(Ne)griež­ta pa­va­sa­ri­nė sam­di­nių at­ran­ka

Al­gir­das Ja­ku­lis
Komentarai (3)
2019 Vasaris 28
nuotrauka
Gy­ve­ni, žmo­gus, gy­ve­ni ir net ne­su­si­mąs­tai, kiek ap­link yra po­li­tiš­kai ak­ty­vių žmo­nių, trokš­tan­čių pa­si­rū­pin­ti ta­vo gy­ve­ni­mu. Štai po tri­jų die­nų Lie­tu­vos gy­ven­to­jai eis prie bal­sa­dė­žių nu­si­sam­dy­ti tų, ku­rie tvar­kys jiems ak­tu­a­liau­sius rei­ka­lus sa­vi­val­dos te­ri­to­ri­jo­se. Ofi­cia­li sta­tis­ti­ka ro­do, jog pa­si­šo­vu­sių tar­nau­ti ben­dra­jam gė­riui, t. y. ge­riau­siai at­sto­vau­ti žmo­nių in­te­re­sams, ša­ly­je at­si­ra­do 13 tūkst. 662 kan­di­da­tai, iš jų net 410 var­žo­si dėl 60 me­rų pos­tų – vi­du­ti­niš­kai be­veik po sep­ty­nis į vie­ną vie­tą.

Su pieš­tu­ku ran­ko­se per­ver­čiau Aly­taus mies­te sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se da­ly­vau­jan­čių par­ti­jų bei vi­suo­me­ni­nių ko­mi­te­tų są­ra­šus ir su­skai­čia­vau, jog pas mus kan­di­da­tuo­ja la­bai sim­bo­li­nis tar­nau­ti aly­tiš­kiams pa­si­ry­žu­sių žmo­nių skai­čius – 141. Su tiek už­so­din­tu­me vi­są Sei­mą, o nu­sam­dy­si­me mums tar­nau­ti, de­ja, tik 27 iš jų.

Taip jau su­si­klos­tė, kad ne­su nei eko­no­mi­nia­me, nei po­li­ti­nia­me, nei kul­tū­ri­nia­me mies­to gy­ve­ni­me kun­ku­liuo­jan­tis žmo­gus. Per­skai­tęs mi­nė­tus są­ra­šus ga­liu pa­sa­ky­ti, jog as­me­niš­kai tru­pu­tį pa­žįs­tu, tiks­liau tu­rė­jau įsta­ty­mais api­brėž­tų da­ly­ki­nių rei­ka­lų, su tri­mis iš kan­di­da­tų, o dar ke­lių pa­var­des esu gir­dė­jęs.

Gal dėl to­kio men­ko in­for­muo­tu­mo ma­ne ap­ni­ko švent­va­giš­kos min­tys: o kur tie vi­si ak­ty­vūs, į mies­to val­džią be­si­ver­žian­tys žmo­nės dings­ta po rin­ki­mų? Gal tik aš vie­nas ne­gir­dė­jau apie jų mies­te­lė­nams lai­ko­tar­piu tarp rin­ki­mų pa­siū­ly­tas ben­druo­me­niš­ku­mą ug­dan­čias ini­cia­ty­vas, suor­ga­ni­zuo­tus spor­to ar kul­tū­ri­nius ren­gi­nius, su­reng­tas lab­da­ros ak­ci­jas, ga­liau­siai, su vi­suo­me­nės pa­gal­ba blo­kuo­tus aki­vaiz­džiai blo­gus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mus? Juk tie prieš rin­ki­mus da­ly­ti pa­ža­dai ga­lė­tų ir tu­rė­tų re­a­li­zuo­tis. Ar ge­riems dar­bams da­ry­ti mir­ti­nai bū­ti­nas val­džios pos­tas? Ar sa­vi­val­da bai­gia­si kar­tu su rin­ki­mais ir ket­ve­riems me­tams už­si­da­ro mies­to ro­tu­šės pa­sta­te?

Kal­bant at­lai­džiau, rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį ir į skai­čių ma­gi­ją. Mat pa­da­li­jus da­bar­ti­nį Aly­taus mies­to gy­ven­to­jų skai­čių iš no­rin­čių­jų jiems at­sto­vau­ti sa­vi­val­do­je skai­čiaus gau­na­me 365, t. y. tiek, kiek die­nų tu­ri ka­len­do­ri­niai me­tai. Ki­taip ta­riant, vie­nam kan­di­da­tui į mies­to val­džią ati­ten­ka tiek aly­tiš­kių, ku­riuos as­me­niš­kai, pra­de­dant kū­di­kė­liu ir bai­giant šim­ta­me­čiu, at­ski­rai kas­dien pa­ski­riant po va­lan­džiu­kę, bū­tų ga­li­ma ap­lan­ky­ti per me­tus. Žiū, ir per ket­ve­rius me­tus iki ki­tų rin­ki­mų bus su­si­pa­žin­ta su be­veik pus­an­tro tūks­tan­čio aly­tiš­kių bė­do­mis bei go­do­mis. Ir jei per tą lai­ką ne­at­šoks no­ras tar­nau­ti mies­tui, drą­siai bus ga­li­ma kan­di­da­tuo­ti ki­tuo­se sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se.

Čia, ži­no­te, kaip su vai­ku, stai­ga pa­no­ru­siu na­muo­se tu­rė­ti au­gin­ti­nį, ne­svar­bu ko­kį – šu­nį, ka­tę, pa­pū­gą ar auk­si­nę žu­ve­lę, ir be­si­die­va­go­jan­tį, jog vi­suo­met kruopš­čiai juo rū­pin­sis. Kad įsi­ti­kin­tu­mė­te, kiek tvir­tas tas pa­si­ry­ži­mas, nu­pir­ki­te vai­kui šuns pa­va­dė­lį ir pri­sa­ky­ki­te vai­ke­liui tri­skart per die­ną bent po dvi­de­šimt mi­nu­čių jį „pa­ve­džio­ti“ lau­ke. Jei­gu dvi sa­vai­tes šią už­duo­tį uo­liai vyk­dys, drą­siai ga­li­te pirk­ti jam gy­vū­nė­lį, ne­tin­gės jo pri­žiū­rė­ti.

Su­pran­ta­ma, kan­di­da­ta­vi­mo rin­ki­muo­se si­tu­a­ci­ją čia ge­ro­kai su­šar­ža­vau, ta­čiau ne vel­tui sa­ko­ma, kad kiek­vie­na­me juo­ke­ly­je yra ne­ma­ža do­zė tie­sos. Kaip ir tie­sa yra tai, jog daž­nai iš­kart po rin­ki­mų pa­jun­ta­me kar­tė­lį, vėl nu­si­pir­kę ka­tę mai­še. Ne­no­rė­da­mas taip pa­si­jus­ti, bet, at­virkš­čiai, trokš­da­mas pa­da­ry­ti są­mo­nin­gą pa­si­rin­ki­mą, są­ži­nin­gai pa­žiū­rė­jau, tiks­liau bū­tų pri­pa­žin­ti, iš­klau­siau „Del­fi“ por­ta­lo va­sa­rio 17 die­ną su­reng­tas kan­di­da­tų į Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės me­rus ir ta­ry­bos na­rius vaiz­do dis­ku­si­jas. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad to­kių pa­si­šven­tė­lių ne­bu­vo la­bai gau­su: kan­di­da­tų į me­rus pa­si­sa­ky­mai su­lau­kė dau­giau kaip dvie­jų tūks­tan­čių pri­si­jun­gi­mų, pir­mo­ji kan­di­da­tų į ta­ry­bą dis­ku­si­ja – jau tūks­tan­čiu ma­žiau, o ant­ra­sis jų pa­si­ro­dy­mas su­men­ko dar tri­mis šim­tais žiū­ro­vų. Tie­sa, kiek iš jų iš­ken­tė vi­sas tris, po 45 mi­nu­tes tru­ku­sias, lai­de­les, is­to­ri­ja ir kom­piu­te­ri­nė tech­ni­ka nu­ty­li.

Man vi­sai ne­nuos­ta­bus toks žiū­ro­vų nu­by­rė­ji­mas, nes pats de­ba­tų for­ma­tas da­rė juos nuo­bo­džius. Kaip iš­sa­miai ga­li pa­dis­ku­tuo­ti de­šimt žmo­nių, plius klau­si­mus pa­tei­kian­ti lai­dos ve­dė­ja, per 45 mi­nu­tes, kai lai­kas pa­da­li­ja­mas tei­sin­gai – vi­siems po ly­giai, t. y. maž­daug po ke­tu­rias mi­nu­tes? To­dėl ir te­ko jiems kal­bė­ti dau­giau lo­zun­gais nei ar­gu­men­tais.

Gra­žu, kai vi­si ža­da stab­dy­ti emig­ra­ci­ją. Tik ne­spė­ja pa­sa­ky­ti, kaip. Bet grei­čiau­siai net ne­ži­no, o ir ne sa­vi­val­dy­bių jė­goms tai pa­da­ry­ti. Nes, jei­gu kas nors Lie­tu­vo­je tai ži­no­tų, jau bū­tų pa­da­ręs.

Gra­žu, kai vi­si ža­da kur­ti dar­bo vie­tas, kai ku­rie net ge­rai ap­mo­ka­mas. Tik ne­pa­sa­ko, kaip. Ir net ne­ži­no­jau, kad sa­vi­val­dy­bė ku­ria dar­bo vie­tas. Ne­bent iš­rink­tie­ji sa­viš­kiams ad­mi­nist­ra­ci­jo­je ar sa­vi­val­dy­bei pa­val­džio­se įmo­nė­se su­ras vie­ną ki­tą šil­tą vie­te­lę. Tie­sa, ža­da­ma glo­bo­ti ver­sli­nin­kus, ku­rie at­seit ir kurs tas dar­bo vie­tas. Vėl­gi ne­aiš­ku, ko­dėl lig šiol nie­kas nesu­si­pro­tė­jo taip pa­pras­tai iš­spręs­ti to­kios su­dė­tin­gos ne­dar­bo pro­ble­mos?

Tai­gi tos dis­ku­si­jos rin­kė­jui nau­din­gos bu­vo tik tiek, kiek ga­li­ma bu­vo su­si­da­ry­ti vaiz­dą, ku­rie iš tų žmo­nių ga­lė­tų kar­tu kon­struk­ty­viai dirb­ti, o kas tik aikš­tin­gai eks­po­na­vo sa­ve. Be to, ret­kar­čiais su­si­da­rė įspū­dis, jog kai ku­rie pai­nio­ja sa­vi­val­dy­bės ir Sei­mo ga­lias. To­dėl ir ma­nau, kad kan­di­da­tams ne tik prieš rin­ki­mus rei­kė­tų ben­drau­ti su bū­si­mais darb­da­viais ir ne tiek gra­žiais bei tei­sin­gais žo­džiais, kiek kon­kre­čiais dar­bais.

Pa­bai­go­je pa­si­gir­siu, jog ma­nęs ret­kar­čiais klau­sia: „Tai už ką reik­tų bal­suo­ti?“ Ne­tu­riu tei­sės žmo­nėms pri­me­ti­nė­ti sa­vo nuo­mo­nę, to­dėl daž­niau­siai pa­sa­kau tik už ką nie­kad ne­bal­suo­čiau. Ma­nau, jog už sa­vo pi­ni­gus ap­mo­ka­mai tar­nys­tei pa­si­rink­da­mi žmo­nes, tu­ri­me bū­ti ati­dūs ir griež­ti. Ne taip, kaip ko­kia Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja, ku­ri ga­li sau leis­ti vie­nu plunks­nos brūkš­te­lė­ji­mu pri­pa­žin­ti ne­te­ku­siu ga­lios „Di­džių­jų kal­bos klai­dų są­ra­šą“, gy­va­vu­sį dvi­de­šimt vie­ne­rius me­tus. Mes juk ži­no­me, kad žo­džiai tu­ri pras­mę ir jie ma­te­ria­li­zuo­ja­si, daž­nai tap­da­mi la­bai ne­do­rais dar­bais. To­dėl sa­vo in­te­re­sams at­sto­vau­ti nie­kad ne­si­rink­čiau žmo­gaus, kal­bo­se nuo­lat kar­to­jan­čio „šian­dien die­nai“. Man re­gis, to­kie aki­vaiz­džiai kaž­ką sle­pia, ne­pa­sa­ky­da­mi, kas bu­vo „šian­dien ry­tui“, ne­pra­si­tar­da­mi, kas bus „šian­dien va­ka­rui“. O ar bent įsi­vaiz­duo­ja­te, ką jie ga­lė­tų pa­da­ry­ti „šian­dien nak­čiai“?

 

 

    Komentaras

    Kam tie rinkimai ir savivalda Alytuj? Nes ir be jų laidoje po ,,Demaskuoti' ana kaip visą miestą parsiklupdžiusi? kas tik nepatinka - marš į laidą ir ten atseikės...ko ir nežinojo patys apie save.

    Komentaras

    Lyginant pagal rimtus reikalavimus kaip ir kraupi savivalda Alytuj. iškart krenta į akis. Kodėl ypač rinkiminiu laikotarpiu šios kadencijos taryba už būsimą tarybą nubrėžia miesto vystymo gaires tvirtindama taryboj strategiją iki 2021 metų? Juk kokio lygio priimta strategija ir parašais patvirtintą jau pradeda vykdyt savivaldybė. Ir kita būsima taryba turės vykdyt, jei sugebės dar į geresnę pasikeist? Tai normaliai turėjo šį klausimą palikt būsimai tarybai. Kur kaip per rinkimus jei laimės su geresnėm programom, tai iš tų programų ir tegu tvirtinas strategiją? Juolab jei patys dalis vėl kandidatuoja ir vardija grandiozinius planus - tai reikėjo patiems ar jų kolegoms būnant jau šioje taryboj ir tvirtintis. Tada derinant komitetuose būt išaiškėję, kiek realūs kieno planai. Kitas bruožas - negebėt kultūringai akis į akį spręst ir viešint problemų. Jau kaip mada per rinkimus, kur matos gabesni kandidatas į merus, kaip išpuolius prieš juos atskiri daro. Ypač per vietos televiziją. Vos ne įsiveržia į laidą ir išdeda vienašališkai ant kitų, kuris laidoj nedalyvauja ir neturi galimybių logiškam atsikirtimui, taip kaip ir išlieja vienašališką įniršį. Pridengtą po atseit rūpinas viešu interesu. Ir patiems nesugebant ką geriau siūlyt. Ar po ko kyla klausimų. Kodėl pavyzdžiui domis tik vienos vietos firmos vykdytais darbų užsakymais. Vos ne naktim skaičiuoja skaičiukus. O kitų nemato. Kodėl savo laiku užimdami pareigas ir galėję pagal kompetencijas bandyt žmoniškai spręst problemas - laiko tarsi laukdami, kada išsiliet gali į vieną pusę. Čia labai blogi bruožai. Trumpiau Alytuj lygis per savivaldą SUPERŽEMAS.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.