Andrius Vasiliauskas: „Tikras ūkininkas garsėja savo darbais, o ne pinigais“ (0)
Ši riba turėtų būti taikoma ne tik atskiram ūkininkui ar juridiniam asmeniui, bet ir visai susijusių bei bendrai kontroliuojamų įmonių grupei, vertinant bendrą jų deklaruojamą plotą.
Su tokia griežta Šeimos ūkių sąjungos nuostata nesutinka Pivašiūnų seniūnijoje bei Trakų rajone kartu su šeima ūkininkaujantis Andrius Vasiliauskas. Šeimos ūkis apima apie 400 hektarų plotą, be to, ūkininkas yra įkūręs dvi mažąsias bendrijas.
„Esmė čia ne hektarai, o biudžetas, kurį dabar suvalgo stambaus kapitalo įmonės. Jos kurį laiką buvo dingusios, o dabar sugrįžo, todėl smulkesniems ūkiams parama sumažėjo“, – įsitikinęs 41-erių ūkininkas.
A. Vasiliauskas ūkininkauja nuo 2010 metų, o meilę žemei ir tradicijas perėmė iš tėvų bei senelių. Jo ūkininkavimo pradžia prasidėjo nuo šakių ir grėblių. Vaikystėje visos vasaros būdavo praleidžiamos ruošiant pašarus žiemai, dirbant prie šieno, branginta kiekviena saulėta akimirka. Vėliau, kai tėvukas nusipirko šienapjovę, darbo našumas iškart pasikeitė.
„Anksčiau rankomis tuos darbus dirbdavome visą vasarą, o dabar technika viską galima padaryti per vieną dieną. Seniau žmonės išgyvendavo iš penkių karvių, o dabar ir 50 yra per mažai. Nors dirbame 400 hektarų plotą, vis tiek tenka ieškoti papildomų veiklų, kad užsitikrintume senatvės pensiją. Šiame sektoriuje nieko negali prognozuoti“, – „Alytaus naujienoms“ pasakojo ūkininkas.
– Andriau, kokių veiksmų turėtų imtis Žemės ūkio ministerija, kad parama pasiektų tuos, kurie iš tikrųjų ūkininkauja ekologiškai ir tiekia vartotojams visomis prasmėmis švarią produkciją?
– Iš esmės būtina peržiūrėti paramos skyrimo kriterijus. Įvertinti, kas iš tikrųjų yra ekologinis ūkininkavimas. Dabar tie, kurie dirba nuo ryto iki vakaro, gauna kelis kartus mažiau išmokų už tuos, kurie ekologiškai ūkininkauja tik „ant popieriaus“.
Pavyzdžiui, paimkime moliūgų auginimą. Ant rankos pirštų galima suskaičiuoti tuos augintojus, kurie spaudžia iš šios daržovės aliejų ir kuria pridėtinę vertę. Dažniausiai tik keli procentai užaugintos produkcijos panaudojami savo reikmėms, o likusi dalis tiesiog užariama. Tai auginimas dėl akių.
– Vadinasi, valstybė skatina kurti ne pridėtinę vertę, o fiktyvų ūkininkavimą?
– Anksčiau buvo reikalavimas parduoti minimalų produkcijos kiekį, bet tai nepasiteisino – ūkininkai pradėjo pardavinėti produkciją vieni kitiems. Tarkime, privalai parduoti toną ekologiškų grūdų, bet tavo žemės smėlėtos, jokio derliaus nėra. Todėl parama turi būti skirta augintojui, o ne pinigų išplovimui.
Reikia mokėti tiems, kurie tikrai dirba. Pavyzdžiui, visi iš vaikystės žinome, kad pagrindiniai šienavimo darbai atliekami birželį, o dabar reikalavimai šiuos darbus atlikti nukeliami į vėlyvą rudenį...
Mėsinius galvijus laikantys ūkininkai negauna paramos – tai neteisybė, juk jiems taip pat reikia šienauti ir ruošti pašarus. Būtina ištaisyti esamą skriaudą. Pavyzdžiui, pereinamojo laikotarpio ekologiniai ūkiai gauna daugiau negu tie, kurie jau seniai ūkininkauja ekologiškai.
Valstybė tai aiškina politika, kuria siekiama pritraukti naujų žmonių į ekologinį ūkininkavimą, tačiau nukenčia tie, kurie iš tikrųjų ūkininkauja ekologiškai.
Panašiai anksčiau buvo su pinigų mėtymu sodams. Nekalbu apie tuos, kurie rimtai užsiima sodininkyste, turime labai gražių pavyzdžių, kalbu apie tuos, kurie tiesiog prismaigstė medelių į žemę vien tam, kad gautų išmokas.
Ūkininkai stebisi dabartine valstybės politika ir stabilumo trūkumu žemės ūkio sektoriuje. Šioje kadencijoje dirba jau trečias žemės ūkio ministras, tačiau ir tas šiandien labiau nori būti Marijampolės meru negu vadovauti ministerijai. Turiu omeny ir Alytaus krašto žmonių rinktą Seimo narį Kęstutį Mažeiką.
... Visą straipsnį skaitykite nusipirkę ar užsisakę „Alytaus naujienas“.
Naujausią laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais). Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“. Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą