Uni­ka­liam Pu­nios ši­lui rei­ka­lin­gas uni­ka­lus iš­sau­go­ji­mo pro­jek­tas

nuotrauka
Ki­ni­var­pų pa­žeis­tų me­džių sa­ni­ta­ri­niai kir­ti­mai Pu­nios ši­le di­dė­ja.
Šie­me­tės lie­pos 15 die­ną Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei pa­kar­to­ti­nai pa­tei­kė­me dar 2019 me­tų ko­vo mė­ne­sį pa­reng­tas vie­tos ben­druo­me­nių kri­ti­nes iš­va­das, įvar­di­jo­me gam­ti­nio re­zer­va­to grės­mes, pa­tei­kė­me siū­ly­mų dėl Pu­nios ši­lo ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mo prie­mo­nių. De­ja, anks­tes­nė mi­nis­te­ri­jos val­džia ana­lo­giš­kus daug­kar­ti­nius pa­siū­ly­mus ig­no­ra­vo. Da­bar gam­ti­nio re­zer­va­to pro­jek­tas pri­stab­dy­tas. Ta­čiau ne­abe­jo­ja­me, kad yra bū­ti­nas ir bus ren­gia­mas pa­ti­ki­mes­nis uni­ka­laus ši­lo ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mo ir at­vi­ru­mo žmo­nėms prie­mo­nių pro­jek­tas.

Lie­pos 18 die­ną krei­pė­mės ir į Ne­mu­no kil­pų re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ją pra­šy­da­mi su­si­tik­ti ir ap­tar­ti vie­tos ben­druo­me­nių pa­siū­ly­mus, ta­čiau jo­kio at­sa­ky­mo iki šiol ne­ga­vo­me.

Svarbiausios mū­sų pa­sta­bos ir pa­siū­ly­mai:

1. Gam­ti­nia­me re­zer­va­te at­si­ran­da la­bai pa­lan­kios są­ly­gos ne re­tų­jų rū­šių, bet pir­miau­sia pa­vo­jin­gų ken­kė­jų ir in­va­zi­nių au­ga­lų ak­ty­viai plėt­rai bei sklai­dai. 2018 me­tų spa­lį mū­sų pa­kvies­ti Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos miš­ko sa­ni­ta­ri­nės ap­sau­gos spe­cia­lis­tai nu­sta­tė ki­ni­var­pų ži­di­nius dau­gu­mo­je Pu­nios ši­lo kvar­ta­lų, taip pat ir eg­lių ge­ne­ti­niuo­se me­dy­nuo­se. Kaip ro­do Be­lo­ve­žo gi­rios Len­ki­jo­je pa­tir­tis, re­zer­va­te ne­vyk­dant sa­ni­ta­ri­nių kir­ti­mų, vos per de­šimt me­tų gi­rio­je ne­li­ko nė vie­nos ken­kė­jų ne­pa­žeis­tos eg­lės, ki­ni­var­pos jau pra­de­da pul­ti ir pu­šis. To­dėl tei­gi­nys, kad gam­ti­nia­me re­zer­va­te miš­kas pats ap­si­sau­gos nuo pa­vo­jin­gų me­džių lie­me­nų ken­kė­jų, yra ne tik klai­di­nan­tis, bet ir nu­si­kals­ta­mai pa­vo­jin­gas ne tik Pu­nios ši­lui, bet ir gre­ti­miems miš­kams. No­ri­me ža­liuo­jančio, su gra­žių sen­gi­rės ir ker­ti­nių bu­vei­nių plo­tais ši­lo, o ne ru­do, ki­ni­var­pų nu­ės­tų ir pū­vančių me­džių iš­var­to­mis ma­siš­kai nu­klo­to re­zer­va­to.

2. Tri­juo­se se­niau­siuo­se Pu­nios ši­lo re­zer­va­to kvar­ta­luo­se, Dub­ra­vos re­zer­va­ti­nė­je apy­ru­bė­je yra vos ke­lios vie­tos, ku­rias ga­lė­tu­me va­din­ti gra­žia sen­gi­re. Ma­žė­jant spyg­liuočių me­džių, re­zer­va­tuo­se sparčiai au­ga laz­dy­nai, for­muo­ja­si krū­mų ir men­ka­verčių la­puočių ša­bakš­ty­nai, o ne vi­lio­ja­mai ža­da­ma tva­ri me­džių įvai­ro­vė ir ta­ria­mai nuo vi­sų gam­tos pa­vo­jų pa­ti sa­ve ap­sau­go­jan­ti sen­gi­rė. Tai, kad pen­kis kar­tus pa­di­din­ta­me ši­lo gam­ti­nia­me re­zer­va­te su­si­for­muos gra­ži sen­gi­rė, yra klai­di­nan­tis ir vi­suo­me­nę kir­ši­nan­tis mi­tas.

3. Vi­sa Pu­nios ši­lo te­ri­to­ri­ja ir taip jau yra vals­ty­bės sau­go­ma ir ga­nė­ti­nai už­da­ra žmo­nių lan­ky­mui (457 ha gam­ti­nis re­zer­va­tas ir 2 tūkst. 249 ha draus­ti­nis). Ši­lo draus­ti­nio te­ri­to­ri­jo­je dar yra per 60 sau­go­ti­nų ker­ti­nių miš­ko bu­vei­nių (460 ha). Sa­ni­ta­ri­niai ir ki­ti pri­va­lo­mie­ji kir­ti­mai vi­sa­me draus­ti­nio plo­te yra vyk­do­mi vi­sus dar­bus de­ri­nant su Ne­mu­no kil­pų re­gio­ni­nio par­ko spe­cia­lis­tais. Tačiau per pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tams ginčijan­tis dėl pri­va­lo­mų kirs­ti ki­ni­var­pų pa­žeis­tų eg­lių ži­di­nių lik­vi­da­vi­mo bū­ti­nu­mo, pa­žeis­tų me­džių kie­kis ši­le sparčiai di­dė­ja. Ne­iš­ven­gia­mai di­dės sa­ni­ta­ri­niai kir­ti­mai ar­ba ma­si­nis pa­lik­tų sty­ro­ti pli­kų eg­lių stuob­rių kie­kis.

4. Ma­no­me, kad vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės in­te­re­sas yra ne re­zer­va­to iš­plė­ti­mas, o kom­plek­si­nis vi­sų uni­ka­laus Pu­nios ši­lo ver­ty­bių dar­naus iš­sau­go­ji­mo ir pla­tes­nio at­vi­ru­mo žmo­nėms prie­mo­nių pro­jek­tas. Uni­ka­laus Pu­nios ši­lo ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mui rei­ka­lin­gos sku­bios pa­pil­do­mos prie­mo­nės. Tam siū­lo­me pa­si­telk­ti iš­ma­niau­sius ša­lies moks­li­nin­kus, iš­ana­li­zuo­ti ki­tų ša­lių re­zer­va­tuo­se iš­aiš­kė­ju­sias grės­mes, pro­jek­tą reng­ti lai­kan­tis pa­tik­rin­tų dar­nos gam­tos ir žmo­gaus san­ty­kiuo­se prin­ci­pų.

5. Siū­lo­me, kad Pu­nios ši­lo draus­ti­niuo­se ir ker­ti­nė­se bu­vei­nė­se bū­tų tai­ko­mos šios pa­pil­do­mos miš­ko ver­ty­bių ap­sau­gos ir at­vi­ru­mo žmo­nėms prie­mo­nės:

 5.1. Pu­nios ši­le ga­lė­tų bū­ti įtei­sin­tas ypa­tin­gas sta­tu­sas (pa­vyzd-iui, spe­ci­fi­nio na­cio­na­li­nio par­ko ar pan.). Siū­lo­me leis­ti me­džiams ši­lo draus­ti­ny­je na­tū­ra­liai „su­lauk­ti gi­lios se­nat­vės“, ta­čiau pa­lie­kant pu­vi­mui vir­tuo­lių tiek, kiek tai rei­ka­lin­ga re­tų rū­šių pa­ti­ki­mai eg­zis­ten­ci­jai pa­lai­ky­ti.

5.2. Draus­ti­nio te­ri­to­ri­jo­je vyk­dy­ti tik griež­tai gam­to­sau­gi­nin­kų pri­žiū­ri­mus sa­ni­ta­ri­nius kir­ti­mus, ap­si­sau­gant nuo pa­vo­jin­gų spyg­liuo­čių lie­me­nų ken­kė­jų plėt­ros ir lai­ku pa­ša­lin­ti vė­ja­var­tų pa­da­ri­nius.

5.3. Ši­las tu­ri bū­ti pri­ei­na­mas vi­siems lan­ky­to­jams ir tam su­da­ry­tos tin­ka­mos są­ly­gos (iš­sky­rus  jau esa­mą 457 ha gam­ti­nį re­zer­va­tą).

5.4. Pri­ta­ria­me re­zer­va­to pro­jek­te pla­nuo­tai pie­ti­nio ši­lo pa­kraš­čio rek­re­a­ci­nei, pa­žin­ti­nei ir edu­ka­ci­nei zo­nai, ku­ri ga­lė­tų bū­ti dar la­biau iš­plės­ta, su­da­rant ga­li­my­bę lan­ky­ti se­ną­jį ąžuo­lą, mi­ne­ra­li­nio van­dens šal­ti­nį, ki­tus pa­trauk­lius ob­jek­tus, įreng­ti svei­ka­tin­gu­mo ir spor­to alė­ją ir kt.    

5.5. Ren­giant ši­lo ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mo ir ši­lo at­vi­ru­mo bei pri­tai­ky­mo vi­suo­me­nės pa­ži­ni­mui ir rek­re­a­ci­jai pro­jek­tą bū­ti­na ben­dra­dar­biau­ti su Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­be, de­rin­ti pro­jek­tą su sa­vi­val­dy­bės pla­nais dėl su­si­sie­ki­mo tarp Pu­nios ši­lo ir Pu­nios pi­lia­kal­nio per Ne­mu­ną.

5.6. Už­tik­rin­ti tin­ka­mą Pu­nios ši­lo iš­sau­go­ji­mo pro­jek­to prie­mo­nių vie­šu­mą vie­tos ben­druo­me­nėms ir vi­siems gam­tą my­lin­tiems žmo­nėms.

 

Moks­li­niams eks­pe­ri­men­tams pa­kan­ka esa­mo 457 ha gam­ti­nio re­zer­va­to ir 460 ha ker­ti­nių bu­vei­nių, už­iman­čių treč­da­lį Pu­nios ši­lo plo­to.

 

Ka­zi­mie­ras Sven­tic­kas

Pi­lie­ti­nės ini­cia­ty­vos drau­gi­jos „Mū­sų Dzū­ki­ja“ pir­mi­nin­kas

    Komentaras

    Nedovanotina, kai apie rimtus gamtosauginius reikalus ima kalbėti tie, kurie visiškai neturi apie tai supratimo. Brangieji, gyvename ne pokario metu, kad truktų specialistų, leiskime kalbėti tiems, kurie nusimano apie gamtoje vykstančius procesus. Gerbčiau šio mokslininko tezes, jei jis kalbėtų ta tema, kurią išmano.
    Galų gale, pasidairykime po pasaulį, tada vaidinkime, kad šiek tiek jau žinome. Čia turi kalbėti mokslininkai, o ne visuomenė. Žinomas tas visuomenės mentalitetas, jiems tik kuo garsiau rėkti.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.