Pa­dan­gė­je – vir­tuo­ziš­kos kil­pos, že­mė­je – pa­ra­šai už ae­ro­dro­mo iš­sau­go­ji­mą (284)

Saulė Pinkevičienė
nuotrauka
Akrobatinio skraidymo grupė AN­BO: Ro­ber­tas No­rei­ka, Ro­lan­das Pa­ksas ir Al­gi­man­tas Žen­te­lis. Zitos Stankevičienės nuotr.
Aly­taus ae­ro­dro­me po pen­ke­rių me­tų per­trau­kos ir vėl vy­ko avia­ci­jos šven­tė „Aly­tus ore“. Šie­met ji skir­ta Lie­tu­vos avia­ci­jos 100-me­čiui, Aly­taus ae­ro­dro­mo 80-me­čiui, is­to­ri­nės Nor­man­di­jos-Ne­mu­no avia­es­kad­ri­lės Aly­tu­je 75-me­čiui ir Aly­taus ae­ro­klu­bo 60-me­čiui pa­mi­nė­ti.

Šven­tė­je ap­si­lan­kė Pran­cū­zi­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Clai­re Lig­nie­res-Cou­nat­he, pa­ger­bu­si  Nor­man­di­jos-Ne­mu­no avia­es­kad­ri­lės, prieš 75-erius me­tus vei­ku­sios is­to­ri­nia­me Aly­taus ae­ro­dro­me, at­mi­ni­mą.

Nu­skam­bė­ju­si „Mar­se­lie­tė“ ir lie­tu­viš­ka liau­dies dai­na, ku­rias at­li­ko Ri­mu­tė Vaic­ke­lio­ny­tė-Ze­ne­vi­čie­nė ir Eg­lė Ma­li­naus­kie­nė, įpras­mi­no fran­ko­fo­niš­kas Aly­taus tra­di­ci­jas, su­kur­tas is­to­ri­jos ir tę­sia­mas da­bar­ty­je. Kaip ir lie­tu­viš­kos tri­spal­vės bei pran­cū­ziš­kos na­cio­na­li­nės vė­lia­vos spal­vų juos­te­lės, ap­juo­su­sios Nor­man­di­jos-Ne­mu­no la­kū­no Ro­ger Sau­va­ge anū­ko, skulp­to­riaus Eri­ko Mo­tie­ju­čio su­kur­tą ste­lą.

Lie­tu­viš­kai pran­cū­ziš­ki ak­cen­tai lėk­tu­vų mo­to­ro gaus­mu at­si­lie­pė ir pa­dan­gė­je. Pro­gra­mo­je da­ly­va­vo Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro pran­cū­zų lėk­tu­vo „Nie­u­port 24“ (N 24) re­pli­ka. Pa­ki­lo ir Ro­lan­do Ka­li­naus­ko su­kur­ta tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos žy­maus kon­struk­to­riaus An­ta­no Gus­tai­čio lėk­tu­vo AN­BO-2 re­pli­ka, ku­rią pi­lo­ta­vo Kęs­tu­tis Mi­lu­šaus­kas.

O ren­gi­nio ve­dė­jas Gied­rius Leš­ke­vi­čius, be­je, taip pat aly­tiš­kis ir dar orei­vis – karš­to oro ba­lio­no pi­lo­tas – kal­bi­no kon­struk­to­rių R.Ka­li­naus­ką. Jis pa­sa­ko­jo apie tai, kad no­rė­tų at­kur­ti ir ki­tus A.Gus­tai­čio su­konst­ruo­tus lėk­tu­vus, ta­čiau tai yra be ga­lo kruopš­tus ir lai­kui bei ži­nioms im­lus dar­bas, ku­rių pa­va­di­ni­mas AN­BO iš­šif­ruo­ja­mas kaip ab­re­via­tū­ra „An­ta­nas no­ri bū­ti ore“.

Šiuo var­du pa­si­va­di­nu­si ak­ro­ba­ti­nė gru­pė, va­do­vau­ja­ma Ro­lan­do Pa­kso, at­li­ko Aly­taus pa­dan­gė­je sa­vo nau­jau­sią pro­gra­mą „Bo­he­mi­jos rap­so­di­ja“, o AN­BO pa­si­ro­dy­mą ko­men­ta­vo žur­na­lis­tas ir avia­to­rius Ed­mun­das Ga­nu­saus­kas.

Tę­siant is­to­ri­nės at­min­ties įam­ži­ni­mo dar­bus šie­met šven­tės me­tu ati­da­ry­ta vaiz­di­nė lau­ko eks­po­zi­ci­ja, įreng­ta tik­ra­me lėk­tu­ve. Apie Aly­taus ae­ro­dro­mo ir jo pa­kraš­čių is­to­ri­jas bu­vo ga­li­ma su­ži­no­ti ir pės­čių­jų žy­gio me­tu. Jį su­ren­gu­si aso­cia­ci­ja „Oli­ta-Ora­ny“ pri­mi­nė, kad Aly­tu­je tu­ri­me tik­rai ne­ma­žai is­to­ri­nių ak­cen­tų, ku­riuos ga­li­ma iš­nau­do­ti su­do­mi­nant ir mies­to sve­čius, ir pa­čius aly­tiš­kius.

Pa­vyz­džiui, ša­lia La­kū­nų gat­vės 9 nu­me­riu pa­žy­mė­to dau­gia­bu­čio iš­li­kęs ne­iš­vaiz­dus pa­sta­tas – se­na­sis Aly­taus oro uos­to skry­džių val­dy­mo cen­tras. Iki 8 de­šimt­me­čio vi­du­rio iš čia ke­tu­ris kar­tus per die­ną kil­da­vo lėk­tu­vai AN-2 (ge­riau ži­no­mi kaip „ku­ku­rūz­nin­kai“), ku­rie ke­lei­vius skrai­di­no į Drus­ki­nin­kus, Birš­to­ną, tuo­me­ti­nį Kap­su­ką. Su per­sė­di­mu – Vil­nių, Kau­ną.

Pats ae­ro­dro­mas gy­vuo­ja Aly­tu­je nuo 1939-ųjų (nors ga­li­ma ras­ti nu­si­lei­du­sių lėk­tu­vų nuo­trau­kų, da­tuo­ja­mų 1915 me­tais), ta­čiau kaip ka­ri­nį ob­jek­tą jį įren­gė so­vie­tai. Iki tol Ne­mu­no pa­kran­tė­je au­go ąžuo­ly­nas. Ka­ro me­tais ša­lia esan­čia­me miš­ke bu­vo pa­sta­ty­tos va­di­na­mo­sios Sa­ra­to­vo ka­rei­vi­nės, ku­rių pa­ma­tus dar ga­li­ma ap­žiū­rė­ti ir šian­dien, ap­tik­ti bu­vu­sių lėk­tu­vų an­ga­rų vie­tas ar  pir­mą ka­ro die­ną 1941 me­tų bir­že­lį kri­tu­sios bom­bos kra­te­rį. Jis – vi­sai ne­to­li da­bar­ti­nio ae­ro­dro­mo.

Kol aly­tiš­kiai žy­gy­je klau­sė­si ae­ro­dro­mo is­to­ri­jų jo pa­kraš­čiuo­se, o Pran­cū­zi­jos am­ba­sa­da pa­ger­bė Nor­man­di­jos-Ne­mu­no es­kad­ri­lės at­mi­ni­mą bei vi­si drau­ge ste­bė­jo avia­ci­jos šou, čia pat bu­vo ga­li­ma pa­si­ra­šy­ti po pe­ti­ci­ja, ku­rio­je ra­gi­na­ma iš­sau­go­ti is­to­ri­nį Aly­taus ae­ro­dro­mą ir ne­kur­ti šio­je te­ri­to­ri­jo­je lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos, ati­duo­dant pra­mo­nei rek­re­a­ci­nę Ne­mu­no pa­kran­tę. Tai pat vei­kia in­ter­ne­ti­nė pe­ti­ci­ja, va­kar po ja bu­vo su­rink­ta per 1300 pa­ra­šų.

Šven­tės kon­teks­te – ir da­ly­ki­niai rei­ka­lai. Pran­cū­zi­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Clai­re Lig­nie­res-Cou­nat­he su am­ba­sa­dos at­sto­vais bei Pran­cū­zi­jos kul­tū­ros ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Je­a­nas Ma­rie Sa­ni lan­kė­si Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je. Sve­čius pri­ėmė Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Al­gir­das Vrub­liaus­kas. Ap­tar­tas ben­dra­dar­bia­vi­mas tarp Aly­taus ra­jo­no ir Pran­cū­zi­jos, ap­žvelg­ta eko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja Dzū­ki­jo­je bei pri­sta­ty­ti Aly­taus ra­jo­no ry­šiai su am­ba­sa­do­rės at­sto­vau­ja­ma ša­li­mi. Po su­si­ti­ki­mo sa­vi­val­dy­bės va­do­vai kar­tu su Pran­cū­zi­jos de­le­ga­ci­ja da­ly­va­vo avia­ci­jos šven­tė­je „Aly­tus ore 2019“.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    taip išeina, miesto valdžia net nesiteikė į šventę atvykti? Jei tai tiesa tada graudu ir iūdna. Bent alytiškiai merą išsirinko. Dar tik meravimo pradžia, o jau toks nesikaitymas nei su alytiškiais nei su miesto svečiais. Baisu.

    Komentaras

    Realybė tokia, aerodromas miesto teritorijoje, o ambasadorius pagerbia Alytaus rajono valdžia. Miesto oficialios valdžios nesimato. Renginys gražus ir kaip savitas traukos centras įdomus. Kiti norėdami to neturi. Įdomi situacija. Jei neužpildyta pramonės parko likučiai kas lengviau lyginant su lez, tai kam antrą kasnį ryt, jei mažesnio nesugebama? Jei anoje kadencijoje taryba priėmė sprendimą vystyt aerodromą, tai savivaldybė vykdyt turėjo. Ruošt projektus iš es paramos, teikt ministerijoms tvirtint. Ir jei padarė, o dabar priešingai, reiškia savivaldybė dirbo neefektyviai. Reiškia kur garantija, kad ir šį projektą efektyviai vykdys? Labai daug priešpriešų. Vėl pats lez jei ir bus, dar n metų nepadengta. Kur savivaldybė einamam momentui reikiamų sprendimų gerint neturi. Vis ant lozungų į ateitį po n metų forsuoja.

Kiti straipsniai