Žiedinė ekonomika atveria naujas galimybes gyventojams ir verslui

nuotr.
Lietuvos savivaldybės kartu su verslu ieškos konkrečių priemonių, kaip įtraukti bendruomenes kuriant žiedinę ekonomiką atliekų, įskaitant naudotą tekstilę, elektrinio transporto ir jo infrastruktūros bei atsinaujinančios energetikos srityse, taip pat kaip aktyviai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

Europos Komisija dar 2018 metais parengė žiedinės ekonomikos planą ir priėmė keturias direktyvas, reikalaujančias, kad valstybės narės imtųsi konkrečių priemonių teikti pirmenybę atliekų susidarymo prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, o ne deginimui ir šalinimui sąvartynuose. Tačiau žiedinė ekonomika tuo neapsiriboja ir vis daugiau dėmesio skiriama atsinaujinančiai energetikai, e-mobilumui, naujų verslo modelių kūrimui ir švietimui.

„Siekiame padėti savivaldybėms efektyviau kurti žiedinę ekonomiką atliekų, įskaitant naudotą tekstilę, elektrinio transporto naudojimo ir jo infrastruktūros bei atsinaujinančios energetikos srityse. Kartu su verslo pagalba ir vietos bendruomenėmis norime iš esmės pakeisti esamą situaciją. Pradžioje prie mūsų projekto prisijungia 14 Lietuvos savivaldybių, palaipsniui jo dalyvėmis taps ir kitos šalies savivaldybės“, – sako aplinkosauginį projektą „Man rūpi rytojus“ vykdančio Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis.

Šiuo metu instituto projekte dalyvauja Kaišiadorių, Lazdijų, Birštono, Alytaus, Pasvalio, Rokiškio, Utenos, Panevėžio, Kretingos raj., Plungės, Tauragės, Rietavo, Visagino ir Švenčionių savivaldybės. Projektui talkina Kauno technologijų universiteto (KTU), Vilniaus universiteto, Vilniaus dizaino kolegijos, Ekologinio dizaino asociacija EKODA, VŠĮ „Tekstilės tvarkymas“ ekspertai ir specialistai bei atliekas tvarkanti bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“.

„Europos Sąjungos ekonomika yra itin priklausoma nuo kasmet didėjančio gamtos išteklių naudojimo. Todėl racionalus gamtos išteklių naudojimas yra vienas iš svarbiausių aplinkosaugos klausimų. Įgyvendinant žiedinę ekonomiką atliekos turi virsti ištekliais, o tam būtina ir tinkama infrastruktūra. Kartu su partneriais ieškosime konkrečių priemonių, kaip pagerinti ar sukurti efektyvų elektronikos, baterijų, autoservisų, tekstilės ir kitų atliekų surinkimo bei tvarkymo modelį konkrečioje savivaldybėje. Joje galėtų atsirasti ir „zonos be atliekų bei iš atliekų sukurti gaminiai ir kiti įvairūs sprendimai“, – teigia A. Skinulis.

Visus metus savivaldybėse vykstančio aplinkosauginio projekto metu taip pat bus ieškoma būdų, kaip paskatinti naudojimąsi elektriniu transportu bei sukurti jam tinkamą infrastruktūrą. Kartu su elektromobilių ir įkrovimo stotelių gamintojais bus organizuojami savivaldybėse renginiai, kurių metu bus pristatytos naudojimosi elektriniu transportu galimybės. Projekto partneriai taip pat pateiks geriausius sprendimus kiekvienos savivaldybės bendruomenei ar verslo atstovams, kaip panaudoti galingiausią atsinaujinančios energijos šaltinį – saulės energiją.

Kurs „eko miesto“ modelį

Siūlymus ir sprendimo būdus, kaip konkrečiai aplinkosauginiame projekte dalyvaujančiai savivaldybei įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, atspindės „eko miesto“ modelis (žemėlapis). Jo vizualizaciją kurs Vilniaus universiteto ir Vilniaus dizaino kolegijos studentai.

„Dalyvavimas tokiuose projektuose suteikia universiteto ekspertams galimybę dalintis turimomis žiniomis ir prisidėti formuojant aplinkai bei šalies gyventojams aktualius sprendimus, atitinkančius žiedinės ekonomikos principus“, – sako KTU darnios plėtros koordinatorė Giedrė Žakelė.

Vilniaus dizaino kolegijos Interjero dizaino katedros vedėja Ieva Žukauskaitė teigia, kad kolegija jau ne vienerius metus diegia ugdymo procese tvaraus dizaino taikymo metodus ir juos pritaiko realiame gyvenime.

„Kūrybinės praktikos paskaitose studentai kuria realius daiktus iš antrinių, perdirbtų medžiagų. Iš projekto „Man rūpi rytojus“ tikimės realių rezultatų – pamatyti sprendinius mūsų visų aplinkoje“, –  sako I. Žukauskaitė.

Projekto „Man rūpi rytojus“ dalyviai į kūrybines dirbtuves renkasi vasario 13 d. – kovo 5 dienomis. Pirmosios dirbtuvės Alytaus, Birštono ir Lazdijų savivaldybėms startuoja vasario 13-ąją Alytuje.

Aplinkosauginis projektas yra tęstinis, todėl pasibaigus kūrybinių dirbtuvių ciklui savivaldybėse bus organizuojami atviri visuomenei renginiai, kuriais bus siekiama didinti aplinkosauginį švietimą ir skatinama aktyviai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

Daugiau informacijos apie projektą – www.manrupirytojus.lt, www.elvl.lt ir www.atliekos.lt.

 

Virginija Žygienė

Viešųjų ryšių ekspertė

Aplinkos apsaugos institutas

    Komentaras

    Reipo ar kadencija nesibaigus? Kur nuo anos kadencijos garsiai kalbėtos alytiškiams palankesnės atliekų tvarkymo tvarkos? Per ilgai tylu. Kas ten per tarybą smarkiai reiškės švietimo sistemos ir atliekų tvarkymo klausimuose ir rezultato ir šioje kadencijoje nesimato.

    Komentaras

    Matos, nesimato didmiesčių savivaldybių. Kur per paskutinius metus vykdo rimtas regionų vystymo strategijas. Ko dėka daugėja gyventojų ir neturi laiko kaimo lygio imitacijom užsiminėt. Nes kiekvienas didmiestis šiuos klausimus savo kompetencijose išsisprendžia. Net Marijampolė su tokio lygio ..patys sprendžias. Alytuj tinka ...kas nuo didmiesčių atlieka.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.