Los Andžele gyvenantis menininkas neužmiršo ir Alytaus vaikų globos namų ()
Nuo 2001 metų JAV gyvenantis R.Dabrukas į gimtąją šalį kaskart sugrįžta ne tik ilgesio jai ir artimiesiems šaukiamas, energija ir meile gyvenimui trykštantis menininkas į Lietuvą atveža vis naujų meninių projektų – rengia parodas, kuria spektakliukus ir edukacines programėles, lanko vaikų globos namus arba tiesiog bendrauja, aplink skleisdamas gerą nuotaiką ir optimizmą.
Anot R.Dabruko, savo veikla jis nori pasakyti, kokia brangi jam yra Lietuva ir kad savo tėvynės niekada nepamiršta.
„Gyvendamas Los Andžele esu laimingas, gal todėl, kad aš optimistas ir man visur patinka, o gal todėl, kad myliu žmones ir moku džiaugtis gyvenimu. Jaučiu, kad kurdamas meną JAV, amerikiečiams per savo kūrybą turiu skleisti žinią apie Lietuvą ir jos žmones“, – sakė menininkas.
R.Dabruko darbai ir meilė Lietuvai neliko nepastebėta JAV lietuvių bendruomenės. Už lietuvybės puoselėjimą JAV jis kartu su dar keliais tautiečiais buvo apdovanotas.
Įvertinimas menininką nustebino ir sujaudino, tačiau nuveikti darbai – knygų rašymas, darbas lietuviškoje mokykloje, projektų kūrimas ir jų parvežimas į Lietuvą, keliavimas po lietuviškas parapijas, pristatant spektakliukus, rodo, jog apdovanojimas įteiktas jo nusipelniusiam žmogui.
1000 knygelių vaikams
„Šį kartą sugalvojau pralinksminti vaikų namuose gyvenančius likimo nuskriaustus vaikučius ir ant Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų sienų nupiešti freskas. Juk spalvingi piešiniai kelia nuotaiką, o menas gydo“, – pasakojo R.Dabrukas.
Vaikams menininkas dovanojo dvi paties sukurtas spalvinimo ir edukacijos knygeles, baigtas iliustruoti prieš pat kelionę į Lietuvą. Abi knygelės – „Gandrytė Ora“ ir „Varliukas Tutis“ – tarsi tęsinys prieš porą metų išleistos jo knygos „Aš kitoks“, skirtos vaikams ir ne tik vaikams.
Spalvinimo knygelėse gausu smagių mąstymo lavinimo užduočių, parašytų lietuvių ir anglų kalbomis, nes knygelės skirtos ir Lietuvoje, ir JAV gyvenantiems mažiesiems.
„Gandrytę Orą“ ir „Varliuką Tutį“ išleido Lietuvos spaustuvė „Spalvų kraitė“, o išleidimą finansavo pats dailininkas ir Los Andželo labdaros organizacija „Lietuvos dukterys“.
„Važinėjau po visos Lietuvos vaikų globos namus ir dovanojau knygeles. Kiek džiaugsmo buvo vaikučiams. Aš buvau labai laimingas dovanodamas jas, o vaikučiai gaudami. Ne veltui sakoma, kad kai ką nors dovanoji, laimės hormonai išsiskiria ir tam, kuris dovanoja, ir tam, kuris dovaną gauna“, – džiaugėsi R.Dabrukas, padovanojęs vaikams apie tūkstantį knygelių.
Dar visą šūsnį knygų menininkas paliko padovanoti Šiaulių vaikų globos namų auklėtiniams ir vaikams, turintiems negalią, gyvenantiems įvairiuose Lietuvos globos namuose.
R.Dabrukas įsitikinęs, kad dovanojimo virusu jį dar vaikystėje užkrėtė tėvai – Irena ir Vytautas, taip pat mėgę ir mėgstantys dovanoti bei dalytis.
Vaikai – didelis stebuklas
Knygos vaikams, spektakliukai, darbas su vaikais R.Dabruko gyvenime nėra atsitiktiniai kūrybinio kelio vingiai.
„Visada norėjau kurti vaikams, nes vaikai yra mūsų ateitis. Noriu jiems perduoti savo žinias ir meilę, kurią gavau iš savo tėvų ir savo gyvenimo mokytojų, iš knygų ir gamtos.
Kol kas neturiu savo atžalų, todėl kuriu kitiems vaikams, juk jie tokie nuostabūs, atviri, nesugadinti gyvenimo“, – su susižavėjimu apie vaikus kalbėjo menininkas.
R.Dabrukas yra sukūręs keturias knygeles vaikams. Dvi pasakojančias istorijas apie gyvūnus ir dvi spalvinimo-edukacines. Taip pat yra išleidęs bendrų knygelių su kitais autoriais, kūręs viršelius, iliustravęs.
Prieš dešimtmetį, besimokydamas paskutiniame magistrantūros kurse Western Connecticut State universitete, išleido savo pirmąją knygelę „Zoolidays“, pasakojančią apie tai, kad norint būti priimtam kitų, reikia kažkaip pasikeisti, išsiskirti. Už ją menininkas gavo apdovanojimą „Waldentassy award“.
Antroji knygelė, „Aš kitoks“ (išleista lietuvių ir anglų kalbomis), pasakoja priešingą istoriją. Oranžinis varliukas gimė kitoks, todėl iš pradžių buvo saviškių atstumtas, tačiau sutikęs gandrytę Orą, įsitikino, jog nereikia pasikeisti, kad būtum laimingas ir kitų mylimas.
„Šią knygelę skiriu tiems, kuriems reikia meilės, o meilės reikia visiems“, – sakė menininkas.
Dalį lėšų, gautų už knygą „Aš kitoks“, R.Dabrukas paskyrė vėžiu sergantiems vaikams Lietuvoje ir JAV.
Didelio mažųjų susidomėjimo tiek Lietuvoje, tiek JAV sulaukė ir menininko spektakliai – „Story time extravaganza“, „Piešiu piešiu pasaką“, „Mėlynasis Briedžiukas“, „Paslaptis O“, “Secret O“ ir kiti. Spektaklius R.Dabrukui kurti padeda žmona Edita Kliučinskaitė, profesionali režisierė.
Didžiausia vertybė – meilė
Baigęs studijas Šiaulių pedagoginiame universitete, R.Dabrukas iš karto išvyko į JAV. Kadangi mokykloje ir universitete mokėsi vokiečių kalbos, tad daugiausia dėmesio skyrė anglų kalbai.
„Kol galėjau tęsti meno studijas, teko daug dirbti pačius įvairiausius darbus – prižiūrėti vaikus, pjauti žolę, dažyti namus, vedžioti šunis, daryti marmurinius stalviršius, būti sodininku, vairuotoju ir dar daugybę visokių kitokių darbų. Buvo sunkoka, tačiau gyvenimas užgrūdino ir džiaugiuosi, kad turėjau galimybių išmokti tiek įvairių dalykų iš specialistų. Meno studijos koledže, o vėliau universitete suteikė unikalią galimybę dirbti su žymiais pasaulio menininkais iš JAV ir kitų šalių“, – apie nueitą kelią tikslo link kalbėjo R.Dabrukas.
R.Dabrukas dėstytojavo universitete, su įvairiais projektais ir spektakliukais daug keliavo JAV. Dabar Los Andžele gyvenantis menininkas dirba net dviejuose darbuose ir daugiausia laiko skiria mokiniams. Apie jo veiklą ne kartą rašė JAV spauda.
Kaip jam pavyko tiek daug pasiekti? Menininkas neabejoja, kad tai atėjo iš šeimos ir auklėjimo. „Kai dar buvau vaikas, mano mamytė visada sakydavo, kad tik per meilę gali viską pasiekti. Iki šiol vadovaujuosi šiuo pasakymu ir viskas kol kas puikiai sekasi. Klausausi širdimi, klausausi savo sielos. Ieškau ir atrandu. Esu laimingas ir mano mūzos tikriausiai džiaugiasi kartu su manimi. Man viskas gyvenime yra stebuklas! Todėl mano moto yra – „Gyvenk taip, lyg ši diena būtų paskutinė“, – kalbėjo R.Dabrukas.
„Mano šaknys Lietuvoje“
R.Dabrukas savo talentą atskleidė JAV, ten sulaukė amerikiečių įvertinimo ir pripažinimo, tačiau menininko širdyje niekada neišblėso meilė Lietuvai. Būtent todėl kasmet jis sugrįžta į tėvynę, nes iš jos ir artimųjų meilės semiasi energijos, kūrybinių idėjų.
„Į Lietuvą žadu sugrįžti, tik dar nenumatęs tikslios datos. Juk čia mano šaknys, mano tėvai, seserys, visi draugai. Amerika mane labai gražiai priėmė ir suteikė viską, bet joje visada jausiuosi svečias, nors ir puikiai įsikūriau“, – apie ateities planus sugrįžti į Lietuvą atviravo menininkas.