui­ki pa­gal­ba mo­ky­to­jui ste­bint ir ana­li­zuo­jant mo­ki­nių mo­ky­mą­si, in­di­vi­du­a­lią ūg­tį. Kai vyks­ta gru­pi­nis dar­bas, sis­te­mo­je ga­li­ma ma­ty­ti, kiek kar­tų mo­ki­niai pri­si­jun­gė prie sis­te­mos, kaip mo­ki­niai do­mė­jo­si įkel­ta me­džia­ga ir ar ji bu­vo per­skai­ty­ta. Ši in­for­ma­ci­ja lei­džia tei­sin­gai įver­tin­ti kiek­vie­no mo­ki­nio in­dė­lį į ben­drą dar­bą.

Vir­tu­a­lią mo­ky­mo­si ap­lin­ką MO­OD­LE švie­ti­mo ins­ti­tu­ci­joms ne­mo­ka­mai su­tei­kia LIT­NET, to­dėl tai yra pui­ki ga­li­my­bė mo­ky­to­jams or­ga­ni­zuo­ti STE­AM mo­ky­mą skir­tin­gais lyg­me­ni­mis pa­nau­do­jant įvai­rius mo­ky­mo(si) iš­tek­lius bei veik­las.

Ja­ni­na Ku­chals­kie­nė, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­ja eks­per­tė

 

STEAM veikla ir idėjos nefor­maliajame ugdyme.

Or­ga­ni­zuo­da­mi ir re­a­li­zuo­da­mi šiuo­lai­ki­nį ne­for­ma­lų­jį mo­ki­nių ug­dy­mą, tu­ri­me ne tik už­im­ti vai­kus sau­gio­je ap­lin­ko­je, bet ir su­kur­ti vys­ty­mo­si ir mo­ky­mo­si ap­lin­ką, kur ak­ty­vus mo­ki­nių da­ly­va­vi­mas pri­si­de­da prie aukš­tų mo­ky­mo­si, kri­ti­nio mąs­ty­mo pa­sie­ki­mų, ska­ti­na pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi bei sa­va­ran­kiš­ku­mą. Ko­ky­biš­kas ne­for­ma­lu­sis švie­ti­mas yra vie­nas iš bū­dų su­stip­rin­ti mo­kyk­lo­je įgy­tas kom­pe­ten­ci­jas. Kar­tu tai yra pui­ki ga­li­my­bė įgy­tas ži­nias for­ma­lio­jo ug­dy­mo įstai­go­je pri­tai­ky­ti prak­tiš­kai ir su­kur­ti įdo­mius pro­jek­tus. STE­AM ne­for­ma­lu­sis vai­kų švie­ti­mas tu­ri ne­ri­bo­tas ga­li­my­bes plė­to­ti vai­kų ži­nias įvai­rio­mis for­mo­mis, at­skleis­ti mo­ki­nių ga­bu­mus bei su­ža­din­ti no­rą mo­ky­tis ir pa­žin­ti STE­AM mo­ky­mo­si da­ly­kus. Aly­taus Jot­vin­gių gim­na­zi­jos mo­ki­niai ne­for­ma­lios veik­los me­tu pro­gra­muo­ja Ar­dui­no mik­ro­val­dik­lius. Ak­ty­viai ben­dra­dar­biau­da­mi su VGTU dės­ty­to­jais nuo­to­li­nio mo­ky­mo plat­for­mo­je „At­ei­ties in­ži­ne­ri­ja“ gim­na­zis­tai yra su­kū­rę ke­lis įdo­mius pro­jek­tus: to­kius kaip hid­rau­li­nio smū­gio siur­blio mo­de­lis, sau­lės fo­to­mo­du­lio efek­ty­vios pa­dė­ties val­dy­mo me­cha­niz­mas. Šiuo me­tu dir­ba­me su tri­mis pro­jek­tais: pa­tal­pos mik­ro­kli­ma­to ste­bė­ji­mo sto­te­lė, be­lai­dis ro­bo­to val­dy­mo pul­tas ir aki­niai, skir­ti ap­tik­ti kliū­tį, esan­čią iki 4 m at­stu­mu. Veik­la įdo­mi tiek mo­ki­niams, tiek kar­tu dir­ban­tiems mo­ky­to­jams, kon­sul­tan­tams.

Ro­lan­das Bart­kus, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­jas me­to­di­nin­kas

 

Klasikinio ugdymo plano iš­šū­kiai, organizuojant netradici­nes inovatyvias veiklas.

Kla­si­ki­nio ug­dy­mo pla­no įgy­ven­di­ni­mas mo­kyk­lo­je grįs­tas 45 mi­nu­čių truk­mės ben­dro­sio­se da­ly­kų pro­gra­mo­se api­brėž­to tu­ri­nio re­a­li­za­vi­mu tos pa­čios am­žiaus gru­pės ir vie­no­dų stan­dar­tų sie­kian­tiems mo­ki­niams. Vi­siems ge­rai pa­žįs­ta­mos pro­ble­mos yra skir­tin­gų pro­gra­mų der­mės ne­bu­vi­mas, su­dė­tin­gas pa­mo­kų tvar­ka­raš­čio for­ma­vi­mas. STE­AM ug­dy­mo po­li­ti­kos die­gi­mas mo­kyk­lo­je dar la­biau iš­ryš­ki­na kla­si­ki­nio mo­de­lio trū­ku­mus ir rei­ka­lau­ja kur kas aukš­tes­nio mo­kyk­los švie­ti­mo va­dy­bos ly­gio ir spe­ci­fi­nės or­ga­ni­za­ci­jos kul­tū­ros.

Aukš­tos STE­AM kva­li­fi­ka­ci­jos, ge­rai iš­ma­nan­čių įvai­rias veik­los or­ga­ni­za­vi­mo stra­te­gi­jas, mo­ky­mo me­to­dus mo­ky­to­jų po­ten­cia­las da­li­nai ga­li kom­pen­suo­ti kla­si­ki­nio mo­de­lio ne­lanks­tu­mą. Or­ga­ni­zuo­ja­mos in­teg­ruo­to tu­ri­nio pa­mo­kos, kuo­met vie­nas mo­ky­to­jas pa­mo­kos ar jų cik­lo ei­go­je su­ge­ba at­skleis­ti kla­sės mo­ki­nių per­kel­ti­nius ge­bė­ji­mus, pri­tai­ky­ti ki­tų mo­ko­mų­jų da­ly­kų pa­mo­ko­se įgy­tus įgū­džius spren­džiant pro­ble­mas ar nag­ri­nė­jant ak­tu­a­lias si­tu­a­ci­jas, ku­rios rei­ka­lau­ja įvai­rių sri­čių da­ly­ki­nių ži­nių. Tuo­met tvar­ka­raš­tis yra sau­gus, STE­AM veik­los na­tū­ra­liai įsi­lie­ja į ug­dy­mo pla­ną, pa­mo­ka ga­li bū­ti kar­to­ja­ma skir­tin­go­se kla­sė­se, adap­tuo­ja­ma pa­gal am­žių.

Die­giant įno­va­ty­vias veik­las ir „ne­si­pyks­tant“ su kla­si­ki­niu tvar­ka­raš­čiu daž­na iš­ei­ti­mi tam­pa NVŠ pro­gra­mos, kuo­met veik­la vyks­ta po pa­mo­kų ir mo­ky­to­jui yra at­ri­ša­mos ran­kos ne tik pro­gra­mos tiks­lų ir tu­ri­nio at­žvil­giu, bet ir lai­ko pla­na­vi­mu bei įvai­res­nių ug­dy­mo ap­lin­kų iš­nau­do­ji­mui mo­ky­mui­si.

Li­na Rut­kaus­kai­tė, bio­lo­gi­jos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė

 

 

 

 

 

Kiti straipsniai