Jaunoji architektė Austėja Jurčiukonytė: „Noriu, kad Alytaus vardas suskambėtų” (3384)
– Kaip kilo idėja dalyvauti „Išmaniojo miesto V“ konkurse?
– Visų pirma, rinkausi, ką galėčiau padaryti baigiamajam bakalauro darbui. Kai nusprendžiau projektuoti gimtajame Alytuje esantį Dainų slėnį, atvykau į savivaldybę susitikti su vyriausiuoju miesto architektu Mindaugu Matažinsku. Tam, kad galėčiau rengti savo darbą, turėjau gauti daugiau informacijos apie Dainų slėnio teritoriją, taip pat buvo reikalinga topografija, kiti dokumentai. Tuomet architektas M.Matažinskas užsiminė apie STRUCTUM organizuojamą konkursą, kuriame savivaldybė dalyvauja būtent su apleista Dainų slėnio teritorija. Nusprendžiau ir aš išbandyti savo jėgas varžydamasi su Lietuvos jaunaisiais architektais. Labai norėjau, kad Alytaus vardas suskambėtų, todėl man buvo didžiulė garbė atstovauti savo gimtajam miestui. Džiaugiuosi užėmusi trečią vietą. Taip pat smagu, kad pasveikinti atvyko ir Alytaus miesto vadovai, kurie negailėjo gražių žodžių.
– Iš visų teritorijų, esančių Alytuje, pasirinkai Dainų slėnį. Kodėl?
– Sugalvoti, kurią miesto teritoriją pasirinkti, nebuvo sudėtinga. Mano nuomone, Dainų slėnis ilgą laiką neturi savo identiteto, todėl mane paskatino noras sutvarkyti apleistą, puikų susisiekimą turinčią teritoriją šiandienos miesto poreikiams. Noriu, kad Dainų slėnis taptų daugiafunkce, kiekvieną dieną veikiančia teritorija ir būtų pritaikytas įvairioms amžiaus grupėms.
– Kaip sekėsi projekto idėją pristatyti miesto savivaldybei?
– Susitikimo metu pristatėme savo projektus, jų įgyvendinimo galimybes, etapus Alytaus miesto vadovams. Taip pat išklausėme ir kitų „Išmaniojo miesto V“ komandų pristatymus. Diskusijos metu svarstėme, kas galėtų būti suprojektuotų pastatų lankytojai, kaip pritraukti jaunus žmones grįžti į Alytų. Manau, turime gyventojams suteikti tai, ką duoda didmiesčiai: darbo vietas, modernius, išmanius architektūrinius sprendimus, sukurti traukos centrus, kurie skatintų žmones kurtis ir gyventi Alytuje. Juk geriausi sprendimai teritorijų įprasminimui bus priimti tik bandymų ir analizės keliu, tuomet ir galėsime pasiekti geriausių rezultatų.
– Papasakok, koks buvo Tavo kelias architektūros link.
– Jau mokykloje žinojau, kad noriu būti architektė, todėl kryptingai to siekiau. Lankiau Alytaus dailės mokyklą, užsiėmimus Alytaus jaunimo centre. Taip pat 11-oje klasėje mokiausi Jaunojo architekto mokykloje Vilniuje. Į ją tekdavo važinėti savaitgaliais ir ruoštis stojamiesiems egzaminams į architektūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, kurioje sėkmingai pavyko gauti valstybės finansuojamas bakalauro studijas. Jas baigusi užpildžiau stojimo paraišką į magistro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, kuriame dėl gerų įvertinimų vėl gavau galimybę mokytis valstybės finansuojamoje vietoje. Eidama šiuo keliu randu naujų idėjų, papildau žinių bagažą, plečiu pasaulėžiūrą ir sampratą apie architektūrą.
– Kaip manai, ar Lietuvoje yra pakankamai savirealizacijos galimybių architektams?
– Mano nuomone, architektūra Lietuvoje yra nedrąsi ir apribota užsakovų, menko biudžeto. Tačiau galimybių savirealizacijai yra – turime puikių pavyzdžių, kad einame teisingu keliu. Juk seniau brėžiniai būdavo braižomi rankomis, vėliau pradėjome dirbti kompiuteriais, o dabar atsirado ir 3D projektavimas, BIM modeliavimas. Netgi turime galimybę su virtualios realybės akiniais vaikščioti po dar neįrengtą pastatą, taip jausti erdves, o ne tik žiūrėti į brėžinius. Džiugu, kad bėgant laikui formuojasi ir kitokia žmonių samprata apie architektūrą Lietuvoje: pastatas turi būti ne tik ekonomiškas, bet ir kokybiškas, dažnai norima modernių sprendimų ir geros architektūrinės vizijos.
– Ar savo ateitį sieji su Alytumi?
– Šiuo gyvenimo laikotarpiu savo ateitį sieju su Vilniumi, tačiau neaišku, kokia linkme keliai pasisuks vėliau. Alytus mane žavi savo ramybe, gamta, paprastu susisiekimu. Tikrai gera grįžti, bet nežinau, ar visam laikui.
– Ar profesinėje srityje turi autoritetų, į kuriuos savo darbais norėtum lygiuotis?
– Taip, architektė Zaza Hahid.
– Kas tave įkvepia kurti?
– Geros emocijos – negaliu projektuoti, kai nėra nuotaikos. Kelionės, nes turiu galimybę pamatyti tikrai gerų architektūrinių kūrinių, kurie įkvepia. Teigiama aplinkinių nuomonė apie mano projektus – visada malonu būti įvertintai. Studijų metu įkvepia dėstytojai, jų pastabos. Taip pat kitų architektų patarimai, pastabos.
– Kuris architektūrinis kūrinys Lietuvoje Tau patinka labiausiai?
– Jų yra ne vienas. Vilniaus universiteto bilioteka – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, „Green Hall“ ir „Swedbank“ pastatai, statomas U219 Verslo centras.
– Svajonių pastatas, kurį norėtum suprojektuoti?
– Statinio funkcija nėra svarbi, tačiau norėčiau suprojektuoti pastatą, kuris kalbėtų mano vardu, ir žmonės dėl vienokių ar kitokių mano sukurto pastato ypatybių juo žavėtųsi. Norėčiau, kad pastato architektūra įkvėptų žmones domėtis, kas yra autorius. Nes turime žinomų architektų, kuriais žavimės dėl jų unikalių kūrybos vaisių. Tokia architekte norėčiau būti ir aš.
* * *
Dainų slėnio projektas neliko nepastebėtas ir Alytaus miesto savivaldybės mero Nerijaus Cesiulio. STRUCTUM jaunųjų architektų apdovanojimuose meras teigė, jog Austėjos idėja – kosminė.
Paklaustas, ar šis projektas planuojamas įgyvendinti, N.Cesiulis atsakė: „Austėjos idėja labai graži ir mes ją vertiname. Tačiau grožis, idėja yra viena, o ją įgyvendinti – kita, mat tam reikia galimybių. Visa tai įgyvendinti šimtu procentų būtų sudėtinga, nes idėja – ne iš pigiausių. Pasikartosiu, ką sakiau apdovanojimų metu, – idėja kosminė, bet klausimas, ar mes ją sugebėsime įgyvendinti. Vienaip ar kitaip, Dainų slėniui turime planų. Norime nedideliame jo sklype matyti restoraną su mažu viešbučiu. Šis projektas tikrai netrukdytų Austėjos idėjos įgyvendinimui, net gražiai papildytų viena kitą.“
Meras pabrėžė, kad tiek miesto valdžia, tiek Austėja turi vieną tikslą – įveiklinti Dainų slėnį, kad jame nuolat lankytųsi žmonės ir gerai leistų laiką, kad tai nebūtų erdvė, skirta tik miesto dienų ar kitiems renginiams.
* * *
Dainų slėnio projekto tikslas – išsaugoti aukštos kokybės žaliąsias zonas, pritaikyti apleistą teritoriją šiandieniams Alytaus miesto gyventojų poreikiams, suteikti apleistai teritorijai vertę.
Remiantis istorine Dainų slėnio koncepcija, bandoma išsaugoti pagrindinė teritorijos paskirtis – renginių ir koncertų organizavimas.
Rekreacinis kompleksas susideda iš trijų pastatų: Kultūros centro – jame projektuota didžioji salė, konferencijų blokas bei restoranas; Jaunimo veiklos centro, kurį sudaro vidinis kiemas su amfiteatru, bei klasės, skirtos renginių repeticijoms; taip pat Sveikatingumo ir laisvalaikio centras, kuriame yra baseinas, pirčių zonos, sporto salės.
Komentarai
Palikite savo komentarą
dark markets 2022 dark web…
Komentaras
dark markets 2022 dark web drug marketplace
tor darknet darknet drug…
Komentaras
tor darknet darknet drug market
darknet market lists dark…
Komentaras
darknet market lists dark web markets
tor market onion market
Komentaras
tor market onion market
dark web links tor market…
Komentaras
dark web links tor market links
darkmarket link deep web…
Komentaras
darkmarket link deep web drug url
drug markets dark web tor…
Komentaras
drug markets dark web tor markets 2022
tor market dark market 2022
Komentaras
tor market dark market 2022
deep web drug url tor market
Komentaras
deep web drug url tor market
darkmarket link darkmarket…
Komentaras
darkmarket link darkmarket link
darknet drug store darknet…
Komentaras
darknet drug store darknet websites
drug markets dark web deep…
Komentaras
drug markets dark web deep web drug url
tor markets links darknet…
Komentaras
tor markets links darknet markets
darknet market dark market
Komentaras
darknet market dark market
tor markets dark web market…
Komentaras
tor markets dark web market list
dark web market links tor…
Komentaras
dark web market links tor market links
tor darknet tor marketplace
Komentaras
tor darknet tor marketplace
dark market 2022 drug…
Komentaras
dark market 2022 drug markets dark web
dark web links darknet drug…
Komentaras
dark web links darknet drug links
onion market darkmarket 2022
Komentaras
onion market darkmarket 2022