Valerijus Vencius: „Siūlau griauti savivaldybės pastatą”

– Ko­kiems klau­si­mams sky­rė­te dau­giau­sia sa­vo lai­ko kaip ta­ry­bos na­rys ir ką pa­vy­ko nu­veik­ti?

– Su­dė­tin­ga bū­tų pa­mi­nė­ti vi­sus nu­veik­tus dar­bus, dau­ge­lis jų yra net ne­pa­ma­tuo­ja­mi, ki­ti pra­dė­ti ir re­zul­ta­tai pa­si­ma­tys tik po ku­rio lai­ko. Ta­ry­bos na­rio dar­bas rei­ka­lau­ja daug lai­ko nag­ri­nė­jant sek­re­to­ria­to tei­kia­mus do­ku­men­tus, įsta­ty­mus, ga­lio­jan­čias tvar­kas ar ki­tus in­for­ma­ci­jos šal­ti­nius, bet vi­suo­me­nė daž­niau­siai ma­to tik bal­sa­vi­mą TAIP ar­ba NE po­sė­džių me­tu.

– Ko­kias pro­ble­mas nag­ri­nė­jo­te Svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­te, ku­ria­me dir­ba­te?

– Ka­dan­gi esu Svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to (SASRK) pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, dau­giau­sia 2019 me­tais nag­ri­nė­tų klau­si­mų bu­vo su­si­ję su so­cia­li­ne ap­sau­ga ir svei­ka­ta: dėl svei­ka­tos įstai­go­se tei­kia­mų pa­slau­gų, jų ge­ri­ni­mo ir kai­no­da­ros, dėl sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų nau­do­ji­mo tei­kiant jas. Po­sė­džiai ko­mi­te­te įpras­tai vyks­ta du kar­tus per mė­ne­sį. Yra klau­si­mų, ku­riuos svars­tant daug dis­ku­si­jų ne­ky­la, ko­mi­te­to na­riai po pri­sta­ty­mo vien­bal­siai pri­ta­ria. Bet yra ir to­kių, kai ten­ka dis­ku­si­joms skir­ti va­lan­dą ar dau­giau bei ga­lu­ti­nia­me re­zul­ta­te nuo­mo­nės iš­si­ski­ria. Prieš po­sė­džius sten­giuo­si tin­ka­mai pa­si­reng­ti, iš anks­to su­si­pa­žin­ti su tei­kia­mais klau­si­mais, su­si­ren­ku pa­pil­do­mą in­for­ma­ci­ją, rei­ka­lin­gą spren­di­mams pri­im­ti.

Kruopš­čiai nag­ri­nė­jau klau­si­mus, su­si­ju­sius su so­cia­liai jaut­rio­mis gy­ven­to­jų gru­pė­mis, ypač ne­įga­lių­jų. Tai mū­sų vi­suo­me­nės gru­pė, apie ku­riuos mes, svei­kie­ji, daž­nai pa­mirš­ta­me. Kė­liau pro­ble­mas ir kar­tu ieš­ko­jo­me spren­di­mų dėl pa­slau­gų jiems pri­ei­na­mu­mo ir plėt­ros. Kaip an­tai dėl vie­šo­jo trans­por­to pa­slau­gų tei­ki­mo, So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus per­kė­li­mo į ki­tas pa­tal­pas, svei­ka­tos ar ki­tų pa­slau­gų aly­tiš­kiams ko­ky­bės ir kt. Te­ko daug dis­ku­tuo­ti su me­di­kais dėl ei­lių pas spe­cia­lis­tus bei jų pa­čių dar­bo są­ly­gų. Kol kas ne­ga­liu pa­si­gir­ti, kad yra ap­čiuo­pia­mų re­zul­ta­tų, bet pir­mie­ji žings­niai da­ro­mi ir kryp­tys ryš­kė­ja. Pri­im­ti spren­di­mai dėl ge­riat­ri­jos, slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo pa­slau­gų plėt­ros Aly­taus mies­te. Su ko­le­go­mis ko­mi­te­te sie­kia­me ap­rū­pin­ti li­go­ni­nės Pri­ėmi­mo sky­rių rei­ka­lin­ga apa­ra­tū­ra, kas su­trum­pin­tų pa­cien­tų lau­ki­mo lai­ką. Ben­drai su pri­va­čio­mis gy­dy­mo įstai­go­mis ieš­ko­jo­me bū­dų, kaip nu­kreip­ti pa­cien­tų srau­tą iš li­go­ni­nės Pri­ėmi­mo sky­riaus į ki­tas am­bu­la­to­ri­nes įstai­gas.

– Ko­mi­te­tas ak­ty­viai nag­ri­nė­jo daug vi­suo­me­nės dė­me­sio su­lau­ku­sią lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos (LEZ) įkū­ri­mo Aly­tu­je idė­ją. Ko­kios po­zi­ci­jos šiuo klau­si­mu lai­ko­tės Jūs?

– Aš pa­si­sa­kau už są­ly­gų nau­joms dar­bo vie­toms kū­ri­mą, bet ma­nau, jog LEZ ne­tu­rė­tų at­si­ras­ti Aly­taus ae­ro­dro­mo te­ri­to­ri­jo­je. Pra­mo­nės zo­na vos ne mies­to cen­tre nė­ra pa­ti ge­riau­sia vie­ta, nė­ra rei­kia­mos lo­gis­ti­nės in­fra­struk­tū­ros, di­de­lė ri­zi­ka, kad bus už­terš­ta ap­lin­ka. Bet svar­biau­sia – rei­ka­lin­gas glau­dus ben­dra­dar­bia­vi­mas su Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­be. Jo­kiu bū­du ne­kon­ku­ruo­ti, nes ši zo­na tu­rė­tų bū­ti abie­jų sa­vi­val­dy­bių ben­dras in­te­re­sas ir pro­jek­tas. Be abe­jo, toks ae­ro­dro­mas, ko­kį tu­ri­me da­bar, nė­ra pa­vyz­di­nis. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad da­lis at­sa­ko­my­bės ten­ka vi­soms bu­vu­sioms val­džioms, ne­sky­ru­sioms dė­me­sio jo vys­ty­mui. Ki­ta svar­bi ap­lin­ky­bė – ne­ma­nau, kad stip­rė­jant įvai­rių pro­ce­sų ro­bo­ti­za­ci­jai nau­jo­se ga­myk­lo­se įma­no­ma įkur­ti la­bai daug ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų. Aly­tu­je yra gan ri­bo­tas kon­kre­čių sri­čių spe­cia­lis­tų kie­kis, kiek in­ves­tuo­to­jams bus įdo­mus Aly­taus re­gio­nas – pri­klau­sys nuo mū­sų mo­ky­mo įstai­gų, tai joms kels ne­men­kų iš­šū­kių.

– Ne­tru­kus po­li­ti­kų lau­kia la­bai ne­leng­vas spren­di­mas – švie­ti­mo tin­klo per­tvar­ka. Ko­kia ji tu­rė­tų bū­ti Jū­sų po­žiū­riu?

– Šiuo me­tu tai – pats ak­tu­a­liau­sias ir be­ne svar­biau­sias Aly­taus mies­to ta­ry­bos, ad­mi­nist­ra­ci­jos bei vi­sos ben­druo­me­nės klau­si­mas. Jau­čiu di­de­lę at­sa­ko­my­bę dėl jo baig­ties, nes per­tvar­kos re­zul­ta­tas pa­lies ne tik di­de­lę vi­suo­me­nės da­lį, bet ir tu­rės ypa­tin­gos reikš­mės mies­to at­ei­čiai. Ne­ga­li­ma iš­ar­dy­ti to, kas yra su­kur­ta kruopš­čiu dar­bu, tei­si­nan­tis lė­šų sto­ka ar pri­si­den­giant per daž­nai, ma­no nuo­mo­ne, var­to­ja­mu ter­mi­nu „tau­py­mas“.

Esu de­ta­liai su­si­pa­ži­nęs su įmo­nės FIN­DEP pa­teik­ta stu­di­ja, su ta­ry­bos su­kur­tos dar­bo gru­pės pa­teik­to­mis iš­va­do­mis, ap­lan­kęs vi­sas dau­giau ar ma­žiau į dis­ku­si­jas dėl švie­ti­mo per­tvar­kos įtrauk­tas įstai­gas. Tu­riu pa­kan­ka­mai tvir­tą nuo­mo­nę, ką rei­kia ir ko ne­rei­kia da­ry­ti, bet man ke­lia ne­ri­mą tai, kad per­tvar­kai nė­ra pa­si­reng­ta. Ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­tu­ri pa­skai­čia­vi­mų, koks biu­dže­to lė­šų po­rei­kis vyk­dant vie­nus ar ki­tus dar­bus. Kon­sul­ta­vau­si su tri­mis skir­tin­go­mis sta­ty­bų kom­pa­ni­jo­mis, jos įvar­di­ja kon­kre­čią re­no­va­ci­jos dar­bų kai­ną, ne­sun­ku apy­tiks­liai pa­skai­čiuo­ti, bet kaž­ko­dėl vie­šai var­di­ja­mi mi­li­jo­nai.

Nė­ra iš­dis­ku­tuo­ta, koks bū­tų pa­reng­tos per­tvar­kos pla­no efek­tas ne tik eko­no­mi­ne iš­raiš­ka, bet ir ug­dy­mo ko­ky­bės bei emo­ci­ne pras­me po me­tų, tre­jų ar de­šim­ties. Ko­kios de­mo­gra­finės ten­den­ci­jos nu­ma­to­mos mies­te per ar­ti­miau­sius ke­le­tą ir de­šim­tį me­tų? Man ne­su­pran­ta­mas pa­siū­ly­mas griau­ti vei­kian­čią mo­kyk­lą, o ne re­no­vuo­ti. Ne­abe­jo­ti­na, statybai bū­tų nu­kreip­tos ir li­ku­sių švie­ti­mo įstai­gų lė­šos. Ma­no nuo­mo­ne, tai tik trum­pa­lai­kis efek­to sie­ki­mas (štai – Aly­tus tu­ri nau­ją mo­kyk­lą!), bet ten­ka pri­si­min­ti vie­nos dai­nos žo­džius „...kai aš vie­nas džiaug­siuos, o ki­ti liū­dės“.

– Ar tu­ri­te kon­kre­čių pa­siū­ly­mų?

– Ma­no pa­siū­ly­mas pu­siau rim­tai – per­kel­ti sa­vi­val­dy­bę į re­no­vuo­tą Vidz­gi­rio mo­kyk­los pa­sta­tą, čia jau  įkur­tas bu­hal­te­ri­nių pa­slau­gų cen­tras. Ak­tų sa­lę pa­nau­do­ti ta­ry­bos po­sė­džiams, spor­to sa­lę pa­gal pa­skir­tį – vi­suo­me­nei. Mo­kyk­los sta­dio­ną per­duo­ti Jot­vin­gių gim­na­zi­jai. Sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tą par­duo­ti, va­do­vau­jan­tis tuo pa­čiu per­tvar­kos pla­no ini­cia­to­rių per­ša­mu prin­ci­pu – re­no­vuo­ti se­ną pa­sta­tą ne­ap­si­mo­ka, to­dėl rei­kia griau­ti! Jos vie­to­je ver­slas pa­sta­tys „taip trūks­ta­mą“ Aly­tu­je vieš­bu­tį ar A kla­sės ver­slo cen­trą. Blo­giau­siu at­ve­ju, pui­ki vie­ta pres­ti­ži­niam dau­gia­bu­čiui su gat­ve vie­to­je Ro­tu­šės aikš­tės – pi­ko me­tu su­ma­žė­tų kamš­čiai mies­to cen­tro san­kry­žo­se. Ne­lik­tų au­to­mo­bi­lių par­ka­vi­mo pro­ble­mos cen­tre. Ge­res­nis sa­vi­val­dy­bės pa­slau­gų pa­sie­kia­mu­mas tan­kiau­siai ap­gy­ven­din­ta­me Aly­taus mik­ro­ra­jo­ne. O šven­tes mes jau iš­mo­ko­me švęs­ti Dai­nų slė­nio pri­ei­go­se. Ko­dėl gi ne, pa­sak Ste­ve‘o Job­so, – Think Dif­fe­rent!

Man ne­su­pran­ta­mas ir pui­kių re­zul­ta­tų pa­sie­ku­sių bei vi­siš­kai už­pil­dy­tų „Sa­ka­lė­lio“ pra­di­nės mo­kyk­los  bei „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­los-dar­že­lio ben­druo­me­nių ar­dy­mas. Siū­ly­mai jas re­or­ga­ni­zuo­ti pri­me­na do­no­rys­tę vie­nai iš pus­tuš­čių, mer­din­čių mo­kyk­lų. Bet juk ir „Sa­ka­lė­lis“, ir „Dre­vi­nu­kas“ – gy­vi ir svei­ki, ko­lek­ty­vai pui­kiai dir­ba, čia su­kur­tos ypač sau­gios, es­te­tiš­kos mo­ki­nių ug­dy­mo ap­lin­kos, su­si­kū­ru­sios dar­nios ir vie­nin­gos ben­druo­me­nės. Šios dvi įstai­gos yra ver­ti­na­mos bei la­bai mėgs­ta­mos tė­ve­lių ir vai­kų, pa­sie­ku­sios pui­kių re­zul­ta­tų ne tik for­ma­lio­jo ug­dy­mo pro­ce­se, bet ir sa­vo spe­ci­fi­nė­se veik­lų sri­ty­se. Ta pa­ti Aly­taus švie­ti­mo tin­klo stu­di­ją at­li­ku­si UAB FIN­DEP yra kon­sta­ta­vu­si, kad Aly­taus mies­te ug­dy­mui lė­šų ski­ria­ma ma­žiau nei res­pub­li­kos vi­dur­kis! Ma­nau, vi­sų pir­ma rei­kia iš­si­aiš­kin­ti ski­ria­mų lė­šų pa­nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mą, ieš­ko­ti ir ki­tų tau­py­mo bū­dų. Dau­ge­ly­je ma­no lan­ky­tų įstai­gų ant ra­dia­to­rių nė­ra net­gi au­to­ma­ti­nių ven­ti­lių, se­ni vamz­dy­nai ir ši­lu­mos maz­gai, ne­at­skir­ti įva­dai į ne­nau­do­ja­mas ar ūkio pa­skir­ties pa­tal­pas, lau­ko du­ry­se nuo in­ten­sy­vaus nau­do­ji­mo sty­ro ply­šiai. Su­tvar­ky­ki­me, kas pli­ka aki­mi ma­to­ma, – tai nė­ra su­dė­tin­ga. Pa­tal­pų ap­švie­ti­mo sis­te­ma pa­se­nu­si, re­tai nau­do­ja­mi tau­pūs švie­sos dio­dų švies­tu­vai. Štai ką tu­ri­me il­gus me­tus ne­sky­rę dė­me­sio efek­ty­viam švie­ti­mo sis­te­mos gy­va­vi­mui.

Pa­ga­liau ne vis­kas šia­me pa­sau­ly­je ma­tuo­ja­ma tik pi­ni­gais, kvad­ra­ti­niais met­rais ar ki­tais kon­kre­čiais ma­ta­vi­mo vie­ne­tais. Yra to­kie da­ly­kai kaip ti­kė­ji­mas, pa­si­ti­kė­ji­mas, emo­ci­ja, pa­to­gu­mas, gy­ven­to­jų pa­si­ten­ki­ni­mas. Švie­ti­mo sis­te­ma – ypač jaut­ri ir svar­bi vi­suo­me­nės sri­tis, ji pa­var­gu­si nuo ne­si­bai­gian­čių re­for­mų, per­tvar­kų. Sun­ku net įsi­vaiz­duo­ti, su ko­kia emo­ci­ja šia­me fo­ne tu­ri dirb­ti pe­da­go­gai, ki­tas per­so­na­las, kaip tu­ri jaus­tis tė­vai, kai vie­šai sklan­do idė­jos „už­da­ry­ti“, „su­jung­ti“, „per­kel­ti“, „nu­griau­ti“? Tik de­vy­nis kar­tus pa­ma­ta­vus, de­šim­tą rei­kė­tų kirp­ti. Lai­ko gvil­den­ti ga­li­mas per­mai­nas dar yra, tik ar už­teks po­li­ti­nės va­lios ir už­si­spy­ri­mo siek­ti su­dė­tin­ges­nio, bet ge­riau­sio re­zul­ta­to?

– Kaip aly­tiš­kis esa­te ben­druo­me­ni­nės ini­cia­ty­vos „Vo­ve­rai­tės skulp­tū­ra“ au­to­rius, jau kaip po­li­ti­kas ta­ry­bo­je – pri­si­dė­jo­te for­muo­jant nau­ją, daug dis­ku­si­jų su­kė­lu­sią ini­cia­ty­vų fi­nan­sa­vi­mo tvar­ką. Kiek ak­ty­viai prie jos at­si­ra­di­mo pri­si­dė­jo­te ir kaip ją ver­ti­na­te?

– Vo­ve­ry­tės, kaip vie­no iš mies­to sim­bo­lių, idė­ja at­si­ra­do prieš ke­le­tą me­tų. Ten­ka ke­liau­ti ir ma­ty­ti, kiek daug pa­sau­ly­je ski­ria­ma dė­me­sio jau­kiai ap­lin­kai, kaip ji ku­ria­ma vie­šo­sio­se erd­vė­se. Pir­miau­sia tai pa­ban­dė­me įgy­ven­din­ti su Aly­taus „Sod­ros“ ko­lek­ty­vu, iš sa­vo as­me­ni­nių lė­šų pa­sta­tę skulp­tū­rą nau­jai įreng­ta­me skve­re­ly­je Jot­vin­gių g. prie­šais „Sod­rą“, ša­lia Vil­kyš­kių pie­ni­nės par­duo­tu­vės. Gy­ven­to­jų at­si­lie­pi­mai ir ma­no už­si­spy­ri­mas ska­ti­no šią idė­ją plė­to­ti to­liau. Dar ne­bū­da­mas ta­ry­bos na­riu pa­ren­giau ir pa­tei­kiau sa­vi­val­dy­bei „Aly­tiš­kių ini­cia­ty­vų“ pro­jek­tą dėl bron­zi­nės vo­ve­rės su rie­šu­tu įren­gi­mo Se­na­mies­čio skve­re. Bal­suo­da­mi ma­no idė­ją pa­lai­kė dau­giau nei trys šim­tai aly­tiš­kių. De­ja, tvir­ti­ni­mo sta­di­jo­je ta­ry­bos na­rių nuo­mo­nės iš­si­sky­rė, te­ko net pa­reng­ti pe­ti­ci­ją šiuo klau­si­mu. Idė­ja bu­vo svars­to­ma dar kar­tą ir po karš­tų dis­ku­si­jų jai pri­tar­ta. Ma­no nuo­mo­ne, ini­cia­ty­vos, ky­lan­čios iš pa­čių aly­tiš­kių, tu­rė­tų bū­ti ska­ti­na­mos ir pa­lai­ko­mos. Juk mies­to biu­dže­tą su­da­ro mies­tie­čių lė­šos. Jie ge­riau­siai ži­no ir tu­ri tei­sę bent kaž­ko­kią da­lį nau­do­ti sa­vo nuo­žiū­ra. Vis­kas jau pra­ei­ty­je, per šį lai­ką ta­ry­ba pa­tvir­ti­no pa­to­bu­lin­tą ini­cia­ty­vų tei­ki­mo ir įgy­ven­di­ni­mo tvar­ką, o vo­ve­ry­tės skulp­tū­ra jau džiu­gi­na aly­tiš­kius ir mies­to sve­čius, ypač jau­ną­ją kar­tą. Be­je, tai ant­ro­ji ma­no įgy­ven­din­ta pro­jek­to „Aly­tiš­kių ini­cia­ty­vos“ idė­ja. Pir­mo­ji – ru­dens pa­bai­go­je įreng­tos trys gri­lio zo­nos Jau­ni­mo par­ke. No­riu pa­si­džiaug­ti ir sa­vo šei­mos ini­cia­ty­vo­mis – dviem kny­gų na­me­liais Jau­ni­mo par­ke ir Se­na­mies­čio skve­re. Jais aš ypač džiau­giuo­si, nes tai mū­sų as­me­ni­nė­mis lė­šo­mis ir pa­stan­go­mis at­si­ra­du­si aly­tiš­kių mėgs­ta­ma ap­si­kei­ti­mo kny­go­mis ga­li­my­bė. Pats su­gal­vo­jau ir įren­giau ap­švie­ti­mą, kad va­ka­rais bū­tų ga­li­my­bė pa­si­rink­ti kny­gą, pa­ga­mi­nau spe­cia­lius lip­du­kus ir spau­dą kny­goms pa­žy­mė­ti. Daž­nai ap­lan­kau šiuos kny­gų na­me­lius, pa­žy­miu pa­lik­tas nau­jas kny­gas, su­ply­šu­sias su­kli­juo­ju, nu­va­lau ne­šva­ru­mus. Ki­taip ta­riant, da­rau vis­ką, kad ši idė­ja bū­tų pa­to­gi ir ma­lo­ni lan­ky­to­jams bet ku­riuo pa­ros me­tu. Tai nė­ra ma­no kaip ta­ry­bos na­rio pa­rei­ga ar dar­bas, bet ku­riuo at­ve­ju, vi­sos pa­stan­gos ski­ria­mos aly­tiš­kių ge­ro­vei, o ir sa­vo tei­gia­mai emo­ci­jai. 

– Ko­kių tu­ri­te idė­jų, kaip ga­lė­tu­me keis­ti mies­to ap­lin­ką, kad ji­nai bū­tų jau­kes­nė mums pa­tiems ir sve­čiams pa­trauk­li?

Kon­kre­čių pla­nų tu­riu daug: mies­te rei­kė­tų įreng­ti spe­cia­lius sto­vus šu­niu­kų eks­kre­men­tų su­rin­ki­mo mai­še­liams tal­pin­ti bei jų iš­me­ti­mui, kaip tai sėk­min­gai pa­da­rė kai­my­ni­nės sa­vi­val­dy­bės. Įreng­ti ap­švie­ti­mą nau­jai įreng­tiems spor­to aikš­ty­nams Jau­ni­mo par­ke ir ki­to­se vie­to­se. Ten pat la­bai rei­kia sto­gi­nės ar pa­tal­pos, ku­rio­je aly­tiš­kiai ga­lė­tų pa­si­slėp­ti ar leis­ti lai­ką esant blo­gam orui. Šiuos klau­si­mus jau ini­ci­ja­vau svars­tant mies­to biu­dže­tą. Ma­nau, kad sa­vi­val­dy­bė tu­ri im­tis ak­ty­ves­nės ini­cia­ty­vos ska­ti­nant bei pri­si­de­dant prie gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­li­nės re­no­va­ci­jos, įren­giant (su­tvar­kant) ben­drus įva­žia­vi­mus į dau­gia­bu­čių kie­mus. Taip pat ma­nau, jog sa­vi­val­da pa­jė­gi žen­kliau pri­si­dė­ti, ple­čiant au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tas prie dau­gia­bu­čių na­mų. Lė­šų tam ga­li­ma at­ras­ti. Pa­vyz­džių Lie­tu­vo­je yra  daug, bet kar­tais pri­trūks­ta po­li­ti­nės va­lios.

– Ties ko­kiu klau­si­mu dir­ba­te šiuo me­tu?

– Man ke­lia ne­ri­mą spren­di­mas dėl Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus iš­kė­li­mo iš po­li­kli­ni­kos pa­tal­pų į bu­vu­sį dar­že­lio „Eg­lu­tė“ pa­sta­tą. Su vi­suo­me­ne tai ne­bu­vo ap­tar­ta, spren­di­mas pri­im­tas la­bai sku­bo­tai, neiš­si­aiš­kin­ta, ar tai tik­rai ge­riau­sias va­rian­tas. Ne­pa­gal­vo­ta, ar bus pa­to­gu šio sky­riaus lan­ky­to­jams, apie vie­šo­jo trans­por­to ju­dė­ji­mą bei tam­sius ša­li­gat­vius, ne­sau­gią ša­lia esan­čią ap­lin­ką. Te­ko raš­tu kreip­tis į ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių ir dėl ga­li­mo pa­tal­pų įren­gi­mo dar­bų ne­efek­ty­vaus or­ga­ni­za­vi­mo. Ti­kiuo­si, bus at­si­žvelg­ta, nors kai kam tai la­bai ne­pa­tin­ka, nes vy­rau­ja nuo­mo­nė, jog dau­gu­mos at­sto­vas ne­ga­li kri­ti­kuo­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos veiks­mų. Ben­drau­jant su žmo­nė­mis iš­girs­tu ne tik pa­ta­ri­mų ar pra­šy­mų, bet ir kri­ti­kos. Ta­ry­bos na­rys nė­ra as­muo, ku­ris ga­li pats įgy­ven­din­ti lū­kes­čius, bet juk nuo mū­sų pri­ima­mų spren­di­mų, jų ko­ky­bės pri­klau­so vi­sų aly­tiš­kių ge­ro­vė.

P. S. Spausdinama vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, patvirtintu Alytaus  miesto savivaldybės taryboje 2019-06-27 sprendimu Nr. T-186.