Kokį pavojų kelia nelegali programinė įranga?

Tar­si ne­mo­ka­mas sū­ris spąs­tuo­se

Ne­le­ga­lias pro­gra­mi­nės įran­gos ver­si­jas in­ter­ne­tu pla­ti­nan­tys as­me­nys ar gru­puo­tės ga­li pri­da­ry­ti daug ža­los pa­pras­tų gy­ven­to­jų, įstai­gų ar ver­slo įmo­nių tur­tui.

Yra di­de­lė ri­zi­ka, kad su par­si­siųs­ta ne­le­ga­lia pro­gra­ma į kom­piu­te­rį at­ke­liaus ir ken­kė­jiš­kas už­kra­tas. O pa­pras­tas kom­piu­te­rio sa­vi­nin­kas už­kra­to ga­li ne­pa­ste­bė­ti il­gą lai­ką.

„Da­lis ki­ber­ne­ti­nių nu­si­kal­tė­lių ver­čia­si ope­ra­ci­nės sis­te­mos ar at­ski­rų pro­gra­mų „nu­lau­ži­mu“. Ne­le­ga­lias pro­gra­mų ver­si­jas jie de­da į in­ter­ne­tą ir sie­kia, kad jos bū­tų pri­ei­na­mos kuo di­des­niam bū­riui žmo­nių. Jie ga­li įdė­ti net nu­lauž­tą bran­gios an­ti­vi­ru­si­nės pro­gra­mos ver­si­ją, ku­rią at­si­siun­tus į kom­piu­te­rį sis­te­mą lyg ty­čia už­puo­la vi­ru­sai“, – pa­ste­bi Vy­tau­tas Pau­laus­kas, JAV pro­gra­ma­vi­mo pa­slau­gų įmo­nės „Dev­brid­ge“ Tech­no­lo­gi­nių prak­ti­kų va­do­vas.

V. Pau­laus­ko tei­gi­mu, ne­le­ga­lios pro­gra­mos ga­li bū­ti pa­tal­pi­na­mos įvai­riuo­se in­ter­ne­to pus­la­piuo­se – tiek ano­ni­mi­niuo­se ar spe­cia­li­zuo­tuo­se, tiek vie­šuo­se. In­ter­ne­to erd­vė yra la­bai di­na­miš­ka, to­dėl jo­je su­dė­tin­ga su­sek­ti ir pa­ša­lin­ti vi­sas ne­le­ga­lias pro­gra­mų ko­pi­jas.

Vei­kia ne­nu­spė­ja­mai ir net pa­rei­ka­lau­ja iš­pir­kos

„Dev­brid­ge“ at­sto­vas įspė­ja, kad ne­le­ga­li pro­gra­mi­nė įran­ga var­to­to­jus ga­li pa­siek­ti tie­siog nar­šant in­ter­ne­te per įvai­rius re­kla­mi­nius sky­de­lius ir ap­gau­lin­gus pa­siū­ly­mus. Ap­gau­lės meist­rai vi­lio­ja žmo­nes vie­nu myg­tu­ko pa­spau­di­mu įdieg­ti no­ri­mą pro­gra­mą. Eks­per­tas at­krei­pia dė­me­sį, kad ap­gau­lin­gas re­kla­mas ir įtar­ti­nas sve­tai­nes, į ku­rias jos nu­krei­pia, ga­li bū­ti sun­ku at­skir­ti nuo tik­ros ga­min­to­jo sve­tai­nės.

„La­bai svar­bu, kad bent jau opera­­ci­nė sis­te­ma ir an­ti­vi­ru­si­nė sis­te­ma kom­piu­te­ry­je veik­tų ne­pri­ekaiš­tin­gai. Sa­vo ruož­tu, ne­le­ga­lių pro­gra­mos ko­pi­jų vei­ki­mą sun­ku prog­no­zuo­ti – vie­ną die­ną jos ga­li veik­ti sklan­džiai, o ki­tą die­ną ek­ra­ne pa­ma­ty­si­te pra­ne­ši­mą, kad pro­gra­ma ne­le­ga­li ir ne­be­vei­kia. To­kiu at­ve­ju, jūs lie­ka­te be ap­sau­gos in­ter­ne­te ir ne­ty­čia ga­li­te įsi­dieg­ti ki­tas ken­kė­jiš­kas pro­gra­mas“, – aiš­ki­na V. Pau­laus­kas.

Vie­nos ken­kė­jiš­kos pro­gra­mos ga­li už­šif­ruo­ti duo­me­nis kom­piu­te­ry­je ir pa­pra­šy­ti iš­pir­kos. Ki­tos pra­dės at­li­ki­nė­ti ne­sank­cio­nuo­tus veiks­mus, pa­vyz­džiui, siųs­ti šim­tus ne­pa­gei­dau­ja­mų re­kla­mi­nių laiš­kų iš jū­sų kom­piu­te­rio. To­kiam ken­kė­jiš­kam duo­me­nų srau­tui ne­si­liau­jant, jū­sų in­ter­ne­to tie­kė­jas ar net at­ski­ros sve­tai­nės, ku­rio­se lan­ko­tės, ga­li ap­ri­bo­ti jums tei­kia­mas pa­slau­gas: tie­kė­jas ri­bos in­ter­ne­to ry­šį, o mėgs­ta­mo­je sve­tai­nė­je bus blo­kuo­ja­mas jū­sų var­to­to­jo IP ad­re­sas.

Kaip ne­ap­si­gau­ti?

Ken­kė­jiš­kai pro­gra­mai ke­lią į kom­piu­te­rį ga­li at­ver­ti ne vien ne­at­sar­gūs vai­kai ar anū­kai.

In­ter­ne­te ne­trūks­ta skel­bi­mų, siū­lan­čių pi­giai įsi­gy­ti ne­le­ga­lių pro­gra­mų. Jei­gu ori­gi­na­li pro­gra­ma kai­nuo­ja, tar­kim, 100 eu­rų, tai „nu­lauž­tą“ jos ver­si­ją ver­tei­vos in­ter­ne­te ga­li pa­siū­ly­ti už 20 ar vos 10 eu­rų. Ta­čiau, siū­ly­to­jai ne­at­sa­ko už pa­sek­mes, kas nu­tiks, kai pir­kė­jas pa­ban­dys pa­si­nau­do­ti sa­vo ne­le­ga­liu pir­ki­niu.

Taip pat pa­si­tai­ko, kad ne­le­ga­lių ir ken­kė­jiš­kų pro­gra­mų į kom­piu­te­rį įdie­gia ne­le­ga­lūs meist­rai, ku­rie tie­siog no­ri pa­dė­ti kai­my­nui ar­ba šei­mos drau­gui. Tad jei­gu ži­no­te as­me­nį, ku­ris „iš­ma­no apie kom­piu­te­rius“ ir už sim­bo­li­nį at­ly­gį yra pa­gel­bė­jęs ne vie­nam jū­sų pa­žįs­ta­mam žmo­gui, vis tiek ge­riau ne­ri­zi­kuo­ki­te.

„Duo­me­nys yra bran­gus tur­tas, to­dėl pa­pras­ti žmo­nės juos tu­ri sau­go­ti taip pat ati­džiai, kaip ir di­džio­sios įmo­nės. Vi­sų pir­ma, de­rė­tų veng­ti ne­le­ga­lių pro­gra­mų – ne­ska­tin­ti taip va­di­na­mo­jo pi­ra­ta­vi­mo ir še­šė­li­nės eko­no­mi­kos. Mat kiek­vie­na ne­le­ga­li pro­gra­mos ver­si­ja – ne tik grės­mė jū­sų kom­piu­te­riui, bet ir į vals­ty­bės biu­dže­tą ne­su­mo­kė­ti mo­kes­čiai“, – sa­ko spe­cia­lis­tas.

Kiek­vie­nas var­to­to­jas tu­rė­tų bū­ti dė­me­sin­gas ir pa­ro­dy­ti są­mo­nin­gu­mą įsi­gy­da­mas pro­gra­mi­nę įran­gą sa­vo kom­piu­te­riui, plan­še­tei ar iš­ma­nia­jam te­le­fo­nui.

Vi­sa­da de­rė­tų pa­si­do­mė­ti par­da­vė­ju, jo veik­la ir san­ty­kiu su įran­gos ga­min­to­jais.

Pro­gra­mos iš­nau­do­ja var­to­to­jų duo­me­nis ki­ber­ne­ti­nėms ata­koms

Na­cio­na­li­nis ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­tras (NKSC) prie KAM re­gist­ra­vo in­ci­den­tus Lie­tu­vo­je, kai le­gi­ty­mios pro­gra­mos iš­nau­do­ja­mos pik­ta­va­lių už­mas­kuo­ti at­lie­ka­mas ki­ber­ne­ti­nes ata­kas. Pro­gra­mos, ku­rios nau­do­ja­si var­to­to­jų duo­me­nų srau­tu, pa­tam­pa įran­kiu ki­ber­ne­ti­niams nu­si­kal­tė­liams iš­nau­do­ti ki­tų žmo­nių re­sur­sus, kad įterp­ti ken­kė­jiš­ką duo­me­nų srau­tą. NKSC re­ko­men­duo­ja to­kias pro­gra­mas nau­do­ti tik ge­rai įver­ti­nus ky­lan­čias ri­zi­kas.

Tai­ko­mo­ji pro­gra­mė­lė „Ho­ne­y­gain“ – Pie­tų Ame­ri­ko­je, So­no­ro­je 2018 m. re­gist­ruo­tos įmo­nės su­kur­ta pro­gra­mi­nė įran­ga, vei­kian­ti „An­droid“, „Win­dows“ ir „Ma­cOS“ ope­ra­ci­nė­se sis­te­mo­se. Re­mian­tis ga­min­to­jo in­for­ma­ci­ja, ši pro­gra­ma skir­ta už at­ly­gį leis­ti tre­tie­siems as­me­nims nau­do­ti tu­ri­mus in­ter­ne­ti­nio ry­šio re­sur­sus. Tu­ri­mų re­sur­sų nau­do­ji­mas už­tik­ri­na­mas var­to­to­jui su­kū­rus pa­sky­rą „Ho­ne­y­gain“ por­ta­le ir į kom­piu­te­rį ar mo­bi­lų­jį įren­gi­nį įdie­gus pro­gra­mė­lę „Ho­ne­y­gain“. Į kom­piu­te­rį įdieg­to­je pro­gra­mė­lė­je įve­da­mi „Ho­ne­y­gain“ por­ta­le už­re­gist­ruo­tos pa­sky­ros duo­me­nys, pro­gra­mė­lė su „Ho­ne­y­gain“ ser­ve­riu pa­tik­ri­na duo­me­nų tik­ru­mą ir, esant tei­sin­giems duo­me­nims, ak­ty­vuo­ja in­ter­ne­ti­nio ry­šio re­sur­sų da­li­ni­mo me­cha­niz­mą ir lau­kia pri­si­jun­gian­čių klien­tų.

Klien­tai pri­si­jun­gę prie pro­gra­mė­lės „Ho­ne­y­gain“ nau­do­ja įren­gi­nio, ku­ria­me įdieg­ta pro­gra­mė­lė, IP ad­re­są ir ku­ria duo­me­nų srau­tus. Pa­žy­mi­me, kad „Ho­ne­y­gain“ ata­kų ne­vyk­do, ta­čiau klien­tas, pri­si­den­gęs var­to­to­jo, įsi­die­gu­sio šį pro­gra­mi­nį pa­ke­tą, IP ad­re­su po­ten­cia­liai ga­li vyk­dy­ti ki­ber­ne­ti­nes ata­kas ar ki­tas nu­si­kals­ta­mas vei­kas. Svar­bus fak­tas, kad „Ho­ne­y­gain“ įsi­die­gęs var­to­to­jas ne­tu­ri ga­li­my­bės pro­gra­mė­lė­je ar val­dy­mo pa­ne­lė­je kon­tro­liuo­ti klien­tų, jų kie­kio ir jų in­ter­ne­te at­lie­ka­mų veiks­mų.

Pro­gra­mė­lė ren­ka funk­cio­na­vi­mą nu­sa­kan­čią sta­tis­ti­ką (var­to­to­jo IP ad­re­są, įren­gi­nio GPS lo­ka­ci­ją, įren­gi­nio ša­lies ko­dą, mies­to pa­va­di­ni­mą, pro­gra­mė­lės ak­ty­vu­mo duo­me­nis) ir ją siun­čią į nu­to­lu­sius ser­ve­rius. „Ho­ne­y­gain“ pro­gra­mė­lę vys­tan­ti įmo­nė re­gist­ruo­ta Pie­tų Ame­ri­ko­je, ku­rio­je ne­ga­lio­ja Ben­dra­sis duo­me­nų ap­sau­gos reg­la­men­tas, to­dėl ky­la pa­pil­do­mos sau­gu­mo ri­zi­kos dėl var­to­to­jo duo­me­nų sau­gu­mo.

Užs. Nr. 0081