Kam jums pinigai, jeigu neturite fantazijos? (204)
Kai didieji šiųmečiai „šalčiai“ atslūgo, pravėriau orlaidę gaivaus oro įkvėpti. Ir nutik tu man taip, kad netyčia tapau dviejų prie laiptinės durų energingai besišnekučiuojančių senjorių pokalbio liudininku. Viena antrai akivaizdžiai reklamavo kažkokią naują televiziją.
Girdžiu sakant, jog tas kanalas transliuos gerą pusdienį ir ten tik mūsiškius, alytiškius, rodys. Antroji atsako, kad ji dienomis baisiai gerus rusiškus serialus žiūrinti, tokius „iš tikro gyvenimo“.
Pirmoji nenusileidžia ir porina, jog ten irgi bus iš gyvenimo, tik iš anapusinio, ne iš, bet iš politikų gyvenimo. Jai kartą jaunėlis sūnus per „Tujūbę“ parodęs.
Tie ten sėdi, kalba, kartais susiginčija, maždaug kaip pas kaimyną Praną susirinkę ir dėl alaus susipykę sugėrovai, bet gražiais žodžiais, be muštynių.
O dar ten esanti ta moteriškė, kuri, atsimeni, prieš rinkimus to krepšininko televizijoje laidą turėjo, ana kažkaip keistai vadinosi – lyg „Iškastruok“ ar „Dominuok“.
Kaip neatsimeni? Na ta, kuri kokį politiką nusižiūrėdavo ir kad droždavo, tai droždavo iš visų pusių, o dar ten keli sėdėdavo ir prisidėdavo.
Maniškis sykį bežiūrėdamas net prasitarė, jog čia kartais įdomiau nei per tą naktinį mokamą kanalą rodo. Tai va, dabar atskiru kanalu ją ir kitus politikus rodys.
O ten viskas tik prasideda, Anelė (vardas pakeistas – A.J.), na ta, kur merijoje valytoja dirba, pasakojo tamsiuose koridoriuose girdėjusi šnekant, jog ta televizijos moteriškė greitai vicemere tapsianti, oi tada tai būsią – mūsų jauno mero ne juokai laukia.
Pasakojo Anelė, kad čia ta pati moteriškė, kuri su vienu meru jau buvo užsidariusi jo kabinete, pasišnekėjusi, slapčia tą jų pokalbį įrašiusi ir paviešinusi. Baisiai tam merui nepasisekė, nes tame pokalbyje, sako, prišnekėjęs negražiai ar dar kažką jie ten padarę, taip ir nulūžusi jo politinė potencija.
Taigi, bus ką ten pažiūrėti. Be to, Anelė sakė, kad visi pašalpininkai privalomai tą televiziją turės žiūrėti, merija įdarbins kelis kontrolierius, tie tikrinsiantys, o kas nežiūrės, pašalpas iš jų atims.
Antroji pašnekovė atšovė, jog jos tai niekas neprivers, kol „Būrėja“ nesibaigs“, nieko kito ji nežiūrės, ir tegu jie ten drožiasi, kiek nori. Ir tegu neieško kvailių, niekam jie neįdomūs. Taip ir išsiskyrė neatsisveikinusios.
Net sužvarbau prie tos orlaidės prigludęs, taip tas svetimas pokalbis suintrigavo. Pasirodo, kad ir kiek prie kompiuterio kiurksotum, visų naujienų negali žinoti. Ne viskuo patikėjau, ne viską supratau, tad puoliau ieškoti informacijos.
Paprašiau „Alytaus naujienas“ nupirkti, o ten straipsnį apie priimtą šių metų miesto biudžetą perskaičiau ir net žagtelėjau sužinojęs, kad miesto taryba pritarė savo posėdžių televizinei transliacijai ir įpareigojo administraciją „nedelsiant“ (suprask, čia tokios svarbos dalykas kaip koronaviruso plitimas) paskelbti ir organizuoti konkursą, kurį laimėjusi televizija, matyt, nedelsiant privalėtų įjungti transliacijas.
Dabar pagalvokime, kokia rimta televizija imsis vidury dienos keletą valandų tiesiogiai transliuoti laidą, kuri turės, geriausiu atveju, vieną kitą šimtą žiūrovų?
Jei šiai beprotybei ryžtųsi koks nors respublikinis kanalas, tai kainuotų, ko gero, sumas, skaičiuojamas šimtais tūkstančių eurų.
Ačiū Dievui, tarybos dauguma, panorusi tapti TV žvaigždėmis, tokių pinigų skirti nepajėgs, todėl lieka koks menkas vietinis transliuotojas, kuriam ir keletas dešimčių tūkstančių euriukų verkiant reikalingi. O kiek tokių transliuotojų šiose apylinkėse turim?
Aišku, savivaldybės administracija gali nedelsiant surengti „skaidrų“ konkursą su n dalyvių, o pabaigoje visi pasitraukia ir lieka tik vienas, kurio ir reikia, arba konkurse mažiausią kainą pasiūlo būtent tas, kurio reikia. Tik ar tikrai mums reikia?
Šios nesąmonės stūmėjai taip ir nepaaiškino, kodėl nepakanka miesto tarybos posėdžių nemokamų transliacijų „YouTube“ kanalu. Užtat argumentai, kam reikalingos dar ir televizinės transliacijos – geležiniai: „tokios transliacijos sąlygotų didesnį visuomenės įsitraukimą į tarybos darbą.“
Pasakysiu atvirai – jei ta visuomenė norėtų „įsitraukti į tarybos darbą“, tai jau seniai su būgnais būriais stovėtų aplink savivaldybę ir reikalautų atšaukti šį idiotišką, drįstu manyti, stipriai suinteresuotų tarybos narių prastumtą sprendimą.
Deja, šiai miesto visuomenei toli nusišvilpt, kad jos pinigai dešimtimis tūkstančių perpumpuojami į privačias kišenes. Padejuos virtuvėse prie arbatėlės, jog „visi ten vagys“, iki kitų rinkimų užmirš ir vėl už tuos pačius balsuos. Todėl ir gyvuoja politikai paralelinėje realybėje, savo reikaliukus besitvarkydami.
Beje, šį projektą sėkmingai prastūmusi politikė į savivaldybę įžengė su Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko Centro partijos vėliava ir dievagojosi kovoti su korupcija bei ginti „paprastą žmogų“.
Ir negali pykt, juk gina tą „paprastą žmogų“, neturintį fantazijos protestuoti net vidury dienos apiplėšiamam, nuo jo biudžetinių pinigų nukreipdama juos žmonėms su fantazija į orą transliuoti nieko nedominančius posėdžius.
Viskas pagal Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo klasikinį romaną „Dvylika kėdžių“, kuriame sukčius Benderis sarkastiškai klausia savo kompaniono: „Kisa, kam jums pinigai, jūs juk neturite fantazijos.“
Taigi yra mažiausiai trys priežastys, kodėl miesto tarybos posėdžių transliacija per atskirą TV kanalą yra absurdas.
Pirma, tai miesto gyventojų pinigų atvira vagystė, dangstantis kilniais tikslais.
Antra, tokių transliacijų žiūrimumas yra niekinis. Pavyzdžiui, prisiverčiau nuo pradžios iki galo pažiūrėti vieną iš trijų spaudos konferencijų, kurias Seime surengė „valstietis“ Dainius Kepenis.
Net tokio juokdario, „šviečiančio“ liaudį, kad eketėje šaldyti genitalijas yra geriau negu skiepytis, mat „skiepuose yra moterų abortuotų kūdikių ląstelių, beždžionių ląstelių“, nusišnekėjimus visame „YouTube“ tinkle iš pradžių stebėjo vos 38 žiūrovai, o pabaigoje likome tik aštuoniese. Jeigu net toks ekscentrikas žiūrovų dėmesio nepritraukia, tai mūsų vietiniams veikėjams toli iki jo.
Trečia, vos įsijungus transliacijos kameroms, politikai tampa aktoriais, kuriems svarbu ne problemas spręsti, o save gražiai (protingas, rūpestingas, kovingas) rinkėjams parodyti.
Baigdamas norėčiau atsiprašyti tų senjorių (pavardės redakcijai nežinomos, visi sutapimai su jų pokalbyje minimomis vietomis, įvykiais ir veikiančiais asmenimis gali būti atsitiktiniai arba nerealūs), kad pagarsinau slapčia nuklausytą jų pokalbį. Mat turiu kilnų tikslą, – norėtųsi, kad ir politikai kartais išgirstų, ką „paprasti žmonės“ šneka.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Labai sunku pasitraukt nuo…
Komentaras
Labai sunku pasitraukt nuo lovio.Neleidžia naujai valdančiąjai dirbt.Tiesiog gerklę perkąstų,jei pajėgtų.Šlykštu skaityt,jų šutvės(kaip kokia sekta) komentarus.Atrodo,žmonės išsilavinę,bet kai pradeda pilti pamazgas,ant naujų valdančiųjų,negalėdami susitaikyt su jų priimtais nutarimais.Net nesitiki,kad praeitoj miesto valdžioj,tokie pagiežingi,kerštingi,kartu ir nelaimingi žmonės dirbo.
Dėl valdymo kokybės…
Komentaras
Dėl valdymo kokybės prastėjimo kritika jau rinkimų išvakarėse buvo. Tęsės nuo pirmo šios kadencijos tarybos posėdžio - kad nėra eimtų pertvarkų ir vystymo strategijų. Tas pats ir dabar dar po 9 mėnesių. Ar dar tiksliau būsena kaip anoj kadencijoj per vicmerų interpeliavimo cirkus. Tik Alytuj sugeba nepastebėt. Įdieginėt dvigubų standartų situaciją visiems. Vienok dėl mero populiarumo šalies žiniasklaidoj rimčiau analizavo. Per facbuch kažkur vos keli tūkstančiai. Reiškia maža grupė organizuotai balionus pučia. Ir kažin ar už dėkui? Vėl Alytaus pulsą vertinant prieš dešųmtmetį ir žiniasklaida vos ne kasdien rasdavo ką parašyt per savivaldą. Dabar kelis straipsnelius su vargu iškepa ir internete mėnesį kabo. Sudaro vaizdą, daug skaito. Kaip tie sako net n milijonų...per metus.
Kaip atskiros rinkėjų grupės…
Komentaras
Kaip atskiros rinkėjų grupės su fantazija kaip išlaikyt oerteklines darbo vietas per savivaldą ar kifaip išgyvent Alytuj, taip ir jų rinkta valdžia. Taip kontroliuot finansų srautus per savivaldą, kad iki rinkimų rudenį išlikt jiems palankūs. Kurių balsų dėka ir dabar valdžioje. Ir nori išlikt. Nes kitaip Alytuj neišgšvent. Būsimas tarybos posėdis, kur pirmą kart metų neištempus valdančioji pozicija ne tik byra, bet tarpusavį pliekias regis net su institucijų pagalba, čia ne rimto miesto lygis. Beje anai kol kas priklausančio savivaldybės Anrikorupcijos pirmininkės postui reikalavimai - nepriekaištinga reputacija ir opozicijos atstovams. Dabar kaip tarybos nariai davę priesaikas laikytis įstatymų, pagal šios kadencijos savivaldybės Etikos komisijos sprendimus fiksuotus atskirų tarybos narių elgesio yparumus, tegu Etikos komisija paviešina tarybai ir bendruomenei. Ir tegu taryba ir bendruomenė vertina, ar jie tinkami politiko vardo. Kur politikams didesni reikalavimai nei eiliniams piliečiams. Juolab pagal įstatymus tik 27 tarybos nariai atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir likusiai bendruomenės daliai. Savivalda skaitos patys valdos ir atsako. O jei keli ikiteisminiai tyrimai per savivaldą, kur oriklauso nuo teisėsaugos verdiktų, patys valdytis ir atsakyt alytiškuai dar nepribrendo. Todėk kituose didmiesčiuose gyventojų daugėja, kaip Alytuj mažėja. Ir dar kaip dovaną nesukontroliavę prieš gaisrą prasileido su blogom pasekmėm į ateitį. Ką matyt vengia. Manydami, kad ir kiti Lietuvoj to nesupranta.
Na bent kažkokia kritika…
Komentaras
Na bent kažkokia kritika prasideda gaisrininkui merui. Geras pastebėjimas, kad ši taryba be fantazijos.