Aly­taus TAU va­do­vė Ja­nė In­ge­le­vi­čie­nė: „Ke­lio­nės – tai tar­si rak­tas į tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mą, pla­tes­nį aki­ra­tį ir vi­sų mū­sų gra­žes­nę at­ei­tį” (10)

Janina Ingelevičienė
Zitos Stankevičienės nuotr.
Vy­res­nio am­žiaus žmo­nių ben­dra­vi­mas bei mo­ky­ma­sis – svei­ka­ta ir orus gy­ve­ni­mas. Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tas (TAU) – tai moks­lo įstai­ga, ku­rios pa­grin­di­nė veik­la – su­teik­ti ga­li­my­bę vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms iš­mok­ti kaž­ko nau­jo, ak­ty­viai leis­ti lai­ką ben­drau­jant su pa­na­šaus am­žiaus žmo­nė­mis, pa­tir­ti daug džiu­gių aki­mir­kų. Aly­taus TAU šie­met pra­dė­jo jau ke­tu­rio­lik­tus veik­los me­tus. Ko­kios nuo­tai­kos vy­rau­ja, kai vis dar siau­tė­ja ko­ro­na­vi­ru­sas, kai gy­ven­to­jų vak­ci­na­vi­mas dar ne­pa­sie­kęs pla­nuo­ja­mo ly­gio ir ju­dė­ji­mą ri­bo­ja ga­li­my­bių pa­so ne­tu­rė­ji­mas? Aly­taus TAU di­rek­to­rę Ja­nę In­ge­le­vi­čie­nę (nuotr.) kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

– Bai­gia­si me­tai – ne­leng­vi, ku­pi­ni įvai­rių įvy­kių. O kuo jie Jums ypa­tin­gi, iš­skir­ti­niai?

– 2021-uo­sius me­tus pra­dė­jo­me iš­kil­min­gu Aly­taus TAU veik­los kny­gos, pa­va­din­tos la­bai pras­min­gu var­du „Ben­dra­vi­mu nau­jai įpras­min­tas gy­ve­ni­mas“, pri­sta­ty­mu.

Iš­kil­min­go­se kny­gos su­tik­tu­vė­se, lai­kan­tis vi­sų ka­ran­ti­no rei­ka­la­vi­mų, sa­lė­je ne­bu­vo nė vie­nos leis­ti­nos lais­vos kė­dės, sen­jo­rų ir gar­bin­gų sve­čių iš tie­sų at­vy­ko la­bai daug.

Vi­sus – da­ly­va­vu­sius, ra­šiu­sius, var­čiu­sius dar spaus­tu­vės da­žais kve­pian­čią kny­gą, svei­ki­no Aly­taus mies­to me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis, vi­ce­me­rė Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė, Aly­taus ra­jo­no me­ras Al­gir­das Vrub­liaus­kas, vi­ce­me­rė Da­lia Ki­ta­vi­čie­nė, Aly­taus ko­le­gi­jos di­rek­to­rius Si­gi­tas Na­ru­še­vi­čius, laik­raš­čio „Aly­taus nau­jie­nos“ re­dak­to­rius Ro­mas Bur­ba, Ma­ri­jam­po­lės TAU, mū­sų fi­lia­lų Dau­guo­se, Sim­ne at­sto­vai ir dau­ge­lis ki­tų, be­si­džiau­gian­čių kny­ga.

Vė­les­ni ren­gi­niai – pro­jek­tas „Ži­nių eko­no­mi­nis fo­ru­mas“, „Žmo­gaus ta­pi­mas žmo­gu­mi per žai­di­mą“ su lek­to­riu­mi Va­len­ti­nu Bu­ta­na­vi­čiu­mi, eks­kur­si­ja „Mei­lės ta­kais Aly­tu­je“ su gi­de Bi­ru­te Ma­laš­ke­vi­čiū­te, kon­fe­ren­ci­ja Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je „Pi­lia­kal­nių mįs­lės“, ben­dras pro­jek­tas su Vil­niaus TAU te­ma „Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tai – ak­ty­vūs pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės na­riai“ – bu­vo taip pat pa­klau­sūs, pa­ly­dė­ti gra­žių pri­si­mi­ni­mų.

Da­ly­va­vo­me mė­gė­jų te­at­rų šven­tė­je „Kai­mo lik­tar­na“, dai­li­nin­ko An­ta­no Žmui­dzi­na­vi­čiaus so­dy­bo­je, Bal­kū­nų kai­me.

Sa­vo veik­lai są­ly­gas tu­ri­me pui­kias, už­si­ė­mi­mai vyks­ta Aly­taus ko­le­gi­jos pa­tal­po­se. Di­de­lį pa­lai­ky­mą bei pa­ska­ti­ni­mą jau­čia­me iš ko­le­gi­jos di­rek­to­riaus Si­gi­to Na­ru­še­vi­čiaus, ku­ris mums at­ve­ria vi­sų au­di­to­ri­jų du­ris.

Ma­no pa­čios šei­mo­je ir mū­sų su Zig­man­tu vai­kų gy­ve­ni­me, ro­dos, vis­kas ge­rai, šį ru­de­nį at­šven­tė­me auk­si­nes ves­tu­ves. Jau­čiau­si lai­min­ga.

– Kaip pra­dė­jo­te nau­jus moks­lo me­tus? Ar ko­vi­das ryš­kiai su­ma­ži­no klau­sy­to­jų?

– Moks­lo me­tus pra­dė­jo­me rug­sė­jo 15 die­ną Pau­liaus Sau­dar­go ir Go­dos Kru­kaus­kie­nės kny­gos „Ko­vi­do fron­tas“ pri­sta­ty­mu.

Spa­lio pra­džio­je tu­rė­jo­me se­mi­na­rą „Svei­ka­tin­gu­mo ir gy­ve­ni­mo ener­gi­jos prin­ci­pai“, ku­rio lek­to­rius Je­ro­ni­mas Lau­cius, Lie­tu­vos po­zi­ty­vis­tų klu­bo pir­mi­nin­kas.

Aly­taus ra­šy­to­jų ir po­etų klu­bo „Tėk­mė“ va­do­vės Emi­li­jos Kru­ši­nie­nės kny­gos „Gy­vos bry­dės” pri­sta­ty­me links­mi­no vy­rų an­sam­blis „Jo­va­ras“. Ren­gi­ny­je, ku­ria­me gar­bin­gai pri­ėmė­me nau­jus na­rius ir jiems įtei­kė­me pa­žy­mė­ji­mus, kon­cer­ta­vo an­sam­blis „Ro­man­sas“, jo va­do­vė Da­nu­tė Ba­čins­kie­nė.

Nuo lap­kri­čio 5 die­nos dėl pa­di­dė­ju­sio ser­gan­čių­jų skai­čiaus su­ta­rė­me pa­im­ti atos­to­gas iki gruo­džio 3 die­nos.

Ko­vi­du už­si­krė­tu­sių­jų skai­čius žmo­nes gąs­di­na, da­lis na­rių ne­iš­si­ža­dė­jo uni­ver­si­te­to, bet tik lai­ki­nai pri­stab­dė su­si­ti­ki­mus. Tai ge­ras žen­klas, va­di­na­si, pa­dė­jo pa­skai­tos svei­ka­tos te­ma.

Svei­ka­tos fa­kul­te­tui va­do­va­vo ir va­do­vau­ja ži­no­mas gy­dy­to­jas Jo­nas Pet­rei­kis, jo no­ru pa­dė­ti žmo­nėms bu­vo su­reng­ta daug pa­skai­tų svei­ka­tos te­ma, ku­rias skai­tė Aly­taus gy­dy­to­jai, o juos at­si­ve­dė vi­sų my­li­mas gy­dy­to­jas Jo­nas.

– Ar fa­kul­te­tai iš­li­kę tie pa­tys, kas jų va­do­vai?

– Fa­kul­te­tai – tie pa­tys, bet nau­ji na­riai siū­lo pa­pil­dy­ti tu­ri­mus te­at­ri­nio me­no ži­nio­mis, nes nau­jus pa­sta­ty­mus ne vi­sa­da leng­va su­pras­ti. O ir pa­tys uni­ver­si­te­to klau­sy­to­jai la­bai no­rė­tų vai­din­ti. Žmo­nėms taip pat no­ri­si gau­ti tei­si­nių ži­nių, da­ly­vau­ti mo­ky­muo­se, kaip pa­gra­žin­ti nuo­trau­kas kom­piu­te­ri­nė­mis pro­gra­mo­mis, ir ki­tų da­ly­kų.

– Kaip at­ran­da­te nau­jų TAU lek­to­rių-dės­ty­to­jų, sa­va­no­rių, kai vie­ni sa­ko, jog yra la­bai už­si­ė­mę, o ne­už­si­ė­mę bi­jo ko­ro­na­vi­ru­so?

– La­bai svar­būs kū­ry­bi­niai ben­dra­dar­biai – žmo­nės, or­ga­ni­zuo­jan­tys ke­lio­nes, fa­kul­te­tų de­ka­nai, tie ak­ty­vūs mū­sų na­riai, ku­rie da­li­ja­si sa­vo pa­tir­ti­mi ir pa­tys tam­pa lek­to­riais, prak­ti­nių se­mi­na­rų, bū­re­lių va­do­vais. Tai ir an­sam­blių va­do­vai, at­li­kė­jai, mu­zi­kan­tai, sce­na­ri­jų au­to­riai, ne­gai­lin­tys lai­ko re­pe­ti­ci­joms ir pa­si­ro­dy­mams, ir žmo­nės, nu­švie­čian­tys veik­lą ži­niask­lai­do­je.

Dau­gu­ma nė ne­įta­ria, pa­vyz­džiui, ko­kį sun­kų dar­bą ke­lio­nė­se dir­ba ly­din­tys as­me­nys: kiek daug ne­ma­to­mo dar­bo jie at­li­ko iki iš­vy­kos. Ne­už­ten­ka tik mėg­ti ke­liau­ti, rei­kia my­lė­ti žmo­nes.

Ne vel­tui sa­ko­ma, kad jei my­li dar­bą, ne­rei­kia dirb­ti. Ke­liau­to­jų gru­pės yra ne­ma­žos, nuo­tai­kos ke­liau­nin­kų – vi­so­kios: vie­ni pa­var­gę, ki­ti per daug links­mi, ir ne­ti­kė­tų si­tu­a­ci­jų pa­si­tai­ko, rei­kia mo­kė­ti bū­ti pa­slau­giam, kan­triam, iš­kal­biam.

Lek­to­rių su­si­ras­ti yra su­dė­tin­ga, bet įma­no­ma. Kai ku­rie jų pi­ni­gų ne­pra­šo, kai kam rei­kia pa­deng­ti ke­lio­nės iš­lai­das. Kar­tais pa­tys mū­sų na­riai tam­pa ne­mo­ka­mais lek­to­riais. Juk yra ne­ma­žai bai­gu­sių­jų aukš­tą­jį moks­lą, žin­gei­džių, tu­rin­čių­jų daug sa­vo pro­fe­si­jos ži­nių.

Ma­tau re­zer­vą pa­pil­dy­ti ne­for­ma­lų­jį moks­lą nau­jo­mis ži­nio­mis, o gal ir mo­kyk­las – tik tu­rė­tų su­si­vie­ny­ti vi­sa Lie­tu­va, vi­si uni­ver­si­te­tai.

Ma­ne, kaip Aly­taus TAU va­do­vę, pa­sie­kia dau­ge­lio uni­ver­si­te­tų stu­den­tų, ku­rie mo­ko­si ma­gist­ran­tū­ro­je, dok­to­ran­tū­ro­je, elek­tro­ni­niai laiš­kai, ku­riuo­se pra­šo­ma pa­skleis­ti na­riams, kad šie už­pil­dy­tų jų pa­ruoš­tas an­ke­tas.

Aš at­sa­kau: taip, la­bai ma­lo­nu bū­tų pa­ben­drau­ti su ju­mis vi­siems gy­vai. Kvie­čiu, at­va­žiuo­ki­te, pa­pa­sa­ko­si­te, kaip ir ko jūs mo­ko­tės, bus la­bai įdo­mu, nes anuo­met, mums mo­kan­tis, vis­kas bu­vo ki­taip. Mes už­pil­dy­si­me an­ke­tų ke­lis šim­tus, tiek, kiek jums rei­kės.

– Ke­lio­nės yra nuo­sta­bu ieš­kant ži­nių ir ben­drys­tės. Kur šiais ko­vi­di­niais me­tais ve­dė iš­vy­kų ke­liai?

– Šiais me­tais vyk­dė­mė pro­jek­tą „Pa­žin­ki­me šim­ta­me­tę Lie­tu­vą“, iš­vy­kų ke­liai daž­niau­siai ve­dė į Aukš­tai­ti­ją. Įsi­min­ti­nos ke­lio­nės ir po Dzū­ki­ją, Vei­sie­jus, Ja­siū­nus, Die­ve­niš­kių re­gio­ni­nį par­ką.

No­riai sen­jo­rai rin­ko­si iš­vy­kas marš­ru­tais: „Za­ra­sai–Daug­pi­lis–Agluo­na“, „Lin­ku­va–Pa­kruo­jis–Jo­niš­kė­lis–Pa­sva­lys“, „Ro­kiš­kis–Ado­my­nės dva­ras“.

Lan­kė­me Pa­ne­mu­nės pi­lis, ke­lia­vo­me po Že­mai­ti­ją.

Da­ly­va­vo­me ren­gi­ny­je „Ant Mer­kio kran­tų – 1941 me­tų trem­čių 80 me­tų ju­bi­lie­jaus ai­dai“, vy­ku­sia­me Va­rė­nos ra­jo­ne, Kas­čiū­nų kai­me. Jį or­ga­ni­za­vo Lie­tu­vos trem­ti­nių ben­dri­ja.

– Ak­ty­ves­ni ke­liau­to­jai pa­ste­bi, kad ke­lio­nės ta­po spal­vin­ges­nės – su edu­ka­ci­jo­mis, kon­cer­tais, de­gus­ta­ci­jo­mis. Ir il­ges­nės, su nak­vy­ne. Tur­būt to­kios la­biau trau­kia ke­liau­nin­kus?

– Šie­met nu­spren­dė­me tru­pu­tį pa­keis­ti se­nus stan­dar­tus, ku­rie bu­vo kuo grei­čiau ei­ti, kuo dau­giau ob­jek­tų pa­ma­ty­ti. Rin­ko­mės vie­nai die­nai ma­žiau ob­jek­tų, kad ga­lė­tu­me ne­sku­bė­ti, su­si­tik­ti su to kraš­to žmo­nė­mis, pa­ben­drau­ti, pa­si­klau­sy­ti to kraš­to dai­nų, pa­ra­gau­ti val­gių. Pa­tin­ka žmo­nėms ir pa­pie­tau­ti ka­vi­nė­je.

– Šį ru­de­nį Aukš­tai­ti­jo­je lan­kė­tės, re­gis, tris kar­tus. Ką ten at­ra­do­te, kad to­kia trau­ka?

– Aukš­tai­ti­jo­je lan­kė­mės ke­tu­ris kar­tus. Pir­ma ke­lio­nė – „Te­at­ri­nė Aukš­tai­ti­ja“. Tu­rė­jo­me ir už­duo­tį – kiek­vie­nam sa­vo įspū­džius rei­kė­jo su­tal­pin­ti į ke­lis žo­džius, ben­dras kū­ry­bi­nis dar­bas vir­to ei­lė­raš­čiu. Pa­teik­siu trum­pą jo frag­men­tą.

„Te­at­ri­nė Aukš­tai­ti­ja“

Su­stok aki­mir­ka ža­vin­ga: tai Aukš­tai­ti­ja, tai mies­tas Pa­ne­vė­žys.

Mil­ti­nis – Lie­tu­vos le­gen­da, gy­ve­ni­mas – kū­ry­ba.

Gel­to­nos ro­žės kva­pas, rau­do­no vy­no sko­nis.

Mil­ti­nis – te­at­ras, įspū­din­ga as­me­ny­bė, jo mo­no­lo­gai...

Ir už­pil­ti­nė ant gel­to­nų ro­žių žied­la­pių

Štai, pra­skleis­ta Ma­est­ro pa­slap­tis.

An­tra ke­lio­nė – „Lin­ku­va–Pa­kruo­jis–Jo­niš­kė­lis–Pa­sva­lys“.

Tre­čia ke­lio­nė ve­dė marš­ru­tu – „Za­ra­sai–Daug­pi­lis–Agluo­na“, – ket­vir­to­ji – po Ro­kiš­kio ir Ku­piš­kio is­to­ri­nius lo­by­nus.

– Tei­gia­ma, kad ke­lio­nė be gi­do tik­rai pra­ran­da pu­sę ža­ve­sio. Kaip pa­vyks­ta ras­ti pa­čius ge­riau­sius gi­dus?

– Ke­liau­ti su pro­fe­sio­na­liu gi­du tik­rai pa­to­gu, kuo­met ne­rei­kia suk­ti gal­vos kas, kaip ir kur. Gi­das su­tau­po dau­gy­bę lai­ko, ku­rį mums tek­tų su­gaiš­ti ieš­kant in­for­ma­ci­jos apie pa­sie­nio for­ma­lu­mus, vi­zas, svei­ka­tos rei­ka­lus, lan­ky­ti­nas vie­tas, ke­lius.

Ke­lia­vi­mas su gi­du lei­džia iš­veng­ti daug gal­vos skaus­mo dėl to, ką ir ka­da pa­ma­ty­ti, kur nu­ei­ti, kur gy­ven­ti, ką pa­si­im­ti į ke­lio­nę ir ko pa­klaus­ti, jei kaž­kas ne­aiš­ku. Vy­res­ni žmo­nės daž­nai la­biau ver­ti­na sa­vo lai­ką ir no­ri jį skir­ti da­ly­kams, ku­rie jiems iš­ties svar­būs.

Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių ir agen­tū­rų veik­la yra li­cen­ci­juo­ja­ma, jie drau­džia­si pri­va­lo­muo­ju drau­di­mu. Ir tai da­ro­ma ne vel­tui. Tai yra at­sa­kin­gas dar­bas, su­si­jęs su ke­liau­to­jų sau­gu­mu ir svei­ka­ta.

Ke­lio­nių gi­das ypač rei­ka­lin­gas su­dė­tin­ges­nė­se si­tu­a­ci­jo­se, jis ži­no, kaip elg­tis įvai­riais ne­pla­nuo­tais at­ve­jais. Juk si­tu­a­ci­jų pa­si­tai­ko įvai­riau­sių. Ke­lio­­nės – tai tar­si rak­tas į tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mą, pla­tes­nį aki­ra­tį ir vi­sų mū­sų gra­žes­nę at­ei­tį.

O su mū­sų ke­lio­nes ly­din­čiais gi­dais su­si­pa­ži­no­me ke­lio­nė­se.

– Ar ga­li­te teig­ti, kad Lie­tu­vo­je Aly­taus TAU klau­sy­to­jams jau nė­ra ne­at­ras­tų že­mių, tai yra ne­ap­lan­ky­tų kam­pe­lių? Gal me­džia­gos ras­tų­si ant­rai kny­gai – vien tik apie TAU klau­sy­to­jų ke­lio­nes?

– Lie­tu­vo­je dar la­bai daug mū­sų ne­at­ras­tų kam­pe­lių, nors kie­vie­nais me­tais at­ran­da­me nau­jų ob­jek­tų.

Jei­gu su­lauk­si­me veik­los 15 me­tų su­kak­ties, lei­si­me an­trą kny­gą, nes ne vis­ką su­dė­jo­me į pir­mą­ją, o ir nau­jų da­ly­kų at­si­ran­da, į klau­sy­to­jų gre­tas įsto­jo nau­jų žmo­nių, at­si­ra­do nau­jų min­čių.

– O kaip vy­ko nuo­to­li­nis ben­dra­vi­mas su tais, ku­rie dėl vie­nų ar ki­tų prie­žas­čių ne­tu­ri ga­li­my­bių pa­so ir ne­ga­li da­ly­vau­ti ren­gi­niuo­se, ke­lio­nė­se?

– Ku­rie no­rė­jo, nuo­to­li­nis ben­dra­vi­mas vy­ko pui­kiai. Dėl ga­li­my­bių pa­so pro­ble­mų ne­ki­lo pa­si­skie­pi­ju­siems. Šį pa­są iš­duo­da vi­sos vais­ti­nės ir ne­mo­ka­mai. Tie, ku­rie no­ri ke­liau­ti – po­li­kli­ni­ko­je už 3 eu­rus iš­si­ė­mė eu­ro­pi­nį pa­są, ku­ris ga­lio­ja vi­sur ir jo ga­lio­ji­mas ne­ter­mi­nuo­tas.

No­rė­da­mi ap­sau­go­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms psi­chi­nę ir emo­ci­nę svei­ka­tą, pa­skel­bus ka­ran­ti­ną, ba­lan­džio 11, 18 ir 25 die­no­mis, edu­ka­ci­nį psi­cho­lo­gi­nį pro­jek­tą „Vil­no­niai po­kal­biai“ mū­sų uni­ver­si­te­to klau­sy­to­jams or­ga­ni­za­vo Aly­taus te­at­ro ak­to­riai.

Nuo me­tų pra­džios iki ge­gu­žės kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį kvie­tė­me į vir­tu­a­lias pa­skai­tas.

Te­mos įdo­mios. Dr. Da­lius Gu­dei­kis su­pa­žin­di­no „Kas per „liu­ci­fe­ri­nai“ pri­ver­čia veik­ti ta­vo te­le­fo­ną“, kal­bė­jo apie švie­są spin­du­liuo­jan­čias me­džia­gas ir ki­tus da­ly­kus.

Do­cen­tas dr. Vy­tau­tas Rin­ke­vi­čius ve­dė prū­sų kal­bos pėd­sa­kais. Su gry­bų ka­ra­lys­te su­pa­žin­di­no lek­to­rė mik­ro­bio­lo­gė dr. Re­da Ir­šė­nai­tė.

Lek­to­rius J.Lau­cius ve­dė pa­skai­tas-dis­ku­si­jas te­ma „Svei­ka­tin­gu­mo ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bės prin­ci­pai“.

–Tur­būt jau di­džio­ji dau­gu­ma TAU klau­sy­to­jų mo­ka nau­do­tis šiuo­lai­ki­nė­mis ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­nė­mis ir elek­tro­ni­nė­mis pa­slau­go­mis. Tai ir TAU pro­gra­mos nuo­pel­nas. Esa­te nu­ma­tę mo­ky­mą pra­tęs­ti?

– Taip, dau­gu­ma mo­ka, bet no­ri to­bu­lin­tis, da­lis ne­mo­ka, bet jie ir­gi no­ri iš­mok­ti. Pri­ža­dė­jo mo­ky­ti ko­le­gi­jo­je. La­bai ap­si­džiau­gė­me, nes į mies­to cen­trą at­va­žiuo­ti nė­ra pro­ble­ma, la­bai ge­ras su­si­sie­ki­mas, o ko­le­gi­jo­je la­bai jau­ki ge­ra ap­lin­ka.

Ma­tau ir ki­tą mo­ky­to­jų re­zer­vą – tai sen­jo­rų vai­kai ir anū­kai. Mums su vy­ru kiek­vie­ną sa­vai­tę anū­kės su pa­si­di­džia­vi­mu ir ma­lo­nu­mu ve­da pa­mo­kė­les, pa­tik­ri­na, ar ko ne­pa­mir­šo­me.

La­bai ne­ju­čia pra­bė­ga jų mū­sų mo­ky­mui skir­ta va­lan­da. Be to, la­biau su­ar­tė­jo­me su anū­kė­mis, dau­giau po­kal­bių, dis­ku­si­jų te­mų ran­da­me. Jos daug klau­si­nė­ja, ypač anū­kes do­mi­na, kaip mes vai­kys­tė­je gy­ve­no­me.

– Mi­tas ar tie­sa, kad Jū­sų sva­jo­nės ne­ga­li ne­iš­si­pil­dy­ti, kad ką su­ma­no­te, tą įvyk­do­te?

– Aš sa­vo sva­jo­nes šlie­ju prie ga­li­my­bių, jei­gu no­rai ne­vir­ši­ja ga­li­my­bių, tai iš­si­pil­do. TAU sėk­min­gas gy­va­vi­mas pra­no­ko lū­kes­čius – šis, kaip da­bar ma­din­ga sa­ky­ti, pro­duk­tas ne ma­no vie­nos, o vi­sų ben­dras nuo­pel­nas.

– Ar Dzū­ki­jos sos­ti­nės sen­jo­rai yra ak­ty­vūs, ar pa­siū­lo nau­jų veik­lų, te­mų, ką ga­li­ma pa­da­ry­ti var­dan Aly­taus TAU? Ap­skri­tai, kaip gims­ta idė­jos?

– Yra la­bai ak­ty­vių žmo­nių, ku­rie siū­lo idė­jas, ku­rie no­rė­tų kaž­kuo pri­si­dė­ti prie mies­to ge­ro­vės, bet vis­ko ne­iš­dis­ku­ta­vo­me, nes, kaip jau mi­nė­jau, da­lis lai­ki­nai su­stab­dė lan­ky­mą­si dėl pa­di­dė­ju­sio su­sir­gi­mų skai­čiaus. Tai­gi, kol kas nie­ko ne­gar­sin­si­me, kol iki ga­lo ne­nu­spren­dė­me.

– Pa­lai­ko­te ry­šius su Sim­no, Sei­ri­jų, Dau­gų fi­lia­lais. O ar su ki­tais ša­lies TAU sky­riais ten­ka pa­ben­drau­ti?

– Su sa­vo fi­lia­lais ry­šius pa­lai­ko­me, bu­vo­me Dau­guo­se la­bai gra­žio­je moks­lo me­tų ati­da­ry­mo šven­tė­je „Ke­lios kar­tos kar­tu“.

Dau­guo­se sen­jo­rai yra la­bai ak­ty­vūs, jie nė­jo atos­to­gų, mo­ko­si kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo, lan­ko dai­lės stu­di­ją, tę­sia da­ly­va­vi­mą nuo­to­li­niuo­se mo­ky­muo­se.

Dir­ba ir sim­niš­kiai. Sei­ri­jų TAU iš­ėjo atos­to­gų, nes šia­me mies­te­ly­je nuo ko­vi­do mi­rė daug žmo­nių, tai jiems lai­ki­nai už­draus­ta rink­tis, be to, va­do­vė šiuo me­tu dir­ba ne Sei­ri­juo­se.

Su Lie­tu­vos TAU va­do­vais su­si­tin­ka­me se­mi­na­ruo­se, o ke­lio­nė­se po Lie­tu­vą pa­si­ma­to­me su TAU ko­lek­ty­vų mu­zi­ki­niais an­sam­bliais.

Vie­šint Ado­my­nės dva­re, mums kon­cer­ta­vo tų apy­lin­kių mo­te­rų an­sam­blis, čia bu­vo­me pa­vai­šin­ti šio kraš­to ku­li­na­ri­niu pa­vel­du – pa­gra­bi­nė­mis ban­de­lė­mis. Šiai ke­lio­nei au­to­bu­są už­sa­kė Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir spor­to sky­rius. Ačiū jiems.

– Sa­ko­ma, kad da­bar gy­ve­na­me stre­so am­žiu­je. Stre­so ir sku­bė­ji­mo daug yra Jū­sų gy­ve­ni­me?

– Sten­giuo­si stre­so iš­veng­ti ir nė­ra sun­ku. Tie­siog ne­si­sten­giu pa­keis­ti to, ko aš ne­ga­liu pa­keis­ti, ne­si­ve­liu į gin­čus. Įpra­tau pa­ty­lė­ti, dau­giau klau­sy­ti, ma­žiau kal­bė­ti. Juk kai Die­vas žmo­gų kū­rė, ne vel­tui jam da­vė vie­ną lie­žu­vį ir dvi au­sis. Tam, kad jis dau­giau klau­sy­tų ir ma­žiau kal­bė­tų.

Tre­čia skie­pų do­ze pa­si­skie­pi­jo­me su vy­ru vie­ni iš pir­mų­jų. Da­bar jau pa­ža­dė­to šim­to eu­rų lau­kiu. Lauk­ti su vil­ti­mi la­bai sma­gu.

– O bū­si­mų me­tų veik­los no­rų są­ra­še, ką jau esa­te įra­šiu­si?

– Ki­tiems me­tams jau tu­ri­me iš tie­sų gra­žių su­ma­ny­mų, bet jų kol kas ne­at­sklei­siu. Dar tė­tis yra ma­ne iš­mo­kęs nie­ka­da pir­ma lai­ko ne­si­gir­ti.

– Tra­di­ciš­kai Jū­sų va­do­vau­ja­ma ben­druo­me­nė at­si­svei­ki­na su pra­ei­nan­čiais me­tais. Šie­met pla­nuo­ja­te su­reng­ti at­si­svei­ki­ni­mo va­ka­rą?

– Jei­gu tik ne­bus ka­ran­ti­no, žmo­nės no­rės, tuo­met tik­rai steng­si­mės gra­žiai pa­ly­dė­ti se­nus me­tus.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    I like your post and all you share with us is enormous and strikingly major. I may have to bookmark the page so I can come here again to get you, as you have appeared. You are actually a talented individual I have seen at whatever point of all time. I'm content with the strategy for your post.

    https://www.taini.in/bangalore-escorts-service.html
    http://www.archanaa.in/escorts-location/bangalore-escorts.html
    http://www.aisheka.in/bangalore-escorts.html
    http://www.aryajaipurescort.in/bangalore-call-girls.html
    http://www.diptisharma.co.in/bangalore-call-girls.html

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.