Iš­tir­ta, kas kal­tas dėl dan­ties skaus­mo (171)

nuotrauka
Al­gir­das Ja­ku­lis
Per­fra­zuo­jant ka­dai­se po­pu­lia­raus vai­kiš­ko fil­mu­ko he­ro­jaus Kūl­vers­tu­ko šven­ti­nę įkur­tu­vių kal­bą: „Mes sta­tė­me, sta­tė­me ir pa­ga­liau pa­sta­tė­me! Va­lio!“, ga­li­ma sa­ky­ti: „Jie ty­rė, ty­rė ir pa­ga­liau iš­ty­rė! Pššš!“

Taip, čia apie par­la­men­te pri­im­tą nu­ta­ri­mą „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to at­lik­to par­la­men­ti­nio ty­ri­mo dėl vie­ti­nių ir re­gio­ni­nių veiks­nių ir ap­lin­ky­bių, lė­mu­sių 2009–2010 me­tų kri­zės Lie­tu­vo­je reiš­ki­nius ir vie­šų­jų fi­nan­sų būk­lę, įskai­tant vie­šo­jo sek­to­riaus sko­los dy­dį ir šios sko­los val­dy­mo są­nau­das, iš­va­dos“. At­si­pra­šau už ši­tą ab­ra­ka­dab­ra, bet ne aš ją su­gal­vo­jau, o ofi­cia­laus do­ku­men­to pa­va­di­ni­mą keis­ti ne ma­no va­lio­je.

Rei­kia pri­min­ti, kad ši par­la­men­ti­nio ty­ri­mo ko­mi­si­ja bu­vo Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to bu­vu­sio va­do­vo Sta­sio Ja­ke­liū­no ir val­dan­čių­jų „ne­kal­tai“ pra­dė­tas kū­di­kė­lis.

Ta­čiau vos jis iš­vy­do švie­są, ta­po aiš­ku, kad ne toks jis ir ne­kal­tas, o pa­gim­dy­tas ne tam, jog su­ras­tų dar ne­ži­no­mą tie­są apie 2009–2010 me­tų pa­sau­li­nę fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos kri­zę, o dėl to, kad prieš pre­zi­den­to rin­ki­mus po­li­ti­nius opo­nen­tus ap­drabs­ty­tų sa­vo saus­kel­nių tu­ri­niu.

Iš­ties, pa­gal­vo­ki­me, ką nau­jo apie tą kri­zę ga­lė­jo su­ras­ti šiaip jau ne­di­de­liais in­te­lek­tu­a­li­niais re­sur­sais be­si­re­mian­ti Sei­mo ko­mi­si­ja, jei­gu per aš­tuo­ne­rius me­tus iki jos su­kū­ri­mo pa­sau­ly­je apie kri­zę jau bu­vo pri­ra­šy­ta kal­nai ana­li­ti­nių kny­gų, ap­gin­ta gau­sy­bė moks­li­nių di­ser­ta­ci­jų, o kri­zės kil­mė ir ei­ga iš­nag­ri­nė­ti po kau­le­lį?

Dar 2009 me­tų pra­džio­je „Ti­me“ žur­na­las su­da­rė kal­tų­jų dėl glo­ba­li­nės fi­nan­sų kri­zės są­ra­šą. Be­je, ir pats S.Ja­ke­liū­nas jau 2010-ai­siais pa­ra­šė kny­gą „Lie­tu­vos kri­zės ana­to­mi­ja”. Tai kam dar vie­na ko­mi­si­ja? S.Ja­ke­liū­no kny­gos iš­va­doms pa­tvir­tin­ti?

Aki­vaiz­du, jog ko­mi­si­ja bu­vo Lie­tu­vos vals­tie­čių ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) kan­di­da­to į pre­zi­den­tus Sau­liaus Skver­ne­lio agi­ta­ci­nės kam­pa­ni­jos gin­klas, nu­kreip­tas prieš pa­grin­di­nius jo du kan­di­da­tus Gi­ta­ną Nau­sė­dą ir In­gri­dą Ši­mo­ny­tę.

Ne­tu­rė­tu­me pa­mirš­ti, kaip „vals­tie­čiai“ ta­da vei­kė be skru­pu­lų. Jau po pir­mo­jo ko­mi­si­jos po­sė­džio S.Ja­ke­liū­nas vie­šai pa­reiš­kė, kad G.Nau­sė­da ap­skri­tai ne­tu­rė­tų kan­di­da­tuo­ti į pre­zi­den­tus. Su­prask, jis bū­da­mas vie­no už­sie­nio ban­ko vy­riau­siuo­ju eko­no­mis­tu taip už­vi­rė kri­zę Lie­tu­vo­je, kad ne į pre­zi­den­tū­rą tu­rė­tų tai­ky­tis, o bū­ti tie­siai be­lan­gėn so­di­na­mas.

Ne­ma­žai at­si­ė­mė ir I.Ši­mo­ny­tė: kliu­vo jai už kon­ser­va­to­rių „nak­ti­nes re­for­mas“, nors jų pri­ėmi­mo me­tu jos prie An­driaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės nė per pa­tran­kos šū­vį ne­bu­vo (ne vi­si juk ži­no, kad I.Ši­mo­ny­tė tos Vy­riau­sy­bės fi­nan­sų mi­nist­re ta­po tik aš­tun­tą Vy­riau­sy­bės gy­va­vi­mo mė­ne­sį!), ir už „pra­sko­lin­tą Lie­tu­vą“.

Ži­nia, iš tų „vals­tie­čių“ pa­stan­gų iš­ėjo šnipš­tas su mėš­lo kra­ty­mo kva­pe­liu. O da­bar pa­žiū­rė­ki­me, kas „gau­ta“ iš dau­giau kaip dve­jus me­tus tru­ku­sio ko­mi­si­jos triū­so. Svar­biau­sia ty­ri­mo iš­va­da yra, kad 2009–2010 me­tų kri­zę Lie­tu­vo­je ir ki­to­se Bal­ti­jos ša­ly­se su­kė­lė čia vei­kę už­sie­nio ka­pi­ta­lo ban­kai, o Lie­tu­vos ban­kas ne­už­tik­ri­no tin­ka­mos jų prie­žiū­ros, be to, 2008 me­tais biu­dže­tas bu­vo pri­im­tas pa­žei­džiant fis­ka­li­nę draus­mę, o Vy­riau­sy­bė, užuot sko­li­nu­sis iš tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų pi­giau, ėmė pa­sko­las rin­ko­je su di­des­nė­mis pa­lū­ka­no­mis.

Su­prask, jei­gu Lie­tu­vo­je ne­bū­tų tų pra­keik­tų už­sie­nio ban­kų, o tik lie­tu­viš­ki, tai ir jo­kios kri­zės ne­bū­tų ki­lę. Uni­ka­lu. Kaž­kaip pa­sau­lis kal­bė­jo, jog dėl tos kri­zės kal­ta JAV ban­kų griū­tis bei fi­nan­sų kri­zė ir nuo to per pla­ne­tą do­mi­no griū­ties prin­ci­pu nu­vil­ni­ju­si eko­no­mi­nės kri­zės ban­ga. Pa­si­ro­do, mū­sų kri­zė su pa­sau­li­ne ne­tu­ri nie­ko ben­dro, čia kri­zę su­kė­lė su­si­mo­kę šve­dų ban­kai!

La­bai at­kreip­ki­te dė­me­sį į šią iš­va­dą: „2008 me­tais biu­dže­tas bu­vo pri­im­tas pa­žei­džiant fis­ka­li­nę draus­mę.“ Dar pri­dė­ki­me ci­ta­tą iš mi­nė­tos S.Ja­ke­liū­no kny­gos: „Itin smar­kų Lie­tu­vos eko­no­mi­nį nuos­mu­kį (kri­zės pra­džio­je – A.J.) lė­mė nuo 2005 me­tų vy­ku­si itin ag­re­sy­vi ir ne­kon­tro­liuo­ja­ma ban­kų plėt­ra ir ne­val­do­mas vie­šų­jų iš­lai­dų pū­ti­ma­sis ne­kau­piant jo­kių fi­nan­si­nių at­sar­gų (pa­ryš­kin­ta ma­no – A.J.).“

O da­bar at­me­tę vi­sas po­li­ti­nes mei­les ir ne­apy­kan­tas, pri­si­min­ki­me, kas ta­da bu­vo val­džio­je? Taip, taip, so­cial­de­mok­ra­tai su Ge­di­mi­nu Kir­ki­lu (iki 2006 bir­že­lio su Al­gir­du Bra­zaus­ku) Vy­riau­sy­bės prie­ša­ky­je. Tik ar gir­dė­jo­te ka­da vie­šo­jo­je erd­vė­je, kad už į kri­zę įstum­tą nu­ogą fi­nan­siš­kai Lie­tu­vą soc­de­mai su G.Kir­ki­lu bū­tų kal­ti­na­mi Lie­tu­vos nu­ste­ke­ni­mu ir murk­do­mi pur­vuo­se?

Tai kaip čia su ta lie­tu­viš­ka „vals­tie­tiš­ka“ lo­gi­ka? Nu­ogą prieš pa­sau­li­nį eko­no­mi­nės kri­zės po­tvy­nį Lie­tu­vą pa­li­kęs G.Kir­ki­las ir soc­de­mai nie­kuo dė­ti, o skęs­tan­čią ją iš­trau­kęs A.Ku­bi­lius ir kon­ser­va­to­riai – nu­si­kal­tė­liai, mat vi­suo­ti­nės su­maiš­ties me­tu jie gal­būt nu­tvė­rė per bran­gų gel­bė­ji­mo ra­tą, nes po ran­ka ki­to­kio ne­bu­vę? O gal jau me­tas gal­vo­ti sa­vo gal­vo­mis, gre­ti­nant fak­tus, o ne­už­kimš­ti jų prieš­rin­ki­mi­niais po­li­ti­kų pais­ta­lais, lyg tai bū­tų pro­to pe­nas?

Tai­gi, kai prieš rin­ki­mus mums sme­ge­nis ban­dys pud­rin­ti šios ko­mi­si­jos iš­va­do­mis, ge­riau Ra­mū­no, Sau­liaus ar vi­so­se sri­ty­se pui­kiai be­sio­rien­tuo­jan­čio mū­sų kraš­tų de­pu­ta­to pa­klaus­ki­me, ko­dėl jau ket­vir­tus me­tus kiek­vie­na pro­ga juo­dai links­niuo­da­mi va­di­na­mą­sias kon­ser­va­to­rių „nak­ti­nes re­for­mas“, jie nė pirš­to ne­pa­ju­di­no, kad lik­vi­duo­tų jų pa­sek­mes.

At­virkš­čiai, „vals­tie­čiai“ su sa­vo sa­te­li­tais Sei­me du kar­tus už­blo­ka­vo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos pa­siū­ly­mą su­grą­žin­ti PVM dy­dį nuo da­bar­ti­nio 21 proc. iki bu­vu­sio 18 proc. Tad, ar ga­li bū­ti dar di­des­nė veid­mai­nys­tė, kai ple­pi vie­na, o da­rai prie­šin­gai?

Be­je, ga­li­te apy­tik­riai pa­si­skai­čiuo­ti, kiek bū­tu­mėt su­tau­pę per ket­ve­rius me­tus, jei­gu val­džią pe­rė­mę „vals­tie­čiai“ iš­kart bū­tų at­kū­rę prieš­kri­zi­nį PVM dy­dį – 18 proc. Tai­gi, kiek­vie­nas pre­kėms ir pa­slau­goms iš­leis­tas eu­ras bū­tų su­tau­pęs tris cen­tus, pa­dau­gin­ki­te juos iš šei­mos per mė­ne­sį tiems tiks­lams iš­leis­tų šim­ti­nių, tai pa­dau­gin­ki­te iš dvy­li­kos ir, ga­liau­siai, – iš ke­tu­rių.

Pa­vyz­džiui, jei šei­ma per mė­ne­sį mi­nė­tiems da­ly­kams iš­lei­džia žiau­riai kuk­lius 500 eu­rų, per ket­ve­rius me­tus bū­tų su­tau­piu­si 624 eu­rus. Smul­kme­na, bet ma­lo­ni, ar ne, Ra­mū­nai?

Iš­raiš­kin­ga, kad Sei­me už ko­mi­si­jos iš­va­das bal­sa­vo tik 63 iš­im­ti­nai val­dan­čių­jų frak­ci­jų sei­mū­nai, o prieš bu­vo 41 bei su­si­lai­kė 7. Tai ko, po ga­lais, ver­ta ko­mi­si­ja, jei jos dar­bo iš­va­dos pri­ta­ri­mo su­lau­kia tik iš ma­žiau ne­gu pu­sės Sei­mo na­rių?

Tik­riau­siai to­dėl, jog „ty­ri­me in­for­ma­ci­ja pa­teik­ta se­lek­ty­viai, ig­no­ruo­jant da­lį pa­teik­tų skai­čia­vi­mų ir fak­tų. Mū­sų nuo­mo­ne, ver­ti­ni­mai yra klai­din­gi ir klai­di­nan­tys, grin­džia­mi ne ob­jek­ty­viais duo­me­ni­mis, bet vien­pu­siš­ka iš­anks­ti­ne nuo­mo­ne ir in­ter­pre­ta­ci­jo­mis, ga­li­mai są­mo­nin­gai ig­no­ruo­jant reikš­min­gą da­lį svar­bių ar­gu­men­tų. Da­lis re­ko­men­da­ci­jų – ne­ak­tu­a­lios, prieš­ta­rau­jan­čios Eu­ro­pos Są­jun­gos nuo­sta­toms ir per de­šimt­me­tį įvy­ku­siems re­gu­lia­ci­niams po­ky­čiams.“ Tai ei­lu­tės iš ne­pri­klau­so­mos ins­ti­tu­ci­jos – Lie­tu­vos ban­ko – ofi­cia­laus pra­ne­ši­mo.

Ir nie­ko čia ne­pri­dur­si. Ne­bent: jei­gu šeš­ta­die­nio pa­va­ka­ry jums pra­dės skau­dė­ti dan­tį, ži­no­ki­te – kal­ti kon­ser­va­to­riai.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Gerbiamasis, „nežaisime mano skaičiais kas būtų jei būtų“, bet įvertisime Jūsų čia pateiktuosius. Šeštokas lengvai suskaičiuotų, jog 2,2 mln. nuo 50 mln. yra 4,4 proc. Vadinasi, kaip Jūs teigiate, konsrvatoriai už tokias palūkanas skolinosi. Taigi čia labai padorios palūkanos. O dabar patikrinkime kitą Jūsų teiginį, kad už tas sumokėtas 2,2 mln. palūkanų valstybės tarnautojams algas būtų galima pakelti 3 kartus. 2018 metų duomenimis buvo 28107 užimtos karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybės, 793 – politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų ir 20788 statutinių valstybės tarnautojų. Iš viso – 49688. Ketvirtokas, atlikęs du dalybos veiksmus, suskaičiuotų, jog algas tarnautojams būtų galima padidinti vienkartine 78,27 Lt išmoka, o jei kartu su statutiniais – 44,28 Lt vienkartine išmoka. Apie kokį padidinimą tris kartus kalbate? Apie pensijų didinimą 15 proc. – lygiai tokia pat, atsiprašau, nesąmonė (pats pasiskaičiuokite).
    Taigi, būti konservatorių, kaip, beje, ir kitos partijos gerbėju, jokia nuodėmė. Nuodėmė – negalvoti savo galva, nuodėmė - iš konteksto ištraukus vieną faktą, daryti plačias išvadas apie dalykus, kuriuos nelabai išmanoma, nuodėmė – prisiklausius svetimų lozungų tapti kieno nors nekentėju, nuodėmė – rinkimuose dalyvauti vadovaujantis emocijomis, o ne sveiku protu, nuodėmė – būti fanatiku ir į Seimą rinkti fanatikus
    Pagarbiai

    Komentaras

    Nerašysiu tiek daug .,, 2012 m. Lietuva sumokėjo apie 2,2 mln. litų palūkanų už beveik 50 mln. litų paskolą .Jei nereikėtų mokėti tokių palūkanų , visiems valstybės tarnautojams atlygį būtų galima pakelti net 3 kartus , arba padidinti pensijas ir kita socialines išmokas 15 proc. . Tai yra todėl , kad Lietuva nesikreipė pagalbos į TVF , o savarankiškai skolinosi didesnėmis palūkanomis , tad mes kasmet sumokame apie 500 mln,litų priedą už savarankiškumą" ( Z.Mauricas) 2008m. Latvija iš TVF pasiskolino 820 mln. latų už nedideles palūkanas, bet su griežtais išlaidų apribojimais (Lietuva sau pritaikė dar griežtesnes) Skolą grąžino 2009 m. rudenį , kad galėtų vėl imtis savarankiškos finansų politikos. Padengė skolą , išplatinę valstybės obligacijų už 1,25 mlrd. latų. Nereikėjo nei lato devalvuoti , o pasiskolinti tarptautinėje rinkoje už tokius procentus kaip Lietuva , tamsta galėtumėte ir pats . Nežaiskite skaičiais kas būtų jei būtų . Viską parodė gyvenimas ir valdžios veiksmai . O kad esate konservatorių gerbėjas , tai nėra jokia nuodėmė .

    Komentaras

    Viskas priklauso nuo tautos atsakingumo kaip renkas valdžią taip ir turi. Estijoj atsakingai rinkdamiesi valdžią pasiekė. Kad išlaikydami strateginius projektus ir dirbdami per es paramą, iš kart pasiskolintus nelaukdami mažino iki 2 milijardų paskolų ir iš saves gįvena gerindami. Lietuvoj praradę strateginius objektus ir negebėdami dirbt per es paramą praskolinėja. Šie valdžioje žalio suvokimo neturėdami apie makroekonomikos reguliavimą dar papildomai praskolino ir į ateitį numetė kitiems atiduot. O Lietuva kaip buvo pagal ek pastebėjimus didelė socialinė atskirtis ir skurdas, taip ir lieka. Nors ką čia rimtai kalbėt, jei Alytaus padangų gaisro nuo 2016 metų 9 gaisrai ir įmonė neįtraukta į tikrinamų sarašą ir ekologinę bombą lygioj vieroj užsiridena, čia ne rimtos valstybės lygis. Rodo, vyrauja klanų interesai virš valstybės. Kur Lietuvoj nemėgsta valstybės intereso.

    Komentaras

    Gerbiamasai, jau esu „rašliavojęs“ ir darkart specialiai Jums pakartosiu keletą priežasčių, dėl ko buvo skolintasi taip, kaip vertė aplinkybės. Pasidomėkite, koks tada buvo Lietuvos skolinimosi tarptautinėse rinkose reitingas, gal kai kas paaiškės.
    Jau vien TVF mandagus „pasiūlymas“ Lietuvai už paskolą bene penktadaliu devalvuoti litą buvo nepriimtina sąlyga. Įdomu, kas dabar būtų šaukiama, jeigu A.Kubiliaus Vyriausybė tada „pigiai“ pasiskolintų iš TVF, o vieną 2009-ųjų metų rytą šalies gyventojai nubustų su dvidešimčia procentų nuvertėjusiais savo pinigėliais? Paprasčiau kalbant, už piniginėje turimą šimtinę būtume galėję nusipirkti tik tiek, kiek vakar už aštuoniasdešimt litų. Tas pats ir su visais bankų indėliais.
    Kadangi tose Lietuvos „praskolinimo“ istorijose nuolat būname lyginami su esą pigiai TVF pasiskolinusia Latvija, pažiūrėkime į faktus, bylojančius, koks tas „pigumas“ išties buvo ilgalaikėje perspektyvoje. Beje, Latvija tuo metu buvo tokioje situacijoje, kai tarptautinės rinkos jai neskolino ir liko skolintis tik iš TVF. Dėl to ji dar ilgus metus buvo traktuojjama kaip nuo TVF priklausoma valstybė ir tarptautinėse rinkose skolnintis galėjo tik nepalankesnėmis sąlygomis, nei Lietuva
    Taigi, vienas svarbiausių mokesčių dirbantiems, gyventojų pajamų mokestis(GPM), 2009 metais Lietuvoje nuo 25 proc. sumažintas iki 15 proc., Latvijoje – nuo 25 iki 23 proc, bet po metų, TVF reikalavimu, ten pakeltas iki 26 proc. SEB banko vertinimais, toks šio mokesčio sumažinimas Lietuvai turėjo atnešti 450 mln. Lt naudos gyventojams bei verslui ir prisidėjo prie konkurencingumo didinimo eksporto rinkose. O kaip Latvijai?
    Be to, pasiskaičiuokite, kiek per dešimt metų nuo 2010-ųjų būtumėte susimokėję visuotino nekilnojamo turto mokesčio, jeigu jis, TVF reikalavimu, būtų įvestas ir siektų nuo 0,2 iki 0,6 proc. nuo turto kadastrinės vertės. Ir dar tuo pačiu pridėkite nuo 0 iki 10 proc. pakeltą indėlių mokestį, įvestą gamtinių dujų mokestį, 20 proc. sumažintą atlyginimą visiems biudžetininkams, kai Lietuvos jis buvo mažinamas tik 10 proc.
    Ir pasirauskite savo atmintį ar informacijos šaltiniuose, kad galėtumėt išvardyti bent keletą sričių, kuriose „pigiai“ pasiskolinusi Latvija geriau išėjo iš krizėės nei Lietuva.
    Aš Jus suprantu, kad ir kokia būtų mano „rašliava“, jeigu ji nesutampa su Tamstos įsitikinimais, vadinasi, ji yra šališka, o aš – nupirktas. Žinoma, konservatorių.

    Komentaras

    Žmogau , jei ne kluono durys , būtum zuikį nudūręs. Tai va , nori pasiskolinti pinigų pas kaimyną . Jis tau sąlygą . 2% palūkanų , bet aš prašau vienos sąlygos . Perdažyki savo tvorą , nes vaizdą gadina . Ne , eik tu nafik , man kitas kaimynas skolina be jokių sąlygų , bet už 10% , man čia bet kas nenurodinės . Na kai sužinojo žmona, baigėsi šeima . Suprasčiau tamstos rašliavą , jei būtum nešališkas , bet deja ... Taip niekas ir nepaaiškina , kodėl skolinosi tokiomis sąlygomis . Net Degutienė šiandien kalba, kad buvo tokios aplinkybės .Aplinkybės , kad prezidentė taip norėjo? Jei jau tamsta taip nagrinėji viską , panagrinėk kaip elgėsi Latvija kitaip ir kodėl jos rodikliai geresni.O dabar futbolą žaidi vienas.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.