Ištirta, kas kaltas dėl danties skausmo (171)
Taip, čia apie parlamente priimtą nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvados“. Atsiprašau už šitą abrakadabra, bet ne aš ją sugalvojau, o oficialaus dokumento pavadinimą keisti ne mano valioje.
Reikia priminti, kad ši parlamentinio tyrimo komisija buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto buvusio vadovo Stasio Jakeliūno ir valdančiųjų „nekaltai“ pradėtas kūdikėlis.
Tačiau vos jis išvydo šviesą, tapo aišku, kad ne toks jis ir nekaltas, o pagimdytas ne tam, jog surastų dar nežinomą tiesą apie 2009–2010 metų pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę, o dėl to, kad prieš prezidento rinkimus politinius oponentus apdrabstytų savo sauskelnių turiniu.
Išties, pagalvokime, ką naujo apie tą krizę galėjo surasti šiaip jau nedideliais intelektualiniais resursais besiremianti Seimo komisija, jeigu per aštuonerius metus iki jos sukūrimo pasaulyje apie krizę jau buvo prirašyta kalnai analitinių knygų, apginta gausybė mokslinių disertacijų, o krizės kilmė ir eiga išnagrinėti po kaulelį?
Dar 2009 metų pradžioje „Time“ žurnalas sudarė kaltųjų dėl globalinės finansų krizės sąrašą. Beje, ir pats S.Jakeliūnas jau 2010-aisiais parašė knygą „Lietuvos krizės anatomija”. Tai kam dar viena komisija? S.Jakeliūno knygos išvadoms patvirtinti?
Akivaizdu, jog komisija buvo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidato į prezidentus Sauliaus Skvernelio agitacinės kampanijos ginklas, nukreiptas prieš pagrindinius jo du kandidatus Gitaną Nausėdą ir Ingridą Šimonytę.
Neturėtume pamiršti, kaip „valstiečiai“ tada veikė be skrupulų. Jau po pirmojo komisijos posėdžio S.Jakeliūnas viešai pareiškė, kad G.Nausėda apskritai neturėtų kandidatuoti į prezidentus. Suprask, jis būdamas vieno užsienio banko vyriausiuoju ekonomistu taip užvirė krizę Lietuvoje, kad ne į prezidentūrą turėtų taikytis, o būti tiesiai belangėn sodinamas.
Nemažai atsiėmė ir I.Šimonytė: kliuvo jai už konservatorių „naktines reformas“, nors jų priėmimo metu jos prie Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nė per patrankos šūvį nebuvo (ne visi juk žino, kad I.Šimonytė tos Vyriausybės finansų ministre tapo tik aštuntą Vyriausybės gyvavimo mėnesį!), ir už „praskolintą Lietuvą“.
Žinia, iš tų „valstiečių“ pastangų išėjo šnipštas su mėšlo kratymo kvapeliu. O dabar pažiūrėkime, kas „gauta“ iš daugiau kaip dvejus metus trukusio komisijos triūso. Svarbiausia tyrimo išvada yra, kad 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė, užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.
Suprask, jeigu Lietuvoje nebūtų tų prakeiktų užsienio bankų, o tik lietuviški, tai ir jokios krizės nebūtų kilę. Unikalu. Kažkaip pasaulis kalbėjo, jog dėl tos krizės kalta JAV bankų griūtis bei finansų krizė ir nuo to per planetą domino griūties principu nuvilnijusi ekonominės krizės banga. Pasirodo, mūsų krizė su pasauline neturi nieko bendro, čia krizę sukėlė susimokę švedų bankai!
Labai atkreipkite dėmesį į šią išvadą: „2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę.“ Dar pridėkime citatą iš minėtos S.Jakeliūno knygos: „Itin smarkų Lietuvos ekonominį nuosmukį (krizės pradžioje – A.J.) lėmė nuo 2005 metų vykusi itin agresyvi ir nekontroliuojama bankų plėtra ir nevaldomas viešųjų išlaidų pūtimasis nekaupiant jokių finansinių atsargų (paryškinta mano – A.J.).“
O dabar atmetę visas politines meiles ir neapykantas, prisiminkime, kas tada buvo valdžioje? Taip, taip, socialdemokratai su Gediminu Kirkilu (iki 2006 birželio su Algirdu Brazausku) Vyriausybės priešakyje. Tik ar girdėjote kada viešojoje erdvėje, kad už į krizę įstumtą nuogą finansiškai Lietuvą socdemai su G.Kirkilu būtų kaltinami Lietuvos nustekenimu ir murkdomi purvuose?
Tai kaip čia su ta lietuviška „valstietiška“ logika? Nuogą prieš pasaulinį ekonominės krizės potvynį Lietuvą palikęs G.Kirkilas ir socdemai niekuo dėti, o skęstančią ją ištraukęs A.Kubilius ir konservatoriai – nusikaltėliai, mat visuotinės sumaišties metu jie galbūt nutvėrė per brangų gelbėjimo ratą, nes po ranka kitokio nebuvę? O gal jau metas galvoti savo galvomis, gretinant faktus, o neužkimšti jų priešrinkiminiais politikų paistalais, lyg tai būtų proto penas?
Taigi, kai prieš rinkimus mums smegenis bandys pudrinti šios komisijos išvadomis, geriau Ramūno, Sauliaus ar visose srityse puikiai besiorientuojančio mūsų kraštų deputato paklauskime, kodėl jau ketvirtus metus kiekviena proga juodai linksniuodami vadinamąsias konservatorių „naktines reformas“, jie nė piršto nepajudino, kad likviduotų jų pasekmes.
Atvirkščiai, „valstiečiai“ su savo satelitais Seime du kartus užblokavo Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymą sugrąžinti PVM dydį nuo dabartinio 21 proc. iki buvusio 18 proc. Tad, ar gali būti dar didesnė veidmainystė, kai plepi viena, o darai priešingai?
Beje, galite apytikriai pasiskaičiuoti, kiek būtumėt sutaupę per ketverius metus, jeigu valdžią perėmę „valstiečiai“ iškart būtų atkūrę prieškrizinį PVM dydį – 18 proc. Taigi, kiekvienas prekėms ir paslaugoms išleistas euras būtų sutaupęs tris centus, padauginkite juos iš šeimos per mėnesį tiems tikslams išleistų šimtinių, tai padauginkite iš dvylikos ir, galiausiai, – iš keturių.
Pavyzdžiui, jei šeima per mėnesį minėtiems dalykams išleidžia žiauriai kuklius 500 eurų, per ketverius metus būtų sutaupiusi 624 eurus. Smulkmena, bet maloni, ar ne, Ramūnai?
Išraiškinga, kad Seime už komisijos išvadas balsavo tik 63 išimtinai valdančiųjų frakcijų seimūnai, o prieš buvo 41 bei susilaikė 7. Tai ko, po galais, verta komisija, jei jos darbo išvados pritarimo sulaukia tik iš mažiau negu pusės Seimo narių?
Tikriausiai todėl, jog „tyrime informacija pateikta selektyviai, ignoruojant dalį pateiktų skaičiavimų ir faktų. Mūsų nuomone, vertinimai yra klaidingi ir klaidinantys, grindžiami ne objektyviais duomenimis, bet vienpusiška išankstine nuomone ir interpretacijomis, galimai sąmoningai ignoruojant reikšmingą dalį svarbių argumentų. Dalis rekomendacijų – neaktualios, prieštaraujančios Europos Sąjungos nuostatoms ir per dešimtmetį įvykusiems reguliaciniams pokyčiams.“ Tai eilutės iš nepriklausomos institucijos – Lietuvos banko – oficialaus pranešimo.
Ir nieko čia nepridursi. Nebent: jeigu šeštadienio pavakary jums pradės skaudėti dantį, žinokite – kalti konservatoriai.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Prsaum - clomid dose Auvhlc…
Komentaras
Prsaum - clomid dose Auvhlc iwfpof
Qjeydd - furosempi.com…
Komentaras
Qjeydd - furosempi.com Pbmavo cruwpc
Cnpown - tadalafil Vsqmma…
Komentaras
Cnpown - tadalafil Vsqmma ceaavv
term paper service - easy…
Komentaras
term paper service - easy essay help help me write a thesis
generic finasteride vs…
Komentaras
generic finasteride vs propecia reddit - propechl.com propecia results
generic tadalafil -…
Komentaras
generic tadalafil - tadalafil canadian pharmacy generic tadalafil reviews
Gerbiamasis, „nežaisime mano…
Komentaras
Gerbiamasis, „nežaisime mano skaičiais kas būtų jei būtų“, bet įvertisime Jūsų čia pateiktuosius. Šeštokas lengvai suskaičiuotų, jog 2,2 mln. nuo 50 mln. yra 4,4 proc. Vadinasi, kaip Jūs teigiate, konsrvatoriai už tokias palūkanas skolinosi. Taigi čia labai padorios palūkanos. O dabar patikrinkime kitą Jūsų teiginį, kad už tas sumokėtas 2,2 mln. palūkanų valstybės tarnautojams algas būtų galima pakelti 3 kartus. 2018 metų duomenimis buvo 28107 užimtos karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybės, 793 – politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų ir 20788 statutinių valstybės tarnautojų. Iš viso – 49688. Ketvirtokas, atlikęs du dalybos veiksmus, suskaičiuotų, jog algas tarnautojams būtų galima padidinti vienkartine 78,27 Lt išmoka, o jei kartu su statutiniais – 44,28 Lt vienkartine išmoka. Apie kokį padidinimą tris kartus kalbate? Apie pensijų didinimą 15 proc. – lygiai tokia pat, atsiprašau, nesąmonė (pats pasiskaičiuokite).
Taigi, būti konservatorių, kaip, beje, ir kitos partijos gerbėju, jokia nuodėmė. Nuodėmė – negalvoti savo galva, nuodėmė - iš konteksto ištraukus vieną faktą, daryti plačias išvadas apie dalykus, kuriuos nelabai išmanoma, nuodėmė – prisiklausius svetimų lozungų tapti kieno nors nekentėju, nuodėmė – rinkimuose dalyvauti vadovaujantis emocijomis, o ne sveiku protu, nuodėmė – būti fanatiku ir į Seimą rinkti fanatikus
Pagarbiai
Nerašysiu tiek daug .,,…
Komentaras
Nerašysiu tiek daug .,, 2012 m. Lietuva sumokėjo apie 2,2 mln. litų palūkanų už beveik 50 mln. litų paskolą .Jei nereikėtų mokėti tokių palūkanų , visiems valstybės tarnautojams atlygį būtų galima pakelti net 3 kartus , arba padidinti pensijas ir kita socialines išmokas 15 proc. . Tai yra todėl , kad Lietuva nesikreipė pagalbos į TVF , o savarankiškai skolinosi didesnėmis palūkanomis , tad mes kasmet sumokame apie 500 mln,litų priedą už savarankiškumą" ( Z.Mauricas) 2008m. Latvija iš TVF pasiskolino 820 mln. latų už nedideles palūkanas, bet su griežtais išlaidų apribojimais (Lietuva sau pritaikė dar griežtesnes) Skolą grąžino 2009 m. rudenį , kad galėtų vėl imtis savarankiškos finansų politikos. Padengė skolą , išplatinę valstybės obligacijų už 1,25 mlrd. latų. Nereikėjo nei lato devalvuoti , o pasiskolinti tarptautinėje rinkoje už tokius procentus kaip Lietuva , tamsta galėtumėte ir pats . Nežaiskite skaičiais kas būtų jei būtų . Viską parodė gyvenimas ir valdžios veiksmai . O kad esate konservatorių gerbėjas , tai nėra jokia nuodėmė .
Viskas priklauso nuo tautos…
Komentaras
Viskas priklauso nuo tautos atsakingumo kaip renkas valdžią taip ir turi. Estijoj atsakingai rinkdamiesi valdžią pasiekė. Kad išlaikydami strateginius projektus ir dirbdami per es paramą, iš kart pasiskolintus nelaukdami mažino iki 2 milijardų paskolų ir iš saves gįvena gerindami. Lietuvoj praradę strateginius objektus ir negebėdami dirbt per es paramą praskolinėja. Šie valdžioje žalio suvokimo neturėdami apie makroekonomikos reguliavimą dar papildomai praskolino ir į ateitį numetė kitiems atiduot. O Lietuva kaip buvo pagal ek pastebėjimus didelė socialinė atskirtis ir skurdas, taip ir lieka. Nors ką čia rimtai kalbėt, jei Alytaus padangų gaisro nuo 2016 metų 9 gaisrai ir įmonė neįtraukta į tikrinamų sarašą ir ekologinę bombą lygioj vieroj užsiridena, čia ne rimtos valstybės lygis. Rodo, vyrauja klanų interesai virš valstybės. Kur Lietuvoj nemėgsta valstybės intereso.
Gerbiamasai, jau esu …
Komentaras
Gerbiamasai, jau esu „rašliavojęs“ ir darkart specialiai Jums pakartosiu keletą priežasčių, dėl ko buvo skolintasi taip, kaip vertė aplinkybės. Pasidomėkite, koks tada buvo Lietuvos skolinimosi tarptautinėse rinkose reitingas, gal kai kas paaiškės.
Jau vien TVF mandagus „pasiūlymas“ Lietuvai už paskolą bene penktadaliu devalvuoti litą buvo nepriimtina sąlyga. Įdomu, kas dabar būtų šaukiama, jeigu A.Kubiliaus Vyriausybė tada „pigiai“ pasiskolintų iš TVF, o vieną 2009-ųjų metų rytą šalies gyventojai nubustų su dvidešimčia procentų nuvertėjusiais savo pinigėliais? Paprasčiau kalbant, už piniginėje turimą šimtinę būtume galėję nusipirkti tik tiek, kiek vakar už aštuoniasdešimt litų. Tas pats ir su visais bankų indėliais.
Kadangi tose Lietuvos „praskolinimo“ istorijose nuolat būname lyginami su esą pigiai TVF pasiskolinusia Latvija, pažiūrėkime į faktus, bylojančius, koks tas „pigumas“ išties buvo ilgalaikėje perspektyvoje. Beje, Latvija tuo metu buvo tokioje situacijoje, kai tarptautinės rinkos jai neskolino ir liko skolintis tik iš TVF. Dėl to ji dar ilgus metus buvo traktuojjama kaip nuo TVF priklausoma valstybė ir tarptautinėse rinkose skolnintis galėjo tik nepalankesnėmis sąlygomis, nei Lietuva
Taigi, vienas svarbiausių mokesčių dirbantiems, gyventojų pajamų mokestis(GPM), 2009 metais Lietuvoje nuo 25 proc. sumažintas iki 15 proc., Latvijoje – nuo 25 iki 23 proc, bet po metų, TVF reikalavimu, ten pakeltas iki 26 proc. SEB banko vertinimais, toks šio mokesčio sumažinimas Lietuvai turėjo atnešti 450 mln. Lt naudos gyventojams bei verslui ir prisidėjo prie konkurencingumo didinimo eksporto rinkose. O kaip Latvijai?
Be to, pasiskaičiuokite, kiek per dešimt metų nuo 2010-ųjų būtumėte susimokėję visuotino nekilnojamo turto mokesčio, jeigu jis, TVF reikalavimu, būtų įvestas ir siektų nuo 0,2 iki 0,6 proc. nuo turto kadastrinės vertės. Ir dar tuo pačiu pridėkite nuo 0 iki 10 proc. pakeltą indėlių mokestį, įvestą gamtinių dujų mokestį, 20 proc. sumažintą atlyginimą visiems biudžetininkams, kai Lietuvos jis buvo mažinamas tik 10 proc.
Ir pasirauskite savo atmintį ar informacijos šaltiniuose, kad galėtumėt išvardyti bent keletą sričių, kuriose „pigiai“ pasiskolinusi Latvija geriau išėjo iš krizėės nei Lietuva.
Aš Jus suprantu, kad ir kokia būtų mano „rašliava“, jeigu ji nesutampa su Tamstos įsitikinimais, vadinasi, ji yra šališka, o aš – nupirktas. Žinoma, konservatorių.
Žmogau , jei ne kluono …
Komentaras
Žmogau , jei ne kluono durys , būtum zuikį nudūręs. Tai va , nori pasiskolinti pinigų pas kaimyną . Jis tau sąlygą . 2% palūkanų , bet aš prašau vienos sąlygos . Perdažyki savo tvorą , nes vaizdą gadina . Ne , eik tu nafik , man kitas kaimynas skolina be jokių sąlygų , bet už 10% , man čia bet kas nenurodinės . Na kai sužinojo žmona, baigėsi šeima . Suprasčiau tamstos rašliavą , jei būtum nešališkas , bet deja ... Taip niekas ir nepaaiškina , kodėl skolinosi tokiomis sąlygomis . Net Degutienė šiandien kalba, kad buvo tokios aplinkybės .Aplinkybės , kad prezidentė taip norėjo? Jei jau tamsta taip nagrinėji viską , panagrinėk kaip elgėsi Latvija kitaip ir kodėl jos rodikliai geresni.O dabar futbolą žaidi vienas.