Gal net svar­biau – ge­riau su­pras­ti vie­nam ki­tą, kas yra aukš­čiau už bet ko­kios po­li­ti­nės te­ori­jos dog­ma­tiš­ką at­sto­va­vi­mą (183)

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to stu­den­tas, Lie­tu­vos li­be­ra­laus jau­ni­mo tary­bos na­rys Um­ber­to Ma­si.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to stu­den­tas, Lie­tu­vos li­be­ra­laus jau­ni­mo tary­bos na­rys Um­ber­to Ma­si.
At­ro­do, vi­si esa­me gir­dė­ję žo­dį „li­be­ra­liz­mas“, bet ne vi­si su­pran­ta­me, ką jis ga­lė­tų reikš­ti. Aly­taus li­be­ra­laus jau­ni­mo ini­cia­ty­va bu­vo pa­reng­ta ap­klau­sa, ku­rio­je jau­nuo­liai at­sa­kė į klau­si­mus apie li­be­ra­liz­mą. Ja siek­ta su­ži­no­ti, ko­kios min­tys gal­vo­se su­ka­si žmo­nėms, iš­gir­dus žo­dį „li­be­ra­liz­mas“. At­sa­ky­mų su­lau­kė­me daug, dau­gu­ma jų bu­vo la­bai pa­na­šūs. Tai po­li­ti­nė ide­o­lo­gi­ja, ku­ri kon­cen­truo­ja­si į žmo­gaus tei­ses, lais­ves ir de­mo­kra­tiją. Ta­čiau at­si­ra­do ir toks pa­aiš­ki­ni­mas, kad li­be­ra­liz­mas – tai ide­o­lo­gi­ja be pa­grin­do. Su­lau­kę to­kių at­sa­ky­mų ir su­pra­tę, kad vi­suo­me­nei ne­la­bai aiš­ku, kas vis dėl­to yra li­be­ra­liz­mas, mes, Aly­taus li­be­ra­lus jau­ni­mas, nu­spren­dė­me į pa­gal­bą pa­si­kvies­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to stu­den­tą, Lie­tu­vos li­be­ra­laus jau­ni­mo tary­bos na­rį Um­ber­to Ma­si, kad šis vi­siems pa­aiš­kin­tų, kas tai yra.

„Į klau­si­mą „Kas yra li­be­ra­liz­mas?“ ga­lė­tu­me su­si­lauk­ti pa­čių įvai­riau­sių at­sa­ky­mų, daž­nai mi­nė­tas at­sa­ky­mas pri­klau­sys nuo to, ko­kios yra as­me­ni­nės at­sa­kan­čio žmo­gaus ver­ty­bės, jo įsi­vaiz­da­vi­mą ir re­a­ly­bę su­for­ma­vu­si pa­tir­tis, jo gi­lu­mi­niai įsi­ti­ki­ni­mai. Bet ko­kia pla­čios ap­rėp­ties po­li­ti­nė min­tis, kaip, pa­vyz­džiui, tra­di­ci­nė­mis lai­ko­mos ide­o­lo­gi­jos li­be­ra­liz­mas, kon­ser­va­tiz­mas ar so­cia­liz­mas (so­cial­de­mok­ra­ti­ja), tu­rės la­bai įvai­rių skir­tin­gų at­ša­kų. Ne­pai­sant to, li­be­ra­liz­mą bū­tų ga­li­ma gan pa­pras­tai api­brėž­ti kaip po­li­ti­nę te­ori­ją, ide­o­lo­gi­ją, ku­ri pa­si­žy­mi lais­vės (rei­kė­tų pa­ste­bė­ti, kad lie­tu­vių kal­bo­je mes ne­tu­ri­me skir­tu­mo tarp žo­džio li­ber­ty ir fre­e­dom, kai li­be­ra­liz­mo pa­ma­ti­nė idė­ja yra „li­ber­ty“, tai yra lais­vė veik­ti ir vi­siš­kai at­sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus tam tik­ruo­se nu­sta­ty­tuo­se at­sa­ko­my­bės rė­muo­se), ga­li­my­bių ly­gy­bės, žo­džio lais­vės, in­di­vi­do ir jo lais­vių gy­ny­bos ir ini­cia­ty­vos lais­vės ver­ty­bė­mis. Rei­kė­tų pa­mi­nė­ti, kad li­be­ra­liz­mas tik­rai nė­ra toks vien­pu­siš­kas, kaip kar­tais ga­lė­tų pa­si­ro­dy­ti – jei­gu mes, pa­vyz­džiui, pa­ly­gin­tu­me vie­ną iš so­cia­li­nio li­be­ra­liz­mo at­sto­vų Joh­ną Raw­lsą su li­ber­ta­riz­mo at­sto­vu Ro­ber­tu No­zic­ku, ga­lė­tu­me ras­ti la­bai daug skir­tu­mų tarp jų li­be­ra­liz­mo in­ter­pre­ta­ci­jų, pra­de­dant nuo klau­si­mų dėl tur­to per­skirs­ty­mo le­gi­ti­mu­mo, bai­giant skir­tin­gu vals­ty­bės vaid­mens žmo­nių gy­ve­ni­me įsi­vaiz­da­vi­mu. Tad, kaip ma­to­me iš šio la­bai trum­po ir ri­bo­to in­tar­po apie li­be­ra­liz­mo idė­jų pa­ma­tą, vis­gi ga­li­ma ras­ti ben­drų var­dik­lių, nu­sa­kan­čių li­be­ra­liz­mą kaip vie­ną mo­no­li­ti­nę ide­o­lo­gi­ją ar po­li­ti­nę min­tį.

Ti­kiu, pa­si­gi­li­nus la­biau įvai­riuo­se šal­ti­niuo­se – in­ter­ne­te, tuo­se pa­čiuo­se au­to­rių vei­ka­luo­se, iš kar­to bū­tų ga­li­ma ras­ti to pa­ties li­be­ra­liz­mo at­sto­vų skir­tin­gų idė­ji­nių at­ša­kų gi­lu­mi­nių gin­čų dėl li­be­ra­liz­mo es­mės ir prak­ti­nė­je po­li­ti­ko­je tai­ky­ti­nų ar ne­tai­ky­ti­nų prak­ti­kų.“

 

Ap­klau­sos da­ly­viai ak­cen­ta­vo, kad pa­grin­di­nės li­be­ra­liz­mo idė­jos yra to­kios: lais­vė, at­vi­ru­mas, to­le­ran­ci­ja, ga­li­my­bė rink­tis lais­vai. Taip pat su­lau­kė­me tiek tei­gia­mų, tiek ne­igia­mų at­sa­ky­mų dėl to, ar li­be­ra­liz­mas yra ge­rai iš­ko­mu­ni­kuo­ja­mas vi­suo­me­nei. Ką apie tai sa­ko Um­ber­to?

 

„Nors aka­de­mi­ne pras­me li­be­ra­liz­mas yra api­brėž­tas ga­nė­ti­nai aiš­kiai ir su­pran­ta­mai, to pa­ties ne­bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie li­be­ra­liz­mo ver­ti­ni­mą vi­suo­me­nė­je. Šis kar­tais (klai­din­gai) yra pri­sta­to­mas ir su­pran­ta­mas kaip vi­sų da­bar­ti­nių Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pro­ble­mų šal­ti­nis – pri­va­ti­za­ci­ja, pra­si­dė­ju­si XX am­žiaus pa­bai­go­je, įsto­ji­mas į Eu­ro­pos Są­jun­gą 2004-ai­siais, 2008 me­tų po­li­ti­nio eli­to eko­no­mi­nė po­li­ti­ka, vis la­biau po­pu­lia­rė­jan­tys „Pri­de“ pa­ra­dai. Tai su­si­ve­da į li­be­ra­liz­mo kaip tam tik­ro nuo­kry­pio nuo is­to­ri­nės ar kul­tū­ri­nės nor­mos, ko­kios nors įsi­šak­ni­ju­sios tra­di­ci­jos ro­vi­mas iš pa­čių šak­nų, ją kei­čiant kaž­kuo ne­pri­im­ti­nu ir sve­ti­mu, šiuo at­ve­ju, va­ka­rie­tiš­ko­mis ver­ty­bė­mis, ku­rios kar­tais yra lai­ko­mos kaip di­džiau­sias mū­sų vi­suo­me­nės nuo­das. La­bai daž­nai ga­li­ma iš­girs­ti, ypač dis­ku­si­jo­se, ku­rios su­si­ju­sios su jaut­res­niais klau­si­mais, to­kiais kaip LGBT+ ben­druo­me­nės ly­gia­tei­siš­ku­mo klau­si­mai, abor­tų pri­ei­na­mu­mas, ki­tos te­mos, ku­rio­se li­be­ra­liz­mui at­sto­vau­jan­ti pu­sė tu­ri aiš­kią nuo­sta­tą in­di­vi­do pa­si­rin­ki­mo lais­vės pras­me, kal­ti­ni­mus sie­kiant griau­ti ko­kias nors tra­di­ci­jas ar nu­si­sto­vė­ju­sią tvar­ką. Ne­pai­sant to, kad li­be­ra­liz­mas, iš es­mės su­si­for­ma­vęs Ap­švie­tos lai­kais, iš tie­sų le­mia di­des­nį skep­ti­ciz­mą prie­ta­rams (vėl­gi, mo­kyk­lo­se is­to­ri­jos pa­mo­ko­se dėl kaž­ko­kios prie­žas­ties mums tai yra ka­la­ma į gal­vą, kai tin­ka­mes­nis žo­dis bū­tų „pre­ju­di­ces“ – iš­anks­ti­nių nu­si­sta­ty­mų), tra­di­ci­joms, ne­bū­tų pras­min­ga teig­ti, kad li­be­ra­las ir ėji­mas prieš tra­di­ci­jas yra sa­vai­me su­pran­ta­mas de­ri­nys. Be to, čia bū­tų ga­li­ma jaus­ti įpras­tą bū­dą mąs­ty­ti apie li­be­ra­liz­mą ir ki­tas po­li­ti­nes te­ori­jas ke­liais pa­pras­tais vek­to­riais, ku­rie yra iš­dės­to­mi mo­kyk­lo­je apie kon­kre­čias po­li­ti­nes ide­o­lo­gi­jas. Kon­ser­va­to­riai – aris­tok­ra­tai, už tra­di­ci­jas, at­sar­gi, in­kre­men­ti­nė pa­žan­ga. So­cia­liz­mas – pro­le­ta­ro dik­ta­tū­ra, dar­bi­nin­kai (bū­tent ste­re­o­ti­pi­ne pras­me, ne ki­to­kia), ly­gia­va. O štai li­be­ra­lai – pa­lai­ko ver­slą, pa­žan­gą, yra prieš tra­di­ci­jas, už vi­sų ly­gy­bę prieš įsta­ty­mą. Pui­kus kok­tei­lis, ar ne? Tad iš es­mės, nors ne­bū­tų ga­li­ma lai­ky­ti po­li­ti­nio švie­ti­mo is­to­ri­jos pa­mo­ko­se vie­nin­te­le bė­da, ku­ri su­ke­lia keis­tą li­be­ra­liz­mo ir ki­tų po­li­ti­nių idė­jų re­du­kuo­tą ir ste­re­o­ti­pi­zuo­tą ver­ti­ni­mą, tai iš es­mės ga­lė­tų bū­ti vie­na prie­žas­čių, nu­le­mian­čių pras­tą po­li­ti­nių te­ori­jų iš­ma­ny­mą vi­suo­me­nė­je, o tai yra pro­ble­ma­tiš­ka, nes nuo pat mo­kyk­los lai­kų nė­ra įdo­miai pri­sta­to­ma po­li­ti­ka, ją for­muo­jan­čios struk­tū­ri­nės prie­lai­dos ir idė­jos, ku­rios le­mia ati­tin­ka­mus veiks­mus po­li­ti­ko­je.

Ki­ta pro­ble­ma, ku­ri ga­lė­tų lem­ti skep­tiš­ką mū­sų vi­suo­me­nės po­žiū­rį į li­be­ra­lias ver­ty­bes, yra mi­nė­tas su­dė­tin­gas mū­sų ša­lies is­to­ri­nis kon­teks­tas. 50 me­tų oku­pa­ci­jos Lie­tu­vos ko­lek­ty­vi­nei pa­są­mo­nei pa­da­rė ne­iš­ma­tuo­ja­mą ža­lą įvai­riau­sio­mis pras­mė­mis. Mes ga­li­me pa­ste­bė­ti, kad kaip vi­suo­me­nė esa­me vi­sai už­da­ri, ga­nė­ti­nai lin­kę ne­pa­si­ti­kė­ti vie­ni ki­tais, o juo la­biau ki­to­kiais nei mes, skep­tiš­kai žiū­ri­me į ver­slą, ir kar­tais sėk­min­gus žmo­nes lai­ko­me pras­tes­niais ar jiems pa­vy­di­me vien dėl pa­ties fak­to, kad jie tu­ri dau­giau ma­te­ria­laus tur­to ar šlo­vės ne­gu ki­ti – kaip bu­vo įpras­ta so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos lai­kais, kai bu­vo vi­so­kio ma­te­ria­laus gė­rio sto­ka; tas, ku­ris tu­ri dau­giau, tik­rai yra spe­ku­lian­tas ar­ba nau­do­ja­si sa­vo pa­dė­ti­mi, kad įgy­tų dau­giau ne­gu vi­si li­kę ben­druo­me­nės na­riai. Tai be pa­ties fak­to, kad oku­pa­ci­jos me­tu bu­vo iš­trem­ti, en­gia­mi ir per­se­kio­ja­mi in­te­li­gen­tai, pa­si­tu­rin­tys ir vi­si ki­ti mū­sų tau­tie­čiai, pa­čios rep­re­sy­vios sis­te­mos sle­gia­mi gy­ve­no il­gus me­tus be jo­kių lais­vių, tei­sių ir ga­li­my­bių pro­švais­čių. At­si­ra­dus is­to­ri­nei pro­gai, mū­sų vals­ty­bė po il­gų prie­spau­dos, tiek dva­si­nės, tiek fi­zi­nės, me­tų su­ge­bė­jo iš­si­lais­vin­ti įvai­riau­sio­mis pras­mė­mis. Ta­čiau, kaip bū­na daž­niau­siai po kiek­vie­nos re­vo­liu­ci­jos, šiuo at­ve­ju, mū­sų ša­lies su­grį­ži­mo į pa­sau­li­nį po­li­ti­nį že­mė­la­pį, tie, ku­riems se­kė­si ge­riau­siai an­cien régi­me lai­kais, tam­pa pra­lai­mė­to­jais ir at­virkš­čiai – tie, ku­rie bu­vo la­biau­siai pri­slėg­ti dėl sa­vo pa­žiū­rų, tur­ti­nės pa­dė­ties ir ki­tų sa­vy­bių, vėl ga­li pil­nai džiaug­tis jiems pri­im­ti­na san­tvar­ka. Nė­ra abe­jo­nės, kad mū­sų ša­lies Ne­pri­klau­so­my­bė yra pats di­džiau­sias ste­buk­las, ku­ris ga­lė­jo nu­tik­ti mū­sų tau­tai. Ta­čiau kiek­vie­ną kar­tą vyks­tant ar­šioms dis­ku­si­joms apie po­li­ti­nę pa­dė­tį ša­ly­je, apie rin­ki­mus, apie tai, ko­kios vie­šo­sios po­li­ti­kos prie­mo­nės bū­tų tei­sin­ges­nės, ga­li­me pa­ste­bė­ti, kad rin­kos eko­no­mi­ka, t. y. ka­pi­ta­liz­mas toks, koks yra da­bar, tei­sės vir­še­ny­bės, li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos ir ly­gy­bės prieš įsta­ty­mą idė­jos to­li gra­žu ne vi­siems mū­sų vi­suo­me­nė­je yra sa­vai­me su­pran­ta­mos, gal­būt net ir at­mes­ti­nos ir smar­kiai kves­tio­nuo­ti­nos“, – dės­to U.Ma­si.

 

Ko­kia Um­ber­to Ma­si ži­nu­tė li­be­ra­lams ir juos pa­lai­kan­tiems žmo­nėms?

 

„Ma­ty­da­mi, kad pa­sau­li­nė­je po­li­ti­ko­je ga­li­ma pa­ste­bė­ti tam tik­rų pa­ra­dig­mi­nių po­ky­čių užuo­maz­gų, li­be­ra­lai ir li­be­ra­liz­mo idė­jas ger­bian­tys žmo­nės tu­ri to­liau to­kiu pa­čiu en­tu­ziaz­mu – gal net di­des­niu – steng­tis pa­dė­ti ieš­ko­ti tin­ka­miau­sių bū­dų, kaip pri­sta­ty­ti šias idė­jas tiems, ku­rie per il­gus me­tus jau tu­rė­jo ga­li­my­bę pra­ras­ti pa­si­ti­kė­ji­mą tar­pu­sa­vio pri­klau­so­my­bės, li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos, tei­sės vir­še­ny­bės ver­ty­bė­mis. Kaip ir vi­sų po­li­ti­nių sro­vių at­sto­vai, li­be­ra­liz­mo min­ties ša­li­nin­kai tu­rė­tų veng­ti de­kla­ra­ci­jų ar sa­vo idė­jų pri­sta­ty­mo for­mų, ku­rios su­po­nuo­tų li­be­ra­liz­mo in­te­lek­tu­a­li­nę ar li­be­ra­lių žmo­nių mo­ra­li­nę ir so­cia­li­nę vir­še­ny­bę, o siek­ti ir bū­ti sar­gais tiek žmo­gaus tei­sių, tiek li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos, tiek vi­sų ki­tų lais­vių“, – įsi­ti­ki­nęs Lie­tu­vos li­be­ra­laus jau­ni­mo val­dy­bos na­rys.

 

Anot Um­ber­to, mo­der­nus li­be­ra­liz­mas tu­rė­tų rem­tis ant šių žmo­nių pe­čių: Joh­no Stu­ar­to Mil­lio, Joh­no Raw­lso, Isai­a­ho Ber­li­no, Le­o­ni­do Dons­kio.

 

Taip pat jis pa­brė­žia: „Ir ne kas ki­tas, o bū­tent li­be­ra­liz­mas tu­ri mo­ra­li­nę at­sa­ko­my­bę bū­ti šios idė­jos įpė­di­nis ta­da, kai po­li­ti­ko­je ir vie­šo­jo­je erd­vė­je mes ste­bi­me šios sa­vy­bės ny­ki­mą. Ta­da, kai nuo­šir­džiai ban­dy­si­me lai­ky­tis šios nuo­sta­tos kas­die­ny­bė­je, gal­būt ga­lė­si­me ti­kė­tis aiš­kiau su­pras­ti ne tik, kas iš tie­sų yra li­be­ra­liz­mas, bet, gal net svar­biau, ge­riau su­pra­si­me vie­nas ki­tą, kas yra aukš­čiau už bet ko­kios po­li­ti­nės te­ori­jos dog­ma­tiš­ką at­sto­va­vi­mą.“

 

Aly­taus li­be­ra­lus jau­ni­mas

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Jie po partiniais uabais išsilaiko perteklines biudžetines darbo vietas biudžeto praskolinėjimo saskaita ir iš neturėjimo ką veikt, kuria rinkimus. Nesuvokdami, kad Konstitucijoj ir kituose įstatymuose aiškiai parašyt. Kokie tikslai siekiami valstybės valdyme ir kaip politikai turi dirbt. Bet, kadangi visus už kvailius skaito, tai burbuliadą ir kurios patys nesuvokia, buria. Alytuj nei dabar, nei būsimiems rinkimams rimtų politikų nesimato. Reiškia ir tokio poreikio neturi. Apart per pinigus užsakomais straipsniais buria. Nes visuomenė nereikli, pasyvi..

    Komentaras

    Tavo siekiamybė Alytaus Liberalų vadė Makštutienė nepotizmu užsiiminėja. Makštutienė žentą Matažinską įdarbino miesto architektu. Matažinskas užsiiminėja destrukcija Alytuj, manipuliacijom. Per Makštutienę ir jos žentą Matažinską nukentėjo daug Alytaus architektų ir verslo.

Kiti straipsniai