Jot­vin­gių gim­na­zi­jos bib­lio­te­ki­nin­kė Vi­li­ja Dran­gi­ny­tė: „Mo­kyk­los įvaiz­dis vie­šo­jo­je erd­vė­je yra la­bai svar­bus” (175)

Saulė Pinkevičienė
Dranginyte
Jotvingių gimnazijos bibliotekininkė Vilija Dranginytė sako, kad jai patinka darbingas šurmulys, kai kiekvienas atėjęs atranda reikiamą dokumentą ar savo erdvę pabūti mokyklos bibliotekoje.
Pa­sau­lį kei­čian­čios tech­no­lo­gi­jos ne­ap­len­kia ir mo­kyk­lų bib­lio­te­kų, ku­rių dar­buo­to­jams vis da­žiau ten­ka ne skai­ty­to­jo for­mu­lia­rus tvar­ky­ti, bet ir tap­ti me­di­jų spe­cia­lis­tais. Ne­si­kei­čia gal­būt tik žmo­giš­kie­ji san­ty­kiai, nes gim­na­zis­tai bib­lio­te­ko­je ir ar­ba­tos iš­si­vir­ti no­ri, ir pa­si­kal­bė­ti. Apie vi­sa tai – po­kal­by­je su Jot­vin­gių gim­na­zi­jos bib­lio­te­kos vedėja V.Dran­gi­ny­te.

– Kaip kei­čia­si mo­kyk­lo­je dir­ban­čių biob­lio­te­ki­nin­kų dar­bo spe­ci­fi­ka su nau­jo­mis to­bu­lė­jan­čio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis?

– Vi­sų pir­ma, aki­vaiz­du, kad ji tik­rai kei­čia­si. Da­bar ne­už­ten­ka tik pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, bet rei­kia ir mo­kė­ti ją ana­li­zuo­ti, pri­tai­ky­ti mo­ki­nių ir mo­ky­to­jų po­rei­kiams. Rei­kia bū­ti at­sa­kin­giems ir etiš­kiems, daug dė­me­sio skir­ti skai­ty­mo ska­ti­ni­mui – or­ga­ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mus su ra­šy­to­jais, įdo­miais žmo­nė­mis, ge­bė­ti ver­tin­ti li­te­ra­tū­rą, kom­plek­tuo­ti fon­dus at­si­žvel­giant į gim­na­zi­jos ug­dy­mo pro­gra­mą ir pa­siū­ly­ti bib­lio­te­kos lan­ky­to­jams. Šiuo me­tu vy­rau­ja mo­bi­lio­sios tech­no­lo­gi­jos, šie po­ky­čiai ir­gi ska­ti­na keis­tis ir mo­kyk­los bib­lio­te­ki­nin­kus. Bū­ti­na nuo­lat do­mė­tis nau­jo­vė­mis ir jas tai­ky­ti sa­vo dar­be.

Vi­si gim­na­zi­jos bib­lio­te­kos pro­ce­sai yra au­to­ma­ti­zuo­ti: dir­ba­me MO­BIS pro­gra­ma, au­to­ma­ti­zuo­tai ka­ta­lo­guo­ja­me, kom­plek­tuo­tuo­ja­me fon­dus, ap­tar­nau­ja­me skai­ty­to­jus, pa­tei­kia­me ka­ta­lo­gą in­ter­ne­te, ap­skai­to­me ir val­do­me vi­sus bib­lio­te­ki­nio dar­bo pro­ce­sus. 

Mo­ko­me lan­ky­to­jus nau­do­tis ki­tų bib­lio­te­kų ka­ta­lo­gais, ieš­ko­ti no­ri­mos in­for­ma­ci­jos in­ter­ne­te, mo­ko­mo­sio­se kom­piu­te­ri­nė­se pro­gra­mo­se ir pan. Ne­ma­žą da­lį fon­do su­da­ro skait­me­ni­niai iš­tek­liai: bū­ti­na mo­kė­ti jais nau­do­tis ir pa­siū­ly­ti mo­ky­to­jams.

– Iš ša­lies žiū­rint, ta­po­te me­di­jų spe­cia­lis­tais, mo­kyk­lų met­raš­ti­nin­kais – Jot­vin­gių gim­na­zi­ja šia pras­me ypač ak­ty­vi. Kas Jums svar­biau­sia šio­je veik­lo­je? Ar lie­ka jo­je vie­tos kū­ry­biš­ku­mui? 

– Mo­kyk­los įvaiz­dis vie­šo­jo­je erd­vė­je, ma­no nuo­mo­ne, yra la­bai svar­bus. Gim­na­zi­jo­je dir­bu jau vie­nuo­lik­ti me­tai (anks­čiau dir­bau tuo­me­tė­je Vidz­gi­rio vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je), iš jų be­veik aš­tuo­ne­rius esu kaip ir įstai­gos met­raš­ti­nin­kė. Da­ly­vau­ju vi­suo­se gim­na­zi­jo­je vyks­tan­čiuo­se ren­gi­niuo­se, juos fik­suo­ju, fo­to­gra­fuo­ju. In­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma gim­na­zi­jos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, vie­ti­nė­je ži­niask­lai­do­je ir gim­na­zi­jos te­le­vi­zi­jos ek­ra­nuo­se. Daž­nai ten­ka pa­suk­ti gal­vą, kaip tą in­for­ma­ci­ją pa­teik­ti, kaip ją su­si­ste­min­ti, kad bū­tų in­for­ma­ty­vi, įdo­mi skai­ty­ti ir pa­ska­tin­tų do­mė­tis įvai­ria gim­na­zi­jos veik­la. Įvai­rių įvy­kių ir ren­gi­nių – la­bai daug, kar­tais ten­ka at­si­rink­ti ir ne vis­ką skleis­ti. Juk tai, kas įdo­mu mū­sų ben­druo­me­nės na­riams, ga­li ne­do­min­ti ki­tų.

Šiais moks­lo me­tais gim­na­zi­jo­je vei­kia jau­nų­jų žur­na­lis­tų bū­re­lis, tad šį dar­bą da­li­ja­mės su mo­ki­niais. Vi­sa in­for­ma­ci­ja apie mo­kyk­los gy­ve­ni­mą įvai­rio­se laik­me­no­se yra kau­pia­ma ir sau­go­ma bib­lio­te­ko­je, pri­ei­na­ma kiek­vie­nam pa­gei­dau­jan­čiam.

– Ar ap­skri­tai esa­te „in­ter­ne­ti­nis“ žmo­gus, ta pras­me, ar iš­ma­nu­sis te­le­fo­nas ir feis­bu­kas Jums rei­ka­lin­gas ir lais­va­lai­kiu?

–Tvar­kau gim­na­zi­jos ir Aly­taus mies­to bib­lio­te­ki­nin­kų in­ter­ne­to sve­tai­nes, fik­suo­ju ir fo­to­gra­fuo­ju įvy­kius, juos vie­ši­nu feis­bu­ko ir ins­tag­ra­mo pa­sky­ro­se. Ten­ka ne­ma­žai su­si­dur­ti su iš­ma­nio­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis dar­be. Vis dėl­to ma­nau, jog ne­su „in­ter­ne­ti­nis“ žmo­gus. As­me­ni­ne feis­bu­ko pa­sky­ra nau­do­juo­si la­bai re­tai, elek­tro­ni­nių kny­gų ne­skai­tau, la­biau tra­di­ci­nes.  Iš­ma­nu­sis te­le­fo­nas daž­niau­siai tar­nau­ja tik skam­bin­ti ir, kar­tais, fo­to­gra­fa­vi­mui. Tie­sa, elek­tro­ni­nis pa­štas – bū­ti­nas ir dar­bi­niais, ir as­me­ni­niais rei­ka­lais.

– Kaip kei­čia­si mo­kyk­los bib­lio­te­kos vie­ta gim­na­zi­jos gy­ve­ni­me, juk da­bar po­pie­ri­nių kny­gų fon­das ir jų iš­da­vi­mas tur­būt nė­ra ta svar­biau­sio­ji bib­lio­te­ki­nin­ko dar­bo da­lis?

– Tie­sa, kad kny­gų iš­da­vi­mas tik­rai nė­ra svar­biau­sia dar­bo da­lis. Bib­lio­te­ki­nin­kui pri­va­lu nuo­lat kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, do­mė­tis nau­jau­sia li­te­ra­tū­ra, ži­no­ti sa­vo mies­to ir kraš­to ak­tu­a­li­jas, rink­ti kraš­to­ty­ri­nę me­džia­gą.

Ma­nau, mo­kyk­los bib­lio­te­ki­nin­kui svar­bu ži­no­ti, o gal net pa­jaus­ti ir tai, ko gim­na­zis­tas ar mo­ky­to­jas no­ri. Gal jis no­ri tie­siog pa­ben­drau­ti, kaž­kuo pa­si­da­ly­ti? O kar­tais gal no­ri kar­tu ar­ba­tos iš­ger­ti, su­ži­no­ti, ku­rio­je bib­lio­te­ko­je ras­ti no­ri­mą kny­gą, pa­si­guos­ti dėl gau­to blo­go pa­žy­mio ar... vie­nas kam­pe pa­ry­mo­ti. 

– In­ter­ne­ti­nė skai­tyk­la yra jau kas­die­ny­bė, o ko gim­na­zis­tai ap­skri­tai at­ei­na į bib­lio­te­ką?

– Pa­si­tar­ti, pa­ben­drau­ti su bib­lio­te­ki­nin­kė­mis ir drau­gais, pa­klau­sy­ti mu­zi­kos, iš­ger­ti ar­ba­tos, žiū­rė­ti fil­mų, da­ly­vau­ti ren­gi­niuo­se ir įvai­riuo­se su­si­ti­ki­muo­se. Kar­tu juos or­ga­ni­zuo­ti, spau­dą pa­var­ty­ti, ko­pi­juo­ti, spaus­din­ti, ske­nuo­ti do­ku­men­tus, nau­do­tis įvai­rio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, pa­si­žiū­rė­ti eks­po­nuo­ja­mų pa­ro­dų, įvai­rios li­te­ra­tū­ros pa­si­im­ti, teik­ti įvai­rius pa­siū­ly­mus ir kon­kre­čius pa­gei­da­vi­mus, spręs­ti pro­ble­mas.  As­me­niš­kai man la­bai pa­tin­ka tas nuo­la­ti­nis šur­mu­lys, kuo­met ma­tai, kad kiek­vie­nas at­ėjęs gau­na rei­kia­mą do­ku­men­tą ar su­ran­da sa­vo erd­vę tie­siog pa­bū­ti...

– Kaip ma­ty­tu­mė­te mo­kyk­los bib­lio­te­ką dar po ge­rų de­šim­ties me­tų?

– Aš ma­nau, kad spaus­din­tų kny­gų fon­das iš­liks, va­do­vė­liai spaus­din­ti ir­gi bus rei­ka­lin­gi, tie­sa, pa­laips­niui juos iš­stums elek­tro­ni­niai. Tik­riau­siai rei­kės ieš­ko­ti nau­jų pa­slau­gų, steig­ti nau­jas, mo­der­nes­nes erd­ves, pa­keis­ti bal­dus funk­cio­na­liais ir leng­vai trans­for­muo­ja­mais. Mo­kyk­los bib­lio­te­ka bus ap­rū­pin­ta nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, dau­gės elek­tro­ni­nių kny­gų ir ki­tų iš­tek­lių. Bet taip pat ti­kiu, kad čia dirbs ir jau­sis rei­ka­lin­gas žmo­gus – bib­lio­te­ki­nin­kas, įgi­jęs nau­jų kom­pe­ten­ci­jų.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Geriausiai Alytaus miesto mokyklų įvaizdų nusako politikų elgesys. Baigusių Alytaus miesto mokyklas. Jei vieninteliai per Lietuvą ne sugeba struktūros ir švietimo bei kitų pertvarkų vykdyt, darbas su es paramos projektais..- per silpni net kaip miesto lygiui.

Kiti straipsniai