Alytuje sklaidė mitus apie dvigubą pilietybę ir pasakojo apie jų prigimtį (338)
Pasaulio lietuviams atstovaujantį senelį pagyrė ir anūkas
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas, vienas susitikimų ciklo iniciatorių R.Savickas sako, kad per Lietuvą keliaujančios diskusijos tikslas yra pakviesti žmones ateiti į referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Jis pats – emigrantas, Vokietijos pilietybę turi nuo 2001 metų, bet laiko save lietuviu. Vokietijoje šiuo metu gyvena jo mama, kurios gyvenimo istorija aprašyta Arvydo Šlepiko romane „Mano vardas – Marytė“.
Knygoje pasakojama apie vokiečius, kurie po Antrojo pasaulinio karo iš Rytprūsių keliavo į Lietuvą, badavo, dirbo už maistą, kurį gabeno savo išsekusioms ir nuo rusų prievartos besislepiančioms šeimoms. Vilko vaikams (vokiškai Wolfskinder – aut. past.) – taip jie buvo praminti – užnugaris buvo lietuviai, daugelis vaikų tik užaugę ir savo atžalas užauginę atrado tikrąsias šaknis. Taip nutiko ir R.Savicko mamai, kurios gyvenimo istorija tapo viena iš romano inspiratorių.
Kartu su R.Savicku (beje, kilusiu iš Pivašiūnų ir negailėjusiu gerų žodžių išgražėjusiam, jo pastebėjimu, Alytui) į diskusiją Dzūkijos sostinėje atvyko profesorius, daktaras, advokatas, dėstytojas R.Burda. Abu pabrėžia, kad po Lietuvą važinėja kalbėtis ir diskutuoti apie dvigubos pilietybės aspektus savo iniciatyva ir neatlygintinai.
„Mano dešimties metų anūkas sako, kad darau gerai, nes jam Lietuvoje patinka labiau nei Vokietijoje ir ateityje norėtų čia gyventi“, – sako R.Savickas, raginantis alytiškius pasidomėti dvigubos pilietybės pliusais ir minusais, o tada priimti atsakingą sprendimą gegužės 12 dieną.
Pilietybės klausimas išlieka gyvybiškai svarbus
Referendumas vyks dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Jį siūloma pakeisti taip, kad piliečiai, išvykę į Europos Sąjungos (ES) ir NATO erdvės šalis, galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Šiuo metu dviguba pilietybė nesuteikiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę. Ją galėjo gauti emigravusieji iki 1940 metų.
Dichotomija – tarptautinis žodis, apibūdinantis pasidalijimo į kelias dalis būseną, kurią jaučia tarp dviejų kraštų, gimtojo ir to, kuriame gyvena, atsidūrę žmonės. Norėdami grįžti į Lietuvą jie pirmiausia susimokėtų baudą Migracijos departamente, jei turėtų lietuvišką pasą, o norėdami gauti pilietybę, turėtų jos atsisakyti šalyje, kurioje gyvena.
R.Burda mano, kad Lietuvos valstybei laikas atsigręžti į kitose šalyse gyvenančius lietuvius ir paklausti, kaip jiems padėti, o ne atsižadėti kaip nereikalingų. Tokią nuostatą įtvirtino 1992 metais ratifikuota Lietuvos Respublikos Konstitucija.
„Anuomet būta įvairių baimių ir nuogąstavimų. Tada dar nebuvome nei ES, nei NATO nariais, o dabar pasaulis pasikeitė. Lyginti su buvusia Sovietų Sąjunga gal ir nekorektiška, bet ir teisininkai kalba apie tai, kad einame link ES pilietybės. Tai gal atsisakykite Lietuvos pilietybės visai?“ – kviečia pasvarstyti R.Burda.
Teisininkas taip pat primena, kad, nors ES yra darinys, į kurį atskiros valstybė integruotos įvairiais aspektais, tačiau pinigų dalybos ir kvotos priklauso nuo piliečių skaičiaus kiekvienoje jų, taigi pilietybės klausimas išlieka Lietuvai gyvybiškai svarbus.
„Emigrantai mums išrinks valdžią“, jei patys lietuviai nebalsuos
Dvigubos pilietybės priešininkų argumentas – užsienio lietuviai „mums išrinks valdžią“. Ypač kalbant apie elektroninį balsavimą, iki kurio tėra vienas žingsnis ir kuris įgalintų po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo, savivaldos, prezidento rinkimuose.
Pasak R.Burdos, pasigirsta netgi policinei valstybei būdingų gaidelių apie rinkėjams už nugaros stovinčius ir eurais mojuojančius agitatorius, kitokių sąmokslo teorijų.
„Valdžia nėra nei „mūsų“, nei „jų“. Bet emigrantai tikrai išrinks valdžią, jei Lietuvoje gyvenantys rinkėjai neis į rinkimus“, – pastebi R.Savickas.
Dar vienas baubas – mitas apie karo tarnybą, esą dvigubą pilietybę turintis žmogus negalės ginti Lietuvos, nes teisiškai jam gali tekti kariauti prieš šalį, kurioje gyvena. „Žmogus tarsi vėl statomas į susidvejinimo būseną, kurioje jis nežino, ką gins. Tačiau, pakeitus Konstitucijos 12 straipsnį, neabejotinai prireiks ir kitų teisės aktų pakeitimų. Taigi kol kas tai yra pernelyg ankstyvas klausimas, bauginantis tautą, nors jį vėliau galima bus teisiškai nesunkiai sureguliuoti“, – tikina teisininkas.
Diskusijos organizatoriai atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus apie dvigubą pilietybę, pavyzdžiui, kuo ji tokia svarbi užsieniečiams? Pasak R.Savicko, visų pirma – geresnio komunikavimo prasme, padėtų lengviau pasiekti tėvynę, daugeliu atvejų nereiks vizų ir panašiai. Svarbu ir tai, kad įtvirtinamos užsienio šalyse gyvenančių pilietinės teisės – rinkti ir būti išrinktiems Lietuvoje. Tačiau dvigubos pilietybės įteisinimu, žinoma, gali būti suinteresuoti ir gyvenantieji Lietuvoje, nes lengvesnis taps bendravimas ir užsienio lietuviai sugrįš su nauju požiūriu, o tai galimai atneš laukiamų pokyčių. „Pliusų bus daugiau, jei bus daugiau Lietuvos piliečių“, – apibendrina pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas R.Savickas.
Kaip minusą šiame kontekste R.Burda įvardija galimas savivaldybių išlaidas – joms teks rūpintis grįžusių emigrantų vaikų integracija, mokyti juos papildomai lietuvių kalbos, rūpintis jų socialine adaptacija.
Diskusijoje dalyvavusi vicemerė Valė Gibienė pasakojo apie gerąją Alytaus patirtį – Likiškėlių progimnazijoje veikia Lietuvybės centras, jį mielai lanko grįžusių alytiškių vaikai. Tačiau ypatingų papildomų išlaidų savivaldybė kol kas nepatiria.
R.Savickas pastebi, kad kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, atvykusiųjų adaptacija niekas per daug nesirūpina, vaikai lanko mokyklą, mokosi kalbos ir nesunkiai adaptuojasi prie kultūrinės ir socialinės aplinkos.
Ko mūsų paklaus gegužės 12 dieną?
Referendume piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu. Konstitucijos 12 straipsnis dėl pilietybės bus pakeistas, jeigu referendume už tai balsuos daugiau kaip pusė visų šalyje registruotų rinkėjų. Referendumas gali neįvykti, nes slenkstis labai aukštas.
R.Burda atkreipia dėmesį į tai, kad referendumo rezultatas labai priklauso nuo to, kaip bus suformuluoti ir pateikti klausimai, nes, galimas dalykas, kad į juos abu bus prašoma vieno atsakymo. Tai reiškia, kad dvigubos pilietybės klausimo likimas priklauso nuo to, ar rinkėjai norės sumažinti Seimo narių skaičių.
Diskusijos metu taip pat pastebėta, kad užsienyje ir Lietuvoje gyvenantiems lietuviams trūksta informacijos, ką reiškia gegužę planuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo.
Piliečiams privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Šiuo metu Konstitucija numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo rinkėjų aktyvumo.
Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
Komentarai
Palikite savo komentarą
order prednisone 40mg pills …
Komentaras
order prednisone 40mg pills - buy isotretinoin 40mg pills isotretinoin 10mg ca
casino world - buy…
Komentaras
casino world - buy prednisone 40mg prednisone 40mg tablet
tadalafil 20mg oral - buy…
Komentaras
tadalafil 20mg oral - buy ivermectin 12mg for humans free samples of ed pills
hydroxychloroquine 200 mg…
Komentaras
hydroxychloroquine 200 mg high iaydjnud hydrochloroqine
cialis 5 mg - ivermectin…
Komentaras
cialis 5 mg - ivermectin cost canada ivermectin and covid
order viagra 150mg generic -…
Komentaras
order viagra 150mg generic - sildenafil 50mg canada buy ranitidine 150mg online
hydrocyhloroquine owwjoynb…
Komentaras
hydrocyhloroquine owwjoynb malaria drug hydroxychloroquine
hydroxychloroquine treats…
Komentaras
hydroxychloroquine treats rjaysiiz hcqs 200
hydrachloroquine nrybrizq…
Komentaras
hydrachloroquine nrybrizq what is hcq drug
order generic careprost -…
Komentaras
order generic careprost - bimatoprost uk buy desyrel 50mg generic
budesonide without…
Komentaras
budesonide without prescription - purchase budesonide buy cefuroxime 250mg pills
stromectolreef.com…
Komentaras
stromectolreef.com ivermectin price canada
buy fildena for sale - cheap…
Komentaras
buy fildena for sale - cheap sildenafil 50mg order disulfiram generic
stromectolreef.com
Komentaras
stromectolreef.com
ivermectin buy nz…
Komentaras
ivermectin buy nz
stromectolreef.com
cephalexin 250mg oral -…
Komentaras
cephalexin 250mg oral - order cephalexin 125mg sale buy erythromycin 250mg generic
ivermectin tablets order -…
Komentaras
ivermectin tablets order - stromectol humans stromectol for humans
plaquenil 200mg tablet -…
Komentaras
plaquenil 200mg tablet - plaquenil 200mg price buy generic hydroxychloroquine
ivermectin cream canada cost…
Komentaras
ivermectin cream canada cost
stromectolreef.com
ivermectin online…
Komentaras
ivermectin online
stromectolreef.com ivermectin 20 mg