Vanduo iš gaisravietės išpumpuotas į šilumos tiekėjų rezervuarą. Koks jo užterštumas ir ko siekia „Ekologistikos” vadovas? (185)
Išeitį pasiūlė šilumos tiekėjai
Iš gaisravietės „Ekologistikoje“ po gaisro likusios padangų perdirbimo atliekos pradėtos išvežti praėjusį penktadienį. Šį darbą atlieka Vilniaus bendrovė „Toksika“, atliekas išgabendama deginimui į savo tvarkymo įrenginius Šiaulių rajone.
Po gaisro likusių padangų perdirbimo atliekų išvežimas gali užtrukti apie dvi savaites. Skaičiuojama, kad gaisravietėje gali būti apie 700–1000 tonų padangų perdirbimo atliekų, o vienos tonos pakrovimas ir transportavimas gali kainuoti iki 350 eurų.
„Toksikos“ patirtos išlaidos turėtų būti padengiamos iš valstybės biudžeto.
Aplinkos ministerija savivaldybei buvo pasiūliusi gaisrui panaudotą ir gaisravietėje likusį vandenį dozuojant ir skiedžiant nuo teršalų leisti į savivaldybei pavaldžios bendrovės „Dzūkijos vandenys“ nuotekų tinklus. Arba tokį vandenį pervežti į nuotekų valyklos laisvas talpyklas, jei tokių nėra, į atlaisvintą aerotanką – aeruojamo nutekamojo vandens biologinio valymo įrenginį, patalpintą vandenį valyti reagentais ir išleisti į biologinio valymo proceso pradžią.
Tokie ministerijos siūlymai savivaldybei netiko. Kaip sakė savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas R.Juonys, tai ne tik ilgas, ne vienerius metus galintis užtrukti procesas, bet ir kenkiantis „Dzūkijos vandenims“, – užterštas vanduo tiesiog nužudytų valymo įrenginius.
Ekstremalių situacijų komisija surado sprendimą – gaisravietės rūsyje susikaupusį, gaisre panaudotą vandenį išpumpuoti į savivaldybei pavaldžios bendrovės „Alytaus šilumos tinklai“ laisvą rezervuarą, esantį netoli gaisravietės. Tokį sprendimą – laikiną vandens pasaugojimo paslaugą komisijai pasiūlė šilumos tiekėjai.
Antradienį po pietų, apie 15 val. 30 min., šis darbas prasidėjo. Jo atlikti atvyko Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai gelbėtojai su specialia technika – siurblinės stotimi, gaisrinių žarnų konteineriais, kuriuose tilpo 1 kilometras 200 metrų šių žarnų, taip pat šešiaračiu, reikalingu pumpavimo įrangai pervežti.
Kaip sakė minėtos valdybos 5-osios komandos viršininkas Arūnas Dikčius, tokios technikos Alytaus ugniagesiai neturi, todėl į pagalbą pasitelkti Vilniaus ugniagesiai gelbėtojai: „Darbus turėtume baigti iki ryto. Nors galime dirbti ir trumpiau, ir ilgiau, niekas negali pasakyti, kiek čia yra vandens. Dirbsime, kol padarysime.“
Ugniagesiai prie „Ekologistikos“ pastato susimontavo ir palapinę poilsiui ir pasislėpti nuo vėjo ar galinčio užklupti lietaus.
Vandens pumpavimas iš gaisravietėje esančio rūsio į „Alytaus šilumos tinklų“ buvusį mazuto 3 tūkst. kub. metrų talpos rezervuarą užtruko iki trečiadienio 3 val. nakties. Čia patalpinta apie 600 kub. metrų gaisre panaudoto vandens.
„Alytaus šilumos tinklų“ direktoriaus Mindaugo Nevardausko teigimu, ši talpykla nenaudojama jau maždaug penkeri metai, yra suremontuota – išbetonuota, padengta specialia plėvele, todėl yra saugi.
Šilumos tiekimo įmonės vadovas negalėjo pasakyti, kokie tyrimai bus atliekami čia perpumpuoto vandens ir kur toliau jis keliaus.
Alytaus ugniagesiai gelbėtojai ne kartą yra tvirtinę, kad gaisre panaudotas vanduo iš rūsio kažkiek geriasi į žemę, bet neaišku, kokiu greičiu vyko šie procesai.
Tirti policikliniai aromatiniai angliavandeniliai
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis socialiniuose tinkluose jau pasidalijo informacija apie didelį gaisravietės vandens užterštumą. Prieš paskelbdamas tyrimų rezultatus alytiškiams jis pasiūlė prisėsti, nes viršijančios normos šokiruojančios.
Meras, skelbdamas gaisravietės vandens tyrimų rezultatus, vadovavosi duomenimis, „Dzūkijos vandenų“ gautais iš Vilniaus bendrovės „Vandens tyrimai“.
Netrukus iš Aplinkos ministerijos pasigirdo šių tyrimų rezultatų kritika – atseit juos atliko neakredituota laboratorija. Tačiau, vandens tiekėjų teigimu, ji turi reikiamus leidimus atlikti vandens tyrimus, jie imti dvi spalio dienas – 22-ąją ir 28-ąją iš gaisravietės nuotekų šulinio, rezultatai gauti pastarosiomis dienomis.
„Dzūkijos vandenų“ atstovai pabrėžia, kad tai momentinis tyrimas, o policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) tyrimui imti būtent siekiant ištirti gaisravietės nuotekų šulinio vandenį, kuris galėjo patekti į įmonės nuotakyną ar gamtinę aplinką.
Kaip sakė „Dzūkijos vandenų“ laboratorijos vedėja Sigita Petronienė, gaisro vandens dviejuose skirtingų dienų mėginiuose tirti PAH – iš viso 15 medžiagų, iš jų 8 yra prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų sąrašuose: „Tyrimų rezultatai palyginti su norminėmis reikšmėmis, tai yra su didžiausia leistina koncentracija (DLK) į nuotakyną ir su DLK į gamtinę aplinką. Tų aštuonių medžiagų tyrimų rezultatai viršyti tiek į nuotakyną, tiek į aplinką.“
Tos aštuonios medžiagos – tai:– naftalenas, antracenas, fluorantenas, benzo(b) fluorantenas, benzo(k) fluorantenas, benzo(a)pirenas, benzo(g,h,i)perilenas ir indeno(1,2,3-cd)pirenas.
Pavyzdžiui, antraceno patekimo į gamtinę aplinką norma viršyta 645, benzo(b)fluoranteno – 158, fluoranteno – 134 kartus, benzo(a)pireno – 93 kartus. Antraceno patekimo į nuotakyną norma viršyta 32, benzo(b)fluoranteno – 17, fluoranteno – 6,7 karto.
Tokių koncentracijų nuotekų nebuvo galima išleisti nei į nuotakyną, nei gamtinę aplinką, neatsižvelgiant į nuotekų kiekį.
Ar tokių nuotekų vandens kažkiek pateko į aplinką? Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko R.Juonio teigimu, teoriškai ir praktiškai kažkiek patekti galėjo.
„Dzūkijos vandenys“, pasklidus informacijai apie užterštas nuotekas gaisravietėje, kurios kartu su gaisravietės vandeniu išpumpuotos į šilumos tiekėjų rezervuarą, išplatino informaciją, kad mieste yra geros kokybės geriamasis vanduo, atitinkantis visus higienos normų rodiklius. Mat gyventojai galėjo sutapatinti gaisravietėje po gesinimo susikaupusį vandenį su tiekiamu geriamuoju, tačiau, vandentiekininkų teigimu, tarp šių vandenų iš tikrųjų nėra jokio sąryšio.
Kuo PAH gali būti kenksmingi žmogaus organizmui?
Kadangi neatmestina PAH patekimo į gamtinę aplinką galimybė, kuo šios medžiagos gali būti kenksmingos žmogaus sveikatai?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento direktorė Dalytė Nekraševičienė pareiškė, kad apskritai paėmus – tai žmogaus organizmui toksiškos medžiagos: „Visos šios medžiagos skirstomos į kancerogeniškas, vėžį sukeliančias, ir medžiagas, kurių kancerogeniškumas nepatvirtintas.“
Direktorės teigimu, dalis iš penkiolikos PAH medžiagų yra santykinai mažiau toksiškos bei sukeliančios mažiau ilgalaikių sunkių sveikatos sutrikimų, o pradedant benz(a)antracenu yra kancerogeniški ir mutageniški PAH.
„PAH pasigamina, kai deginama anglis, nafta, dujos, mediena, šiukšlės ir tabakas, mūsų atveju degė gumos gaminiai – padangos. Iš šių šaltinių PAH gali pasklisti aplinkos ore mažų dalelių pavidalu. Ūminį PAH poveikio efektą daugiausia sukelia kitos kartu susidarančios cheminės medžiagos. Ilgalaikis PAH poveikis gali pažeisti kelias žmogaus organizmo sistemas. Latentinis laikotarpis tarp PAH poveikio ir su juo susijusio vėžio išsivystymo gali svyruoti nuo 5 iki 20 metų. PAH gali būti nuryti, įkvėpti ar kai kuriais atvejais patekti į žmogaus organizmą per odą“, – pasakojo D.Nekraševičienė.
Ji pažymėjo, kad Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra PAH priskiria pirmos grupės kancerogenams, vadinasi, jie yra laikomi aiškia vėžio priežastimi.
„Kol vanduo bus neišvalytas, į aplinką nepateks“
Taip sakė miesto savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas R.Juonys apie iš gaisravietės į šilumos tiekėjų rezervuarą išpumpuotą vandenį.
Jo tyrimus atliks „Dzūkijos vandenys“, Vilniaus universiteto chemikai, rytoj savivaldybėje Aplinkos ministerijos iniciatyva turi vykti susitikimas šiuo klausimu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai praėjusią savaitę paėmė požeminio vandens mėginius „Ekolologistikos“ gaisro teritorijoje. Juos tiria Aplinkos apsaugos agentūros ir Geologijos tarnybos laboratorijos. Rezultatų tikimasi sulaukti artimiausiu metu.
„Keista, kad savivaldybei tarsi priekaištaujama dėl areštuoto turto“
R.Juonys prisipažino nustebęs tik praėjus beveik mėnesiui po gaisro sulaukęs „Ekologistikos“ vadovo J.Cicėno apsilankymo pas jį, kaip administracijos direktorių ir savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininką.
„Jis atnešė raštą, kuriame pažymima, kad yra apribota ūkinė laisvė nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Prašo leisti tvarkytis „Ekologistikoje“, tam tikrų komisijos posėdžių protokolų. Nurodo turintis Aplinkos apsaugos departamento įpareigojimą patvirtinti gaisravietės sutvarkymo priemonių planą. Atseit „Toksika“ per brangiai išveža atliekas, jie galėtų susitvarkyti pigiau. Tačiau gaisravietės tvarkymui nurodo ir tam tikras sąlygas. Sakė, kad girdi kartu su „Ekologistikos“ turtu areštuotas ir bendrovės „Vivatrans“ (jai vadovauja taip pat J.Cicėnas – A.M.) turtas bei piniginės lėšos vykdant ikiteisminį tyrimą dėl šio gaisro, prašys panaikinti areštą abiejų bendrovių turtui ir tada galės prisidėti prie gaisravietės sutvarkymo. Atseit dabar gresia 260 darbuotojų atleidimas iš „Vivatrans“. Keista, kad savivaldybei tarsi priekaištaujama dėl areštuoto turto, mes čia niekuo dėti. O dar keisčiau, kai „Ekologistikos“ vadovas pareiškė, kad ten yra tik 13 kilogramų pavojingų atliekų – tepaluotų rūbų ir pirštinių. Mes jam turime vienintelį atsakymą – gaisravietės sutvarkymą organizuoja ne tik savivaldybė, bet ir kelios ministerijos. Jei Cicėnas norėjo prisidėti, tai reikėjo daryti gaisro pradžioje, o ne dabar, kai gaisras jau užgesintas trys savaitės“, – apie „Ekologistikos“ vadovo apsilankymą ir jo paliktą raštą savivaldybei pasakojo R.Juonys.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė informavo, kad ikiteisminiam tyrimui dėl „Ekologistikoje“ kilusio gaisro ir jo padarytos didelės žalos žmonių sveikatai bei aplinkai vadovaujantys prokurorai ėmėsi visų procesinių priemonių, jog būtų užtikrintas galimas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas, tuo tikslu buvo priimti nutarimai laikinai apriboti nuosavybės teises į įvairų turtą.
I.Bočkienė pažymi, kad prokurorai nuolat bendradarbiauja su visais proceso dalyviais, vertina visus jų pateiktus prašymus bei nurodomas aplinkybes ir priima sprendimus, siekiant proporcingai apriboti teises disponuoti turtu, į kurį bus nukreipti išieškojimai dėl padarytos itin didelės žalos, kartu siekiama išlaikyti galimybę asmenims vykdyti savo veiklą.
Komentarai
Palikite savo komentarą
tadalafil 40 mg - tadalafil…
Komentaras
tadalafil 40 mg - tadalafil generic online tadalafil generic name
Nu ir svoločius , šitiek…
Komentaras
Nu ir svoločius , šitiek apnuodijęs žmonių, šitiek pridaręs miestui ilgalaikės ir vargu ar atstatomos žalos, dar grasina! Būtų Alytuje sovietmetis ar bent teisingumas tai šitas ciucėnas su sėbrais sėdėtų kameroje ant vandens ir duonos su viso ir asmeninio turto konfiskacija, o dabar! Manau ,kad įsipainioję ir janoniai ,kurių bočius arti lansbergyno, tai baigsis ,kaip ir su geležinkelio pavogimu: sueis senaties terminai ir viskas kaip toje pelkėje užsirauks!
pavadinimas pas pirdukas.
Komentaras
pavadinimas pas pirdukas.
koks 14-to menesio…
Komentaras
koks 14-to menesio pavadinimas?
gal koks alytukas?
Alytuje turime Miesto Garbės…
Komentaras
Alytuje turime Miesto Garbės piliečių nominaciją.
Nuo šių metų siūlome Miesto Gėdos nominaciją. Kandidatai šiai nominacijai būtų žmonės, kurie savo godumu, nemokšiškumu, įstatymų nesilaikymu, abejingumu sukėlė ekologinę katastrofą, kuri atsilieps ir ateinančioms kartoms.
Kandidatas Miesto Gėdos nominacijai nr.1 - J. Cicėnas