Šarū­nas Klė­ge­ris: „Vi­ce­me­ro dar­bas pri­me­na pus­ma­ra­to­nį sep­ty­nias die­nas per sa­vai­tę”

Spor­tiš­kas mies­tas, spor­tiš­ki ir po­li­ti­ka

„At­vyk ir įsi­ti­kink, tai – gra­žiau­sias 21 ki­lo­met­ras Lie­tu­vo­je“ – su to­kiu šū­kiu bė­gi­mo da­ly­vius į Dzū­ki­jos sos­ti­nę sek­ma­die­nį, rug­pjū­čio 25 die­ną, kvie­čia at­vyk­ti „Aly­taus pus­ma­ra­to­nio“ or­ga­ni­za­to­riai. Pla­nuo­ja­ma, kad į Dzū­ki­jos sos­ti­nę sek­ma­die­nį su­gu­žės apie 700 da­ly­vių ir bū­rys sve­čių, taip pat ir iš už­sie­nio vals­ty­bių.

„No­ri­si su­lauk­ti kuo dau­giau 21 ki­lo­met­ro, tai yra pu­sės ma­ra­to­no nuo­to­lio, da­ly­vių, jų kas­met dau­gė­ja po 10–15 pro­cen­tų, šie­met ga­lė­tų bū­ti ke­li šim­tai“, – sa­ko Š.Klė­ge­ris. Ne­ži­nia, koks čia su­ta­pi­mas, ta­čiau Aly­tus yra ti­tu­luo­tas spor­tiš­kiau­siu mies­tu, ir jau an­trą iš ei­lės mū­sų mies­to vi­ce­me­rą ga­li­ma su­tik­ti ne­leng­vo­se pus­ma­ra­to­nių ir ma­ra­to­nų tra­so­se.

Bu­vęs Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­ras, o da­bar vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Taut­vy­das Ta­mu­le­vi­čius jau už­si­re­gist­ra­vo ir sek­ma­die­nį vyk­sian­čia­me pus­ma­ra­to­ny­je bėgs 21 ki­lo­met­rą. Pu­sė šios tra­sos nu­si­tei­kęs įveik­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Ro­lan­das Juo­nys, o ak­ty­viau­sia sa­vi­val­dy­bės ko­man­da pus­ma­ra­to­ny­je vėl bu­ria­ma Tur­to val­dy­mo ir ver­slo sky­riu­je. Tie­sa, ta­ry­bos na­riai kol kas ne to­kie ak­ty­vūs, bet jie ga­lės at­ei­ti pa­lai­ky­ti bė­gi­kų kaip žiū­ro­vai.

Bė­gi­kus pa­vai­šins ma­ka­ro­nais

Š.Klė­ge­ris pus­ma­ra­to­ny­je taip pat ne­bėgs – da­ly­vaus kaip vie­nas jo or­ga­ni­za­to­rių. Sa­ko, kad bū­ti dar ir da­ly­viu tie­siog per­ne­lyg su­dė­tin­ga dėl už­im­tu­mo. Vi­ce­me­ras pa­ste­bi, kad or­ga­ni­za­ci­niams rei­ka­lams ga­li skir­ti ma­žiau dė­me­sio, nei pla­na­vo, ta­čiau gelbs­ti dar­ni ko­man­da.

Aly­taus pus­ma­ra­to­nis iš pa­kan­ka­mai už­da­ros spor­ti­nės ben­druo­me­nės iš­au­go į ren­gi­nį, ku­ris įtrau­kia dau­gy­bę aly­tiš­kių. De­šim­ties jų bran­duo­lys – tie žmo­nėms, ku­rie sa­va­no­riš­kai jau ne pir­mus me­tus pa­da­ro vis­ką, kad pus­ma­ra­to­nis bū­tų sau­gus ir pro­fe­sio­na­lus iš spor­ti­nės pu­sės. Jun­ta­ma tam tik­ra ben­druo­me­niš­ku­mo dva­sia – pa­vyz­džiui, res­to­ra­nas „Car­pe DIEM“ vi­sus bė­gi­mo da­ly­vius, tu­rin­čius star­to nu­me­rį, pa­vai­šins ma­ka­ro­nais, o jo di­rek­to­rius Min­dau­gas Man­dei­ka ne pir­mus me­tus yra ren­gi­nio sa­va­no­ris. Iš vi­so šių me­tų ren­gi­ny­je sa­va­no­rių bus net 80, jų gre­tos nuo­la­tos gau­sė­ja.

„Karš­čiau­sio­je“ pus­ma­ra­to­nio san­kry­žo­je tarp S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no bei Vil­niaus gat­vės (ki­tur bė­gi­mas vyks­ta pės­čių­jų ta­kais) jau ant­rus me­tus bu­dės ki­tas sa­va­no­ris, Karolis Ananka, „Royal Be­auty“ grožio salono savininkas, ku­ris la­bai di­plo­ma­tiš­kai ran­da ben­drą kal­bą su ne­pa­ten­kin­tais vai­ruo­to­jais.

Be­je, šie­met eis­mas pus­ma­ra­to­nio me­tu bus už­da­ro­mas tik lai­ki­nai, kol pir­mą ir an­trą ra­tą tam tik­ro­se vie­to­se pra­bėgs bė­gi­kai. Tarp­uo­se bus ga­li­ma va­žiuo­ti kaip įpras­ta – ren­gi­nys ta­po drau­giš­kes­nis vai­ruo­to­jams, ti­ki­ma­si, kad abi­pu­siš­kai.

Sve­čiai – eu­fo­ri­jo­je

Bė­gi­mo da­ly­viai ga­lės jė­gas iš­mė­gin­ti ne tik pu­sės ma­ra­to­no, bet ir 10,5 km, 3 km, 600 m bė­gi­muo­se. Šie­met prie Aly­taus pus­ma­ra­to­nio pri­si­jun­gė ir 10,5 km šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo rung­tis, o jo­je ža­da da­ly­vau­ti ke­li šim­tai ak­ty­vaus gy­ve­ni­mo bū­do pro­pa­guo­to­jų.

Bė­gi­mo tra­so­je bus nau­do­ja­ma per­nai iš­ban­dy­ta pa­žan­giau­sia lai­ko ap­skai­tos sis­te­ma, da­ly­vių sau­gu­mu rū­pi­na­si Šau­lių są­jun­ga. Pa­sak Š.Klė­ge­rio, nors dau­gu­ma or­ga­ni­za­ci­jos na­rių yra la­bai jau­ni, ta­čiau nu­ste­bi­no pa­rei­gin­gu­mu ir at­sa­kin­gu­mu.

Dau­gė­ja ir ren­gi­nio rė­mė­jų – šie­met jų tu­ri vi­sos tra­sos, ir ne­gi at­si­ra­do kon­ku­ren­ci­ja kai ku­rio­se po­zi­ci­jo­se, kas or­ga­ni­za­to­rius ma­lo­niai nu­ste­bi­no.

Stre­so Aly­taus pus­ma­ra­to­ny­je šie­met ge­ro­kai su­ma­žė­jo ir dėl to, kad jau nu­si­sto­vė­jo pus­ma­ra­to­nio tra­sa – ji bus to­kia pa­ti kaip per­nai, ir at­ei­ty­je jos keis­ti ne­pla­nuo­ja­ma.

„Aly­taus pus­ma­ra­to­nis tu­ri sa­vo dva­sią, nes jam or­ga­ni­zuo­ti mes ne­sam­do­me tuo už­si­i­man­čios įmo­nės, kas ir­gi gal­būt nė­ra blo­gai, bet vis­ką da­ro vie­ti­niai žmo­nės. Ren­gi­nio sa­vi­tu­mas pra­si­de­da nuo smul­kme­nų, kaip ge­riau­siai pa­sta­ty­ti fo­to­sie­ne­lę, kad at­spin­dė­tų gra­žias mies­to erd­ves, ir bai­giant tra­sa, ku­rią su­da­ri­nė­jo­me ket­ve­rius me­tus. Čia ir glū­di vi­sa pa­slap­tis, kad to ne­ga­li pa­da­ry­ti at­vy­kė­lis. Jis tie­siog ne­jau­čia mies­to, kaip mes pa­tys. Kai pats bė­gio­ji tais ta­kais, kai ži­nai vie­tos au­rą, tik ta­da ir ga­li su­da­ry­ti tra­są, ku­ri nu­ste­bins sve­čius. Bė­gi­mas vyks­ta per gra­žiau­sius mies­to kam­pe­lius, Dai­li­dės eže­rė­lius, Lais­vės An­ge­lo aikš­tę, per­nai sve­čiai bu­vo eu­fo­ri­jo­je dėl to, ko­kius pės­čių­jų ta­kus tu­ri­me“, – džiau­gia­si Š.Klė­ge­ris.

Per­žen­gus ri­bą – nei spor­to, nei dar­bo

Pa­klaus­tas, ar te­ko gir­dė­ti Lie­tu­vo­je ki­tą mies­tą, ku­ria­me pa­na­šius ma­si­nius bė­gi­mus or­ga­ni­zuo­tų kaž­kas iš mies­to va­do­vų, pa­šne­ko­vas sa­ko, kad ne. Ta­čiau ir jo at­ve­ju pa­rei­gos sa­vi­val­dy­bė­je  at­si­ra­do kur kas vė­liau, nei Aly­taus pus­ma­ra­to­nis įga­vo pa­grei­tį.

 „Ta­čiau yra žmo­nių, ku­rie val­do di­de­lius ver­slus ir tuo už­si­i­ma, pa­vyz­džiui, vie­nas Vil­niaus ma­ra­to­no pra­di­nin­kų Ig­nas Staš­ke­vi­čius, ku­ris man la­bai im­po­nuo­ja sa­vo gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­ja. Jis pats iki šiol bė­ga šia­me ma­ra­to­ne kaip da­ly­vis“, – pa­ste­bi Š.Klė­ge­ris.

Ge­gu­žės mė­ne­sį ta­pęs vi­ce­me­ru, Ša­rū­nas sa­ko ge­ro­kai pa­ko­re­ga­vęs sa­vo spor­ti­nę die­no­tvarkę. Tuo me­tu ji bu­vo la­bai in­ten­sy­vi, nes aly­tiš­kis da­ly­va­vo mil­ži­niš­kos iš­tver­mės rei­ka­lau­jan­čio­se triat­lo­no var­žy­bo­se (plau­ki­mas, bė­gi­mas ir va­žia­vi­mas dvi­ra­čiu). Da­bar jį daž­niau ga­li­ma su­tik­ti ne mi­nan­tį dvi­ra­tį ar bė­gan­tį, o su kos­tiu­mu žings­niuo­jan­tį per Ro­tu­šės aikš­tę į dar­bą.

„Dar­bo tem­pas yra pa­kan­ka­mai di­de­lis, psi­cho­lo­gi­nis krū­vis – taip pat, jei dar pri­si­dės spor­tas – imu­ni­te­tas ga­li tie­siog ne­at­lai­ky­ti. Ten­ka ba­lan­suo­ti spor­ti­nį tem­pą ir dar­bą. Sten­giuo­si kas an­trą die­ną plauk­ti Dail­idė­je ir pa­bė­gio­ti va­lan­dą. Anks­čiau tai da­ry­da­vau kas­dien ir kur kas di­des­niais krū­viais. Ki­tas da­ly­kas, kad spor­tuo­jant rei­kia de­rin­ti mi­ty­bą, ne­ga­li pri­bėg­da­mas val­gy­ti. Spor­tas tu­ri ri­bas, jas, aiš­ku, ga­li­ma per­ženg­ti, bet ta­da tie­siog ne­bus nei spor­to, nei dar­bo“, – to­kia pir­mų­jų dar­bo mė­ne­sių vi­ce­me­ro kė­dė­je pa­tir­tis.

Ar pa­siek­ti dar­bo ir spor­ti­nio krū­vio ba­lan­są pa­si­ro­dė sun­kiau, nei Š.Klė­ge­ris ti­kė­jo­si pra­dė­da­mas dirb­ti me­ro pa­va­duo­to­ju? Pa­si­ro­do, kad taip – tik­rai sun­kiau. „Kas­dien ten­ka ben­drau­ti su dau­gy­be žmo­nių ir kiek­vie­nam jų ati­duo­di da­le­lę sa­vęs, kar­tais at­ro­do, kad ta­vęs pa­ties ne­be­lie­ka. Jei po to iš­si­spor­tuo­tum, bū­tų tik­rai blo­gai. Psi­cho­lo­gi­nis krū­vis yra net­gi di­des­nis nei fi­zi­nis, bū­na sa­vait­ga­lių, kai no­ri­si bū­ti tik su sa­vo šei­ma. Rei­kia iš­girs­ti sa­ve, nes kas­die­nis tem­pas toks, kad bėg­te ga­li pri­im­ti ne tuos spren­di­mus, jei tai da­ry­si au­to­ma­tiš­kai. Re­ka­lin­ga iš­min­tis. Tu­ri bū­ti psi­cho­lo­giš­kai tvir­tas ir sta­bi­lus, nes vi­ce­me­ro dar­bas pa­na­šus į... ne­si­bai­gian­tį pus­ma­ra­to­nį“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

P. S. Po­kal­bio me­tu Ša­rū­no taip ir ne­pa­klau­siau, ar jo įspū­džiai apie pusmaratonį darbe reiš­kia, kad me­ras yra ne­pa­bai­gia­me ma­ra­to­ne? Ta­čiau fak­tas, kad N.Ce­siu­lis ir vi­ce­me­rė Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė pus­ma­ra­to­nio tra­so­je kol kas ne­pa­si­ro­dys, me­ras spor­tuo­ja sa­lė­je, jo pa­va­duo­to­ja – mie­lai lais­va­lai­kiu va­ži­nė­ja dvi­ra­čiu.