Pa­dan­gė­je – vir­tuo­ziš­kos kil­pos, že­mė­je – pa­ra­šai už ae­ro­dro­mo iš­sau­go­ji­mą (284)

Saulė Pinkevičienė
nuotrauka
Akrobatinio skraidymo grupė AN­BO: Ro­ber­tas No­rei­ka, Ro­lan­das Pa­ksas ir Al­gi­man­tas Žen­te­lis. Zitos Stankevičienės nuotr.
Aly­taus ae­ro­dro­me po pen­ke­rių me­tų per­trau­kos ir vėl vy­ko avia­ci­jos šven­tė „Aly­tus ore“. Šie­met ji skir­ta Lie­tu­vos avia­ci­jos 100-me­čiui, Aly­taus ae­ro­dro­mo 80-me­čiui, is­to­ri­nės Nor­man­di­jos-Ne­mu­no avia­es­kad­ri­lės Aly­tu­je 75-me­čiui ir Aly­taus ae­ro­klu­bo 60-me­čiui pa­mi­nė­ti.

Šven­tė­je ap­si­lan­kė Pran­cū­zi­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Clai­re Lig­nie­res-Cou­nat­he, pa­ger­bu­si  Nor­man­di­jos-Ne­mu­no avia­es­kad­ri­lės, prieš 75-erius me­tus vei­ku­sios is­to­ri­nia­me Aly­taus ae­ro­dro­me, at­mi­ni­mą.

Nu­skam­bė­ju­si „Mar­se­lie­tė“ ir lie­tu­viš­ka liau­dies dai­na, ku­rias at­li­ko Ri­mu­tė Vaic­ke­lio­ny­tė-Ze­ne­vi­čie­nė ir Eg­lė Ma­li­naus­kie­nė, įpras­mi­no fran­ko­fo­niš­kas Aly­taus tra­di­ci­jas, su­kur­tas is­to­ri­jos ir tę­sia­mas da­bar­ty­je. Kaip ir lie­tu­viš­kos tri­spal­vės bei pran­cū­ziš­kos na­cio­na­li­nės vė­lia­vos spal­vų juos­te­lės, ap­juo­su­sios Nor­man­di­jos-Ne­mu­no la­kū­no Ro­ger Sau­va­ge anū­ko, skulp­to­riaus Eri­ko Mo­tie­ju­čio su­kur­tą ste­lą.

Lie­tu­viš­kai pran­cū­ziš­ki ak­cen­tai lėk­tu­vų mo­to­ro gaus­mu at­si­lie­pė ir pa­dan­gė­je. Pro­gra­mo­je da­ly­va­vo Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro pran­cū­zų lėk­tu­vo „Nie­u­port 24“ (N 24) re­pli­ka. Pa­ki­lo ir Ro­lan­do Ka­li­naus­ko su­kur­ta tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos žy­maus kon­struk­to­riaus An­ta­no Gus­tai­čio lėk­tu­vo AN­BO-2 re­pli­ka, ku­rią pi­lo­ta­vo Kęs­tu­tis Mi­lu­šaus­kas.

O ren­gi­nio ve­dė­jas Gied­rius Leš­ke­vi­čius, be­je, taip pat aly­tiš­kis ir dar orei­vis – karš­to oro ba­lio­no pi­lo­tas – kal­bi­no kon­struk­to­rių R.Ka­li­naus­ką. Jis pa­sa­ko­jo apie tai, kad no­rė­tų at­kur­ti ir ki­tus A.Gus­tai­čio su­konst­ruo­tus lėk­tu­vus, ta­čiau tai yra be ga­lo kruopš­tus ir lai­kui bei ži­nioms im­lus dar­bas, ku­rių pa­va­di­ni­mas AN­BO iš­šif­ruo­ja­mas kaip ab­re­via­tū­ra „An­ta­nas no­ri bū­ti ore“.

Šiuo var­du pa­si­va­di­nu­si ak­ro­ba­ti­nė gru­pė, va­do­vau­ja­ma Ro­lan­do Pa­kso, at­li­ko Aly­taus pa­dan­gė­je sa­vo nau­jau­sią pro­gra­mą „Bo­he­mi­jos rap­so­di­ja“, o AN­BO pa­si­ro­dy­mą ko­men­ta­vo žur­na­lis­tas ir avia­to­rius Ed­mun­das Ga­nu­saus­kas.

Tę­siant is­to­ri­nės at­min­ties įam­ži­ni­mo dar­bus šie­met šven­tės me­tu ati­da­ry­ta vaiz­di­nė lau­ko eks­po­zi­ci­ja, įreng­ta tik­ra­me lėk­tu­ve. Apie Aly­taus ae­ro­dro­mo ir jo pa­kraš­čių is­to­ri­jas bu­vo ga­li­ma su­ži­no­ti ir pės­čių­jų žy­gio me­tu. Jį su­ren­gu­si aso­cia­ci­ja „Oli­ta-Ora­ny“ pri­mi­nė, kad Aly­tu­je tu­ri­me tik­rai ne­ma­žai is­to­ri­nių ak­cen­tų, ku­riuos ga­li­ma iš­nau­do­ti su­do­mi­nant ir mies­to sve­čius, ir pa­čius aly­tiš­kius.

Pa­vyz­džiui, ša­lia La­kū­nų gat­vės 9 nu­me­riu pa­žy­mė­to dau­gia­bu­čio iš­li­kęs ne­iš­vaiz­dus pa­sta­tas – se­na­sis Aly­taus oro uos­to skry­džių val­dy­mo cen­tras. Iki 8 de­šimt­me­čio vi­du­rio iš čia ke­tu­ris kar­tus per die­ną kil­da­vo lėk­tu­vai AN-2 (ge­riau ži­no­mi kaip „ku­ku­rūz­nin­kai“), ku­rie ke­lei­vius skrai­di­no į Drus­ki­nin­kus, Birš­to­ną, tuo­me­ti­nį Kap­su­ką. Su per­sė­di­mu – Vil­nių, Kau­ną.

Pats ae­ro­dro­mas gy­vuo­ja Aly­tu­je nuo 1939-ųjų (nors ga­li­ma ras­ti nu­si­lei­du­sių lėk­tu­vų nuo­trau­kų, da­tuo­ja­mų 1915 me­tais), ta­čiau kaip ka­ri­nį ob­jek­tą jį įren­gė so­vie­tai. Iki tol Ne­mu­no pa­kran­tė­je au­go ąžuo­ly­nas. Ka­ro me­tais ša­lia esan­čia­me miš­ke bu­vo pa­sta­ty­tos va­di­na­mo­sios Sa­ra­to­vo ka­rei­vi­nės, ku­rių pa­ma­tus dar ga­li­ma ap­žiū­rė­ti ir šian­dien, ap­tik­ti bu­vu­sių lėk­tu­vų an­ga­rų vie­tas ar  pir­mą ka­ro die­ną 1941 me­tų bir­že­lį kri­tu­sios bom­bos kra­te­rį. Jis – vi­sai ne­to­li da­bar­ti­nio ae­ro­dro­mo.

Kol aly­tiš­kiai žy­gy­je klau­sė­si ae­ro­dro­mo is­to­ri­jų jo pa­kraš­čiuo­se, o Pran­cū­zi­jos am­ba­sa­da pa­ger­bė Nor­man­di­jos-Ne­mu­no es­kad­ri­lės at­mi­ni­mą bei vi­si drau­ge ste­bė­jo avia­ci­jos šou, čia pat bu­vo ga­li­ma pa­si­ra­šy­ti po pe­ti­ci­ja, ku­rio­je ra­gi­na­ma iš­sau­go­ti is­to­ri­nį Aly­taus ae­ro­dro­mą ir ne­kur­ti šio­je te­ri­to­ri­jo­je lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos, ati­duo­dant pra­mo­nei rek­re­a­ci­nę Ne­mu­no pa­kran­tę. Tai pat vei­kia in­ter­ne­ti­nė pe­ti­ci­ja, va­kar po ja bu­vo su­rink­ta per 1300 pa­ra­šų.

Šven­tės kon­teks­te – ir da­ly­ki­niai rei­ka­lai. Pran­cū­zi­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Clai­re Lig­nie­res-Cou­nat­he su am­ba­sa­dos at­sto­vais bei Pran­cū­zi­jos kul­tū­ros ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Je­a­nas Ma­rie Sa­ni lan­kė­si Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je. Sve­čius pri­ėmė Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Al­gir­das Vrub­liaus­kas. Ap­tar­tas ben­dra­dar­bia­vi­mas tarp Aly­taus ra­jo­no ir Pran­cū­zi­jos, ap­žvelg­ta eko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja Dzū­ki­jo­je bei pri­sta­ty­ti Aly­taus ra­jo­no ry­šiai su am­ba­sa­do­rės at­sto­vau­ja­ma ša­li­mi. Po su­si­ti­ki­mo sa­vi­val­dy­bės va­do­vai kar­tu su Pran­cū­zi­jos de­le­ga­ci­ja da­ly­va­vo avia­ci­jos šven­tė­je „Aly­tus ore 2019“.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Ko pykstate patys tokį merą išsirinkot,šventėje tikrai jo nemaciau,tai ačiū rinkėjams kurie rinko.Teko apsilankyti šventėje Butrimonyse,Dauguose tenai meras visur dalyvavo,o del aerodromo nenorėčiau kad jį panaikintų

    Komentaras

    Dėl aerodromų visi merai kovoja, kadangi tai kaip išskirtiniai traukos ir susisiekimo šaltiniai. Kaip ir dauguma merų nuo pat šios kadencijos pradios veržliai vysto regionus per es paramos projektus. Išskyrus Alytų. Kur kokie rinkėjai - tokią ir valdžią išsirenka.

    Komentaras

    Visi merai, kurie turi aerodromus, supranta jų reikšmę ir juos gina visomis įmanomomis priemonėmis. Pasiskaitykit internete apie Kauno, Nidos ir kitų aerodronų istorijas. Visi ragais ir nagais kabinasi, kad tik aerodromus išsaugotų, vystytų, modernizuotų, bet tik ne Dzūkijos grybas...

    Komentaras

    Po, kaip Alytaus rajonas pristatė studiją dėl 377 ha pramonės parko įrengimo savo teritorijoje greta pustuščio Alytaus pramonės parko, reiškia neefektyvios tapo miesto valdžios pastangos steigt lez vietoj aerodromo 100 ha. Nes ir stambiam investuotojui sočiai vietos rajono parko 377 ha. Kaip 100 ha ir ribota, lez net netikslinga burt. Vėl miesto fiasko didžiuoju mastu. Suerzinta visuomenė, tiek laiko ir resursų išnaudota forsuojant lez ir šnipštas. Nes kiekviena ministerija derindami lez steigimą vertins šalia rajono pramonės parko 377 ha ir pirmenybę jiems atiduos.

    Komentaras

    Kažkaip su valdžiom ne kaip Alytuj. Kaip svarbiausiam tarybos ekonomikos - investicijų komitetui konservatoriai vadovaut skiria su mediko išsilavinimu, jo pavaduotoju socdemai su pedagogo išsilavinimu. Todėl tokie stresuoti sprendimai dėl lez. Kaip miesto ribose pustuštis pramonės parkas. Ir paskutinėm žiniom, prie miesto neapkrauto pramonės parko Alytaus rajono savivaldybė ruošia rajono teritorijoj virš 300 ha dar papildomą pramonės parką. Trumpiau per abi savivaldybes sudėjus gaunas 2 pramonės parkai ir lez. Trumpiau niekur taip per Lietuvą nerasi, kaip Alytuj. Kur mieste reikalus reprezentuoja rajono valdžia. O kuo miesto valdžia užsiiminėja, čia jau neaišku. Kaip ir kam tokio lygio reikalingi? Apart postus imt, didintis išmokas ir seminarai, komandiruotės, atostogos... Ir tiek daug suspėt dar 100 dienų nepraėjus, ypač peticiją užsidirbt, šaunesnių iki jų dar nebuvo. Net sėkmės baugu linkėt.

Kiti straipsniai