Lu­kas Ja­ru­še­vi­čius: „Spor­tas su­tei­kia ga­li­my­bę iš­mok­ti vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį kri­ti­nė­se, pa­vo­jin­go­se si­tu­a­ci­jo­se”

– Au­to­mo­bi­lių spor­tas – la­biau­siai ste­bi­ma spor­to ša­ka. Ži­no­mi lenk­ty­ni­nin­kai pa­pras­tai sa­vo kar­je­rą yra pra­dė­ję nuo sla­lo­mo. Pats ne­si iš­im­tis? Iki Drus­ki­nin­kų eta­po, ku­ria­me su­lauk­ta per 100 da­ly­vių, kur dar te­ko var­žy­tis? Ko­kiam klu­bui at­sto­vau­ji?

– Vis­kas pra­si­dė­jo, kai bu­vau vie­nuo­li­kos, jau ta­da ga­vau ga­li­my­bę su­da­ly­vau­ti žie­mos mė­gė­jų sla­lo­muo­se. Net ne­si­ti­kė­jau, kad at­ei­ty­je ga­liu rung­tis su pa­čiais stip­riau­siais spor­ti­nin­kais grei­tu­mi­nio sla­lo­mo čem­pio­na­te. Ta­čiau taip ir nu­ti­ko, jau ant­rus me­tus at­sto­vau­ju „Ma­ri­mo­tors Ra­cing“ ko­man­dai Lie­tu­vos „Stre­et Ra­ce“ čem­pio­na­te. Vi­sas čem­pio­na­tas iš­skai­dy­tas į še­šis eta­pus vi­so­je Lie­tu­vo­je. Te­ko ap­lan­ky­ti ir Šiau­lius, Klai­pė­dą, Va­rė­ną, taip pat pra­ei­tais me­tais bu­vo su­reng­tas pir­ma­sis čem­pio­na­to eta­pas ir Aly­tu­je.

– Ko­ro­na­vi­ru­sas la­bai pa­ko­re­ga­vo ta­vo šie­me­ti­nius pla­nus?

– As­me­niš­kai vi­ru­sas ma­no pla­nų ne­su­ga­di­no. Ma­nau, kad šis lai­ko­tar­pis tiek man, tiek ki­tiems spor­ti­nin­kams lei­do pa­baig­ti dar­bus ruo­šiant au­to­mo­bi­lį se­zo­nui.

– Ar iš tik­rų­jų au­to­mo­bi­lių sla­lo­mas yra po­pu­lia­res­nis ir už au­to­mo­bi­lių spor­to ka­ra­lių ra­lį?

– Ne­ga­liu iš­skir­ti šių dvie­jų au­to­spor­to rū­šių. Sla­lo­mi­nin­kų kiek­vie­nais me­tais vis dau­gė­ja, nes tai tur­būt ma­žiau­sių in­ves­ti­ci­jų rei­ka­lau­jan­tis pa­si­rin­ki­mas pra­dė­ti au­to­spor­ti­nin­ko kar­je­rą. No­rint va­žiuo­ti ra­ly­je, rei­kia vi­siš­kai pa­ruoš­ti sa­vo au­to­mo­bi­lį, o tai ga­nė­ti­nai bran­gus ma­lo­nu­mas. Dėl šios prie­žas­ties, ma­no nuo­mo­ne, dau­giau da­ly­vių ir su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kia sla­lo­mas.

– Ko­kį grei­tį ga­li­ma pa­siek­ti grei­tu­mi­nia­me sla­lo­me, ku­ria­me yra ne­ma­žai stab­dy­mų, va­di­na­mų­jų „ki­še­nių“? Ko­kį grei­tį pa­vy­ko pa­siek­ti pa­čiam?

– Vis­kas pri­klau­so nuo vai­ruo­ja­mo au­to­mo­bi­lio ir tra­sos kon­fi­gū­ra­ci­jos. Ne­įsi­vaiz­duo­ju, ko­kį mak­si­ma­lų grei­tį ga­li­ma pa­siek­ti tarp „ki­še­nių“, nes vis­kas pri­klau­so nuo vai­ruo­to­jo drą­sos ir au­to­mo­bi­lio ga­li­my­bių. Man te­kę lėk­ti ir 120 km/val., tik ta­da rei­kė­jo la­bai stip­riai stab­dy­ti, no­rint gra­žiai pra­va­žiuo­ti „ki­še­nę“.

– Pa­ty­rę spor­ti­nin­kai tei­gia, kad tra­so­je ne­ga­li va­žiuo­ti at­sar­giai, nes lik­si pas­ku­ti­nis. Ir jie tei­sūs. Bet kaip tuo­met rei­kia va­žiuo­ti? Mėgs­ti ana­li­zuo­ti sa­vo va­žia­vi­mą?

– Tik­rai taip. Jei va­žiuo­da­mas var­žy­bo­se gal­vo­si apie au­to­mo­bi­lį ir jo sau­go­ji­mą, re­zul­ta­tai ne­nu­džiu­gins. Pra­ei­tais me­tais tuo įsi­ti­ki­nau ir pats. Vi­sos min­tys bu­vo apie sklan­dų va­žia­vi­mą, su di­de­le at­sar­ga. Kiek­vie­nu va­žia­vi­mu tu sten­gie­si pa­ge­rin­ti sa­vo lai­ką įvai­riais bū­dais: vė­ly­vu stab­dy­mu, di­des­niu grei­čiu „ki­še­nė­se“ ir taip ri­zi­kuo­ji sa­vo au­to­mo­bi­liu. Pa­si­tai­ko var­žy­bo­se, kad vie­toj daž­niau­siai nau­do­ja­mų kū­ge­lių tra­sa žy­mi­ma šie­no ri­ti­niais, o tai reiš­kia, kad per vė­lai pri­stab­dęs ga­li ne­tek­ti veid­ro­dė­lio ar net la­bai su­dau­žy­ti sa­vo au­to­mo­bi­lį.

Va­žia­vi­mų ana­li­za­vi­mas yra la­bai svar­bi var­žy­bų da­lis, nes tik taip ga­li su­pras­ti, ku­rio­je vie­to­je dar ga­li­ma „spaus­ti dug­ną“, o ku­rio­je ge­riau ap­va­žiuo­ti lė­čiau ir taip pel­ny­ti ver­tin­gas se­kun­des. Man pa­čiam la­bai pa­tin­ka ap­gal­vo­ti kiek­vie­ną sa­vo va­žia­vi­mą ir taip su­si­dė­lio­ti svar­biau­sius taš­kus. Tik mo­ky­da­ma­sis iš klai­dų ga­li įgau­ti dau­giau pa­tir­ties.

– Ofi­cia­lia­me Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių spor­to fe­de­ra­ci­jos grei­tu­mi­nio sla­lo­mo čem­pio­na­te, ku­ris su­si­de­da iš 5–6 eta­pų, vyk­do­mų vi­so­je Lie­tu­vo­je, star­ta­vai nau­ju au­to­mo­bi­liu. Ga­li­ma sa­ky­ti, iš va­ka­ro gau­tu. Nau­jas au­to­mo­bi­lis – pliu­sas ar mi­nu­sas star­te? Ap­skri­tai, kas svar­biau grei­tu­mi­nia­me sla­lo­me – lai­kas ar meist­riš­ku­mas?

– Taip, pra­ei­tais me­tais au­to­mo­bi­lį pa­si­ė­mė­me tik var­žy­bų iš­va­ka­rė­se ir tai tik­rai nė­ra di­de­lis pliu­sas. Ne­pa­žįs­ta­mas au­to­mo­bi­lis tam­pa iš­šū­kiu tra­so­je, nes tu ne­įsi­vaiz­duo­ji, kaip grei­tai ga­li­ma juo va­žiuo­ti po­sū­ky­je, ka­da vė­liau­siai stab­dy­ti ir ga­liau­siai, ku­rią pa­va­rą pa­si­rink­ti. Su vi­so­mis šio­mis pro­ble­mo­mis ir su­si­dū­riau, ta­čiau po pir­mų­jų var­žy­bų jau su­pra­tau, kas tai per au­to­mo­bi­lis.

Ma­no nuo­mo­ne, grei­tu­mi­nia­me sla­lo­me svar­biau­sia – meist­riš­ku­mas. Kiek­vie­nas tei­sin­gas vai­ro pa­su­ki­mas, ak­ce­le­ra­to­riaus ar stab­džių pa­spau­di­mas yra ge­ro re­zul­ta­to prie­žas­tis. Ga­li­ma iš­vys­ty­ti di­de­lį grei­tį, ta­čiau lė­tai pra­va­žiuo­ti „ki­še­nes“ ir va­žia­vi­mo lai­kas tur­būt ne­taps pats ge­riau­sias.

– Grei­tu­mi­nia­me sla­lo­me da­ly­vau­ja tik vai­ruo­to­jas. Jūs bu­vo­te dvie­se, ko­dėl? At­vi­rai sa­kyk, pa­ly­do­vas truk­dė ar pa­dė­jo?

– Ka­dan­gi ma­no, kaip spor­ti­nin­ko, kar­je­ra pra­si­dė­jo la­bai anks­ti, su ma­ni­mi pri­va­lė­jo va­žiuo­ti vie­nas iš tė­vų, taip nu­sta­ty­ta var­žy­bų reg­la­men­tuo­se, to­dėl va­žiuo­da­vau su tė­čiu. La­bai įstri­go vie­nos var­žy­bos, Drus­ki­nin­kuo­se, kai va­žiuo­jant tė­tis tie­siog ro­dė ran­ka, kad gal jau reik­tų stab­dy­ti, ta­čiau aš ži­no­jau, kad dar per anks­ti. Dėl šios prie­žas­ties tur­būt ke­lei­vis truk­dė man dau­giau ri­zi­kuo­ti, ar­ba, iš ki­tos pu­sės žiū­rint, tie­siog ap­sau­go­jo nuo įvai­rių pa­sek­mių.

– Lenk­ty­nia­vi­mas au­to­mo­bi­liais pra­si­dė­jo nuo to lai­ko, kai bu­vo su­kur­ti ben­zi­nu va­ro­mi au­to­mo­bi­liai. Prieš ge­rą šim­tą me­tų pran­cū­zai, ku­rių ša­ly­je gi­mė au­to­mo­bi­lių spor­tas, lenk­ty­nia­vo „Peu­ge­ot“ mar­kės lenk­ty­ni­niais au­to­mo­bi­liais. Ko­kie au­to­mo­bi­liai daž­niau­siai ma­to­mi šian­die­nos lenk­ty­nių tra­so­se?

– Au­to­par­kas la­bai spar­čiai kei­čia­si. Vi­sai ne­se­niai var­žy­bo­se rin­ko­si daug se­nes­nių „Opel Ast­ra“, „Volks­wa­gen Golf“, ku­rie sa­vu lai­ku tik­rai ža­vė­jo ne vie­ną au­to­mo­bi­lių spor­to en­tu­zias­tą. Da­bar tu­ri­me daug rim­tes­nės tech­ni­kos. Vi­sa­da var­žy­bo­se da­ly­vau­ja daug BMW ir „Su­ba­ru“ mar­kės au­to­mo­bi­lių, ku­rie jau iš ga­myk­los iš­va­žiuo­ja su ga­lin­gais va­rik­liais ir ne­rei­ka­lau­ja di­de­lių mo­di­fi­ka­ci­jų. Džiu­gu, kad at­si­ran­da ir vi­siš­kai nau­jų au­to­mo­bi­lių, tai ro­do, kad au­to­spor­tas ju­da į prie­kį ir gal po ke­le­rių me­tų pa­ma­ty­si­me gau­ses­nį skai­čių nau­jų au­to­mo­bi­lių.

– Spor­ti­nį au­to­mo­bi­lį vai­ruo­ja­te nuo 11 me­tų. Nuo kiek me­tų ga­li­ma var­žy­bo­se da­ly­vau­ti?

– Tiks­liai ne­pa­sa­ky­siu, bet spė­ju, kad mė­gė­jų var­žy­bo­se ga­li­ma da­ly­vau­ti ta­da, kai jau su­ge­bi pa­siek­ti pe­da­lus.

– Kiek au­to­mo­bi­lių iš­ban­dė­te? Ke­le­riems me­tams už­ten­ka au­to­mo­bi­lio pa­dan­gų?

– Pir­mą­sias var­žy­bas va­žia­vau se­nu ma­mos „Mit­su­bis­hi Colt“, ta­čiau ta­da dar ne­su­pra­tau, ar jis ga­lin­gas ar ne, nes tai bu­vo pir­ma­sis ma­no kar­tas to­kia­me ren­gi­ny­je. Ki­to­se var­žy­bo­se Arū­nas Le­ka­vi­čius su­tei­kė ga­li­my­bę iš­ban­dy­ti „Pi­lė­nų“ spor­ti­nį „Mit­su­bis­hi Pa­je­ro“. Po ma­žo­jo „Colt“ šis dži­pas man at­ro­dė kaip monst­ras ir su­kė­lė daug tei­gia­mų emo­ci­jų. Ga­liau­siai pra­ėjus pen­ke­riems me­tams po pir­mų­jų var­žy­bų nu­spren­dė­me įsi­gy­ti „Ford Fies­tą“, vie­no lit­ro, 92 kW ma­ši­ny­tę ir su ja iš­mė­gin­ti sa­vo jė­gas Lie­tu­vos „Stre­et Ra­ce“ čem­pio­na­te. Da­bar „Fies­ta“ tru­pu­tė­lį „pa­pik­tin­ta“ ir tu­ri virš 110kW.

Au­to­mo­bi­lių spor­te pa­dan­gos skai­čiuo­ja­mos var­žy­bo­mis. Su vie­no mi­ši­nio pa­dan­go­mis ga­li gal­būt va­žiuo­ti vi­są se­zo­ną, o su ki­to­mis – tik vie­nas var­žy­bas. Vis­kas pri­klau­so nuo pa­dan­gų ti­po, pa­si­rink­to oro slė­gio ir vai­ra­vi­mo sti­liaus.

– Kiek kai­nuo­ja klai­dos tra­so­je? Ant au­to­mo­bi­lio ko­vos ran­dų pa­lik­ti te­ko?

– Klai­dos šia­me spor­te yra la­bai bran­gios. Jei­gu tu kliu­dei kū­ge­lį ar­ba pra­lė­kei „ki­še­nę“, tu gau­ni se­kun­di­nes bau­das, ku­rios ga­li su­ga­din­ti ta­vo vi­sų va­žia­vi­mų lai­ką. Au­to­spor­te vie­na se­kun­dė yra la­bai di­de­lis lai­ko vie­ne­tas. Ži­no­ma, ga­li klai­dą da­ry­da­mas su­dau­žy­ti sa­vo au­to­mo­bi­lį, iš­lauž­ti ra­tą, su­lanks­ty­ti kė­bu­lą. Drus­ki­nin­kuo­se te­ko ir man at­si­rem­ti į šie­no ku­pe­tą dėl per di­de­lio grei­čio, to­dėl po va­žia­vi­mo su ko­man­dos pa­gal­ba pri­si­ė­jo ran­ko­mis at­lenk­ti au­to­mo­bi­lio spar­ną. Bet, kaip ir mi­nė­jau, tik ri­zi­kuo­da­mas ga­li kaž­ką pa­siek­ti, o klai­dos yra žmo­giš­kas da­ly­kas.

–Štur­ma­no duo­nos ne­si pa­ra­ga­vęs? Te­ko gir­dė­ti ir ta­vo su­si­ža­vė­ji­mą ra­liu. Gal at­ei­ty­je pa­tį iš­vy­si­me star­tuo­jan­tį Da­ka­ro ra­ly­je?

– Te­ko at­lik­ti štur­ma­no vaid­me­nį Lie­tu­vos mi­ni ra­lio čem­pio­na­te. Va­žia­vau su Do­na­tu Vil­kaus­ku ir mū­sų du­e­tas ne­blo­gai su­si­tvar­kė su iš­šū­kiais. Pra­ei­ta­me se­zo­ne vie­na­me eta­pe iš­ko­vo­jo­me tre­či­ą­ją vie­ta, o šiais me­tais „Gra­vel Fest“ var­žy­bo­se, ant žvy­ro dan­gos, ta­po­me sa­vo kla­sė­je čem­pio­nais. Ma­ne ža­vi žvy­ras, au­to­mo­bi­lio val­dy­mas ant to­kios dan­gos, ta­čiau tai kas ki­ta nei Da­ka­ras. Da­ka­ras dar vie­na la­bai įdo­mi spor­to rū­šis, ku­ri rei­ka­lau­ja daug iš­tver­mės, drą­sos ir ge­ros orien­ta­ci­jos. Žiū­rė­ti jį įdo­mu, ta­čiau pats ne­no­rė­čiau iš­ban­dy­ti. Nie­ka­da ne­sa­kau nie­ka­da, ta­čiau la­biau no­rė­čiau iš­ban­dy­ti sa­vo jė­gas ra­ly­je.

– Šo­nas­ly­dis vi­lio­ja?

– Šo­nas­ly­dis man pa­tin­ka, mėgs­tu ste­bė­ti to­kius ren­gi­nius, nes tai daug meist­riš­ku­mo rei­ka­lau­jan­ti spor­to ša­ka. Bū­tų įdo­mu iš­ban­dy­ti, pa­jus­ti di­de­lį grei­tį, kai au­to­mo­bi­lis po­sū­ky­je – vi­sas sker­sas. Ta­čiau jei­gu reik­tų rink­tis sla­lo­mas ar šo­nas­ly­dis, vis dėl­to pa­si­rink­čiau sla­lo­mą. Man pa­tin­ka var­žy­tis dėl se­kun­džių, jaus­ti tą už­si­de­gi­mą, no­rint pa­ge­rin­ti sa­vo lai­ką. Šo­nas­ly­dy­je tu ro­dai sa­vo vai­ra­vi­mo tech­ni­ką, va­žiuo­ji po­ro­mis ir taip ren­kie­si taš­kus.

– O kaip gat­vė­je vai­ruo­ji? Vi­suo­met lai­kai­si vai­ra­vi­mo kul­tū­ros?

– Su­pran­tu di­de­lio grei­čio pa­sek­mes, to­dėl ne­ri­zi­kuo­ju. Pa­si­tai­ko, kad iš­va­žiuo­ju grei­čiau iš aikš­te­lės į pa­grin­di­nį ke­lią ar grei­čiau pa­ju­du nuo švie­so­fo­ro, ir tai at­krei­pia pra­ei­vių ar ki­tų eis­mo da­ly­vių dė­me­sį dėl au­to­mo­bi­ly­je su­mon­tuo­to spor­ti­nio du­jų iš­me­ti­mo. Ta­čiau grei­čio ne­vir­ši­ju ir no­riu su­lauk­ti žmo­nių su­pra­ti­mo, kad spor­ti­nin­kas tai nė­ra ke­lių ere­lis. Iš­si­lie­ti ga­li tra­so­je, o už jos ri­bų tu­ri lai­ky­tis vi­sų Ke­lių eis­mo tai­syk­lių.

– Pa­pa­sa­kok apie so­cia­li­nes ak­ci­jas, ne­įpras­tas au­to­spor­to pa­mo­kas, ku­rių ini­cia­to­rius esi. Jo­mis jau­ni­mas ža­vi­si?

– Ma­no idė­ja bu­vo pa­kvies­ti „Ma­ri­mo­tors Ra­cing“ ko­man­dą, ku­rios da­lis esu ir aš, į sa­vo mo­kyk­lą. At­va­rė­me ke­le­tą spor­ti­nių au­to­mo­bi­lių į vi­di­nį kie­me­lį ir per vie­ną pa­mo­ką mū­sų ko­man­dos na­rys, au­to­spor­to žur­na­lis­tas Ro­ber­tas Rut­kaus­kas su­ren­gė pa­skai­tą apie ga­li­my­bę sa­vo at­ei­tį su­sie­ti su au­to­spor­tu ne tik kaip da­ly­viui, bet ir pa­vers­ti jį pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­niu. Jau­ni­mas tik­rai no­riai klau­so­si to­kių pa­skai­tų, nes tai la­bai įdo­mi sri­tis, bet dau­ge­lis net ne­ži­no, kiek daug jo­je ga­li­ma pa­siek­ti.

– Au­to­mo­bi­lių spor­tas – pi­ni­gai, rė­mė­jai, en­tu­ziaz­mas ir... pra­tęs­ki sa­ki­nį.

– Au­to­mo­bi­lių spor­tas – pi­ni­gai, re­mė­jai, en­tu­ziaz­mas ir pa­tir­tis. Spor­tas, su­tei­kia ga­li­my­bę iš­mok­ti vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį kri­ti­nė­se, pa­vo­jin­go­se si­tu­a­ci­jo­se.