An­trą sa­vai­tę ge­ria­mo­jo van­dens pa­gal gra­fi­ką su­lau­kian­tys Pa­ne­mu­nės gy­ven­to­jai ne­si­skun­džia – svar­biau­sia už­ge­sin­ti smilks­tan­tį gais­rą

Prie at­ve­ža­mo ge­ria­mo­jo van­dens cis­ter­nos nuo­tai­kos ge­ros

„Pir­ma, an­tra van­dens par­si­ne­ši­mo die­na bu­vo net įdo­mios, nos­tal­giš­kos nuo­tai­kos, gal jau­nys­tės dvelks­mo, kai ke­lio­li­ka mi­nu­čių su­si­bė­gu­sios su šiukš­lių ki­bi­rais lauk­da­vo­me at­va­žiuo­jan­čios jų su­rin­ki­mo ma­ši­nos. Bu­vo pro­ga pa­si­ma­ty­ti, pa­si­kal­bė­ti. Bet jau sa­vai­tę ne­šant van­dens ki­bi­rą į penk­tą aukš­tą da­ro­si ne­la­bai įdo­mu. Pri­pra­to­me prie leng­ves­nės bui­ties“, – sa­vas min­tis dės­to sen­jo­rė Eu­ge­ni­ja.

Spor­tiš­kos iš­vaiz­dos dvi­de­šimt­me­tis Al­gir­das sa­ko kas­dien du ki­bi­rus par­ne­šan­tis ir be pro­ble­mų tai da­ran­tis. „Sa­vo­tiš­kas spor­tas. Sma­gu, kad ir vai­ruo­to­jai lai­ko­si gra­fi­ko, at­ve­ža tiek van­dens, kad vi­siems už­tek­tų“, – sa­ko vai­ki­nas. Dar pri­du­ria, kad van­duo ska­nus ger­ti vie­nas, kaip­mat vie­nas ki­bi­ras šei­mo­je iš­si­pils­to.

Prie kiek­vie­no dau­gia­bu­čio, ku­rį vamz­džiais pa­sie­kia va­di­na­ma­sis ža­lias van­duo, vai­ruo­to­jas žmo­nių su sa­va ta­ra lau­kia pa­gal gra­fi­ką nuo 20 iki 40 mi­nu­čių. Jis pa­ste­bi, kad pa­pras­tai dau­giau­sia žmo­nių bū­na vos at­va­žia­vus, pas­kui – tik vie­ne­tai.

„Dzū­ki­jos van­de­nų“ vai­ruo­to­jas Li­nas kal­bė­jo, kad ve­ža tik­rai švie­žią ge­ria­mą­jį van­de­nį iš ben­dro­vės te­ri­to­ri­jo­je įreng­tos spe­cia­lios aikš­te­lės.

„Sta­lo van­de­nį per­ka­me par­duo­tu­vė­je ir ne­ma­žais kie­kiais, nes šei­mo­je trys vai­kai. Šį nau­do­ja­me mais­to ga­my­bai. Iš čiau­po bė­gan­tis šal­tas van­duo tu­ri kva­pą, nau­do­ja­me bui­čiai“, – pil­da­ma­si van­dens pa­sa­ko­ja Rū­ta.

„Ke­tu­ris kar­tus ve­ža, ke­tu­ris kar­tus per die­ną ir at­ei­nu van­dens. Kiek pri­si­pi­lu, tiek ir iš­nau­do­ju at­si­gė­ri­mui, mais­to ga­mi­ni­mui. Sma­gu, kad vai­ruo­to­jas lai­ko­si gra­fi­ko. Van­duo švie­žias, ska­nus, vis­kas čia ge­rai“, – tei­gė tri­jų vai­kų ma­ma Ri­ta.

„Ir pa­tys ge­ria­me, ir pie­tus ver­da­me, o vi­sa plau­na­me iš čiau­po bė­gan­čiu. Mums net sma­giai juo­kin­ga – at­va­žiuo­ja cis­ter­na ir vi­sas na­mas su­ju­da, bė­ga van­dens par­si­neš­ti. Kaip ka­dais šiukš­lių ma­ši­nai su­sig­na­li­za­vus bėg­da­vo­me iš­pil­ti sa­vo ki­bi­rė­lių. Iš­gar­sin­si­me pla­čiai Aly­tų šiuo gais­ru“, – kal­bė­jo ir ki­tos mo­te­rys. Jos tei­gė, kad blo­go kva­po Pa­ne­mu­nės mik­ro­ra­jo­ne bū­ta, so­čiai pri­sik­vė­puo­ta.

Kai ku­rie gy­ven­to­jai tu­rė­jo ge­ria­mo­jo van­dens at­sar­gų

Pu­ti­nų mik­ro­ra­jo­ne gy­ve­nan­ti Zi­ta Ba­ziu­ke­vi­čie­nė pa­sa­ko­ja, kad tik dvi die­nas pra­si­dė­jus gais­rui bu­vu­si mies­te, vė­liau eva­ka­vo­si į kai­mą, tad di­de­lių ne­pa­to­gu­mų ne­pa­ty­rė: „Pa­si­tai­ko mū­sų kvar­ta­le van­dens tin­klų ava­ri­jų, tad vi­suo­met tu­riu sta­lo van­dens at­sar­gų. Ir šį kar­tą tu­rė­jau, tad neš­tis ki­bi­rė­liais ne­rei­kė­jo. Tik­rai šis gais­ras tu­ri bū­ti svar­bi pa­mo­ka vi­siems. Apie Vil­niaus va­do­vy­bę su­si­for­ma­vo ki­ta nuo­mo­nė, o aly­tiš­kiai da­rė vis­ką su me­ru prie­ša­ky­je, kad kuo sku­biau gais­ras bū­tų už­ge­sin­tas ir kuo ma­žes­nę ža­lą at­neš­tų žmo­nėms bei gam­tai.“

Aly­tiš­kei liūd­na, kad nie­kas iš gy­ven­to­jų ne­ži­no­jo, jog Aly­tu­je, tarp gy­ve­na­mų­jų ra­jo­nų, leis­ta dirb­ti to­kiai pa­vo­jin­gai įmo­nei ir to­kio dy­džio, Bal­ti­jos ša­ly­se di­džiau­siai. Ko­dėl ne­bu­vo in­for­ma­ci­jos apie tai?

„Bet aš ma­nau, kad vis­kas bus ge­rai, at­sa­kin­gai dir­ban­čių­jų gais­ra­vie­tė­je, kaip gir­di­me ir ma­to­me, yra la­bai daug. Svar­biau­sia, kad iš­veng­ta žmo­nių au­kų, tai pats di­džiau­sias lai­mė­ji­mas“, – tei­gė Z.Ba­ziu­ke­vi­čie­nė.

Fil­truo­tas van­duo gy­ven­to­jų bu­tus pa­sieks ki­tą sa­vai­tę

AB „Dzū­ki­jos van­de­nys“ Eko­no­mi­kos ir plėt­ros de­par­ta­men­to va­do­vas To­mas Va­lat­ka in­for­ma­vo, kad van­dens tie­ki­mą Pa­me­nu­nės mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jams ko­re­guo­ja ug­nia­ge­siams gel­bė­to­jams rei­ka­lin­go van­dens po­rei­kis. Nau­jau­siais duo­me­ni­mis, jiems van­duo dar la­bai rei­ka­lin­gas, tad mi­nė­to mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jams fil­truo­to ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mas, pir­mi­niais duo­me­ni­mis, pla­nuo­ja­mas at­nau­jin­ti tik ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je.

Ben­dro­vė nė­ra su­lau­ku­si gy­ven­to­jų nu­si­skun­di­mų, van­dens var­to­to­jai su­pran­ta eks­tre­ma­lios si­tu­a­ci­jos svar­bą, yra pi­lie­tiš­ki.