Kas sly­pi smul­kme­no­se?

Algirdas Jakulis
Komentarai (6)
2019 Balandis 4
Al­gir­das Ja­ku­lis
Al­gir­das Ja­ku­lis.
Pa­va­sa­rė­ja. Dzū­ki­jos sos­ti­nė kaip pa­va­sa­ri­nė gė­le­lė stie­bia­si į sau­lę, vie­to­mis at­si­vė­ru­sia gat­vės dan­gos duo­be­le į dan­gų žiū­rė­da­ma, ki­tur pa­kry­pu­sia ša­li­gat­vio ply­te­le pa­va­sa­ri­nį mies­te­lė­no po­lė­kį  ant že­mės nu­leis­da­ma. Sau­lė­tuo­se Ne­mu­no šlai­tuo­se žyd­ras ake­les at­mer­kian­čios ži­bu­tės pri­me­na, kad Mies­to so­de di­džiu­lis mag­no­li­jos me­dis dar be­la­pes sa­vo ša­kas tuoj nu­si­sags­tys bal­tų žie­dų žvaigž­du­tė­mis, tar­tum sa­ky­da­mas mums, kad net iš eg­zo­tiš­kų kraš­tų at­kly­du­siam ir į at­šiau­rią ap­lin­ką pa­kliu­vu­siam in­di­vi­dui ga­li­ma čia su­leis­ti šak­nis bei džiu­gin­ti sa­ve ir ap­lin­ki­nius.

Va­di­na­si, vie­ti­niams sa­voj dir­voj – tik aug­ti, ša­ko­tis, žy­dė­ti ir bran­džius vai­sius neš­ti.

Ir bent įsi­vaiz­duo­ki­me, kaip ma­lo­niai bū­tu­me ga­lė­ję iš lai­mės svaig­ti su­žy­dė­ju­sia­me ja­po­nų be­ne prieš du de­šimt­me­čius pa­do­va­no­tų sa­ku­rų par­ke­ly­je, ko­kį tu­ri Vil­nius, jei­gu an­ti­so­cia­liai ak­ty­vūs aly­tiš­kiai per vie­ną nak­tį ne­bū­tų „pri­va­ti­za­vę“ ką tik pa­so­din­tų me­de­lių.

Ne­si­ti­ki, jog jie ga­lė­tų bū­ti to­kie kvai­li kaip bu­vo įžū­lūs vog­da­mi, to­dėl ka­žin ar nu­gvelb­tus me­de­lius pa­si­so­di­no prie sa­vų na­mų. Bet jei maž­daug tuo me­tu iš ne­aiš­kaus ti­pe­lio pir­ko­te sa­ku­ros me­de­lį ir pa­va­sa­riais jū­sų kie­me jis ap­si­pi­la nuo­sta­biais žie­dais, pa­si­kvies­ki­te po juo pa­sė­dė­ti ir ki­tus aly­tiš­kius, nes tai grei­čiau­siai – vi­sų mū­sų sa­ku­ra.

Šiaip dzū­kų sos­ti­nė ne ką nuo se­no­sios sos­ti­nės Vil­niaus at­si­lie­ka – ir mes jau tu­ri­me Ka­ziu­ko mu­gę. Tie­sa, or­ga­ni­za­to­riai be­veik mė­ne­sį pa­vė­la­vo nuo tik­rų­jų, ko­vo 4-ąją, mi­ni­mų Ka­zi­mie­ri­nių. Ma­tyt, iš to­li­mo uos­ta­mies­čio, kur ba­zuo­ja­si mu­gės or­ga­ni­za­to­riai, pa­si­ro­dė, kad pro­vin­ci­jai ir taip bus ge­rai ar­ba jie vi­sai ne­tu­ri fan­ta­zi­jos, o to­kiems ri­zi­kin­ga leis­ti ką nors or­ga­ni­zuo­ti.

Vi­sų pir­ma, jo­kia mes pro­vin­ci­ja, o an­tra, juk ga­lė­jom su­bliz­gė­ti ori­gi­na­lu­mu, pa­va­di­nę mu­gę Juo­zi­nių – Pem­pi­nių – var­du, taip su­sie­da­mi ją su ko­vo 19-ąja. Ar­ba dar ge­riau – Blo­vieš­čių – Gan­dri­nių mu­gė, skir­ta ko­vo 25-ajai, tra­di­ci­nei bu­si­lų par­lė­ki­mo die­nai. Tik iš­kart rei­kia pa­sa­ky­ti, jog šio­ji ne­tu­rė­tų nie­ko ben­dro su po­li­ti­ka ir po­li­ti­kais, tau­to­je daž­nai gan­dra­gal­viais va­di­na­mais.

Be to, ga­li­me ma­ny­ti, jog mū­sų mies­to gy­ven­to­jai gy­ve­na ge­riau nei sos­ti­nės, mū­siš­kiai kliau­na­si la­biau sa­vi­mi nei ko­kia nors vie­ti­ne val­džia. Tai pa­ro­do da­ly­va­vi­mo sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se ak­ty­vu­mas: abie­juo­se tu­ruo­se vil­nie­čiai bu­vo la­biau su­in­te­re­suo­ti, kad mies­to rei­ka­lus tvar­ky­tų jų in­te­re­sams at­sto­vau­jan­tys žmo­nės, pa­vyz­džiui, šir­džiai mie­les­nio me­ro pa­si­rink­ti at­ėjo be­veik 45 proc. vil­nie­čių ir ma­žiau nei 38 proc. aly­tiš­kių.

Tai­gi, tik ke­tu­riems iš de­šim­ties mies­te­lė­nų svar­bu, kas jiems tar­naus at­ei­nan­čius ket­ve­rius me­tus, ko­kias, pa­sak vie­no ak­ty­vaus šio laik­raš­čio straips­nių in­ter­ne­ti­nio ko­men­ta­to­riaus, kurs „mies­to stra­te­gi­jas“. Ga­liau­siai, jiems ne­įdo­mu, kam, kai pa­tys iš­si­rin­ko­me, tu­rė­si­me tei­sę per ki­tus rin­ki­mus sim­bo­liš­kai iš­spar­dy­ti už­pa­ka­lius, jei­gu jie ne­įvyk­dys mums duo­tų pa­ža­dų.

Ki­ta ver­tus, bū­tų są­ži­nin­ga, jei­gu ne­da­ly­va­vu­siems rin­ki­muo­se ne­ap­si­vers­tų lie­žu­vis ko­ne­veik­ti vie­ti­nę val­džią, kai gat­vės duo­bė­je iš­si­na­rins au­to­mo­bi­lio ra­tą ar prie sa­vo dau­gia­bu­čio ne­ras vie­tos pa­si­sta­ty­ti ma­ši­ny­tę.

O aly­tiš­kiai jau ga­li pa­si­gir­ti tu­rė­sian­tys vie­ną iš jau­nes­nių ša­lies me­rų. Nė kiek ne­men­kin­da­mas jo su­ge­bė­ji­mų, po­li­ti­nio įdir­bio ir pa­stan­gų rin­ki­mų ko­vo­je, esu lin­kęs ma­ny­ti, kad prie jo sėk­mės ne­ma­žai pri­si­dė­jo ir kon­ku­ren­tai, tiks­liau, kai ku­rių žmo­nių bu­ku­mas ne­si­mo­ky­ti iš pra­ei­ties.

Ži­nia, laz­da bu­vo be­ne pir­ma­sis ur­vi­nio žmo­gaus įran­kis, ir jau nuo ta­da ji pra­dė­jo žmo­ni­ją mo­ky­ti pa­pras­to da­ly­ko: jei­gu laz­dą per­lenk­si, tai ji ar­ba su­lūš, ar­ba at­si­ties­da­ma an­tru ga­lu ge­ro­kai už­va­žiuos į ma­kau­lę.

Rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu „Dzū­ki­jos TV“ ek­ra­ne grau­du bu­vo žiū­rė­ti, kaip po­li­ti­nis-agi­ta­ci­nis fut­bo­las bu­vo žai­džia­mas į vie­nus var­tus, ku­riuo­se daž­niau­siai net prie­ši­nin­kų var­ti­nin­ko trūk­da­vo.

Kai en­tu­zias­tin­ga lai­dos ve­dė­ja – „vi­suo­me­ni­nė ty­rė­ja-de­mas­kuo­to­ja“ – iš ti­ria­mo­sios žur­na­lis­ti­kos pa­da­ro žur­na­lis­ti­kos por­nog­ra­fi­ją, ne­nuos­ta­bu, kad mąs­tan­tys žiū­ro­vai pra­de­da ne­ti­kė­ti dirb­ti­nais ato­dū­siais ir iš­kreip­to­mis po­zo­mis.

Ne ma­žiau prie jau­no­jo so­cial­de­mok­ra­to iš­rin­ki­mo me­ru ne­no­rė­da­mi pri­si­dė­jo ir du, soc­de­mų par­ti­ją dėl ne­su­ta­ri­mų vie­ti­nė­je kuo­pe­lė­je jau pa­li­kę, par­ti­jos ve­te­ra­nai, da­ly­va­vę vie­ti­nės te­le­vi­zi­jos lai­do­je, li­kus ke­le­tui die­nų iki ant­ro­jo rin­ki­mų tu­ro.

Vaiz­de­lis bu­vo krau­pus, jei­gu vėl grįž­tu­me prie fut­bo­lo į vie­nus var­tus įvaiz­džio, at­ro­dė taip: du ko­man­dą pa­li­kę nu­se­nę žai­dė­jai par­sig­rio­vę spar­do iš jau­ni­mo ly­gos at­ėju­sį ga­bų žai­dė­ją, ga­lin­tį tap­ti ko­man­dos ka­pi­to­nu. Ne­ga­na to, spar­do­ma­jam, sim­bo­liš­kai kal­bant, dar ir bur­na se­nu sport­ba­čiu už­kimš­ta, o ran­kos ir ko­jos su­riš­tos, kad nei rėkt, nei bėgt ne­ga­lė­tų.

Sa­ky­si­te, „de­mas­kuo­ja­mie­ji“ ga­lė­jo da­ly­vau­ti to­se lai­do­se ir pa­neig­ti jiems me­ta­mus kal­ti­ni­mus, juk ir kvie­čia­mi bu­vo. Kas ma­tė bent vie­ną se­ria­lo „De­mas­kuo­ti“ da­lį, iš­kart pa­sa­ky­tų, jog, pir­ma, pa­nei­gi­nė­ti mui­lo bur­bu­lus – be­pras­miš­kas da­ly­kas, nes jie ir pa­tys greit su­sprogs­ta.

O an­tra, koks pa­do­rus žmo­gus eis į por­nog­ra­fi­jos fil­ma­vi­mą, ži­no­da­mas, kad kvie­čia­mas pa­bū­ti juo­dai dro­žia­muo­ju ir per dro­žian­čių­jų pa­si­ten­ki­ni­mo šūks­nius jo bal­so pa­pras­čiau­siai nie­kas ne­gir­dės ar­ba jis bus įvai­riais įma­no­mais bū­dais iš­krai­py­tas.

Tai­gi, vil­tin­gai nu­si­tei­ku­sių mies­te­lė­nų ir laz­dą per­len­ku­sių kon­ku­ren­tų pa­stan­go­mis tu­ri­me nau­jo­sios kar­tos me­rą. No­rė­tų­si ti­kė­tis, kad jis jau ne­ne­šios se­nų­jų no­men­kla­tū­ri­nių „beb­rų“ ho­mo so­vie­ti­cus kup­ros.

Tie­sa, vie­nas da­ly­kas, per­skai­ty­tas ką tik iš­rink­to me­ro pir­ma­ja­me in­ter­viu, pri­ver­tė ge­ro­kai krūp­te­lė­ti. „15min.lt“ žur­na­lis­to pa­klaus­tas: „Tai ko tik­rai ne­da­ry­si­te kaip me­ras?“ – jis rė­žė iš pe­ties: „Tik­rai ne­vog­siu.“ Nu­skam­bė­jo maž­daug taip, tar­si pa­kvies­tas į ju­bi­lie­ji­nę šven­tę su­si­rin­ku­siems gar­siai pa­reikš­čiau: „Prie vai­šių sta­lo gar­siai ne­per­siu.“

Ži­nia, šį jau­no­jo me­ro sa­ki­nu­ką bū­tų ga­li­ma nu­ra­šy­ti per­ga­lės eu­fo­ri­jai ir dar ne­at­lė­gu­siai rin­ki­mų re­to­ri­kai. Tik bai­so­ka, jog psi­cho­a­na­li­zės tė­vas Si­gis­mun­das Freu­das, jei­gu bū­tų gy­vas, to­kį pa­sa­ky­mą įver­tin­tų kaip pa­są­mo­nės at­si­vė­ri­mą.

Iš­ties, su­si­da­rė įspū­dis, kad be­ne dvy­li­ka me­tų mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riu bu­vęs po­li­ti­kas ma­tė ir ži­no, bet nie­kam ne­sa­kė, jog ki­ti me­rai vo­gė, o jis da­bar tai „tik­rai ne­vog­si­ąs“.

Man re­gis, jau me­tas bū­tų, kad tau­tai at­sto­vau­ti iš­rink­tie­ji bei vals­ty­bės tar­nau­to­jai nei są­mo­nė­je, nei pa­są­mo­nė­je, nei sal­džiau­siuo­se sa­vo sap­nuo­se ne­drįs­tų de­rin­ti žo­džių: tar­nys­tė ir va­gys­tė.

Jei­gu per­skai­čius šį ra­ši­nė­lį kam nors kil­tų min­tis, jog čia ka­bi­nė­juo­si prie smul­kme­nų, at­sa­ky­čiau: anaip­tol. Tu­rė­tu­me ly­giuo­tis į tiks­lius ir skru­pu­lin­gus vo­kie­čius, sa­kan­čius, kad vel­nias sly­pi de­ta­lė­se.

    Komentaras

    Pagal LR Vietos sav. Įst. 4 str., 5) - savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. - Tad įvyko paskutinis šios kadencijos Alytaus miesto tarybos posėdis. Kurio metu patvirtinta daugumos savivaldybės įmonių metinės veiklos ataskaitos. Dabar vertinant padėtį, kad gyventojų mažėjimas gana didelis su tendencija blogėt - reiškia finansų srautai savivaldybės sistemoje ne visai žmonių naudai vystomi. Tad rimtoje visuomenėje ir taryba rimčiau galėjo paaiškint. Pagal kokius kriterijus vertina savivaldybės ir jos įmonių veiklą, bei informuot visuomenę. Ar link bankrotų vysto saujelės momentinio išgyvenimo naudai, ar bando gerint. Tad regis Alytuj neįdomu tai ir žiniasklaida. Kurie ir kaip turgaus lygio kas kur ką sakė ir kaip baisią politiką vaizduoja... Ant ko, kurie tam momente kaip silpnesni pasišaipė, ir gudruoliai... O juk visose situacijose yra ir teisybės dalis... Ir tie kaip tariami burbulai deja nesubliuškę...Bet štai per juos ir Alytaus nykimo priežastys... Kur ir ateitį per tai kaip tapę įkaitais...blusinėtis ir nusiblusinėt.

    Komentaras

    Pagal LR Konstituciją Tautos vienas iš bruožų -įkūnija prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje, puoselėja santarvę.. -- Kur čia Alytuje kaip brandžios pilietinės visuomenės bruožai ir iniciatyvos? Kad įkūnyt teisę laisvai gyventi..? Apart pašaipų vieni iš kitų....

    Komentaras

    Deja, gerb. alytiškiai, savivaldoje dirbama pagal įstatymus. Kur LR Vietos sav. Įst. 4 str., 5) - savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Pagal 20 str. 1., - meras atskaitingas tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. Pagal 3p. - meras rūpinasi, kad laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė. - Štai iš būsimo mero kažkodėl nesimato rimtos analizės ir konkrečių strategijų su siekiamais konkrečiais tikslais gerint. Nors pagal 16 str., 2., 40) - tarybos išimtinė kompetencija yra savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų... tvirtinimas ir ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymas ir sprendimų priėmimas. Per ką ir konkreti kiekvieno atsakomybė - už patvirtintų sprendimų pasekmes alytiškių labui. Tad kaip jau ilgai buvusio tarybos nario pozicijoje -turėjo jau sugebėt per rinkimus tai teikti. Kaip ir rinkėjai rinkti tuos, kurie geriausiai vardija problemas ir jų sprendimų būdus. O štai būtent šio konkretumo ir nesimato. Ar po šiandien tarybos posėdžio pas alytiškius, jei masto, galėjo veidukai apsiniaukti... Nes buvo įmanoma daug ką pakoreguot ir pasigilint bei visuomenę informuot - bent kokia padėtis savivaldybės įmonėse ir kuriomis kryptimis vystosi. Nes kol kas pagal taryboje jų pačių priimtus sprendimus savivaldybės vystymosi skaičiukai ne alytiškių bendros gerovės labui ir net tolsta nuo to. O šiais laikais būrinėtis per savivaldą tas pasakė ir jau taip bus - niekur tuo nesižavi.

    Komentaras

    Ačiū už tikrai vertingus pastebėjimus apie rinkiminės kampanijos ypatumus Alytuje, p. ALGIRDAI. Tik, mano nuomone, naujasis meras N.Cesiulis pataikė į dešimtuką atsakydamas į provokuojantį žurnalisto klausimą:
    -Ko tikrai nedarys būsimasis meras?
    -Aš tikrai nevogsiu.
    Alytaus kontekste tai tikrai lauktas ir reikalingas mero pasižadėjimas. Prisiminkime, kad ir išvogtus bėgius ir pabėgius, rotušės aikštės plyteles, „auksinį" paaukštinimo prie sporto rūmų griovimq, antrankius pelniusią stadiono bylą, ketinimus nup.....ti 4 milijonus, sklypų dalijimus nepaisant viešojo intereso...
    Tad , manau , kad būtent toks naujojo mero atsakymas laiku ir vietoje. Ir tikrai neverčia „gerokai krūptelėti, gerb. Algirdai..

    Komentaras

    Todėl rinkimų metu per vietos televizijos laidas neiškentęs Druskininkų meras pažymėjo. Kad lyginant su alytiškiais, druskininkiečiams kainos dėl atliekų tvarkymo mažesnės. Nors pagal rinkos dėsnius Alytuj apie 50 tūkstančių gyventojų, o Druskininkuose tik apie 17 tūkstančių. dar atstumas iki Alytaus sąvartyno apie 50 km tik į vieną pusę. Reiškia Alytuj daugiau ir vietoj sąvartynas turėtų būt pigiau. Nei Druskininkų kaimuke. Bet už tai Alytuj kaip mandriausi ir niekas su jais net konkuruot tame nebando. kaip ir jei naujas meras sako, kad negalima leisti, kad mažėtų gyventojų per kadenciją apie 8 tūkstančiai. Nes ir esamo mažėjimo apie 5 tūkstančiai per daug. Bet, kadangi patys taryboje tvirtino strategijas į priekį su tendencijom blogėt -reiškia per kadenciją gali pritempt ir prie 10 tūkstančių mažėjimą. Nors rinkimų statistika Alytuj kaip iš 47 tūkstančių turinčių teisę balsuot tik 17 tūkstančių balsuoja - kažkaip realybėj tiek gyventojų Alytuj niekaip nesijaučia. Kaip ir klausimas per savivaldą ko daugiau, ar kelių šeimų interesų, ar viešo intereso gynimo? Kuris kaip ir atviras šiam momente.

    Komentaras

    Iš kaimo mentaliteto daryti kaip miesto - keblu. Apie kaip rimto miesto strategijas - žalio suvokimo nesimato. Todėl patvirtintoje dalies tų pačių vėl per tarybą strategijoje kur nors naujas meras užsižiūrėjo, kad leist sau siekt kad gyventojų mažėjimas ne viršytų 4 procentų, kaip esamo 2,4 proc. per daug - regis daugiau niekam ir neįdomu. Už tai ir nyksta ..link pagreitinto tempo. Todėl ir paaiškėjus, kad savivaldybė neįsisavina 68 proc. paramos skirtos socialinėms reikmėms - kam to reikia? Kaip ir gal ne verti, kad dėl tokių stengtis. Trumpiau viskas ir aišku. Svarbiausia-- likt mandriems.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.