Šešios dešimtys nuoširdaus darbo metų – dėl didžiojo ekrano (165)
Kino teatrų augimas Lietuvoje
Kino teatras „Dainava“ Alytuje atsirado XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje, kai visoje Lietuvoje buvo sparčiai plečiamas kino teatrų tinklas. Kinas sovietmečiu laikytas stipriausiu propagandos įrankiu. Įvardijamas kaip menų menas, kuris buvo siejamas su dvasiniu žmonių ugdymu, švietimo sistema. Nuo 1946 metų darbui pagerinti bei sustiprinti vadovavimą kinui įsteigta LTSR kinematografijos ministerija. Taip atsirado visiška valstybės kontrolė kino teatrų tinklui ir kino rinkai.
Propagandinio kino meno svarba inspiravo spartų kino teatro pastatų augimą Lietuvoje, atsirado tipinių projektų taikymas. Šeštajame dešimtmetyje Lietuvoje buvo statomi socialistinio realizmo stiliaus kino teatrai. Šio stiliaus architektūra mūsų miestuose, skirtingai nuo kitų Tarybų Sąjungos respublikų, neįgavo ypač puošnių ir nesaikingų formų, bet išlaikė monumentalumą, masyvumą, tikslią simetriją, klasikinį orderį.
Tipiniais šio periodo stilistikos pavyzdžiais tapo kino teatrai Vilniuje – „Tėvynė“ (1954 m.) ir „Draugystė“ (1956 m.), Kaune – „Taika“ (1953 m., sugriauta), Klaipėdoje – „Aurora“ (1953 m.), Ukmergėje – „Draugystė“ (1957 m.).
Septintojo dešimtmečio pradžioje prasidėjo esminis kino teatrų architektūros atnaujinimas, atsisakyta pompastiškų socrealizmo formų. Savus pokyčius diktavo ir 1959 metais Tarybų Sąjungoje pradėtas diegti plačiaformatis kinas. Plačiam ekranui pritaikyti kino teatrai tapo išskirtiniais moderniosios architektūros pavyzdžiais. Pirmieji kartotiniai 300 ir 400 vietų kino teatrų projektai buvo parengti Miestų ir kaimų statybos projektavimo instituto Kauno filiale. Didesni kino teatrai turėjo būti statomi pagal Maskvoje parengtą plačiaekranio stereofoninio 800 vietų kino teatro projektą.
Projektuojant sąmoningai siekta universalumo, kad pastatus būtų galima statyti prie gatvių, aikščių arba žaliuose masyvuose. Kino teatrai turėjo ne tik atliepti kino meno poreikius, bet ir tapti sovietinio miesto estetinėmis dominantėmis. Interjero projektavimą lėmė pastatų paskirties specifika – lankytojų judėjimas vykdavo viena kryptimi. Žiūrovai į pastatą įeidavo per pagrindinį fasadinį įėjimą, praėję vestibiulį patekdavo į žiūrovų salę, o išeidavo pro šonines arba galines, dažnai dvejas, duris. Todėl kino teatro vidaus architektūra turėjo kompozicinį aiškumą, lakoniškumą ir paprastumą.
„Dainavos“ kino teatro pastatas
Alytaus kino teatras „Dainava“ buvo pastatytas 1960 metais pagal tipinį projektą – tokį patį kaip ir „Neringa“ Kaune (Tilžės g. 20). Pastarasis buvo atidarytas tais pačiais metais šiek tiek anksčiau (projektas parengtas 1958 m., arch. R.Dičius, projekto vadovas arch. J.Putna). Buvusio kino teatro „Neringa“ pastatas šiuo metu nebenaudojamas, apleistas, praradęs pirminę išvaizdą.
Tai buvo pirmieji modernios dvasios, plačiam ekranui pritaikyti kino teatrai, priskiriami ankstyvojo sovietinio modernizmo stiliui. Pastato planas tipinis, 400 vietų, tūris kvadratinis. Dėl stogelio, kuris įsiterpęs centrinėje pastato dalyje, išryškintas pagrindinis fasadas ir laiptai, įkomponuoti ties pastato centru. Pastato simetriška kompozicija, tinkuotas fasadas bei simetriškas stogelio panaudojimas būdingas pereinamojo laikotarpio architektūrai. Pagrindiniame fasade išryškėja kontrastas tarp vientisų langų eilių ir aklinos sienos. Šoniniuose fasaduose esantys langeliai primena, kad tai tik užuomina į modernizmą. Dabartinė kino teatro išvaizda neatitinka pastato architektūrinės koncepcijos – sumažinti langai nutrynė esminį modernizmo ženklą. Pastatas labiau primena dėžutę.
Vieta naujam kino teatrui buvo parinkta centrinės miesto aikštės pakraštyje, šalia Kurorto parko pušyno. Kaip pamena senieji alytiškiai, statybvietė buvo aklinai aptverta medinių lentų tvora. Statybos darbus vykdė kas rytą iš įkalinimo vietos automobiliais atvežami nuteistieji.
Ir štai – 1960 metų spalio 22 dienos laikraštyje „Komunistinis rytojus“ pasirodė trumpa, mažai informacijos apie patį objektą pateikianti, bet džiugi žinutė: „Šiomis dienomis puikią dovaną gavo Alytaus darbo žmonės. Čia atidarytas naujas plačiaekraninis kino teatras. Į naują kino teatro salę susirinko miesto įmonių ir organizacijų, rajono tarybinių ūkių ir kolūkių atstovai.“
Išvardyti visi sveikinimo kalbas sakę oficialūs asmenys. „Rajono vykdomojo komiteto pirmininkas drg. J.Gibas perkerpa juostelę. Atsiskleidžia ekrano uždanga. Naujas kultūros židinys stoja į rikiuotę.“
Alytaus kinų direkcija pradeda veiklą
Alytuje veikę du seni kino teatrai „Taika“ ir „Dzūkija“ jau nebetenkino kino paslaugų paklausos. Naujas modernus kino teatras atvėrė galimybes rengti įvairius kino menui skirtus renginius, pagyvino alytiškių domėjimąsi kinu. Pradžioje Alytaus kino tinklų įmonė veikė Kultūros skyriaus žinioje, o 1963 metų gegužės mėnesį buvo įsteigta Alytaus kinų direkcija. Jai vadovauti paskirtas buvęs Kultūros skyriaus vedėjas Vytautas Radavičius.
Deja, ne visada darbas vyko sklandžiai. Štai 1969 metais laikraštyje „Komunistinis rytojus“ skelbiamas Šaldytuvų gamyklos darbuotojos S. Mačionytės skundas: „Paskutiniuoju laiku „Dainavos“ kino teatre labai blogai demonstruojami filmai. Taip ir žinok, kad eini ne pailsėti, bet nervų gadint, nes jeigu yra garsas, tai nėra vaizdo, jei yra vaizdas, tai nėra garso, o jei yra ir garsas, ir vaizdas, tai rodo per pusę ekrano ir dar su pertraukom.“ Pranešimo autorė klausia: „Kodėl taip skriaudžiami žiūrovai?“
Tarybų Sąjungos vyriausybė ir komunistų partija kino menui dėl jo masiškumo suteikė ypatingą reikšmę ir jį naudojo „žmonių auklėjimui komunistinių idealų dvasia, naujos visuomenės kūrėjų ugdymui, tarybų valdžios pasiekimų ir tautų draugystės propagavimui.“ Nepaisant primestos valstybinės propagandinės programos, kino menas tapo viena svarbiausių kultūros sričių.
Alytuje buvo organizuojami įvairių tautų filmų savaitės: latvių, estų, rusų, baltarusių, turkmėnų ir kitų. Į Alytų atvykstančius svečius prie rajono ribos su duona ir druska sutikdavo LKP Alytaus rajono komiteto sekretorė Halina Stankevičiūtė, rajono Vykdomojo komiteto vadovai, kinų direkcijos vadovas V.Radavičius. Visą savaitę mieste ir rajone vykdavo kinematografininkų susitikimai su visuomene, rodomi tų šalių meniniai, dokumentiniai ir multiplikaciniai filmai.
1972 metais kinų direkcija mieste ir rajone surengė lietuviškų kino filmų festivalį, skirtą TSRS 50-mečiui. „Dainavos“ kino teatro žiūrovai susipažino su lietuviškais kino filmais „Tas prakeiktas nuolankumas“, „Jausmai“, „Akmuo ant akmens“. Kino teatruose buvo rengiami kino lektoriumai, kino panoramos, kūrybiniai susitikimai, pašnekesiai apie kino aktorius, parodos, kino viktorinos moksleiviams. Daugelyje miesto įmonių, kurios turėjo sales, savus kino įrengimus, taip pat dažnai buvo demonstruojami dokumentiniai filmai, vyko teminių filmų savaitės.
Kino festivaliai Alytuje
Susitikti su visuomene ir pristatyti naujausių filmų į Alytų atvykdavo Lietuvos kino kūrėjai. Kaip pamena buvusi kinų direkcijos administratorė Aldona Jaciunskienė, Alytuje viešėjo bemaž visi garsiausi Lietuvos aktoriai. Susitikimai su žiūrovais, neformalus bendravimas palikdavo neišdildomus įspūdžius. 1979 metų lapkričio mėnesį Alytaus kino mėgėjus pradžiugino pirmas tokios didelės apimties kino festivalis „Ekranas. Laikas. Žmogus.“ Festivalio dalyvius ir svečius pasitiko Alytaus rajono ir miesto valdžios atstovai su dzūkišku pyragu ir sūriu. Gausioje svečių delegacijoje buvo Valstybinio kinematografijos komiteto atstovai, režisieriai, kino aktoriai. Susitikimuose su žiūrovais dalyvavo kino aktoriai: Vaiva Mainelytė, Elvyra Žebertavičiūtė, Regina Varnaitė, Vladas Bagdonas, Algimantas Masiulis, Ingrida Kilšauskaitė. Alytiškiai buvo pamaloninti naujais Lietuvos kino studijos filmais: „Nesėtų rugių žydėjimas“, sukurtu pagal Vytauto Bubnio romaną, ir melodrama „Markizas ir piemenaitė“, sukurta remiantis tikra istorija, įvykusia Alytuje 1944 metais. Kinematografininkai pabuvojo miesto pramonės įmonėse, rajono tarybiniuose ūkiuose, susitiko su jaunimu, moksleivija. Per tris fesivalio dienas renginiuose apsilankė 30 tūkst. alytiškių, parodyta daugybė meninių ir dokumentinių filmų, kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ apie Alytų. Iškilmingas festivalio uždarymas įvyko Sporto rūmuose.
Vienu ryškiausių tradiciniu renginiu tapo 1981 metais surengtas kino festivalis „Žydėk, jaunyste“. Dvi dienas Alytaus mieste ir rajone vykusio festivalio metu su žiūrovais susitiko populiarūs kino kūrėjai. Tarp jų ir režisierius Gytis Lukšas, Valentinas Masalskis, Eglė Gabrėnaitė. Parodytas naujas Lietuvos kino studijos filmas „Kelionė į rojų“.
Darbuotojai ir jų pasiekimai
Alytaus kino ūkio rodikliai buvo vieni geriausių šalyje. Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose laikraštis „Komunistinis rytojus“ nuolat skelbdavo apie viršytus planinius surenkamų pajamų ir kino teatrų lankomumo rodiklius. Dažnai per mėnesį Alytaus kino teatrus aplankydavo 40–50 tūkstančių žmonių. Vienas Alytaus miesto gyventojas per 1980 metus vidutiniškai kine apsilankė 13,2 karto. Ne kartą miesto kinų direkcijos kolektyvas tapo respublikinio socialistinio lenktyniavimo nugalėtoju ir buvo apdovanotas Lietuvos TSR valstybinio kinematografijos komiteto bei kultūros darbuotojų profsąjungos Lietuvos respublikinio komiteto pereinamąja Raudonąja vėliava. Tokiomis progomis Alytaus kino darbuotojus sveikindavo Valstybinio kinematografijos komiteto, LKP Alytaus skyriaus bei Alytaus miesto vykdomojo komiteto vadovai. Geriausio respublikos kino mechaniko pažymėjimai buvo įteikti J.Jurgelioniui ir J.Baravykui. Direktoriaus V.Radavičiaus publikuotuose straipsniuose pažymima, kad gerai dirbo Ona Andriuškevičienė, Kazys Andriuškevičius, Marijona Bražinskienė, Regina Norkuvienė, Antanas Marcinkevičius, J.Pilvelis, Jonas Uloza, veteranai Kazimieras Mankevičius, Kazimiera Tuminauskienė, Kazimiera Džiaugienė, Petronė Saulevičienė. Nuošrdžiai savo darbą atliko ir kiti darbuotojai: Marytė Ališauskienė, Ona Glušauskienė, Janina Gražulytė, Jonas ir Monika Grečnai, Elvyra Jauneikienė, Feliksas Jegelevičius, Ona Kalendauskienė, Antanina Katelynienė, Leokadija Lyčienė, Gema Maloškienė, Angelė Milienė, Antanas Pangonis, Marija Petkevičienė, Sofija Petkevičienė, Ona Rainienė, Kęstutis Repečka, Birutė Rinkevičienė, Stefa Šivokienė, Leonora Ulozienė, Vytautas Žemaitis, Audronė Žilinskienė.
Iki 1986 metų kontroliere dirbusios A.Katelynienės dukra Roma Sakalauskienė prisimena tuos metus, kai kino teatras Alytuje buvo nepaprastai populiari ir visiems prieinama laisvalaikio leidimo vieta. Beveik kas savaitę su šeima eidavo žiūrėti naujų filmų. Vaikams taip pat patikdavo eiti į kiną, nors mažasis seanso metu dažnai užmigdavo. Ilgametės „Dainavos“ kino teatro kontrolierės Petronės Saulevičienės anūkė Vita Baublienė sako, kad ji, galima sakyti, užaugo „Dainavos“ kine. Močiutės darbo laikas paprastai prasidėdavo po pietų ir tęsdavosi iki nakties kol baigdavosi vakariniai seansai, todėl ir šeimos nariai daug laiko praleisdavo kino teatre. P.Saulevičienė dažnai pagailėdavo vaikų namų auklėtinių ir kitų žiūrovų, kuriems pritrūkdavo bilietų ar pinigų bilietams nusipirkti. Geroji kontrolierė Petronėlė, prasidėjus kino seansui ir salėje užgesus šviesoms, jiems atkabindavo šonines išėjimo duris ir leisdavo susėdus ant laiptų pažiūrėti filmą.
Alytaus kinas po 1990-ųjų
Atkūrus valstybės nepriklausomybę, kinui Alytuje kaip ir visoje Lietuvoje prasidėjo išbandymų metas. 1992 metais už nedidelę kainą buvo privatizuotas didžiausias Alytaus kino teatras „Jaunystė“. Iš pareigų pasitraukė Alytaus kinų direkcijos vadovas V.Radavičius.
Dešimtajame dešimtmetyje du kartus buvo skelbtas ir „Dainavos“ pastato pardavimas, bet, neatsiradus pirkėjų, čia įkurdinta Valstybinė televizijos ir kino įmonė, kurios direktoriumi dirbo Saulius Bartkus, inžinieriumi K.Repečka. Šią įmonę reorganizavus, 1993 metais miesto taryba įsteigė savivaldybės įmonę „Alytaus telekinas“. 1995 metais įmonės direktoriumi tapo didelę patirtį kino įmonėse sukaupęs K.Repečka.
Pastatas buvo nešildomas, stogas kiauras, filmai buvo demonstruojami tarybine kino technika. Iš buvusio „Jaunystės“ kino teatro įsigijus beveik naują kino projekcinę aparatūrą, pradėjus nuomotis filmus iš UAB „Cinemark“ ir įmonės „Lietuvos kinas“, atsirado galimybė rodyti garsių JAV kino kompanijų produkciją. Pagerėjo demonstruojamų filmų kokybė, padaugėjo lankytojų. Vienintelis Alytaus kino teatras vėl pradėtas šildyti, sulopytas stogas.
Įmonės direktorius K.Repečka tuomet sakė: „Mes, kino darbuotojai, stengiamės padaryti viską, kad Dzūkijos gyventojai neliktų be kino didžiajame ekrane.“
„Dainavoje“ nuo 1988 metų veikė viena pirmųjų miesto videotekų – įrengti filmų demonstravimo kambariai, sukaupta nemaža vaizdo juostų kolekcija. 1996 metais kino teatre veikusi videoteka pirmoji mieste pradėjo nuomoti licencijuotas vaizdo juostas. Žmonės videoteką ėmė lankyti aktyviau negu kino salę.
Nors 1997 metais įmonė „Alytaus telekinas“ dar dirbo nuostolingai, „Dainavoje“ buvo įrengta stereo garso sistema, o 1998-ieji tapo permainų metais. Įmonė už banko paskolą ir savivaldybės lėšas instaliavo modernią analoginę penkių kanalų garso atgaminimo sistemą „Dolby surround“. Buvo suremontuota kino salė, atliktas pastato išorės, stogo ir fojė remontas, vėliau –atnaujintos kėdės. Žiūrovų padaugėjo 2,6 karto. Tam pasitarnavo pasaulyje populiarumą pelnę kino filmai. Geriausiai lankomu filmu Alytuje pripažintas „Titanikas“, demonstruotas 1998 metų gegužę, per 3 savaites už parduotus bilietus surinkęs 83 tūkst. litų. Prie kasų buvo nusidriekę nematytos eilės, į pirmuosius filmo seansus ne visiems pakako bilietų.
„Dainavos“ kinas šiandien
Kino teatras dirba pelningai nuo 2012 metų, kuomet buvo investuota į dar vieną svarbų kokybinį atsinaujinimą – įrengta nauja skaitmeninio kino rodymo sistema, su galimybe rodyti filmus ir 3D formatu. Rodomi populiarūs filmai pritraukė daugybę kino mėgėjų. 2012 metų liepos mėnesį buvo pasiektas rekordinis – 5 tūkst. 700 žiūrovų skaičius.
Šiandien yra galimybė „Dainavos“ kine rodyti visas pasaulinių filmų premjeras, kai jos tik pasiekia Lietuvą. Bet filmų įvairovė tokia didelė, kad per savaitę neįmanoma jų parodyti vienoje kino salėje. Kartais ir vietų nebeužtenka salėje, kuri talpina 170 žiūrovų. Kino teatrą lanko ne tik miestiečiai, atvyksta Alytaus rajono, aplinkinių rajonų gyventojai.
Šiemet dėl COVID-19 pandemijos kino teatras, kaip ir kitos kultūros įstaigos, susidūrė su iššūkiais: pavasarį buvo uždarytas dėl karantino, neįvyko daugelis filmų premjerų, šiuo metu salėje apribotas žiūrovų skaičius iki 100.
Nuo 2019 metų sausio įstaigai vadovaujanti Simona Butrimienė sako, kad pandemija pakoregavo ir filmų repertuarą. Sumažėjus naujų filmų pasiūlai, įstaigos darbuotojai išrenka tik pačius geriausius, pratęsia jų rodymo laiką ir laukia sugrįžtančių savo žiūrovų.
Siekiant patenkinti šiuolaikinio žiūrovo poreikius, 60-ties metų kino teatrui šiandien reikalingos didelės investicijos: senojo pastato atnaujinimui bei iškabos restauravimui, naujos aparatūtos, baldų įsigijimui, senos svajonės įgyvendinimui – mažosios salės įrengimui.
Analizuojant sovietmečiu statytų kino teatrų likimą didžiuosiuose Lietuvos miestuose (2010 m.), paaiškėjo, kad daugiau nei pusė šių pastatų pritaikyti komercinei veiklai (parduotuvės, kavinės ir pan.), virš trečdalio pastatų nenaudojami arba nugriauti ir tik apie 12 proc. kino teatrų vis dar atlieka savo funkciją – teikia kino paslaugas. „Dainavos“ kino teatras – vienas iš jų. Per šešiasdešimt gyvavimo metų „Dainava“ įsiliejo į Alytaus urbanistinį veidą, tapo svarbiu kultūriniu miesto simboliu.
Jubiliejaus proga įstaigos kolektyvui norisi palinkėti įveikti visus laikmečio siunčiamus išbandymus ir toliau džiuginti kino meno mėgėjus.
Spalio 22 dieną 17 valandą „Dainavos“ kino foje bus atidaryta paroda, skirta įstaigos 60-mečiui paminėti.
Šaltiniai:
1. Vaidas Petrulis. Kino teatro pastatas Sovietinėjė Lietuvoje: architektūra, skirta suvokti greitai. http://www.ndg.lt/media/83618/tekstu_katalogas-web.pdf
2. Vaidas Petrulis. „Planetos“ kino teatras Kaune (Išlikęs)
http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1046
3. Lina Baublienė. Sovietmečiu Lietuvoje statytų kino teatro pastatų analizė. Magistro baigiamasisi darbas. VDU. Kaunas. 2010
https://vb.vdu.lt/object/elaba:1882680/
4. Vytautas Radavičius. „Iš visų menų mums svarbiausias...“//Komunistinis rytojus. 1981-08-27
5. Alma Mosteikaitė. Daugiau kaip 30 metų egzistuojantis kino teatras „Dainava“ vis dar kviečia filmų mėgėjus// Alytaus naujienos. 1995-03-09
6. Henrikas Rimkus. Vytautas Radavičius – mūsų kultūros uola.// Alytaus naujienos. 2003-11-14
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
order tadacip 20 mg -…
Komentaras
order tadacip 20 mg - tadacip cost tadacip paypal
Gctkpe - silagra 100 mg for…
Komentaras
Gctkpe - silagra 100 mg for sale Kufwjb vzdlfq
Ydqxbe - furosemidelasixx…
Komentaras
Ydqxbe - furosemidelasixx.com Asltut mmdzpp
Kcithn - 250 word college…
Komentaras
Kcithn - 250 word college essay Tpxmwn ivsjbq
Hqzpyn - sildenafil uses…
Komentaras
Hqzpyn - sildenafil uses Jqujii offffs
Kadwdz - viagra green…
Komentaras
Kadwdz - viagra green Bsdhzd feimdg
Mravre - price of…
Komentaras
Mravre - price of finasteride 1mg Mogfqo czbbgp
Lereiw - formal research…
Komentaras
Lereiw - formal research paper Vabiuc rjtrxk
Mawest - order generic…
Komentaras
Mawest - order generic viagra online usa Crxepf qlcvbz
Nauwcy - where can i buy an…
Komentaras
Nauwcy - where can i buy an essay online Morgku ucnygq
Fterek - viagra for women…
Komentaras
Fterek - viagra for women 2013 Aigbab yopzrm
Dsyrqk - pharmacy website…
Komentaras
Dsyrqk - pharmacy website Snlora pgumid
Ojowcy - diflucan buy…
Komentaras
Ojowcy - diflucan buy online Ineeky uwjjmz
Qbsimt - furosempi.com…
Komentaras
Qbsimt - furosempi.com Oiroqk oflzyk
Mfxrbk - cialis sans…
Komentaras
Mfxrbk - cialis sans ordonnace Ihjecd tcykos
Turiu patikslinti, kad…
Komentaras
Turiu patikslinti, kad kinoteatre “Dainava” isteigta videoteka , buvo ne tik pirmoji miesto videoteka, bet trecioji videoteka respublikoje. Pirmoji isteigta Vilniuje, antroji Klaipedoje , trecioji Alytuje. Be to tik Klaipedos ir Alytaus videotekos turejo filmu perziuru mini sales.
term papers help - act essay…
Komentaras
term papers help - act essay help pay to do assignment
tadalafil cheap tadalafil -…
Komentaras
tadalafil cheap tadalafil - tadalafil warnings viagra vs tadalafil
nebenwirkungen propecia - is…
Komentaras
nebenwirkungen propecia - is propecia expensive how long for finasteride to work
hair loss regimen without…
Komentaras
hair loss regimen without propecia - cost of propecia generic finasteride amazon