Kam jums pi­ni­gai, jei­gu ne­tu­ri­te fan­ta­zi­jos? (204)

Algirdas Jakulis
nuotrauka
Už­pra­ė­ju­sį sek­ma­die­nį vie­na au­si­mi klau­siau­si at­ei­nan­čios sa­vai­tės orų prog­no­zės ir la­bai su­klu­sau iš­gir­dęs sa­kant, jog tre­čia­die­nį su­lauk­si­me „žie­miš­kų šal­čių“ – tem­pe­ra­tū­ra ga­lin­ti nu­kris­ti iki mi­nus pen­kių. Na, taip, tik­rai „šal­čiai“! Ne­gir­dė­jo­te, kaip tvo­ros pyš­kė­jo?

Kai di­die­ji šių­me­čiai „šal­čiai“ at­slū­go, pra­vė­riau or­lai­dę gai­vaus oro įkvėp­ti. Ir nu­tik tu man taip, kad ne­ty­čia ta­pau dvie­jų prie laip­ti­nės du­rų ener­gin­gai be­si­šne­ku­čiuo­jan­čių sen­jo­rių po­kal­bio liu­di­nin­ku. Vie­na ant­rai aki­vaiz­džiai re­kla­ma­vo kaž­ko­kią nau­ją te­le­vi­zi­ją.

 Gir­džiu sa­kant, jog tas ka­na­las tran­sliuos ge­rą pus­die­nį ir ten tik mū­siš­kius, aly­tiš­kius, ro­dys. Ant­ro­ji at­sa­ko, kad ji die­no­mis bai­siai ge­rus ru­siš­kus se­ria­lus žiū­rin­ti, to­kius „iš tik­ro gy­ve­ni­mo“.

Pir­mo­ji ne­nu­si­lei­džia ir po­ri­na, jog ten ir­gi bus iš gy­ve­ni­mo, tik iš ana­pu­si­nio, ne iš, bet iš po­li­ti­kų gy­ve­ni­mo. Jai kar­tą jau­nė­lis sū­nus per „Tu­jū­bę“ pa­ro­dęs.

Tie ten sė­di, kal­ba, kar­tais su­si­gin­či­ja, maž­daug kaip pas kai­my­ną Pra­ną su­si­rin­kę ir dėl alaus su­si­py­kę su­gė­ro­vai, bet gra­žiais žo­džiais, be muš­ty­nių.

O dar ten esan­ti ta mo­te­riš­kė, ku­ri, at­si­me­ni, prieš rin­ki­mus to krep­ši­nin­ko te­le­vi­zi­jo­je lai­dą tu­rė­jo, ana kaž­kaip keis­tai va­di­no­si – lyg „Iš­kast­ruok“ ar „Do­mi­nuok“.

Kaip ne­at­si­me­ni? Na ta, ku­ri ko­kį po­li­ti­ką nu­si­žiū­rė­da­vo ir kad drož­da­vo, tai drož­da­vo iš vi­sų pu­sių, o dar ten ke­li sė­dė­da­vo ir pri­si­dė­da­vo.

Ma­niš­kis sy­kį be­žiū­rė­da­mas net pra­si­ta­rė, jog čia kar­tais įdo­miau nei per tą nak­ti­nį mo­ka­mą ka­na­lą ro­do. Tai va, da­bar at­ski­ru ka­na­lu ją ir ki­tus po­li­ti­kus ro­dys.

 O ten vis­kas tik pra­si­de­da, Ane­lė (var­das pa­keis­tas – A.J.), na ta, kur me­ri­jo­je va­ly­to­ja dir­ba, pa­sa­ko­jo tam­siuo­se ko­ri­do­riuo­se gir­dė­ju­si šne­kant, jog ta te­le­vi­zi­jos mo­te­riš­kė grei­tai vi­ce­me­re tap­sian­ti, oi ta­da tai bū­sią – mū­sų jau­no me­ro ne juo­kai lau­kia.

Pa­sa­ko­jo Ane­lė, kad čia ta pa­ti mo­te­riš­kė, ku­ri su vie­nu me­ru jau bu­vo už­si­da­riu­si jo ka­bi­ne­te, pa­si­šne­kė­ju­si, slap­čia tą jų po­kal­bį įra­šiu­si ir pa­vie­ši­nu­si. Bai­siai tam me­rui ne­pa­si­se­kė, nes ta­me po­kal­by­je, sa­ko, pri­šne­kė­jęs ne­gra­žiai ar dar kaž­ką jie ten pa­da­rę, taip ir nu­lū­žu­si jo po­li­ti­nė po­ten­ci­ja.

 Tai­gi, bus ką ten pa­žiū­rė­ti. Be to, Ane­lė sa­kė, kad vi­si pa­šal­pi­nin­kai pri­va­lo­mai tą te­le­vi­zi­ją tu­rės žiū­rė­ti, me­ri­ja įdar­bins ke­lis kon­tro­lie­rius, tie tik­rin­sian­tys, o kas ne­žiū­rės, pa­šal­pas iš jų atims.

Ant­ro­ji pa­šne­ko­vė at­šo­vė, jog jos tai nie­kas ne­pri­vers, kol „Bū­rė­ja“ ne­si­baigs“, nie­ko ki­to ji ne­žiū­rės, ir te­gu jie ten dro­žia­si, kiek no­ri. Ir te­gu nei­eš­ko kvai­lių, nie­kam jie ne­įdo­mūs. Taip ir iš­si­sky­rė neat­si­svei­ki­nu­sios.

Net suž­var­bau prie tos or­lai­dės pri­glu­dęs, taip tas sve­ti­mas po­kal­bis su­in­tri­ga­vo. Pa­si­ro­do, kad ir kiek prie kom­piu­te­rio kiurk­so­tum, vi­sų nau­jie­nų ne­ga­li ži­no­ti. Ne vis­kuo pa­ti­kė­jau, ne vis­ką su­pra­tau, tad puo­liau ieš­ko­ti in­for­ma­ci­jos.  

Pa­pra­šiau „Aly­taus nau­jie­nas“ nu­pirk­ti, o ten straips­nį apie pri­im­tą šių me­tų mies­to biu­dže­tą per­skai­čiau ir net žag­te­lė­jau su­ži­no­jęs, kad mies­to ta­ry­ba pri­ta­rė sa­vo po­sė­džių te­le­vi­zi­nei tran­slia­ci­jai ir įpa­rei­go­jo ad­mi­nist­ra­ci­ją „ne­del­siant“ (su­prask, čia to­kios svar­bos da­ly­kas kaip ko­ro­na­vi­ru­so pli­ti­mas) pa­skelb­ti ir or­ga­ni­zuo­ti kon­kur­są, ku­rį lai­mė­ju­si te­le­vi­zi­ja, ma­tyt, ne­del­siant pri­va­lė­tų įjung­ti tran­slia­ci­jas.

Da­bar pa­gal­vo­ki­me, ko­kia rim­ta te­le­vi­zi­ja im­sis vi­du­ry die­nos ke­le­tą va­lan­dų tie­sio­giai tran­sliuo­ti lai­dą, ku­ri tu­rės, ge­riau­siu at­ve­ju, vie­ną ki­tą šim­tą žiū­ro­vų?

Jei šiai be­pro­ty­bei ryž­tų­si koks nors res­pub­li­ki­nis ka­na­las, tai kai­nuo­tų, ko ge­ro, su­mas, skai­čiuo­ja­mas šim­tais tūks­tan­čių eu­rų.

Ačiū Die­vui, ta­ry­bos dau­gu­ma, pa­no­ru­si tap­ti TV žvaigž­dė­mis, to­kių pi­ni­gų skir­ti ne­pa­jėgs, to­dėl lie­ka koks men­kas vie­ti­nis tran­sliuo­to­jas, ku­riam ir ke­le­tas de­šim­čių tūks­tan­čių eu­riu­kų ver­kiant rei­ka­lin­gi. O kiek to­kių tran­sliuo­to­jų šio­se apy­lin­kė­se tu­rim?

Aiš­ku, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ga­li ne­del­siant su­reng­ti „skaid­rų“ kon­kur­są su n da­ly­vių, o pa­bai­go­je vi­si pa­si­trau­kia ir lie­ka tik vie­nas, ku­rio ir rei­kia, ar­ba kon­kur­se ma­žiau­sią kai­ną pa­siū­lo bū­tent tas, ku­rio rei­kia. Tik ar tik­rai mums rei­kia?

Šios ne­są­mo­nės stū­mė­jai taip ir ne­pa­aiš­ki­no, ko­dėl ne­pa­kan­ka mies­to ta­ry­bos po­sė­džių ne­mo­ka­mų tran­slia­ci­jų „You­Tu­be“ ka­na­lu. Už­tat ar­gu­men­tai, kam rei­ka­lin­gos dar ir te­le­vi­zi­nės tran­slia­ci­jos – ge­le­ži­niai: „to­kios tran­slia­ci­jos są­ly­go­tų di­des­nį vi­suo­me­nės įsi­trau­ki­mą į ta­ry­bos dar­bą.“

Pa­sa­ky­siu at­vi­rai – jei ta vi­suo­me­nė no­rė­tų „įsi­trauk­ti į ta­ry­bos dar­bą“, tai jau se­niai su būg­nais bū­riais sto­vė­tų ap­link sa­vi­val­dy­bę ir rei­ka­lau­tų at­šauk­ti šį idio­tiš­ką, drįs­tu ma­ny­ti, stip­riai su­in­te­re­suo­tų ta­ry­bos na­rių pra­stum­tą spren­di­mą.

De­ja, šiai mies­to vi­suo­me­nei to­li nu­si­švilpt, kad jos pi­ni­gai de­šim­ti­mis tūks­tan­čių per­pum­puo­ja­mi į pri­va­čias ki­še­nes. Pa­de­juos vir­tu­vė­se prie ar­ba­tė­lės, jog „vi­si ten va­gys“, iki ki­tų rin­ki­mų už­mirš ir vėl už tuos pa­čius bal­suos. To­dėl ir gy­vuo­ja po­li­ti­kai pa­ra­le­li­nė­je re­a­ly­bė­je, sa­vo rei­ka­liu­kus be­si­tvar­ky­da­mi.

Be­je, šį pro­jek­tą sėk­min­gai pra­stū­mu­si po­li­ti­kė į sa­vi­val­dy­bę įžen­gė su Nag­lio Pu­tei­kio ir Kris­tu­po Kri­vic­ko Cen­tro par­ti­jos vė­lia­va ir die­va­go­jo­si ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja bei gin­ti „pa­pras­tą žmo­gų“.

Ir ne­ga­li pykt, juk gi­na tą „pa­pras­tą žmo­gų“, ne­tu­rin­tį fan­ta­zi­jos pro­tes­tuo­ti net vi­du­ry die­nos api­plė­šia­mam, nuo jo biu­dže­ti­nių pi­ni­gų nu­kreip­da­ma juos žmo­nėms su fan­ta­zi­ja į orą tran­sliuo­ti nie­ko ne­do­mi­nan­čius po­sė­džius.

Vis­kas pa­gal Il­jos Il­fo ir Jev­ge­ni­jaus Pet­ro­vo kla­si­ki­nį ro­ma­ną „Dvy­li­ka kė­džių“, ku­ria­me suk­čius Ben­de­ris sar­kas­tiš­kai klau­sia sa­vo kom­pa­nio­no: „Ki­sa, kam jums pi­ni­gai, jūs juk ne­tu­ri­te fan­ta­zi­jos.“

Tai­gi yra ma­žiau­siai trys prie­žas­tys, ko­dėl mies­to ta­ry­bos po­sė­džių tran­slia­ci­ja per at­ski­rą TV ka­na­lą yra ab­sur­das.

Pir­ma, tai mies­to gy­ven­to­jų pi­ni­gų at­vi­ra va­gys­tė, dangs­tan­tis kil­niais tiks­lais.

An­tra, to­kių tran­slia­ci­jų žiū­ri­mu­mas yra nie­ki­nis. Pa­vyz­džiui, pri­si­ver­čiau nuo pra­džios iki ga­lo pa­žiū­rė­ti vie­ną iš tri­jų spau­dos kon­fe­ren­ci­jų, ku­rias Sei­me su­ren­gė „vals­tie­tis“ Dai­nius Ke­pe­nis.

Net to­kio juok­da­rio, „švie­čian­čio“ liau­dį, kad eke­tė­je šal­dy­ti ge­ni­ta­li­jas yra ge­riau ne­gu skie­py­tis, mat „skie­puo­se yra mo­te­rų abor­tuo­tų kū­di­kių ląs­te­lių, bež­džio­nių ląs­te­lių“, nu­si­šne­kė­ji­mus vi­sa­me „You­Tu­be“ tin­kle iš pra­džių ste­bė­jo vos 38 žiū­ro­vai, o pa­bai­go­je li­ko­me tik aš­tuo­nie­se. Jei­gu net toks eks­cen­tri­kas žiū­ro­vų dė­me­sio ne­pri­trau­kia, tai mū­sų vie­ti­niams vei­kė­jams to­li iki jo.

 Tre­čia, vos įsi­jun­gus tran­slia­ci­jos ka­me­roms, po­li­ti­kai tam­pa ak­to­riais, ku­riems svar­bu ne pro­ble­mas spręs­ti, o sa­ve gra­žiai (pro­tin­gas, rū­pes­tin­gas, ko­vin­gas) rin­kė­jams pa­ro­dy­ti.

Baig­da­mas no­rė­čiau at­si­pra­šy­ti tų sen­jo­rių (pa­var­dės re­dak­ci­jai ne­ži­no­mos, vi­si su­ta­pi­mai su jų po­kal­by­je mi­ni­mo­mis vie­to­mis, įvy­kiais ir vei­kian­čiais as­me­ni­mis ga­li bū­ti at­si­tik­ti­niai ar­ba ne­re­a­lūs), kad pa­gar­si­nau slap­čia nu­klau­sy­tą jų po­kal­bį. Mat tu­riu kil­nų tiks­lą, – no­rė­tų­si, kad ir po­li­ti­kai kar­tais iš­girs­tų, ką „pa­pras­ti žmo­nės“ šne­ka.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Labai sunku pasitraukt nuo lovio.Neleidžia naujai valdančiąjai dirbt.Tiesiog gerklę perkąstų,jei pajėgtų.Šlykštu skaityt,jų šutvės(kaip kokia sekta) komentarus.Atrodo,žmonės išsilavinę,bet kai pradeda pilti pamazgas,ant naujų valdančiųjų,negalėdami susitaikyt su jų priimtais nutarimais.Net nesitiki,kad praeitoj miesto valdžioj,tokie pagiežingi,kerštingi,kartu ir nelaimingi žmonės dirbo.

    Komentaras

    Dėl valdymo kokybės prastėjimo kritika jau rinkimų išvakarėse buvo. Tęsės nuo pirmo šios kadencijos tarybos posėdžio - kad nėra eimtų pertvarkų ir vystymo strategijų. Tas pats ir dabar dar po 9 mėnesių. Ar dar tiksliau būsena kaip anoj kadencijoj per vicmerų interpeliavimo cirkus. Tik Alytuj sugeba nepastebėt. Įdieginėt dvigubų standartų situaciją visiems. Vienok dėl mero populiarumo šalies žiniasklaidoj rimčiau analizavo. Per facbuch kažkur vos keli tūkstančiai. Reiškia maža grupė organizuotai balionus pučia. Ir kažin ar už dėkui? Vėl Alytaus pulsą vertinant prieš dešųmtmetį ir žiniasklaida vos ne kasdien rasdavo ką parašyt per savivaldą. Dabar kelis straipsnelius su vargu iškepa ir internete mėnesį kabo. Sudaro vaizdą, daug skaito. Kaip tie sako net n milijonų...per metus.

    Komentaras

    Kaip atskiros rinkėjų grupės su fantazija kaip išlaikyt oerteklines darbo vietas per savivaldą ar kifaip išgyvent Alytuj, taip ir jų rinkta valdžia. Taip kontroliuot finansų srautus per savivaldą, kad iki rinkimų rudenį išlikt jiems palankūs. Kurių balsų dėka ir dabar valdžioje. Ir nori išlikt. Nes kitaip Alytuj neišgšvent. Būsimas tarybos posėdis, kur pirmą kart metų neištempus valdančioji pozicija ne tik byra, bet tarpusavį pliekias regis net su institucijų pagalba, čia ne rimto miesto lygis. Beje anai kol kas priklausančio savivaldybės Anrikorupcijos pirmininkės postui reikalavimai - nepriekaištinga reputacija ir opozicijos atstovams. Dabar kaip tarybos nariai davę priesaikas laikytis įstatymų, pagal šios kadencijos savivaldybės Etikos komisijos sprendimus fiksuotus atskirų tarybos narių elgesio yparumus, tegu Etikos komisija paviešina tarybai ir bendruomenei. Ir tegu taryba ir bendruomenė vertina, ar jie tinkami politiko vardo. Kur politikams didesni reikalavimai nei eiliniams piliečiams. Juolab pagal įstatymus tik 27 tarybos nariai atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir likusiai bendruomenės daliai. Savivalda skaitos patys valdos ir atsako. O jei keli ikiteisminiai tyrimai per savivaldą, kur oriklauso nuo teisėsaugos verdiktų, patys valdytis ir atsakyt alytiškuai dar nepribrendo. Todėk kituose didmiesčiuose gyventojų daugėja, kaip Alytuj mažėja. Ir dar kaip dovaną nesukontroliavę prieš gaisrą prasileido su blogom pasekmėm į ateitį. Ką matyt vengia. Manydami, kad ir kiti Lietuvoj to nesupranta.

Kiti straipsniai