Į tvir­tais vir­še­liais kny­gą su­dė­tos tar­miš­kos pa­sa­kos jas skai­tan­tiems pa­liks no­rą prie jų su­grįž­ti de­šim­tis kar­tų

Pir­mie­ji pa­sa­kų eks­per­tai – sū­nūs

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo vi­sos ke­tu­rios ini­cia­ty­vios dzū­kės, ma­mos, ku­rios, kaip pa­čios at­vi­rai kal­bė­jo, lei­do­si į sa­vo­tiš­ką avan­tiū­rą, bet vie­na ki­tą vis pa­drą­si­no, pa­ra­gi­no ir „Da­bar­ci­nės pa­sa­kos“ šian­dien jau skai­to­mos ar klau­so­mos ne tik sa­vų vai­kų.

Vie­nuo­li­kos pa­sa­kų au­to­rė Ie­va Ane­liaus­kai­tė-Mo­tie­jaus­kė kal­bė­jo, jog šis pro­jek­tas ta­po iš­šū­kiu jos kū­ry­biš­ku­mui: fak­tiš­kai per du mė­ne­sius ji tu­rė­jo dzū­kiš­kai su­kur­ti is­to­ri­jų su šiuo­lai­ki­niais/da­bar­ci­niais ele­men­tais, ku­rios ati­tik­tų pa­sa­kos žan­rą bei tiks­li­nės au­di­to­ri­jos am­žių. Tai bu­vo iš­šū­kis net ir tri­jų kny­gų au­to­rei.

„Aš pa­gal­vo­jau, kad jei lei­siu pa­sa­koms at­ei­ti, tai jos ir at­eis. Ma­no šei­ma gy­ve­na nuo­ša­liam kai­me, tu­ri­me dar­žą, esa­me vi­sa­da gam­to­je ir su gam­ta. O jei ste­bi ją, jos klau­sai­si, tai ir iš­girs­ti daug įdo­mių da­ly­kų. Taip vie­nas po ki­to ir at­si­ra­do he­ro­jai – bac­vi­nis, ci­bu­lis, bi­tė, pa­ber­žis, avi­nė­lis-de­be­sė­lis. Pa­ti sau iš­kė­liau pa­pil­do­mą iš­šū­kį – no­rė­jau, kad pa­sa­kos bū­tų links­mos. Jei­gu bū­čiau ra­šiu­si pai­sy­da­ma vien tų ati­ti­ki­mų, bū­tų bu­vę sun­ku. Te­ko įjung­ti in­tui­ty­vų ra­šy­mą, pa­leis­ti vaiz­duo­tę. Šei­mo­je tu­riu ir eks­per­tus, ma­žus sū­nus, nes man bū­ti­nai rei­kė­jo įsi­ti­kin­ti, kad jiems įdo­mu. Sū­nums pa­ti­ko, tai ti­kiu, kad pa­tiks ir ki­tiems vai­kams“, – kal­bė­jo pa­sa­kų au­to­rė Ie­va.

Ji dar pri­dū­rė, kad pa­sa­kų vai­kams ra­šy­mo pa­tir­tis – nuo­sta­bi. Ji pra­tur­ti­no teks­tų au­to­rę ir kryp­tin­gu ben­dra­dar­bia­vi­mu, dzū­kų tar­mės at­ra­di­mais.

Ir sve­čiai ne­li­ko be do­va­nų

Kar­pi­nius iliust­ra­ci­joms su­kū­rė tau­to­dai­li­nin­kė Vi­ta Ja­sie­nė, tu­rin­ti šios veik­los tri­jų de­šim­čių me­tų pa­tir­tį.

Vi­tos kar­pi­niai – dau­giap­la­niai, ste­bi­na gi­liu tu­ri­niu, be­ga­li­ne fan­ta­zi­ja, gy­vy­bin­gu­mu, de­ta­lių kruopš­tu­mu, juo­se ga­li iš­skai­ty­ti iš­ti­sas is­to­ri­jas.

„Kai iš Mo­des­tos iš­gir­dau pra­šy­mą: Vi­ta, ar ne­su­kur­tu­mė­te kar­pi­nių dzū­kiš­koms vai­kų pa­sa­koms iliust­ruo­ti, la­bai nu­ste­bau. Pa­gal­vo­jus su­ti­kau“, – pri­si­mi­nė pro­jek­to pra­džią V.Ja­sie­nė.

Ji dė­ko­jo Dzū­ki­jos tau­to­dai­li­nin­kų va­do­vei M.Ta­ra­saus­kie­nei už ge­ras emo­ci­jas, ku­rios ly­dė­jo ne tik ruo­šiant kny­ge­lę, bet ir vi­suo­met, už pa­gal­bą ir pa­lai­ky­mą. Dė­ko­jo ir pa­sa­kų au­to­rei Ie­vai bei bu­vu­siai tau­to­dai­li­nin­kų va­do­vei Aud­ro­nei Lam­pic­kie­nei, ku­ri la­bai ge­rai pa­žįs­ta vi­sus tau­to­dai­li­nin­kus ir įkve­pia juos kū­ry­bai. Pa­dė­kos žo­džių kar­pi­nių meist­rė iš­sa­kė ir kny­gos di­zai­ną su­kū­ru­siai gra­fi­kos di­zai­ne­rei Ban­gai Vai­ce­kaus­kie­nei.

Prieš­mo­kyk­li­nio am­žiaus duk­re­lės ma­ma ir tau­to­dai­li­nin­kė Ban­ga dėl šios sa­vo pro­fe­si­nės ir as­me­ni­nės pa­tir­ties kny­ge­lė­je pui­kiai su­val­džiu­si ir su­de­ri­nu­si duok­lę tra­di­ci­joms su žais­min­gu­mu, rei­ka­lin­gu lei­di­ny­je vai­kams.

Pa­dė­kų iš­sa­kė ir B.Vai­ce­kaus­kie­nė, ji dė­ko­jo kū­ry­bi­nei ko­man­dai už tai, kad ga­lė­jo bū­ti pro­jek­to da­li­mi.

„Re­gis, kar­pi­nių sri­tis tau­to­dai­lė­je nė­ra pla­ti, su­ras­ti, kas ra­šy­tų teks­tus, ir­gi nė­ra leng­va. Bet di­zai­ne­rių mū­sų ap­lin­ko­je yra daug. Džiu­gu, kad ga­lė­jau prie to pri­si­dė­ti, nes vai­kiš­kos kny­gos man yra la­bai ar­ti­mas da­ly­kas. Bu­vo ge­ra dirb­ti ir kar­pi­nius pa­teik­ti taip, kad pa­tik­tų ir ma­žie­siems“, – tei­gė tau­to­dai­li­nin­kė.

Nuo­šir­džių pa­dė­kos žo­džių ir net et­no­kul­tū­riš­kų do­va­nų po sėk­min­go dar­bo Dzū­ki­jos sky­riaus va­do­vė M.Ta­ra­saus­kie­nė sky­rė sa­vo ko­man­dai. Pa­sa­kų au­to­rei ati­te­ko la­biau­siai sim­bo­li­nė do­va­na – ci­bu­liai. Ci­bu­lis – ir kny­ge­lės per­so­na­žas, ku­ris prieš lie­tų už­au­go tar­si me­dzis ir pa­slė­pė po sa­vo pla­ciais laiš­kais si­ra­tą.

Kū­ry­bi­nės ko­man­dos pa­svei­kin­ti at­vy­ko ir Aly­taus mies­to me­ro pa­va­duo­to­jas Po­vi­las La­bu­kas. Jis pa­si­džiau­gė spar­čiu ir nau­jų for­mų mo­te­rų kū­rė­jų dar­bu bei iš­reiš­kė vil­tį, kad kny­ge­lė „Da­bar­ci­nės pa­sa­kos“ taps sa­vo­tiš­ku ir svar­biu pa­li­ki­mu, ku­ris su­telks ne tik ma­žuo­sius, bet ir tė­vus skai­ty­mui.

Kū­rė­joms ir pro­jek­to ku­ra­to­rei šil­tų pa­gy­rų žo­džiais ir emo­ci­jo­mis lie­jo sve­čiai, ku­rie ne­li­ko be do­va­nų – pa­sa­kai­čių kny­ge­lės, ku­ri kvie­čia į ke­lio­nę po pa­sa­kų ir kar­pi­nių pa­sau­lį, ku­ria­me se­no­vė su­si­pi­na su da­bar­ti­mi, pa­brė­žia­mas gam­tos di­din­gu­mas ir žmo­gaus sil­pny­bės.

Re­gio­no mo­kyk­las pa­sieks 1300 kny­ge­lių

Kar­pi­niai, pa­sak me­no­ty­ri­nin­kų, ypač bu­vo po­pu­lia­rūs pir­mai­siais pra­ėju­sio šimt­me­čio me­tais. Da­bar­ti­niai iš tie­sų tols­ta nuo tau­to­dai­lės iš­ta­kų, jie ar­tė­ja prie vaiz­duo­ja­mo­jo me­no.

Ro­tu­šės pir­ma­ja­me aukš­te eks­po­nuo­ja­mi ir kny­ge­lė­je „Da­bar­ci­nės pa­sa­kos“ ne­nau­do­ti V.Ja­sie­nės la­bai šiuo­lai­kiš­ki, jau­nat­viš­ki kar­pi­niai iš cik­lo „Ma­no so­das“, ku­rį su­da­ro pen­ki di­de­lio for­ma­to dar­bai: „Cit­ri­nos“, „Sly­vos“, „Apel­si­nai“, „Ana­na­sai“ ir „Pi­pi­rai“.

Pa­si­rink­tos jų spal­vos džiu­gi­na ir kar­tu ste­bi­na žiū­ro­vus.

„Vi­sa­da no­rė­jo­si į kar­pi­nius pa­žvelg­ti ki­taip, dau­giau fi­lo­so­fiš­kai, ne­tra­di­ciš­kai, no­rė­jo­si dau­giau spal­vų ir at­spal­vių. Šiuo­lai­kiš­ka­me am­žiu­je vis­kas kei­čia­si ir ši pa­ro­da kar­tu su kny­ge­lės pri­sta­ty­mu tą pui­kiai at­spin­di“, – apie sa­vo kū­ry­bą ir pro­jek­ti­nį ko­lek­ty­vi­nį dar­bą kal­ba V.Ja­sie­nė.

Ta­čiau kū­rė­joms svar­biau­sia, kad kny­ge­lė bū­tų skai­to­ma ir įdo­mi vai­kams. Bū­tų var­to­ma de­šim­tis kar­tų – taip, kaip da­ro vai­kai. Tad ir iš­leis­ta ji tvir­tais sto­rais vir­še­liais.

Pro­jek­to au­to­rių ir kū­rė­jų ko­man­da dė­ko­ja tar­mės kon­sul­tan­tei et­no­mu­zi­ko­lo­gei Da­liai Moc­ke­vi­čie­nei, lie­tu­vių kal­bos spe­cia­lis­tei mo­ky­to­jai Zi­nai Bra­žins­kie­nei ir pir­mie­siems pa­sa­kų skai­ty­to­jams bei klau­sy­to­jams – sa­vo vai­kams bei ma­moms.

Pa­ro­da dar bus eks­po­nuo­ja­ma ir Aly­taus ra­jo­ne, Va­rė­no­je, Laz­di­juo­se, Drus­ki­nin­kuo­se, o kny­ge­lė iš­da­li­ja­ma šių mies­tų bei ra­jo­nų pra­di­nė­se mo­kyk­lo­se. Pro­jek­tą fi­nan­sa­vus Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bai, mo­ky­mo įstai­gas pa­sieks 1300 kny­ge­lės eg­zem­plio­rių. „Da­bar­ci­nes pa­sa­kas“ taip pat bus ga­li­ma įsi­gy­ti Aly­tu­je esan­čia­me me­no sa­lo­ne „Dzy­vai“.