Rug­pjū­tis kve­pia duo­na (77)

Rai­mon­das Ri­ba­čiaus­kas, Lie­tu­vos me­džio­to­jų są­jun­gos „Gam­ta“ pre­zi­den­tas
nuotrauka
Lie­pos pas­ku­ti­nę sa­vai­tę vi­so­je ša­ly­je su­dūz­gė kom­bai­nai. Gel­to­nų grū­dų kva­pas už­bu­ria. Juo­se su­tel­pa vis­kas: sau­lė, vė­jo pa­glos­ty­mai, lie­taus la­šai ir, aiš­ku, duo­na. Ūki­nin­kai džiau­gia­si, se­niai tu­rė­jo­me to­kį der­lių, ta­čiau, kiek pri­si­me­nu pra­ėju­sius pa­va­sa­rius, tai vie­šo­jo­je erd­vė­je „prog­no­zės” vi­sa­da sklan­dy­da­vo pa­na­šios: „Šie­met ūki­nin­kai pa­tirs mil­ži­niš­kus nuos­to­lius dėl: saus­ros, šal­čio, karš­čio, lie­taus ar vė­jo…“ Ir, kaip vi­sa­da, vis­kas bai­gia­si ge­rai. Et, niurz­ga­lių kraš­tas. Der­liaus nu­ė­mi­mo pra­džia vi­suo­met ke­lia di­de­lį ne­ri­mą ir nuos­to­lius me­džio­to­jams. Prieš der­liaus nu­ė­mi­mą že­mės sa­vi­nin­kai grie­bia me­džio­to­jus už ger­klės, rei­ka­lau­da­mi at­ly­gin­ti žvė­rių pa­da­ry­tą ža­lą jų pa­sė­liams.

Derliu­mi rei­kia pa­si­da­ly­ti su gam­ta

Jei­gu žiū­rė­ti į nuo­sa­vy­bės fak­tą is­to­riš­kai iš gam­tos pu­sės, tai ta že­mė, ku­rio­je mes pa­sė­jo­me ar kaž­ką pa­so­di­no­me, is­to­riš­kai pri­klau­so vi­sai gy­vū­ni­jai. Žmo­gus, bū­da­mas pats di­džiau­sias plėš­rū­nas gam­to­je, iš­kir­to miš­kus, su­arė ir ap­sė­jo vi­sas pie­vu­tes, nu­sau­si­no pel­kes ir iš­tie­si­no na­tū­ra­lius upe­lius, kar­tu iš vi­sos gy­vū­ni­jos at­im­da­mas ar stip­riai ap­ri­bo­da­mas tei­sė­tą ga­li­my­bę gy­ven­ti, mai­tin­tis ir au­gin­ti vai­kus, jau ne­kal­bant apie tūks­tan­čių įvai­rių rū­šių gy­vū­nų ir paukš­čių iš­nai­ki­ni­mą.

Tai­gi, no­ri ne­no­ri, gy­vū­nai at­eis mai­tin­tis į jū­sų ja­vus ar bul­ves, nes pa­pras­čiau­siai jiems nė­ra dau­giau kur ei­ti pa­ės­ti, juk ne­pri­ver­si el­nių grauž­ti su­pu­vu­sios me­die­nos ar šer­nų mai­tin­tis ak­me­ni­mis miš­ke. Ap­sė­da­mas pa­miš­kes ja­vais, ūki­nin­kas tu­ri bū­ti nuo­vo­kus ir iš kar­to su­si­tai­ky­ti su tuo, kad už­au­gin­tu der­liu­mi rei­kia pa­si­da­ly­ti su gam­ta, o ne tik lauk­ti šla­man­čių eu­rų.

Va­žiuo­ju kai­mo ke­liu­ku, su­stab­do mo­te­ris. „Ri­ba­čiaus­kai, žiū­rėk, šer­nai nu­kni­so bul­ves, kur žiū­rit? Jei­gu ga­lė­čiau, tai aš juos vi­sus iš­šau­dy­čiau, tuš­čia jų...” – pik­ti­na­si mo­te­riš­kė. Pui­kios min­tys ir ke­ti­ni­mai. Įdo­mu, ką apie mus gal­vo­ja gy­vū­nai, ir, jei­gu tu­rė­tų ga­li­my­bę, ką su mu­mis pa­da­ry­tų...

Ana­li­zuo­da­mas tik­rų me­džio­to­jų ir tik­rų bū­re­lių veik­lą, pa­brė­žiu – tik­rų, o ne mė­sė­džių, pri­ei­nu prie ab­sur­diš­kos idė­jos, ku­ri daug kam ne­pa­tiks.

Tie tik­ri vy­rai ir mo­te­rys ar juos jun­gian­tys klu­bai ir bū­re­liai yra šim­tą kar­tų di­des­ni gam­tos my­lė­to­jai, ne­gu sa­ve ap­lin­ko­sau­gi­nin­kais lai­kan­tys vy­rai ir mo­te­rys, ku­rie ap­lin­ko­sau­gi­nius pro­jek­tus da­ro už di­de­lius eu­ro­pi­nius ar įvai­rių mi­nis­te­ri­jų pro­gra­mų pi­ni­gus, nes jų di­džio­ji mei­lė gam­tai bai­gia­si kar­tu su at­ei­nan­čiais pi­ni­gais...

Me­džio­to­jai, ne­gau­da­mi jo­kių pi­ni­gė­lių, vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą sau­go ir mai­ti­na gy­vū­nus, gau­si­na jų po­pu­lia­ci­ją ir dar at­ly­gi­na ūki­nin­kams ža­lą už tai, kad jie iš­ei­na pa­si­mai­tin­ti ar šiaip pa­si­vaikš­čio­ti. Ža­los at­ly­gi­ni­mas yra la­bai dis­ku­tuo­ti­nas.

Me­džio­to­jus vie­ni­jan­tys klu­bai ir bū­re­liai yra įpa­rei­go­ti pa­lai­ky­ti mi­ni­ma­lią žvė­rių po­pu­lia­ci­ją. Šiuo me­tu Dzū­ki­jo­je šer­nų po­pu­lia­ci­ja yra že­miau mi­ni­ma­lios. Ta­čiau net tūks­tan­ty­je hek­ta­rų gy­ve­nan­tis vie­nas brie­dis vi­sa­da žie­mą nu­grauš pu­šies jau­nuo­ly­nus, o vie­nas šer­nas ap­lan­kys jū­sų ja­vus ar bul­ves.

Ma­nau, to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je ūki­nin­kai tu­rė­tų pa­ro­dy­ti mei­lę ir su­pra­ti­mą gam­tai, ar­ba, esant mi­ni­ma­liai tam tik­ros rū­šies po­pu­lia­ci­jai, ža­lų klau­si­mą tu­rė­tų spręs­ti vals­ty­bė.

Po Bal­tra­mie­jaus var­lės nas­rai už­gy­ja

Rug­pjū­tis – pas­ku­ti­nis va­sa­ros mė­nuo. Lie­tu­viš­ki pa­va­di­ni­mai – Pjū­tė, Ši­li­nis (Dzū­ki­jo­je), Gri­ki­nis, Dre­vi­nis, De­gė­sis ar Paukšt­lė­kis. Paukš­čiai ruo­šia­si ke­lio­nei, kau­pia jė­gas. Rug­pjū­tį yra daug svar­bių re­li­gi­nių šven­čių, tai Žo­li­nė (15 d.), Šv. Bal­tra­mie­jus (24 d.).

Be­ne svar­biau­sia rug­pjū­čio šven­tė – Žo­li­nė. Se­no­vė­je ji bu­vo skir­ta di­džia­jai dei­vei gim­dy­to­jai La­dai. Bū­tent jai au­ko­da­vo pir­mą­jį su­bren­du­sį der­lių. Pa­pras­tai apie rug­pjū­čio 24 die­ną iš­skren­da gan­drai. Se­no­liai sa­ky­da­vo, kad po Bal­tra­mie­jaus var­lės nas­rai už­gy­ja.

Ker­džiaus di­dy­bė rug­pjū­čio pa­bai­go­je nu­blank­da­vo, nes der­lius nuim­tas, o lais­vai be­si­ga­nan­tiems gy­vu­liams už­tek­da­vo pie­me­nė­lių prie­žiū­ros. Po Šv. Bal­tra­mie­jaus bi­ti­nin­kai ne­be­ko­pi­nė­da­vo me­daus, nes bi­te­lėms rei­kė­da­vo pa­lik­ti lai­ko pri­si­neš­ti mais­to žie­mai.

Šer­nų jau­nik­liai jau švie­siai ru­di, el­ni­nių žvė­rių jau­nik­liai vaikš­to kar­tu su ma­mo­mis ir jas ve­ja­si sa­vo dy­džiu, la­piu­kai jau me­džio­ja pa­tys, ta­čiau vil­kiu­kai dar tik mo­ko­si me­džio­ti. Stir­nų ru­jos pi­kas bu­vo nuo rug­pjū­čio 1-osios iki 12 die­nos, da­bar ei­na į pa­bai­gą.

Nuo rug­pjū­čio 1 die­nos ga­li­ma me­džio­ti beb­rus, ta­čiau re­ko­men­duo­ja­ma ne­me­džio­ti pa­te­lių, jos iš­si­ski­ria sa­vo dy­džiu. Su­me­džio­jus abu tė­vus – jau­nik­liai ne­iš­gy­vens.

Rug­pjū­čio 15 die­ną pra­si­de­da van­dens paukš­čių me­džiok­lė, me­džio­ti ga­li­ma di­dži­ą­sias an­tis, ru­da­gal­ves kryk­les, kly­kuo­les ir ka­na­di­nes ber­nik­les. La­bai sun­kus pa­si­rin­ki­mas, nes at­skir­ti skren­dan­čias an­tis, tar­kim, ru­da­gal­ves nuo di­džių­jų, dryž­gal­ves kryk­les nuo ru­da­gal­vių kryk­lių, ypač jau­nik­lių, yra pa­kan­ka­mai sun­ki už­duo­tis net or­ni­to­lo­gams...

No­riu pri­min­ti, kad nuo ki­tų me­tų ba­lan­džio 1 die­nos van­dens paukš­čių me­džiok­lė­je bus ne­ga­li­ma nau­do­ti švi­ni­nių šra­tų, tad ne­kaup­ki­me jų.

Nuo rug­pjū­čio 15-osios pra­si­de­da tau­rių­jų el­nių pa­ti­nų me­džiok­lė. Vi­siems me­džio­to­jams tai lauk­tas lai­ko­tar­pis, ši me­džiok­lė su­tei­kia daug ža­ve­sio, iš me­džio­to­jo rei­ka­lau­ja daug bio­lo­gi­nių ir gam­tos pa­ži­ni­mo ži­nių, iš­tver­mės.

Pa­ti­nai ren­ka­si į pa­mėg­tas ru­jos vie­tas, už­ima te­ri­to­ri­jas, jas pa­si­žy­mi ra­gais nu­trin­da­mi krū­mus ir me­džius, pa­lik­da­mi sa­vo kva­pą, pa­si­ruo­šia „duo­bes“, jo­se at­liks kos­me­ti­nes (kva­pų) pro­ce­dū­ras. Gir­di­si tik pa­vie­niai bal­sai, ru­ja pra­si­dės ki­tą mė­ne­sį, da­bar rei­kia ruoš­tis.

Į sa­vo ru­jos vie­tas pra­de­da trauk­ti ir brie­džių pa­ti­nai, jų už­ima­mos ru­jos te­ri­to­ri­jos yra ke­lis kar­tus di­des­nės už tau­rių­jų el­nių pa­ti­nų.

Me­džiok­lės po­li­ti­ko­je – vel­nia­va

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ES pa­tei­kė sa­vo po­zi­ci­ją dėl švi­no šaud­me­nų ap­ri­bo­ji­mo šlap­že­mė­se. Pa­gal Ram­sa­ro kon­ven­ci­ją šlap­že­mė – tai sto­vin­tis ar bė­gan­tis van­duo, na­tū­ra­lus ar dirb­ti­nas van­dens tel­ki­nys. Mi­nis­te­ri­ja pri­ta­rė švi­no šaud­me­nų nau­do­ji­mo už­drau­di­mui mi­nė­to­se te­ri­to­ri­jo­se ir jų 100 ar 300 met­rų ap­sau­gi­nė­se zo­no­se.

Jei­gu įsi­skai­tė­te, tai 35-iuo­se pro­cen­tuo­se ša­lies te­ri­to­ri­jos bus nie­ko ne­ga­li­ma me­džio­ti švi­ni­niais šo­vi­niais, ne­ga­na to, mi­nė­to­se te­ri­to­ri­jo­se jų ne­ga­li­ma bus net tu­rė­ti. Vi­si „IŽ“, „TOZ“ mar­kės gin­klai ne­tin­ka šau­dy­ti mi­nė­tais šo­vi­niais, be to, tū­te­lės tu­rės bū­ti ne trum­pes­nės kaip 80 mm. Ten­ka kon­sta­tuo­ti, kad apie 42 tūkst. vnt. ly­gia­vamz­džių Ru­si­jo­je pa­ga­min­tų gin­klų teks kiš­ti po pre­su.

Ore pa­ki­bo be­veik vi­sų šau­dyk­lų at­ei­tis, iš­ki­lo pro­ble­ma žve­jams, šau­liams ir spor­ti­nin­kams. Ne­ga­na to, val­di­nin­kai pa­ra­šė, kad jų nuo­mo­nė su­de­rin­ta su vi­so­mis me­džio­to­jus vie­ni­jan­čio­mis vi­suo­me­ni­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis (aiš­kus me­las), kad me­džio­to­jas pa­tirs tik 25 eu­rų nuos­to­lį (skai­čius iš de­be­sų), ir jie ne­ma­to jo­kių eko­no­mi­nių, so­cia­li­nių ir tei­si­nių pro­ble­mų (mis­ti­ka).

Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad val­di­nin­kų šir­dy­se gy­ve­na ver­go ar­ba pro­vin­cia­lu­mo sin­dro­mas, jie ne­su­pran­ta, kad ES gy­ve­na kon­fe­de­ra­ci­jos prin­ci­pu, kur kiek­vie­na vals­ty­bė tu­ri tei­sę į sa­vo na­cio­na­li­nių (t. y. sa­vo pi­lie­čių) in­te­re­sų gy­ni­mą.

Gin­klų sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­ja, Lie­tu­vos me­džio­to­jų są­jun­ga „Gam­ta“, Sū­du­vos me­džio­to­jų są­jun­ga ir Lie­tu­vos me­džio­to­jų drau­gi­ja su­vie­ni­jo jė­gas ap­gin­ti me­džio­to­jų, žve­jų, šau­lių, spor­ti­nin­kų ir šau­dyk­lų in­te­re­sus. Apie dvi­pras­miš­ką si­tu­a­ci­ją in­for­ma­vo­me eu­ro­par­la­men­ta­rus, ša­lies pre­zi­den­tą, Sei­mo na­rius, or­ga­ni­za­vo­me nuo­to­li­nes dis­ku­si­jas bei te­le­vi­zi­jos lai­das.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    China Non Woven Bags Co., Ltd Is a professional recycle bags manufacturer in China, our main products including non woven bags series, PP woven bags series, PET/RPET bags series, cotton & canvas bags series, nylon & polyester bags series, etc. Our products already well received in Europe, America, Japan, Malaysia, HK, Taiwan and China since 2003.
    We have more than 300 employees with modern standard workshop, advanced imported equipment as well as high quality management and technical researchers. All of our products aim to be perfect from design, choice of material, production, packaging, and after-sales service. Based on our principle of "Quality defines existence and management is the key for development", we continually strive to exceed our customers' expectation.
    We sincerely hope to cooperate with customers from all over the world to build long-term business relationships,If you have any question of our products, Just feel free to contact us. We will provide you professional advises and are looking forward to receiving your inquiry.
    The tenet of our company: Same product, we compare with quality; Same quality we compare with price; Same price, we compare with service; Same service, we compare with speed.
    China PP woven bags factory http://www.nonwovenbags.cc/

Kiti straipsniai