Alytuje startuoja nuotolinis mokymas ir ugdymas: prie ekranų vietoj mokyklinio suolo sės ir abiturientai, ir darželinukai, ir... jų tėvai

„Kai ši­tas koš­ma­ras pa­si­baigs, mo­ki­niai grįš jau į ki­to­kią mo­kyk­lą“

Jot­vin­gių gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Do­na­tas Va­si­liaus­kas sa­ko, kad gim­na­zi­jo­je dir­ban­tys mo­ky­to­jai nuo­to­li­niam mo­ky­mui ruo­šia­si pa­na­šiai kaip ir vi­sa Lie­tu­va. Da­li­na­si ge­rą­ja pa­tir­ti­mi, da­ly­vau­ja įvai­riuo­se nuo­to­li­niuo­se mo­ky­muo­se – ve­bi­na­ruo­se. Ben­drau­ja te­mi­nė­se gru­pė­se so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se. Gim­na­zi­ja jau yra pa­si­ren­gu­si nuo­to­li­nio mo­ky­mo tvar­ką. Nors tai Lie­tu­vo­je nau­ja ir vi­siems yra di­de­lis iš­šū­kis, va­do­vas ne­abe­jo­ja: Jot­vin­gių gim­na­zi­jos mo­ky­to­jai yra pro­fe­sio­na­lai, en­tu­zias­tai, pa­si­ruoš ge­rai ir re­zul­ta­tai bus ge­ri.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę nu­skam­bė­jo ži­nia, kad Aly­taus Jot­vin­gių gim­na­zi­ja siū­lo sa­vo pa­gal­bą ko­le­goms, ruo­šian­tis mo­ky­mui nuo­to­li­niu bū­du. „Be jo­kios abe­jo­nės, Jot­vin­gių gim­na­zi­ja ro­do ini­cia­ty­vą, bet ne to­dėl, kad mes esa­me nuo­to­li­nio mo­ky­mo pro­fe­sio­na­lai ar pa­na­šiai. Tie­siog mes pir­mie­ji mies­te gar­siai apie tai pra­bi­lo­me, pra­dė­jo­me dis­ku­tuo­ti, pa­kvie­tė­me Aly­taus švie­ti­mo ben­druo­me­nę jung­tis į ben­drą švie­ti­mie­čių gru­pę, so­cia­li­nia­me tin­kle „Fa­ce­bo­ok“ da­lin­tis ge­ro­mis prak­ti­ko­mis ir tu­ri­niu. Esu įsi­ti­ki­nęs, jog mums vi­siems rei­kia ne kon­ku­ruo­ti, o ben­dra­dar­biau­ti ir da­lin­tis. Taip, mes pui­kiai pa­si­ruo­ši­me ir efek­ty­viai ug­dy­si­me Aly­taus mo­ki­nius nuo­to­li­niu bū­du“, – sa­ko D.Va­si­liaus­kas.

Kaip jis ver­ti­na nuo­to­li­nio mo­ky­mo iš­šū­kį švie­ti­mo sis­te­mai, ko­kių pliu­sų ir mi­nu­sų ma­to?

Pa­sak di­rek­to­riaus, Lie­tu­va, kaip ir vi­sas pa­sau­lis, su­si­du­ria su di­džiu­liu iš­šū­kiu: „Esu įsi­ti­ki­nęs, jog, kai vi­sas ši­tas koš­ma­ras pa­si­baigs, mo­ky­to­jai ir mo­ki­niai grįš jau į ki­to­kią mo­kyk­lą. Ši di­džiu­lė pa­sau­li­nė bė­da bus ge­ras spy­ris ir kar­tu šuo­lis mo­der­ni­zuo­jant švie­ti­mą, ir tai nė­ra blo­gai. Fak­tas tas, kad šią mi­nu­tę ug­dy­mo pro­ce­sas kei­čia­si iš pa­grin­dų, ir į se­ną­ją bū­se­ną jis dau­giau ne­grįš nie­ka­da.“

Vyks net e. kla­sės va­lan­dė­lės

Kaip re­a­liai vyks nuo­to­li­nis mo­ky­mas, ar tai reiš­kia kas­dien 6 pa­mo­kas prie kom­piu­te­rio ek­ra­no, ar kaž­kaip lanks­čiau? Šis klau­si­mas rū­pi ir moks­lei­viams, ir jų tė­vams.

Pa­sak Jot­vin­gių gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos ug­dy­mui Re­na­tos Ro­ma­no­vie­nės, kaip re­a­liai vyks nuo­to­li­nis mo­ky­mas, pa­tir­si­me jau ki­tą sa­vai­tę.

„Šiuo me­tu mo­de­liuo­ja­me ir ruo­šia­me, kad mo­ky­mas(is) vyks tiek sin­chro­ni­niu, tiek asin­chro­ni­niu bū­du, lai­kan­tis pa­mo­kų tvar­ka­raš­čio. 98 pro­cen­tai mo­ki­nių tu­ri rei­kia­mas skait­me­ni­nes prie­mo­nes ir in­ter­ne­ti­nį ry­šį, o tiems, kam kaž­ko stigs, pa­rū­pin­si­me. Pir­mas dvi sa­vai­tes skel­bia­me adap­ta­ci­jos pe­ri­odu, ku­rio me­tu da­ly­kų mo­ky­to­jai ir kla­sės va­do­vai su­pa­žin­dins mo­ki­nius, o kar­tu ir tė­vus, kaip or­ga­ni­zuos tam tik­ro da­ly­ko mo­ky­mą, ko­kias e. mo­ky­mo plat­for­mas nau­dos, kaip ver­tins, su­re­gu­liuos krū­vį ir ko­mu­ni­ka­vi­mą“, – sa­ko R.Ro­ma­no­vie­nė

Mo­ky­to­jai pa­ruo­šė ne tik skait­me­ni­nes mo­ky­mo­si me­džia­gas ir už­duo­tis, bet ir tra­di­ci­nes – iš va­do­vė­lių. Me­nų, tech­no­lo­gi­jų, fi­zi­nio ug­dy­mo, pi­lie­tiš­ku­mo da­ly­kų mo­ky­to­jai skirs il­ga­lai­kes ti­ria­mą­sias, kū­ry­bi­nes ar pa­tir­ti­nes už­duo­tis. Pla­nuo­ja­ma, kad bus or­ga­ni­zuo­ja­mos ir e. kla­sės va­lan­dė­lės, taip pat kaip ir e. pe­da­go­gi­niai pa­si­ta­ri­mai.

Ko­kia yra sil­pniau­sia nuo­to­li­nio mo­ky­mo gran­dis? R.Ro­ma­no­vie­nė ma­no kad tai – mo­ky­mo reg­la­men­ta­vi­mas, ku­ris nu­lei­džia­mas la­bai abst­rak­čiai iš vir­šaus. „Tu­ri­me ap­gal­vo­ti kū­ry­biš­kai, bet la­bai at­sa­kin­gai kiek­vie­ną žings­nį, tiek dėl mo­ki­nių pa­sie­ki­mų ir mo­ky­mo(si) ko­ky­bės, tiek dėl mo­ky­to­jų dar­bo reg­la­men­to. Ne­pai­sant vis­ko, ma­no­me, kad esa­me ge­rai pa­si­ruo­šę ir net­gi no­ri­si grei­čiau pra­dė­ti nuo­to­li­nį mo­ky­mą – dar vie­ną iš­šū­kį Lie­tu­vos mo­kyk­lų is­to­ri­jo­je!“ – sa­ko pa­šne­ko­vė.

Prie ek­ra­nų – ir dar­že­li­nu­kai

Dėl mo­ki­nių vis­kas lyg ir aiš­kiau, o kaip ir koks nuo­to­li­nis ug­dy­mas ga­lė­tų vyk­ti dar­že­li­nu­kams? „Pa­grin­di­nė pro­ble­ma, or­ga­ni­zuo­jant iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus mo­ki­nių nuo­to­li­nį mo­ky­mą, yra tai, kad to­kio am­žiaus vai­kai ne­ga­li pa­tys nau­do­tis skait­me­ni­niu ug­dy­mo tu­ri­niu. Šiuo at­ve­ju nuo­to­li­nio ug­dy­mo sėk­mė pri­klau­so ne tik nuo mo­ky­to­jų pa­ruoš­tų už­duo­čių efek­ty­vu­mo, bet ir nuo mo­ki­nių tė­vų įsi­trau­ki­mo, su­vo­ki­mo, ko­kia svar­bi kas­die­nė jų vai­kų ūg­tis.

Lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Vo­lun­gė­lė“ šiuo me­tu yra su­si­tar­ta, kad iki ko­vo 30 die­nos mo­ky­to­jai su mo­ki­nių tė­vais tar­pu­sa­vy­je de­ri­na abiem nuo­to­li­nia­me ug­dy­mo pro­ce­so or­ga­ni­za­vi­me da­ly­vau­jan­čioms pu­sėms pri­im­ti­niau­sius ko­mu­ni­ka­ci­jos bū­dus. Mo­ky­to­jai da­li­ja­si sa­vo idė­jo­mis įstai­gos dar­buo­to­jų „Mes­sen­ger“ gru­pė­je, ten kiek­vie­nas ga­li su­ras­ti be­ga­les min­čių, kaip įdo­miai or­ga­ni­zuo­ti nuo­to­li­nį mo­ky­mą, vyks­ta dis­ku­si­jos apie nau­do­ji­mo­si vir­tu­a­lio­mis mo­ky­mo­si ap­lin­ko­mis pa­tir­tis. Su mo­ki­nių tė­vais mo­ky­to­jai ben­drau­ja at­ski­rų gru­pių už­da­ro­se „Fa­ce­bo­ok“ pa­sky­ro­se ir „Mes­sen­ger“ gru­pė­se. La­bai di­de­lė mo­ky­mo­si sėk­mės da­lis da­bar pri­klau­so nuo mo­ki­nių tė­vų ge­ra­no­riš­ku­mo ir įsi­trau­ki­mo, su­vo­ki­mo, kad mo­ky­tis svar­bu kiek­vie­ną die­ną, ne­pri­klau­so­mai nuo vai­ko am­žiaus“, – sa­ko lop­še­lio-dar­že­lio „Vo­lun­gė­lė di­rek­to­rė Auš­ra Plyt­nin­kai­tė.

Ka­ran­ti­nas grą­ži­no vai­kams tė­vus, bet...

Dėl ka­ran­ti­no dau­ge­lis tė­vų ga­vo ne­ti­kė­tą pro­gą dau­giau pa­ben­drau­ti su sa­vo vai­kas, bet tai jiems ta­po ir tam tik­ru iš­šū­kiu. Ar nuo­to­li­nis iki­mo­kyk­li­nu­kų ug­dy­mas reikš­tų, kad tai pa­gal­ba tė­vams, pa­var­gu­siems nuo sa­vo vai­kų, ne­be­su­ge­ban­tiems jų la­vin­ti na­muo­se, ras­ti ben­dros pra­smin­gos veik­los?

„Ne­ma­lo­nu pri­pa­žin­ti, bet ne vi­sus tė­vus nu­džiu­gi­no min­tis, jog rei­kės daug lai­ko pra­leis­ti su sa­vo vai­kais. Kal­bu apie Aly­taus mies­to šei­mas, ne vien apie „Vo­lun­gė­lės“. O juk tė­vų ir vai­kų ben­dra­vi­mas yra pa­ti svar­biau­sia gy­ve­ni­mo mo­kyk­la, ku­rio­je nuo pat gi­mi­mo yra ug­do­mas kiek­vie­nas vai­kas. Kiek­vie­na ne­lai­mė, eks­tre­ma­lus at­ve­jis su­ku­ria ide­a­lią ter­pę po­ky­čiams, ku­rių taip vi­si ven­gia­me. Šian­dien mil­ži­niš­kas po­ky­tis vyks­ta ne tik ug­dy­mo or­ga­ni­za­vi­me, bet ir šei­mo­se. Pats lai­kas at­sig­ręž­ti tė­vams į vai­kus ir drau­ge nu­veik­ti kaž­ką reikš­min­ga. Ir vir­tu­a­lios pa­mo­kė­lės čia at­liks la­bai svar­bų vaid­me­nį, jei šei­mos at­sa­kin­gai pa­žiū­rės į ma­žų­jų ug­dy­mo svar­bą. Nuo­to­li­nis iki­mo­kyk­li­nu­kų ug­dy­mas bus ne tik pras­min­ga šei­mos veik­la, bet ir sa­vo­tiš­ka ug­dy­mo įstai­gos ata­skai­ta, kai tė­vai pa­ma­tys, ką vai­kas mo­ka, ko­kie jo mo­ky­mo­si įgū­džiai, mo­ty­va­ci­ja“, – sa­ko A.Plyt­nin­kai­tė.

Ug­dy­mą or­ga­ni­zuo­jant nuo­to­li­niu bū­du, tė­vams te­rei­kia pa­dė­ti ma­žy­liams, tar­pi­nin­kau­ti jiems nau­do­jan­tis mo­bi­liai­siais įren­gi­niais, pa­dė­ti mo­ky­to­jams pa­tei­kiant at­ga­li­nį ry­šį. O ko­kie di­džiau­si iš­šū­kiai ky­la dar­že­lių dar­buo­to­jams dėl nuo­to­li­nio ug­dy­mo – ar jie tam pa­si­ruo­šę tech­no­lo­giš­kai, ar tu­ri pa­kan­ka­mai kom­piu­te­rių?

„Kom­piu­te­rius mo­ky­to­jai tu­ri. Esu la­bai lai­min­ga, kad prieš ke­le­tą me­tų pri­ėmė­me spren­di­mą įsi­gy­ti ne­šio­ja­muo­sius kom­piu­te­rius. Da­bar tai lei­džia jiems dirb­ti na­muo­se. Tre­jus me­tus iš ei­lės mo­ky­to­jai mo­kė­si kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo kur­suo­se, ku­rie or­ga­ni­zuo­ti lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Vo­lun­gė­lė“. Šie fak­tai tu­rė­tų są­ly­go­ti pui­kų mo­ky­to­jų pa­si­ruo­ši­mą dirb­ti nuo­to­li­niu bū­du. Ta­čiau ug­do­mų vai­kų am­žiaus ypa­tu­mai dik­tuo­ja vi­sai ki­tą jau­se­ną. Pa­grin­di­nis iš­šū­kis yra su­ras­ti vir­tu­a­lių pa­mo­kė­lių for­mas, ku­rios bū­tų įdo­mios ir įtrau­kian­čios ma­žam vai­kui, ne­su­ke­lian­čios pa­pil­do­mų rū­pes­čių tė­vams ir ves­tų ge­riau­sio re­zul­ta­to link“, – sa­ko A.Plyt­nin­kai­tė.

Prieš­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai bus ug­do­mi taip pat, kaip ir iki­mo­kyk­li­nu­kai, kiek­vie­ną die­ną jie su­lauks vir­tu­a­lios pa­mo­kė­lės, ku­rią pa­ren­gė mo­ky­to­jai. Ta­čiau jų ug­dy­mo ap­im­tis na­tū­ra­liai yra di­des­nė. Vi­sų mo­ki­nių tė­vai ap­si­lan­kė lop­še­ly­je-dar­že­ly­je, kad pa­si­im­tų mo­ky­mo­si prie­mo­nes, va­do­vė­lius, pra­ty­bų są­siu­vi­nius. Šie mo­ki­niai tu­rės at­lik­ti dau­giau dar­bo, ta­čiau jie yra sa­va­ran­kiš­kes­ni, jie tu­ri įgū­džių nau­do­tis mo­bi­liai­siais įren­gi­niais ir tė­vams pa­dė­ti jiems bus šiek tiek leng­viau.

debesų kompiuterija