Gra­žuo­lių vilk­dal­gių ka­ra­lys­tė (1404)

Re­na­ta De­gu­tie­nė
Gi­ta­na Sur­do­kie­nė
Gi­ta­na Sur­do­kie­nė vilk­dal­giais su­si­ža­vė­jo dau­giau nei prieš 20 me­tų, kai pir­mą kar­tą pa­ma­tė di­de­lį plo­tą mė­ly­nos spal­vos vilk­dal­gių, au­gan­čių mies­to cen­tre. Re­na­tos De­gu­tie­nės nuotr.
Daž­niau­siai ypa­tin­gi žmo­nės, ku­rie tu­ri di­de­les šir­dis, ap­link sa­ve ku­ria gė­rį, gro­žį ir ki­tus gy­ve­ni­mo ste­buk­lus, bū­na la­bai kuk­lūs ir vie­šai nė­ra lin­kę ro­dy­tis. Bū­čiau net ir ne­su­ži­no­ju­si, kad Gi­ta­na Sur­do­kie­nė yra to­kia at­si­da­vu­si aist­rin­ga vilk­dal­gių my­lė­to­ja, jei­gu ne ma­no at­si­tik­ti­nis įra­šas vie­na­me so­cia­li­nia­me tin­kle, kai įkė­liau sa­vo gra­žuo­lio vilk­dal­gio nuo­trau­ką.

Pa­ma­čiu­si įra­šą, ji ma­ne ma­lo­niai pa­kvie­tė pas ją ap­si­lan­ky­ti, pa­žiū­rė­ti jos au­gi­na­mų vilk­dal­gių, o jei­gu ras­čiau man pa­tin­kan­čių, sa­kė, mie­lai pa­si­da­lin­tų jų at­ža­lo­mis. Tuo me­tu te­tu­rė­jau vos tris skir­tin­gus vilk­dal­gius, to­dėl, ga­vu­si to­kį pui­kų pa­siū­ly­mą, nie­ko ne­lau­ku­si, nu­lė­kiau pas Gi­ta­ną į sve­čius.

Ži­no­te, to­kios gau­sos vilk­dal­gių ir to­kio ne­nu­sa­ko­mo gro­žio gė­ly­no dar ne­bu­vau ma­čiu­si. Ma­no šir­dis ap­sa­lo. Aš pul­di­nė­jau nuo vie­no vilk­dal­gio prie ki­to, ne­ga­lė­jau at­sig­ro­žė­ti. O jie bu­vo vie­nas už ki­tą gra­žes­ni.

Spal­vų įvai­ro­vė ir jų na­tū­ra­lus su­de­ri­ni­mas, ku­rį vie­na­me au­ga­le taip meist­riš­kai ga­li at­lik­ti tik Mo­tu­lė Gam­ta, ma­ne pa­ke­rė­jo am­žiams. Aš ir­gi čia pat ta­pau tik­ra ir di­džia vilk­dal­gių ger­bė­ja.

Na, ir, ži­no­ma, po ge­ro mė­ne­sio par­si­ve­žiau di­de­lę dė­žę vilk­dal­gių at­ža­lė­lių – nuo­šir­džią Gi­ta­nos do­va­ną man, pra­de­dan­čia­jai my­lė­to­jai.

Gi­ta­na au­ga­lais ir gė­lė­mis su­si­do­mė­jo dar bū­da­ma mer­gai­tė. Mei­lė gė­lėms jai gi­mė, be­žiū­rint į kruopš­čiai puo­se­lė­ja­mą tė­čio dė­dės Juo­zo Či­ži­ko gė­ly­ną.

Juo­zas Či­ži­kas bu­vo siu­vė­jas ir gė­li­ni­nin­kas. Gė­lės bu­vo jo gy­ve­ni­mo aist­ra. Kai Gi­ta­na bu­vo dar vi­sai ma­ža, dė­dė ves­da­vo­si ją į gė­li­nin­kų su­si­ti­ki­mus, kur vi­si, my­lin­tys gė­les, da­lin­da­vo­si pa­tir­ti­mi, pa­ta­ri­mais ir gro­žė­da­vo­si iš to­li­mų kraš­tų par­si­vež­tų gė­lių skaid­rė­mis – tuo­met tai bu­vo po­pu­lia­rus bū­das žiū­rė­ti fo­to­gra­fi­jas.

Dė­dė Či­ži­kas gė­lė­mis ap­rū­pin­da­vo vi­są pla­čią gi­mi­nę. Jis ap­so­din­da­vo net ir Aly­taus Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čią. Jo nu­my­lė­ti­nės bu­vo tul­pės, ro­žės ir ra­ga­nės.

Gi­ta­na vilk­dal­giais su­si­ža­vė­jo dau­giau nei prieš 20 me­tų, kai pir­mą kar­tą pa­ma­tė di­de­lį plo­tą mė­ly­nos spal­vos vilk­dal­gių, au­gan­čių mies­to cen­tre. Pir­mie­ji ap­si­gy­ve­nę jos gė­ly­ne bu­vo vio­le­ti­niai si­bi­ri­niai vilk­dal­giai.

To­liau sa­vo ko­lek­ci­ją ji pil­dė pirk­da­ma ar­ba mai­ny­da­ma­si su ki­to­mis šių įspū­din­gų au­ga­lų ger­bė­jo­mis. Šiuo me­tu iš­puo­se­lė­tuo­se Gi­ta­nos gė­ly­nuo­se ka­ra­liau­ja dau­giau kaip 35 rū­šių (spal­vų) vilk­dal­gių.

O kur dar jū­ra vi­so­kių ki­to­kių gro­žiu vie­na ki­tą len­kian­čių gė­lių. Man gal­va ap­si­su­ko nuo jų pa­va­di­ni­mų skai­čiaus ir įman­tru­mo, kol Gi­ta­na man ro­dė ir var­di­jo vie­na už ki­tą gra­žes­nes gė­les.

Kvie­čiu ir jus pa­sig­ro­žė­ti už­bu­rian­čio gro­žio vilk­dal­giais. Man pa­vy­ko už­fik­suo­ti tik ke­le­tą jų. Mat da­lis jų jau bu­vo per­žy­dė­ję, o ki­ti dar tik kė­lė sa­vo pa­slap­tin­gas gal­ve­les.

Kas ži­no, gal ir jū­sų dar­že­ly­je ar gė­ly­ne ki­tą pa­va­sa­rį sa­vo ka­ra­liš­ką gal­vą iš­kels gra­žuo­lis vilk­dal­gis.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    All our assignments help experts possess at least a Master's degree in their respective fields. It can be sure that you will receive superior quality assignment every time you seek assignment help. Well, we are here to help you, students. Get your quality assignment written by professional writers at an affordable rate. Just ask us to help me with my assignment. The services of assignment help are quite extensive and it covers all kinds of homework help required by the students. It allows the students for submitting the requests so that the helpers of homework could be able to provide solutions within the shortest period of time. Assignment help Hongkong

    Komentaras

    If you are finding the High Quality Professional assignment writer for your electrical engineering assignment help, than helpinhomework.org is the best portal for Higher Studies expert. We provide you all time assistance for your query about the assignment. Homework Help

    Komentaras

    Nice Post...
    Why my HP printer displays an offline error when it's not?
    Offline error in the HP printer occurs when due to network connectivity issues, or you have not set your HP printer rightly on the computer. When your HP printer says offline, then the first step you need to take is to check the router and printer connection; if you found it okay, you will have to take some advanced measures. Sometimes, an outdated printer driver also causes an offline error; updating them will effectively resolve the issue. You will have to visit the HP Support website, follow a few instructions on the screen, click printer under let's identify your printer to get started. Now choose download drivers under the Driver section, and within a few seconds, the file gets downloaded to your computer. After downloading, double-click over the installer file and keep following instructions to install it on your computer. These steps will resolve the offline problem.

Kiti straipsniai