Giminės dovanotos muzikinės pajautos šaknys (250)
– Pasidalykite muzikiniais prisiminimais iš jaunystės. Kur gimėte, kada ir kokį muzikos instrumentą pirmąsyk į rankas paėmėte, kas buvo Jūsų pirmasis ir kiti mokytojai, iš ko šiandien mokotės, o gal jau tik kitus mokote?
– Gimiau labai gražioje istorinėje vietoje, Alytaus rajone, Punios kaime. Nuostabioje, muzikalioje Angelės Marijonos ir Stanislovo Juozapavičių penkių vaikų šeimoje. Mano amžiną atilsį tėveliai nebuvo muzikantai, bet muzikines klausas ir balsus abu turėjo.
Mamytė kilusi iš gausios, muzikinių gebėjimų turėjusios aštuonių vaikų Vytauto ir Emilijos Smilinskų šeimos.
Tad mano muzikinės pajautos šaknys slypi giliau, Smilinskų giminėje. Diedukas ir močiutė ne tik dainuoti mokėjo, bet ir groti. Močiutė virpino širdis smuiku, o diedukas – lūpine armonikėle.
Atsimenu, kai susirinkdavo visa gausi mūsų giminė, kai užgrodavo, kai uždainuodavo „Pievų kaime“, tai net Punioje buvo girdėti. Uch, smagu prisiminti.
Mano vyresni trys broliai Algimantas, Mindaugas, Rimgaudas ir sesutė Gražina yra tikri profesionalūs muzikantai bei atlikėjai.
Šeimoje aš esu, kaip sakoma, pagrandukas. Mamytė mus visus vaikus su savo broliais, tai yra mano dėdėmis, šviesaus atminimo Juozu Smilinsku ir dar besidžiaugiančiu nuostabiu gyvenimu Stasiu Smilinsku, nukreipė muzikine kryptimi. Išvežė mokytis, krimsti muzikinės duonos, tuo metu į Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vidurinę muzikos meno mokyklą. O kadangi aš jauniausias, tai namuose nuo vyresnių brolių ir sesutės buvo likę tų muzikos instrumentų: pianinas, gitara, akordeonas, lūpinė armonikėlė. Aš, kaip mažiausias, turėjau su kuo pažaisti. Pirmieji mokytojai buvo mano broliai. Vėliau ir sesė.
Čiurlionio vidurinėje muzikos meno mokykloje dirbo daug mokytojų. Pats pirmasis mano mokytojas, mokęs nuo pirmos iki ketvirtos klasės – Vytautas Skripkauskas. Jis dėstė visiems klarneto klasės klarnetininkams, buvo pučiamųjų instrumentų skyriaus vadovas. Vėliau, nuo penktos klasės, reikėjo pasirinkti pagrindinį muzikos instrumentą. Pasirinkau trimitą, anuomet vadintą tiesiog triūba. Patekau į dėstytojo Adomo Kontauto rankas. Šalia pasirinkto specialybės instrumento buvo ir privalomas instrumentas – fortepijonas. Juo groti mokė mokytoja Lidija Dorfman. Aišku, laukė ir visos kitos muzikinės pamokos – solfedžio, muzikos literatūros, harmonijos...
Šiandien mokausi iš gyvenimo. Jei šiek tiek tiksliau – iš daug ko, netgi iš savęs. Ir iš interneto. Jis – visagalis, prikrautas įvairiausių įrašų.
Dirbu Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Nemunaičio skyriaus meno vadovu. Bet į darbą tenka važinėti keliomis kryptimis: Makniūnai, Nemunaitis, Ūdrija, užsuku ir į Užubalius, Alytų.
Pats mokausi ir kitus mokau, juk dirbu su kolektyvais, tai be pamokymų neapsieinama.
– Apibūdinkite save kaip atlikėją. Kokiais instrumentais dažniausiai grojate? Koncertuojate kaip solistas?
– Save labai sunku apibūdinti. Kitiems iš šono geriau matosi.
Jeigu rimtai, tai joks aš atlikėjas. Daugiau akompaniatorius, ypač kai dirbu su savo kolektyvais. O kaip solistas? Anksčiau teko ir pagroti trimitu-kornetu, ir solines dainas padainuoti.
Dažniausiai į rankas paimami instrumentai: trimitas, pianinas, akordeonas, visi klavišiniai, žodžiu, teko ir tenka groti pačiais įvairiausiais muzikos instrumentais – ir pučiamaisiais, ir mušamaisiais.
Tik štai dėl fiziologinių priežasčių, kairės rankos piršto traumos vaikystėje, smuiku groti negalėjau išmokti. Nors labai mamytė to norėjo.
– Idealus instrumentas – koks jis? Ką priskirtumėte prie instrumentų karaliaus?
– Manau, visi instrumentai yra idealaus skambesio. Kadangi pastaruoju metu tenka groti akordeonu, tai manau, o gal net įsitikinęs, kad šis instrumentas vertas karaliaus titulo.
– Atlikėjo išvaizda, kaip manote, daug lemia, kad Jus geriau įvertintų, aistringiau plotų?
– Vienareikšmiškai. Išvaizda, apsirengimas, bendravimas, artistiškumas, laikysena labai daug prisideda prie sceninės visumos. Aišku, reikia ne tik gražiai atrodyti, bet ir sujaudinti, prikaustyti, paliesti klausytojo širdį savo bei kitų scenoje šalia esančių kūrėjų atliekama muzika.
– Apskritai kiek Jūsų kūrybai įtakos turi klausytojas?
– Jeigu nuoširdžiai, aš dar kol kas nelaikau savęs kūrėju.
– Betgi nuoširdus grojimas, improvizacijos, artistiškumas scenoje, globaliau kalbant, ir yra kūryba. Kas šiandien yra Jūsų autoritetai muzikoje?
– Labai platus klausimas. Žiūrint, ko man reikia – dainavimo, grojimo, aktorinio vaidmens. Yra daug autoritetų. Vieno negalėčiau įvardyti.
– Ką Jums pačiam reiškia muzika? Kokios klausotės vairuodamas automobilį? Rusiška muzika Jums patinka?
– Muzika – mano gyvenimas. Aš jau gimiau muzikoje. Įvairioje. Muzika – kasdieninė duona. Kadangi mane muzika supa beveik visur: darbuose, kolektyvuose, koncertuose, ir taip kiekvieną dieną ir dar savaitgaliais, tai mašinoje aš nieko neklausau, nebent radijo. O apie rusiškas dainas negali būti nė kalbos.
– Sakote, kad esate gimęs muzikoje. Dažnas Jūsų atliekamos muzikos, mano požiūriu – trimito dangiško skambėjimo, pasiklausęs pridurtų, kas esate gimęs ir su sėkmės marškinėliais. Taip ar ne?
– Galbūt ir taip.
– Grojate keliuose kolektyvuose. Ar visi jie atlieka tokius kūrinius, kuriuos galima būtų talpinti į vieno stiliaus maišą? Apibūdinkite kolektyvus.
– Groju šešiuose skirtingų stilių – nuo folkloro iki estrados, dikselendo, pop – kolektyvuose. Jeigu apie kiekvieną reikėtų papasakoti, tai turbūt prirašyčiau ne vieną puslapį. Galiu tik išvardyti: Makniūnų folklorinis ansamblis „Apsingė“, duetas „Dairūna“, Nemunaičio vokalinis ansamblis „Smiltė“, Neįgaliųjų draugijos Alytaus rajono vokalinis ansamblis „Šypsena“, esu šių kolektyvų meno vadovas. Talkinu Danutės Bačinskienės vadovaujamam moterų ansambliui „Romansas“, nuo 2003-iųjų su broliu Algimantu kaip puniškiai kornetais grojame „Punelėje“. Ne per seniai susipažinau su Užubalių kolektyvu. Kolektyvai – puikūs, nuostabūs, nuoširdūs jų žmonės.
– Kaip, Jūsų akimis, atrodo kaimiškų vietovių ir miesto klausytojų auditorija? Daug skirtumų jaučiate?
– Daug skirtumų. Visiems turbūt aišku, kad miestas skiriasi nuo kaimo auditorijos. Kaimo žiūrovai – paprasti, bet neprasti, nuoširdūs, pasiilgę koncertų, renginių žmonės.
– Ar save įsivaizduojate grojantį pankroką ar metalą? Gal paauglystėje būta tam aistros?
– Ne.
– Koncertuojate įvairiose erdvėse, kur visuomet grodamas jaučiatės savas?
– Lietuvoje, Dainavos krašte.
– O dienų, kai nesinori žiūrėti į muzikos instrumentą, yra buvę?
– Yra buvę.
– Ar turite laiko pajusti ramybę?
– Būna kartais. Bet nedažnai.
– Po vaikystėje išgyventos traumos turbūt dabar labai saugojate savo pirštus, rankas?
– Stengiuosi jų nekišti kur nereikia.
– Kuri daina ar muzikinis kūrinys yra mėgstamiausias? Kurio dažniausiai prašoma?
– Tokio dar neišsirinkau ir niekad apie tai negalvojau. Visi kūriniai turi individualų vertinimą.
– Ar dažnai pasitaiko atvejų, kai scenoje nutinka kažkas netikėto? Pasidalykite ypatingais koncertiniais patyrimais.
– Aišku, kad scenoje įdomių dalykų nutinka, bet nedažnai. Jų labiau pasitaikydavo lauko sąlygomis. Pavyzdžiui, kai dainuoji, o vėjas užverčia ar išvis nupučia nuo stovelio natas ar žodžius, o tu jų nemoki atmintinai.
Tada belieka suktis iš padėties: ir prikurti, improvizuoti.
– Pasaulio šalių liaudies muzika Jums pažįstama? Kurių šalių muzikoje atrandate daugiausia sąsajų su lietuvių liaudies melodijomis?
– Žinoma, bet kol kas nesu muzikologas. O panašumų tikrai yra.
– Žinau, kad komplimentus Jums sunku priimti, bet pabersiu pagyrų. Tuo labiau kad dzūkai linkę savaip žmonių gebėjimus vertinti. Jie skirsto taip: nuo Dievo, padėk Dieve, ir neduok Dieve. Jūs priskiriamas pirmam vertinimui – esate dosniai Kūrėjo gebėjimais apdovanotas. Kiek paros laiko skiriate kūrybai?
– Ačiū už komplimentus. Bet, kaip ir minėjau, aš savęs nelaikau kūrėju. Aš kol kas scenoje dar vis kaip atlikėjas. Sakoma, kad Dievo keliai nežinomi, gal kažkada tapsiu ir kūrėju.
– Dar sakoma, kad praminti takai į naujas ganyklas neveda. Kaip Jūs ieškote žavių, naujų idėjų?
– Teisingas posakis. Bet idėjų aš neieškau, tai jos pačios mane susiranda.
– Koks dabartiniame Jūsų gyvenimo periode yra įdomiausias darbas ar pomėgis? Spėju, kad žvejyba. Ir šioje veikloje esate sėkmės žmogus?
– Pomėgių aš turiu nemažai, bet kai turiu laiko, pats artimiausias dūšiai – žvejyba. Atspėjote.
Komentarai
Palikite savo komentarą
canadian pharmacy sarasota…
Komentaras
canadian pharmacy sarasota fl humana pharmacy rx
isotretinoin 10mg canada -…
Komentaras
isotretinoin 10mg canada - accutane 20mg drug purchase celecoxib pill
canada 77 pharmacy canada…
Komentaras
canada 77 pharmacy canada pharmacy
canadian pet pharmacy…
Komentaras
canadian pet pharmacy oxymorphone online pharmacy
cvs pharmacy little canada…
Komentaras
cvs pharmacy little canada mn the best online pharmacy
mens erection pills -…
Komentaras
mens erection pills - natural herbs for ed deltasone uk
walmart pharmacy order…
Komentaras
walmart pharmacy order online viagra canada online pharmacy
online pharmacy reviews…
Komentaras
online pharmacy reviews forum vicodin online pharmacy
provigil 200mg pill - pfizer…
Komentaras
provigil 200mg pill - pfizer viagra sildenafil tablets
levitra 5 mg levitra…
Komentaras
levitra 5 mg levitra clinical data
buy tadalafil 20mg sale -…
Komentaras
buy tadalafil 20mg sale - Buy generic cialis sildenafil 50mg brand
does va cover cialis or…
Komentaras
does va cover cialis or viagra cialis 5
does levitra go bad shelf…
Komentaras
does levitra go bad shelf life of levitra
canadian pharmacy cheap…
Komentaras
canadian pharmacy cheap sildenafil buy real viagra online in india
cheap t jet 60 cialis online…
Komentaras
cheap t jet 60 cialis online cialis without persciction
ivermectin for cats fleas j…
Komentaras
ivermectin for cats fleas j r enterprises ivermectin
female viagra online…
Komentaras
female viagra online purchase in india generic viagra best price
tadalafil 20 mg directions…
Komentaras
tadalafil 20 mg directions letairis and tadalafil
california pharmacy online…
Komentaras
california pharmacy online pharmacy tech jobs
cheap viagra and cialis in…
Komentaras
cheap viagra and cialis in australia cialis vs tadalafil