Valerijus Vencius: „Siūlau griauti savivaldybės pastatą” (308)

Saulė Pinkevičienė
Vencius
Valerijus Vencius apie švietimo pertvarką: „Šiuo me­tu tai – pats ak­tu­a­liau­sias ir be­ne svar­biau­sias Aly­taus mies­to ta­ry­bos, ad­mi­nist­ra­ci­jos bei vi­sos ben­druo­me­nės klau­si­mas. Jau­čiu di­de­lę at­sa­ko­my­bę dėl jo baig­ties, nes per­tvar­kos re­zul­ta­tas pa­lies ne tik di­de­lę vi­suo­me­nės da­lį, bet ir tu­rės ypa­tin­gos reikš­mės mies­to at­ei­čiai.“
„Ta­ry­bos na­rio dar­bas yra tik­rai įdo­mus, rei­ka­lau­jan­tis lai­ko ir pa­stan­gų, bet man la­bai ma­lo­nu, kad, pri­imant tei­sin­gus ir ra­cio­na­lius spren­di­mus, iš tie­sų ga­liu nu­veik­ti daug ge­ro ma­no gim­ta­jam Aly­tui“, – sa­ko pir­mą kar­tą į Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bą iš­rink­tas aly­tiš­kis Va­le­ri­jus Ven­cius. Jis pri­klau­so Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jai ta­ry­bo­je, yra Svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys. Taip pat – ir ak­ty­vus aly­tiš­kis, mies­to erd­vė­se įgy­ven­di­nęs jau ne vie­ną ini­cia­ty­vą, tai ir vo­ve­rai­čių skulp­tū­ros, ir kny­gų na­me­liai.

– Ko­kiems klau­si­mams sky­rė­te dau­giau­sia sa­vo lai­ko kaip ta­ry­bos na­rys ir ką pa­vy­ko nu­veik­ti?

– Su­dė­tin­ga bū­tų pa­mi­nė­ti vi­sus nu­veik­tus dar­bus, dau­ge­lis jų yra net ne­pa­ma­tuo­ja­mi, ki­ti pra­dė­ti ir re­zul­ta­tai pa­si­ma­tys tik po ku­rio lai­ko. Ta­ry­bos na­rio dar­bas rei­ka­lau­ja daug lai­ko nag­ri­nė­jant sek­re­to­ria­to tei­kia­mus do­ku­men­tus, įsta­ty­mus, ga­lio­jan­čias tvar­kas ar ki­tus in­for­ma­ci­jos šal­ti­nius, bet vi­suo­me­nė daž­niau­siai ma­to tik bal­sa­vi­mą TAIP ar­ba NE po­sė­džių me­tu.

– Ko­kias pro­ble­mas nag­ri­nė­jo­te Svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­te, ku­ria­me dir­ba­te?

– Ka­dan­gi esu Svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to (SASRK) pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, dau­giau­sia 2019 me­tais nag­ri­nė­tų klau­si­mų bu­vo su­si­ję su so­cia­li­ne ap­sau­ga ir svei­ka­ta: dėl svei­ka­tos įstai­go­se tei­kia­mų pa­slau­gų, jų ge­ri­ni­mo ir kai­no­da­ros, dėl sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų nau­do­ji­mo tei­kiant jas. Po­sė­džiai ko­mi­te­te įpras­tai vyks­ta du kar­tus per mė­ne­sį. Yra klau­si­mų, ku­riuos svars­tant daug dis­ku­si­jų ne­ky­la, ko­mi­te­to na­riai po pri­sta­ty­mo vien­bal­siai pri­ta­ria. Bet yra ir to­kių, kai ten­ka dis­ku­si­joms skir­ti va­lan­dą ar dau­giau bei ga­lu­ti­nia­me re­zul­ta­te nuo­mo­nės iš­si­ski­ria. Prieš po­sė­džius sten­giuo­si tin­ka­mai pa­si­reng­ti, iš anks­to su­si­pa­žin­ti su tei­kia­mais klau­si­mais, su­si­ren­ku pa­pil­do­mą in­for­ma­ci­ją, rei­ka­lin­gą spren­di­mams pri­im­ti.

Kruopš­čiai nag­ri­nė­jau klau­si­mus, su­si­ju­sius su so­cia­liai jaut­rio­mis gy­ven­to­jų gru­pė­mis, ypač ne­įga­lių­jų. Tai mū­sų vi­suo­me­nės gru­pė, apie ku­riuos mes, svei­kie­ji, daž­nai pa­mirš­ta­me. Kė­liau pro­ble­mas ir kar­tu ieš­ko­jo­me spren­di­mų dėl pa­slau­gų jiems pri­ei­na­mu­mo ir plėt­ros. Kaip an­tai dėl vie­šo­jo trans­por­to pa­slau­gų tei­ki­mo, So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus per­kė­li­mo į ki­tas pa­tal­pas, svei­ka­tos ar ki­tų pa­slau­gų aly­tiš­kiams ko­ky­bės ir kt. Te­ko daug dis­ku­tuo­ti su me­di­kais dėl ei­lių pas spe­cia­lis­tus bei jų pa­čių dar­bo są­ly­gų. Kol kas ne­ga­liu pa­si­gir­ti, kad yra ap­čiuo­pia­mų re­zul­ta­tų, bet pir­mie­ji žings­niai da­ro­mi ir kryp­tys ryš­kė­ja. Pri­im­ti spren­di­mai dėl ge­riat­ri­jos, slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo pa­slau­gų plėt­ros Aly­taus mies­te. Su ko­le­go­mis ko­mi­te­te sie­kia­me ap­rū­pin­ti li­go­ni­nės Pri­ėmi­mo sky­rių rei­ka­lin­ga apa­ra­tū­ra, kas su­trum­pin­tų pa­cien­tų lau­ki­mo lai­ką. Ben­drai su pri­va­čio­mis gy­dy­mo įstai­go­mis ieš­ko­jo­me bū­dų, kaip nu­kreip­ti pa­cien­tų srau­tą iš li­go­ni­nės Pri­ėmi­mo sky­riaus į ki­tas am­bu­la­to­ri­nes įstai­gas.

– Ko­mi­te­tas ak­ty­viai nag­ri­nė­jo daug vi­suo­me­nės dė­me­sio su­lau­ku­sią lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos (LEZ) įkū­ri­mo Aly­tu­je idė­ją. Ko­kios po­zi­ci­jos šiuo klau­si­mu lai­ko­tės Jūs?

– Aš pa­si­sa­kau už są­ly­gų nau­joms dar­bo vie­toms kū­ri­mą, bet ma­nau, jog LEZ ne­tu­rė­tų at­si­ras­ti Aly­taus ae­ro­dro­mo te­ri­to­ri­jo­je. Pra­mo­nės zo­na vos ne mies­to cen­tre nė­ra pa­ti ge­riau­sia vie­ta, nė­ra rei­kia­mos lo­gis­ti­nės in­fra­struk­tū­ros, di­de­lė ri­zi­ka, kad bus už­terš­ta ap­lin­ka. Bet svar­biau­sia – rei­ka­lin­gas glau­dus ben­dra­dar­bia­vi­mas su Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­be. Jo­kiu bū­du ne­kon­ku­ruo­ti, nes ši zo­na tu­rė­tų bū­ti abie­jų sa­vi­val­dy­bių ben­dras in­te­re­sas ir pro­jek­tas. Be abe­jo, toks ae­ro­dro­mas, ko­kį tu­ri­me da­bar, nė­ra pa­vyz­di­nis. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad da­lis at­sa­ko­my­bės ten­ka vi­soms bu­vu­sioms val­džioms, ne­sky­ru­sioms dė­me­sio jo vys­ty­mui. Ki­ta svar­bi ap­lin­ky­bė – ne­ma­nau, kad stip­rė­jant įvai­rių pro­ce­sų ro­bo­ti­za­ci­jai nau­jo­se ga­myk­lo­se įma­no­ma įkur­ti la­bai daug ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų. Aly­tu­je yra gan ri­bo­tas kon­kre­čių sri­čių spe­cia­lis­tų kie­kis, kiek in­ves­tuo­to­jams bus įdo­mus Aly­taus re­gio­nas – pri­klau­sys nuo mū­sų mo­ky­mo įstai­gų, tai joms kels ne­men­kų iš­šū­kių.

– Ne­tru­kus po­li­ti­kų lau­kia la­bai ne­leng­vas spren­di­mas – švie­ti­mo tin­klo per­tvar­ka. Ko­kia ji tu­rė­tų bū­ti Jū­sų po­žiū­riu?

– Šiuo me­tu tai – pats ak­tu­a­liau­sias ir be­ne svar­biau­sias Aly­taus mies­to ta­ry­bos, ad­mi­nist­ra­ci­jos bei vi­sos ben­druo­me­nės klau­si­mas. Jau­čiu di­de­lę at­sa­ko­my­bę dėl jo baig­ties, nes per­tvar­kos re­zul­ta­tas pa­lies ne tik di­de­lę vi­suo­me­nės da­lį, bet ir tu­rės ypa­tin­gos reikš­mės mies­to at­ei­čiai. Ne­ga­li­ma iš­ar­dy­ti to, kas yra su­kur­ta kruopš­čiu dar­bu, tei­si­nan­tis lė­šų sto­ka ar pri­si­den­giant per daž­nai, ma­no nuo­mo­ne, var­to­ja­mu ter­mi­nu „tau­py­mas“.

Esu de­ta­liai su­si­pa­ži­nęs su įmo­nės FIN­DEP pa­teik­ta stu­di­ja, su ta­ry­bos su­kur­tos dar­bo gru­pės pa­teik­to­mis iš­va­do­mis, ap­lan­kęs vi­sas dau­giau ar ma­žiau į dis­ku­si­jas dėl švie­ti­mo per­tvar­kos įtrauk­tas įstai­gas. Tu­riu pa­kan­ka­mai tvir­tą nuo­mo­nę, ką rei­kia ir ko ne­rei­kia da­ry­ti, bet man ke­lia ne­ri­mą tai, kad per­tvar­kai nė­ra pa­si­reng­ta. Ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­tu­ri pa­skai­čia­vi­mų, koks biu­dže­to lė­šų po­rei­kis vyk­dant vie­nus ar ki­tus dar­bus. Kon­sul­ta­vau­si su tri­mis skir­tin­go­mis sta­ty­bų kom­pa­ni­jo­mis, jos įvar­di­ja kon­kre­čią re­no­va­ci­jos dar­bų kai­ną, ne­sun­ku apy­tiks­liai pa­skai­čiuo­ti, bet kaž­ko­dėl vie­šai var­di­ja­mi mi­li­jo­nai.

Nė­ra iš­dis­ku­tuo­ta, koks bū­tų pa­reng­tos per­tvar­kos pla­no efek­tas ne tik eko­no­mi­ne iš­raiš­ka, bet ir ug­dy­mo ko­ky­bės bei emo­ci­ne pras­me po me­tų, tre­jų ar de­šim­ties. Ko­kios de­mo­gra­finės ten­den­ci­jos nu­ma­to­mos mies­te per ar­ti­miau­sius ke­le­tą ir de­šim­tį me­tų? Man ne­su­pran­ta­mas pa­siū­ly­mas griau­ti vei­kian­čią mo­kyk­lą, o ne re­no­vuo­ti. Ne­abe­jo­ti­na, statybai bū­tų nu­kreip­tos ir li­ku­sių švie­ti­mo įstai­gų lė­šos. Ma­no nuo­mo­ne, tai tik trum­pa­lai­kis efek­to sie­ki­mas (štai – Aly­tus tu­ri nau­ją mo­kyk­lą!), bet ten­ka pri­si­min­ti vie­nos dai­nos žo­džius „...kai aš vie­nas džiaug­siuos, o ki­ti liū­dės“.

– Ar tu­ri­te kon­kre­čių pa­siū­ly­mų?

– Ma­no pa­siū­ly­mas pu­siau rim­tai – per­kel­ti sa­vi­val­dy­bę į re­no­vuo­tą Vidz­gi­rio mo­kyk­los pa­sta­tą, čia jau  įkur­tas bu­hal­te­ri­nių pa­slau­gų cen­tras. Ak­tų sa­lę pa­nau­do­ti ta­ry­bos po­sė­džiams, spor­to sa­lę pa­gal pa­skir­tį – vi­suo­me­nei. Mo­kyk­los sta­dio­ną per­duo­ti Jot­vin­gių gim­na­zi­jai. Sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tą par­duo­ti, va­do­vau­jan­tis tuo pa­čiu per­tvar­kos pla­no ini­cia­to­rių per­ša­mu prin­ci­pu – re­no­vuo­ti se­ną pa­sta­tą ne­ap­si­mo­ka, to­dėl rei­kia griau­ti! Jos vie­to­je ver­slas pa­sta­tys „taip trūks­ta­mą“ Aly­tu­je vieš­bu­tį ar A kla­sės ver­slo cen­trą. Blo­giau­siu at­ve­ju, pui­ki vie­ta pres­ti­ži­niam dau­gia­bu­čiui su gat­ve vie­to­je Ro­tu­šės aikš­tės – pi­ko me­tu su­ma­žė­tų kamš­čiai mies­to cen­tro san­kry­žo­se. Ne­lik­tų au­to­mo­bi­lių par­ka­vi­mo pro­ble­mos cen­tre. Ge­res­nis sa­vi­val­dy­bės pa­slau­gų pa­sie­kia­mu­mas tan­kiau­siai ap­gy­ven­din­ta­me Aly­taus mik­ro­ra­jo­ne. O šven­tes mes jau iš­mo­ko­me švęs­ti Dai­nų slė­nio pri­ei­go­se. Ko­dėl gi ne, pa­sak Ste­ve‘o Job­so, – Think Dif­fe­rent!

Man ne­su­pran­ta­mas ir pui­kių re­zul­ta­tų pa­sie­ku­sių bei vi­siš­kai už­pil­dy­tų „Sa­ka­lė­lio“ pra­di­nės mo­kyk­los  bei „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­los-dar­že­lio ben­druo­me­nių ar­dy­mas. Siū­ly­mai jas re­or­ga­ni­zuo­ti pri­me­na do­no­rys­tę vie­nai iš pus­tuš­čių, mer­din­čių mo­kyk­lų. Bet juk ir „Sa­ka­lė­lis“, ir „Dre­vi­nu­kas“ – gy­vi ir svei­ki, ko­lek­ty­vai pui­kiai dir­ba, čia su­kur­tos ypač sau­gios, es­te­tiš­kos mo­ki­nių ug­dy­mo ap­lin­kos, su­si­kū­ru­sios dar­nios ir vie­nin­gos ben­druo­me­nės. Šios dvi įstai­gos yra ver­ti­na­mos bei la­bai mėgs­ta­mos tė­ve­lių ir vai­kų, pa­sie­ku­sios pui­kių re­zul­ta­tų ne tik for­ma­lio­jo ug­dy­mo pro­ce­se, bet ir sa­vo spe­ci­fi­nė­se veik­lų sri­ty­se. Ta pa­ti Aly­taus švie­ti­mo tin­klo stu­di­ją at­li­ku­si UAB FIN­DEP yra kon­sta­ta­vu­si, kad Aly­taus mies­te ug­dy­mui lė­šų ski­ria­ma ma­žiau nei res­pub­li­kos vi­dur­kis! Ma­nau, vi­sų pir­ma rei­kia iš­si­aiš­kin­ti ski­ria­mų lė­šų pa­nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mą, ieš­ko­ti ir ki­tų tau­py­mo bū­dų. Dau­ge­ly­je ma­no lan­ky­tų įstai­gų ant ra­dia­to­rių nė­ra net­gi au­to­ma­ti­nių ven­ti­lių, se­ni vamz­dy­nai ir ši­lu­mos maz­gai, ne­at­skir­ti įva­dai į ne­nau­do­ja­mas ar ūkio pa­skir­ties pa­tal­pas, lau­ko du­ry­se nuo in­ten­sy­vaus nau­do­ji­mo sty­ro ply­šiai. Su­tvar­ky­ki­me, kas pli­ka aki­mi ma­to­ma, – tai nė­ra su­dė­tin­ga. Pa­tal­pų ap­švie­ti­mo sis­te­ma pa­se­nu­si, re­tai nau­do­ja­mi tau­pūs švie­sos dio­dų švies­tu­vai. Štai ką tu­ri­me il­gus me­tus ne­sky­rę dė­me­sio efek­ty­viam švie­ti­mo sis­te­mos gy­va­vi­mui.

Pa­ga­liau ne vis­kas šia­me pa­sau­ly­je ma­tuo­ja­ma tik pi­ni­gais, kvad­ra­ti­niais met­rais ar ki­tais kon­kre­čiais ma­ta­vi­mo vie­ne­tais. Yra to­kie da­ly­kai kaip ti­kė­ji­mas, pa­si­ti­kė­ji­mas, emo­ci­ja, pa­to­gu­mas, gy­ven­to­jų pa­si­ten­ki­ni­mas. Švie­ti­mo sis­te­ma – ypač jaut­ri ir svar­bi vi­suo­me­nės sri­tis, ji pa­var­gu­si nuo ne­si­bai­gian­čių re­for­mų, per­tvar­kų. Sun­ku net įsi­vaiz­duo­ti, su ko­kia emo­ci­ja šia­me fo­ne tu­ri dirb­ti pe­da­go­gai, ki­tas per­so­na­las, kaip tu­ri jaus­tis tė­vai, kai vie­šai sklan­do idė­jos „už­da­ry­ti“, „su­jung­ti“, „per­kel­ti“, „nu­griau­ti“? Tik de­vy­nis kar­tus pa­ma­ta­vus, de­šim­tą rei­kė­tų kirp­ti. Lai­ko gvil­den­ti ga­li­mas per­mai­nas dar yra, tik ar už­teks po­li­ti­nės va­lios ir už­si­spy­ri­mo siek­ti su­dė­tin­ges­nio, bet ge­riau­sio re­zul­ta­to?

– Kaip aly­tiš­kis esa­te ben­druo­me­ni­nės ini­cia­ty­vos „Vo­ve­rai­tės skulp­tū­ra“ au­to­rius, jau kaip po­li­ti­kas ta­ry­bo­je – pri­si­dė­jo­te for­muo­jant nau­ją, daug dis­ku­si­jų su­kė­lu­sią ini­cia­ty­vų fi­nan­sa­vi­mo tvar­ką. Kiek ak­ty­viai prie jos at­si­ra­di­mo pri­si­dė­jo­te ir kaip ją ver­ti­na­te?

– Vo­ve­ry­tės, kaip vie­no iš mies­to sim­bo­lių, idė­ja at­si­ra­do prieš ke­le­tą me­tų. Ten­ka ke­liau­ti ir ma­ty­ti, kiek daug pa­sau­ly­je ski­ria­ma dė­me­sio jau­kiai ap­lin­kai, kaip ji ku­ria­ma vie­šo­sio­se erd­vė­se. Pir­miau­sia tai pa­ban­dė­me įgy­ven­din­ti su Aly­taus „Sod­ros“ ko­lek­ty­vu, iš sa­vo as­me­ni­nių lė­šų pa­sta­tę skulp­tū­rą nau­jai įreng­ta­me skve­re­ly­je Jot­vin­gių g. prie­šais „Sod­rą“, ša­lia Vil­kyš­kių pie­ni­nės par­duo­tu­vės. Gy­ven­to­jų at­si­lie­pi­mai ir ma­no už­si­spy­ri­mas ska­ti­no šią idė­ją plė­to­ti to­liau. Dar ne­bū­da­mas ta­ry­bos na­riu pa­ren­giau ir pa­tei­kiau sa­vi­val­dy­bei „Aly­tiš­kių ini­cia­ty­vų“ pro­jek­tą dėl bron­zi­nės vo­ve­rės su rie­šu­tu įren­gi­mo Se­na­mies­čio skve­re. Bal­suo­da­mi ma­no idė­ją pa­lai­kė dau­giau nei trys šim­tai aly­tiš­kių. De­ja, tvir­ti­ni­mo sta­di­jo­je ta­ry­bos na­rių nuo­mo­nės iš­si­sky­rė, te­ko net pa­reng­ti pe­ti­ci­ją šiuo klau­si­mu. Idė­ja bu­vo svars­to­ma dar kar­tą ir po karš­tų dis­ku­si­jų jai pri­tar­ta. Ma­no nuo­mo­ne, ini­cia­ty­vos, ky­lan­čios iš pa­čių aly­tiš­kių, tu­rė­tų bū­ti ska­ti­na­mos ir pa­lai­ko­mos. Juk mies­to biu­dže­tą su­da­ro mies­tie­čių lė­šos. Jie ge­riau­siai ži­no ir tu­ri tei­sę bent kaž­ko­kią da­lį nau­do­ti sa­vo nuo­žiū­ra. Vis­kas jau pra­ei­ty­je, per šį lai­ką ta­ry­ba pa­tvir­ti­no pa­to­bu­lin­tą ini­cia­ty­vų tei­ki­mo ir įgy­ven­di­ni­mo tvar­ką, o vo­ve­ry­tės skulp­tū­ra jau džiu­gi­na aly­tiš­kius ir mies­to sve­čius, ypač jau­ną­ją kar­tą. Be­je, tai ant­ro­ji ma­no įgy­ven­din­ta pro­jek­to „Aly­tiš­kių ini­cia­ty­vos“ idė­ja. Pir­mo­ji – ru­dens pa­bai­go­je įreng­tos trys gri­lio zo­nos Jau­ni­mo par­ke. No­riu pa­si­džiaug­ti ir sa­vo šei­mos ini­cia­ty­vo­mis – dviem kny­gų na­me­liais Jau­ni­mo par­ke ir Se­na­mies­čio skve­re. Jais aš ypač džiau­giuo­si, nes tai mū­sų as­me­ni­nė­mis lė­šo­mis ir pa­stan­go­mis at­si­ra­du­si aly­tiš­kių mėgs­ta­ma ap­si­kei­ti­mo kny­go­mis ga­li­my­bė. Pats su­gal­vo­jau ir įren­giau ap­švie­ti­mą, kad va­ka­rais bū­tų ga­li­my­bė pa­si­rink­ti kny­gą, pa­ga­mi­nau spe­cia­lius lip­du­kus ir spau­dą kny­goms pa­žy­mė­ti. Daž­nai ap­lan­kau šiuos kny­gų na­me­lius, pa­žy­miu pa­lik­tas nau­jas kny­gas, su­ply­šu­sias su­kli­juo­ju, nu­va­lau ne­šva­ru­mus. Ki­taip ta­riant, da­rau vis­ką, kad ši idė­ja bū­tų pa­to­gi ir ma­lo­ni lan­ky­to­jams bet ku­riuo pa­ros me­tu. Tai nė­ra ma­no kaip ta­ry­bos na­rio pa­rei­ga ar dar­bas, bet ku­riuo at­ve­ju, vi­sos pa­stan­gos ski­ria­mos aly­tiš­kių ge­ro­vei, o ir sa­vo tei­gia­mai emo­ci­jai. 

– Ko­kių tu­ri­te idė­jų, kaip ga­lė­tu­me keis­ti mies­to ap­lin­ką, kad ji­nai bū­tų jau­kes­nė mums pa­tiems ir sve­čiams pa­trauk­li?

Kon­kre­čių pla­nų tu­riu daug: mies­te rei­kė­tų įreng­ti spe­cia­lius sto­vus šu­niu­kų eks­kre­men­tų su­rin­ki­mo mai­še­liams tal­pin­ti bei jų iš­me­ti­mui, kaip tai sėk­min­gai pa­da­rė kai­my­ni­nės sa­vi­val­dy­bės. Įreng­ti ap­švie­ti­mą nau­jai įreng­tiems spor­to aikš­ty­nams Jau­ni­mo par­ke ir ki­to­se vie­to­se. Ten pat la­bai rei­kia sto­gi­nės ar pa­tal­pos, ku­rio­je aly­tiš­kiai ga­lė­tų pa­si­slėp­ti ar leis­ti lai­ką esant blo­gam orui. Šiuos klau­si­mus jau ini­ci­ja­vau svars­tant mies­to biu­dže­tą. Ma­nau, kad sa­vi­val­dy­bė tu­ri im­tis ak­ty­ves­nės ini­cia­ty­vos ska­ti­nant bei pri­si­de­dant prie gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­li­nės re­no­va­ci­jos, įren­giant (su­tvar­kant) ben­drus įva­žia­vi­mus į dau­gia­bu­čių kie­mus. Taip pat ma­nau, jog sa­vi­val­da pa­jė­gi žen­kliau pri­si­dė­ti, ple­čiant au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tas prie dau­gia­bu­čių na­mų. Lė­šų tam ga­li­ma at­ras­ti. Pa­vyz­džių Lie­tu­vo­je yra  daug, bet kar­tais pri­trūks­ta po­li­ti­nės va­lios.

– Ties ko­kiu klau­si­mu dir­ba­te šiuo me­tu?

– Man ke­lia ne­ri­mą spren­di­mas dėl Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus iš­kė­li­mo iš po­li­kli­ni­kos pa­tal­pų į bu­vu­sį dar­že­lio „Eg­lu­tė“ pa­sta­tą. Su vi­suo­me­ne tai ne­bu­vo ap­tar­ta, spren­di­mas pri­im­tas la­bai sku­bo­tai, neiš­si­aiš­kin­ta, ar tai tik­rai ge­riau­sias va­rian­tas. Ne­pa­gal­vo­ta, ar bus pa­to­gu šio sky­riaus lan­ky­to­jams, apie vie­šo­jo trans­por­to ju­dė­ji­mą bei tam­sius ša­li­gat­vius, ne­sau­gią ša­lia esan­čią ap­lin­ką. Te­ko raš­tu kreip­tis į ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių ir dėl ga­li­mo pa­tal­pų įren­gi­mo dar­bų ne­efek­ty­vaus or­ga­ni­za­vi­mo. Ti­kiuo­si, bus at­si­žvelg­ta, nors kai kam tai la­bai ne­pa­tin­ka, nes vy­rau­ja nuo­mo­nė, jog dau­gu­mos at­sto­vas ne­ga­li kri­ti­kuo­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos veiks­mų. Ben­drau­jant su žmo­nė­mis iš­girs­tu ne tik pa­ta­ri­mų ar pra­šy­mų, bet ir kri­ti­kos. Ta­ry­bos na­rys nė­ra as­muo, ku­ris ga­li pats įgy­ven­din­ti lū­kes­čius, bet juk nuo mū­sų pri­ima­mų spren­di­mų, jų ko­ky­bės pri­klau­so vi­sų aly­tiš­kių ge­ro­vė.

 

P. S. Spausdinama vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, patvirtintu Alytaus  miesto savivaldybės taryboje 2019-06-27 sprendimu Nr. T-186.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Kad tokio lozungo nepasako meras. Nes jo fanai per tiek laiko gal būt ir nugriovę. Nes per sausio 13 kalbą prisiminęs, kaip n klasėj norėjo rusų tanką pamatyt, matyt pervargo ir į komandiruotę atsipūst išvyko. O šio mažiau kas klauso. Bet pasekėjų kažkiek surenka... Galingi tie socdemai. Kaip prabyla, abejingų nelieka.

    Komentaras

    Teisingai, griauti ir kuo greičiau. Po to išvaikyti Tarybą. Įvesti įstatymą, kad į Alytaus Tarybą gali būti renkami TIK PENCININKAI. DAUGUMA Į TARYBĄ PATEKTŲ iš III a UNIVERSITETO. Tokie nevogs. Tarybos salę perkelti į III amžiaus universiteto salę. Ir tik nuo tada baigsis vagystės, gaisrai, griovimai, miesto nykimas.

    Komentaras

    Net meras socdemu tapęs tik po, kaip jį į merus delegavo, vėl nėrė į komandiruotę nuo socdemų cirkų. Ką pradėjo nuo kadencijos pradžios ir tęsia. Tik pamato kaip socdemų elitas prabyla ir, kad nesinervuot, į komandiruotę kuo toliau nuo Alytaus.

    Komentaras

    Jei savivaldybės Etikos komisijos protokole Nr. KPPn- 128, 2019-12-30 kaip komisijos narys drysta teikt, kad jo žiniomis teisėsauga nežino kas po .. kompiuteriais rašinėja, kokiu pagrindu? Kaip pridėtoj konkrečioj tyrimo medžiagoj taip neparašyta? Kur aiškiai parašyta, atsisakė duot parodymus, po kompiuteriais priklausančiais... Kur toj tyrimo medžiagoj figūruoja tyrę ir su buvusio mero ekskomisaro pavarde sutampančio. Ar gal buvęs meras taip pasakė ir..? Ir visi žiūrėkit, ką šis atkartoja. Kaip ir dėl gaisro tiriantys jei eilinių kontroliuojančių valdininkėlių moterų.. joms įtarimus pareiškia, o šios jei atsisako bendraut su teisėsauga? Matyt ir pačios netiki, kad nuo jų valios priklauso mecenatų firmų kontroliavimas? Kur galėtų įvardint ir brolių santykius su merais. Karaliukais tuo meth Alytuj. Kažkaip socdemai link apgailėtinų dvaro šou panašėja.. Nukreipt dėmesius ir erzintis menkniekiuose.

    Komentaras

    Kur kaip tarybos nario rimtos ataskaitos? Apart kaip nukreipiamieji judesiai link voveriukių ir vis svarsto? Nes metams baigiantis turi būt ziškūs sprendimai su atsakomybės prisiimimu. Kur kiekvienas tarybos narys tas pats kas mero dubleris. Jei pratyli meras, į priekį eina tarybos nariai. Kur mero - tarybos narių kompetenciją aiškiai nusako keli įstatymai. Tai pagal LR Vietos sav Įst. 20 str., 3., 2) - meras rūpinasi savalaikės ir tinkamos savivaldybės raidos analizės teikimu bei ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektais, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė. Sav. Įst. 16 str., 2., 40) - tarybos išimtinė kompetencija savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, atskirų šakų programų tvirtinimas ir ataskaitų dėl jų įgyvendinimų išklausymas ir sprendimų dėl jų priėmimas. Sav. Įst. 4 str., 5)- savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir likusiai bendruomenės daliai. Sav.Įst.20 str., 1) - meras už savo ir savivaldybės veiklą atskaitingas tarybai ir bendruomenei.- Tad jei meras pirmas neaiškina apie problemas, kodėl neatlikta savivaldybės struktūros ir švietimo bei kitos pertvarkos ir kraunama našta ateičiai, kodėl pratylima strateginių įmonių rodikliai, neužvesta es paramos projektai, praleista nesukžntroliuota įmonė dėl gaisro su sunkėjančiom pasekmėm, nesimato krizinių planų kad išvengt ir suformuot apsaugos priemonių kiekį, jei įvyktų ir nereikėtų kitų kaltint dėl respiratorių stygiaus.. Jei viso to nesugeba per 9 mėnesius paaiškint meras, turi aiįkint tarybos nariai. Ir sugebantys perimt lyderiavimą taryboj. Kad per pačių prasileistus kelis ikiteisminius tyrimus teisėsaugos institucijos nepurtytų savivaldybės ir kitų.

Kiti straipsniai