Iš­tir­ta, kas kal­tas dėl dan­ties skaus­mo

Taip, čia apie par­la­men­te pri­im­tą nu­ta­ri­mą „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to at­lik­to par­la­men­ti­nio ty­ri­mo dėl vie­ti­nių ir re­gio­ni­nių veiks­nių ir ap­lin­ky­bių, lė­mu­sių 2009–2010 me­tų kri­zės Lie­tu­vo­je reiš­ki­nius ir vie­šų­jų fi­nan­sų būk­lę, įskai­tant vie­šo­jo sek­to­riaus sko­los dy­dį ir šios sko­los val­dy­mo są­nau­das, iš­va­dos“. At­si­pra­šau už ši­tą ab­ra­ka­dab­ra, bet ne aš ją su­gal­vo­jau, o ofi­cia­laus do­ku­men­to pa­va­di­ni­mą keis­ti ne ma­no va­lio­je.

Rei­kia pri­min­ti, kad ši par­la­men­ti­nio ty­ri­mo ko­mi­si­ja bu­vo Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to bu­vu­sio va­do­vo Sta­sio Ja­ke­liū­no ir val­dan­čių­jų „ne­kal­tai“ pra­dė­tas kū­di­kė­lis.

Ta­čiau vos jis iš­vy­do švie­są, ta­po aiš­ku, kad ne toks jis ir ne­kal­tas, o pa­gim­dy­tas ne tam, jog su­ras­tų dar ne­ži­no­mą tie­są apie 2009–2010 me­tų pa­sau­li­nę fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos kri­zę, o dėl to, kad prieš pre­zi­den­to rin­ki­mus po­li­ti­nius opo­nen­tus ap­drabs­ty­tų sa­vo saus­kel­nių tu­ri­niu.

Iš­ties, pa­gal­vo­ki­me, ką nau­jo apie tą kri­zę ga­lė­jo su­ras­ti šiaip jau ne­di­de­liais in­te­lek­tu­a­li­niais re­sur­sais be­si­re­mian­ti Sei­mo ko­mi­si­ja, jei­gu per aš­tuo­ne­rius me­tus iki jos su­kū­ri­mo pa­sau­ly­je apie kri­zę jau bu­vo pri­ra­šy­ta kal­nai ana­li­ti­nių kny­gų, ap­gin­ta gau­sy­bė moks­li­nių di­ser­ta­ci­jų, o kri­zės kil­mė ir ei­ga iš­nag­ri­nė­ti po kau­le­lį?

Dar 2009 me­tų pra­džio­je „Ti­me“ žur­na­las su­da­rė kal­tų­jų dėl glo­ba­li­nės fi­nan­sų kri­zės są­ra­šą. Be­je, ir pats S.Ja­ke­liū­nas jau 2010-ai­siais pa­ra­šė kny­gą „Lie­tu­vos kri­zės ana­to­mi­ja”. Tai kam dar vie­na ko­mi­si­ja? S.Ja­ke­liū­no kny­gos iš­va­doms pa­tvir­tin­ti?

Aki­vaiz­du, jog ko­mi­si­ja bu­vo Lie­tu­vos vals­tie­čių ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) kan­di­da­to į pre­zi­den­tus Sau­liaus Skver­ne­lio agi­ta­ci­nės kam­pa­ni­jos gin­klas, nu­kreip­tas prieš pa­grin­di­nius jo du kan­di­da­tus Gi­ta­ną Nau­sė­dą ir In­gri­dą Ši­mo­ny­tę.

Ne­tu­rė­tu­me pa­mirš­ti, kaip „vals­tie­čiai“ ta­da vei­kė be skru­pu­lų. Jau po pir­mo­jo ko­mi­si­jos po­sė­džio S.Ja­ke­liū­nas vie­šai pa­reiš­kė, kad G.Nau­sė­da ap­skri­tai ne­tu­rė­tų kan­di­da­tuo­ti į pre­zi­den­tus. Su­prask, jis bū­da­mas vie­no už­sie­nio ban­ko vy­riau­siuo­ju eko­no­mis­tu taip už­vi­rė kri­zę Lie­tu­vo­je, kad ne į pre­zi­den­tū­rą tu­rė­tų tai­ky­tis, o bū­ti tie­siai be­lan­gėn so­di­na­mas.

Ne­ma­žai at­si­ė­mė ir I.Ši­mo­ny­tė: kliu­vo jai už kon­ser­va­to­rių „nak­ti­nes re­for­mas“, nors jų pri­ėmi­mo me­tu jos prie An­driaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės nė per pa­tran­kos šū­vį ne­bu­vo (ne vi­si juk ži­no, kad I.Ši­mo­ny­tė tos Vy­riau­sy­bės fi­nan­sų mi­nist­re ta­po tik aš­tun­tą Vy­riau­sy­bės gy­va­vi­mo mė­ne­sį!), ir už „pra­sko­lin­tą Lie­tu­vą“.

Ži­nia, iš tų „vals­tie­čių“ pa­stan­gų iš­ėjo šnipš­tas su mėš­lo kra­ty­mo kva­pe­liu. O da­bar pa­žiū­rė­ki­me, kas „gau­ta“ iš dau­giau kaip dve­jus me­tus tru­ku­sio ko­mi­si­jos triū­so. Svar­biau­sia ty­ri­mo iš­va­da yra, kad 2009–2010 me­tų kri­zę Lie­tu­vo­je ir ki­to­se Bal­ti­jos ša­ly­se su­kė­lė čia vei­kę už­sie­nio ka­pi­ta­lo ban­kai, o Lie­tu­vos ban­kas ne­už­tik­ri­no tin­ka­mos jų prie­žiū­ros, be to, 2008 me­tais biu­dže­tas bu­vo pri­im­tas pa­žei­džiant fis­ka­li­nę draus­mę, o Vy­riau­sy­bė, užuot sko­li­nu­sis iš tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų pi­giau, ėmė pa­sko­las rin­ko­je su di­des­nė­mis pa­lū­ka­no­mis.

Su­prask, jei­gu Lie­tu­vo­je ne­bū­tų tų pra­keik­tų už­sie­nio ban­kų, o tik lie­tu­viš­ki, tai ir jo­kios kri­zės ne­bū­tų ki­lę. Uni­ka­lu. Kaž­kaip pa­sau­lis kal­bė­jo, jog dėl tos kri­zės kal­ta JAV ban­kų griū­tis bei fi­nan­sų kri­zė ir nuo to per pla­ne­tą do­mi­no griū­ties prin­ci­pu nu­vil­ni­ju­si eko­no­mi­nės kri­zės ban­ga. Pa­si­ro­do, mū­sų kri­zė su pa­sau­li­ne ne­tu­ri nie­ko ben­dro, čia kri­zę su­kė­lė su­si­mo­kę šve­dų ban­kai!

La­bai at­kreip­ki­te dė­me­sį į šią iš­va­dą: „2008 me­tais biu­dže­tas bu­vo pri­im­tas pa­žei­džiant fis­ka­li­nę draus­mę.“ Dar pri­dė­ki­me ci­ta­tą iš mi­nė­tos S.Ja­ke­liū­no kny­gos: „Itin smar­kų Lie­tu­vos eko­no­mi­nį nuos­mu­kį (kri­zės pra­džio­je – A.J.) lė­mė nuo 2005 me­tų vy­ku­si itin ag­re­sy­vi ir ne­kon­tro­liuo­ja­ma ban­kų plėt­ra ir ne­val­do­mas vie­šų­jų iš­lai­dų pū­ti­ma­sis ne­kau­piant jo­kių fi­nan­si­nių at­sar­gų (pa­ryš­kin­ta ma­no – A.J.).“

O da­bar at­me­tę vi­sas po­li­ti­nes mei­les ir ne­apy­kan­tas, pri­si­min­ki­me, kas ta­da bu­vo val­džio­je? Taip, taip, so­cial­de­mok­ra­tai su Ge­di­mi­nu Kir­ki­lu (iki 2006 bir­že­lio su Al­gir­du Bra­zaus­ku) Vy­riau­sy­bės prie­ša­ky­je. Tik ar gir­dė­jo­te ka­da vie­šo­jo­je erd­vė­je, kad už į kri­zę įstum­tą nu­ogą fi­nan­siš­kai Lie­tu­vą soc­de­mai su G.Kir­ki­lu bū­tų kal­ti­na­mi Lie­tu­vos nu­ste­ke­ni­mu ir murk­do­mi pur­vuo­se?

Tai kaip čia su ta lie­tu­viš­ka „vals­tie­tiš­ka“ lo­gi­ka? Nu­ogą prieš pa­sau­li­nį eko­no­mi­nės kri­zės po­tvy­nį Lie­tu­vą pa­li­kęs G.Kir­ki­las ir soc­de­mai nie­kuo dė­ti, o skęs­tan­čią ją iš­trau­kęs A.Ku­bi­lius ir kon­ser­va­to­riai – nu­si­kal­tė­liai, mat vi­suo­ti­nės su­maiš­ties me­tu jie gal­būt nu­tvė­rė per bran­gų gel­bė­ji­mo ra­tą, nes po ran­ka ki­to­kio ne­bu­vę? O gal jau me­tas gal­vo­ti sa­vo gal­vo­mis, gre­ti­nant fak­tus, o ne­už­kimš­ti jų prieš­rin­ki­mi­niais po­li­ti­kų pais­ta­lais, lyg tai bū­tų pro­to pe­nas?

Tai­gi, kai prieš rin­ki­mus mums sme­ge­nis ban­dys pud­rin­ti šios ko­mi­si­jos iš­va­do­mis, ge­riau Ra­mū­no, Sau­liaus ar vi­so­se sri­ty­se pui­kiai be­sio­rien­tuo­jan­čio mū­sų kraš­tų de­pu­ta­to pa­klaus­ki­me, ko­dėl jau ket­vir­tus me­tus kiek­vie­na pro­ga juo­dai links­niuo­da­mi va­di­na­mą­sias kon­ser­va­to­rių „nak­ti­nes re­for­mas“, jie nė pirš­to ne­pa­ju­di­no, kad lik­vi­duo­tų jų pa­sek­mes.

At­virkš­čiai, „vals­tie­čiai“ su sa­vo sa­te­li­tais Sei­me du kar­tus už­blo­ka­vo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos pa­siū­ly­mą su­grą­žin­ti PVM dy­dį nuo da­bar­ti­nio 21 proc. iki bu­vu­sio 18 proc. Tad, ar ga­li bū­ti dar di­des­nė veid­mai­nys­tė, kai ple­pi vie­na, o da­rai prie­šin­gai?

Be­je, ga­li­te apy­tik­riai pa­si­skai­čiuo­ti, kiek bū­tu­mėt su­tau­pę per ket­ve­rius me­tus, jei­gu val­džią pe­rė­mę „vals­tie­čiai“ iš­kart bū­tų at­kū­rę prieš­kri­zi­nį PVM dy­dį – 18 proc. Tai­gi, kiek­vie­nas pre­kėms ir pa­slau­goms iš­leis­tas eu­ras bū­tų su­tau­pęs tris cen­tus, pa­dau­gin­ki­te juos iš šei­mos per mė­ne­sį tiems tiks­lams iš­leis­tų šim­ti­nių, tai pa­dau­gin­ki­te iš dvy­li­kos ir, ga­liau­siai, – iš ke­tu­rių.

Pa­vyz­džiui, jei šei­ma per mė­ne­sį mi­nė­tiems da­ly­kams iš­lei­džia žiau­riai kuk­lius 500 eu­rų, per ket­ve­rius me­tus bū­tų su­tau­piu­si 624 eu­rus. Smul­kme­na, bet ma­lo­ni, ar ne, Ra­mū­nai?

Iš­raiš­kin­ga, kad Sei­me už ko­mi­si­jos iš­va­das bal­sa­vo tik 63 iš­im­ti­nai val­dan­čių­jų frak­ci­jų sei­mū­nai, o prieš bu­vo 41 bei su­si­lai­kė 7. Tai ko, po ga­lais, ver­ta ko­mi­si­ja, jei jos dar­bo iš­va­dos pri­ta­ri­mo su­lau­kia tik iš ma­žiau ne­gu pu­sės Sei­mo na­rių?

Tik­riau­siai to­dėl, jog „ty­ri­me in­for­ma­ci­ja pa­teik­ta se­lek­ty­viai, ig­no­ruo­jant da­lį pa­teik­tų skai­čia­vi­mų ir fak­tų. Mū­sų nuo­mo­ne, ver­ti­ni­mai yra klai­din­gi ir klai­di­nan­tys, grin­džia­mi ne ob­jek­ty­viais duo­me­ni­mis, bet vien­pu­siš­ka iš­anks­ti­ne nuo­mo­ne ir in­ter­pre­ta­ci­jo­mis, ga­li­mai są­mo­nin­gai ig­no­ruo­jant reikš­min­gą da­lį svar­bių ar­gu­men­tų. Da­lis re­ko­men­da­ci­jų – ne­ak­tu­a­lios, prieš­ta­rau­jan­čios Eu­ro­pos Są­jun­gos nuo­sta­toms ir per de­šimt­me­tį įvy­ku­siems re­gu­lia­ci­niams po­ky­čiams.“ Tai ei­lu­tės iš ne­pri­klau­so­mos ins­ti­tu­ci­jos – Lie­tu­vos ban­ko – ofi­cia­laus pra­ne­ši­mo.

Ir nie­ko čia ne­pri­dur­si. Ne­bent: jei­gu šeš­ta­die­nio pa­va­ka­ry jums pra­dės skau­dė­ti dan­tį, ži­no­ki­te – kal­ti kon­ser­va­to­riai.