Nepriklausomybė skardinėje sausainių dėžutėje (244)
Prie įdomaus paradokso prisidėjo ir patys lietuviai, tiek prie caro, tiek tarybinių laikų, neleisdami vykstant politinėms tarptautinėms peštynėms tylėti. Būriavosi, vienijosi ir kartu kovojo. Kas slypi mūsų tautoje, koks yra kodas, kad net būdami maži, esame didinga tauta. Pripažinsiu, vyrauja tarpusavio nesantaika, bet kai reikia, susivienijame ir įvyksta stebuklas.
Antai, per Antrąjį pasaulinį karą, kai Angliją valdė karalius Jurgis VI (Elžbietos II tėvas), patys brangiausi safyrai, rubinai iš karūnos buvo išimti, sudėti į skardinę sausainių dėžutę ir užkasti Vindzoro pilies teritorijoje, kad jų nepasisavintų naciai.
Karo metu dauguma valstybių taip elgėsi, paslėpdamos savo sukauptus turtus. Ne visoms pavyko, tačiau veiksmas buvo daromas siekiant apsaugoti tautos turtą.
O ką mes nuo karaliaus Mindaugo laikų slėpėme, kad išsaugotumėme tautiškumą? Ką mes kaip tauta turime, kokius turtus? Karaliaus Mindaugo žūties vieta nėra žinoma, juolab, kur karūna ir kaip ji atrodė, taip pat niekas negali atsakyti, ir kokiais brangakmeniais ji buvo padabinta.
Spėlionės spėlionėmis, šiuo metu mes galime pažiūrėti giliau ir ką galime iš to pasimokyti ir suprasti iš Anglijos Jurgio VI, kuris nuėmė nuo karūnos brangakmenius ir sudėjo į skardinę sausainių dėžutę.
Mūsų situacija yra kitokia, karalių dinastija nutrūko net neprasidėjusi, bet valstybė liko suvienyta. Taip, ji buvo kaip molis, tačiau, gyvenant tokioje sudėtingoje demografijos žemėje, Lietuva sugebėjo krauju ir pergalių skoniu išsaugoti valstybę. Taip, ji dabar yra maža šalis, bet jos širdis – didelė. Štai kur mūsų taurieji metalai – kraujyje. Kai kyla pavojus, tampame vieningi, gal dėl to esame išskirtinai įdomi ir išskirtinė valstybė Europoje ar net pasaulyje.
Skardinėje sausainių dėžutėje gali tilpti Anglijos garbė, simbolis, karalystė, o mūsų lietuvių dėžutė, ko gero, yra kiekvieno lietuvio širdyje. Tik tarpusavio vaidai, nesutarimai dažnai ir rizikingai kelia pavojų, tad mąstyti ir būti budriems būtina, nes grėsmė visada išlieka ir patiems sau.
Svarbu, kad nesunaikintumėme patys savęs be priešo, o tai jau yra kiekvieno mūsų darbas. Tikėtina, kad iki karaliaus titulo ceremonijos Mindaugas, pats būdamas kunigaikščiu, ne kartą kvietė kaimynus kunigaikščius vienytis, nes tarpusavio nuolatiniai vidiniai konfliktai alino visus. Reikėjo daryti sprendimą čia ir dabar.
Dabar mums taip pat reikia daryti sprendimus čia ir dabar, ypač negailestingame XXI amžiuje, kai žmogus nebespėja bėgti paskui naujausias technologijas, o bėgdamas pamiršta net pabūti su savimi. Pyktis auga dėl to, kad nuolat pralaimi kovoje su laiku, o naujausi šio amžiaus gaminiai mus vis labiau įtraukia į savo paties spąstus.
Mums vis labiau pradeda visko trūkti, negana, norisi dar ir dar. Tad yra sudėtingiau ir šalia esančiam žmogui, kuriam yra reikalinga pagalba. Mes po truputį pametame save, lietuvis lietuvį palieka kryžkelėje. Tokie dalykai mažoje tautoje yra labai rizikingi.
Stipri tauta yra ta, kuri kaip kumštis serga vienas už kitą. Tad nepriklausomybė, kad ir skardinėje sausainių dėžutėje, gali būti nepamatuojamai labai brangi, ir jei ją rastų Lietuvos atžvilgiu priešingai nusistačiusi valstybė, gali būti, kad net nepajusime, kai būsime valgomi per savo konfliktus. Tai tik pamąstymui, bet reikia... Nors tu ką, reikia.
Ir pabaigai. Turbūt reikia dėkoti karaliui Mindaugui už sukurtą Lietuvos istoriją, kuri yra nelengva, trapi, sudėtinga, bet didi. Prasmingų mums visiems apmąstymų.
LR Seimo narys
Robertas Šarknickas
Užs. Nr. 0057.
Bus apmokėta iš R.Šarknicko parlamentinės veiklos viešinimo sąskaitos
Komentarai
Palikite savo komentarą
Rimti politikai taip dirba,…
Komentaras
Rimti politikai taip dirba, kad teisėsaugai nebūt per kur prikibt ir galimai manipuliuot. Tad rimose savivaldybėse jei kur pakliūva, prieš patys išsiaiškina ir galintys būt manipuliuojami, nors laikinai šalinasi nuo postų. Kad neįvelt viso miesto interesų. Alytuj taip nesielgia ir patys save ir miesto interesus kaip ir pakiša. Dabar skandalai dėl padangų gaisro ir žemės sklypų gana nesudėtingi. Ir panašu bent dalis politikų, žiniasklaida nesunkiai per žurnalistinius tyrimus išsiaiškinę, kaip turi būt pagal įstatymus. Dėl padangų gaisro Lietuvos mastu žurnalistas Jakilaitis po kelių diemų po gaisro televizijos laidoj su meru pagal gaisrų gesinimo įstatymų punktus konkrečiai vardijo. Meras laidoj nežinau - rimtas po to l. pats nuo mero pareigų nusišalintų. Trumpiau Lietuvos žurnalistai Alytaus ypatumus išsiaiškinę..Ne tik jie. Tad galimi nukrypimai kaip turi būt ir kas vyksta - galimi manipuliavimai. Vaizdas, per tai taryba kaip ir...- vienas į kitą įtartinai žiūri. Tai nenormali situacija savivaldoj ir gerai nesibaigia. Per tai dalim prislopę....Nėra sveiko ir enegingo ėjimo į priekį. Kaip turėtų būti. O štai šias situacijas turėjo švelnint seimo narys nuo Alytaus miesto. O Alytaus politikai vengia rimtų klausimų. Reiškia nėra visaverčiai miesto šeimininkai.
Pagal įstatymus pačių žmonių…
Komentaras
Pagal įstatymus pačių žmonių rinkti prezidentas, seimas, meras ir taryba yra atsakingi proporcingai už padėtį valstybėj ir savivaldybėse. Kur savivaldybės valstybės dalys. Ir per tai jie atskaitingi žmonėms. Priešingai teismai ir kitos teisėsaugos bei kontroliuojančios institucijos žmonių nerinkti ir neatskaitingi. Gali žmonėms tik viešint sprendimus. Ir pavaldžios bei atskaitingos juos skyrusiems ir tvirtinusiems politikams. Tad konkrečiai už padėtį Alytaus miesto valdyme atsakingi meras su taryba, ir seimo narys rinktas nuo Alytaus miesto. Tad politikai turi sugebėt spręst Alytaus miesto problemas ir atsakyt. O jei už juos teismai sprendžia ir sprendimus priima, reiškia politikai nesugeba ir ne savo rogėse. Nepribrendę politikų lygiams. Nes visais atvejais atsakingi politikai ir kaip už juos sprendimus priima teismai ar., reiškia galimos manipuliacijos miesto interesais. Pakišant politikus. Nes šios kadencijos ypatumai galimai per institucijas atskirais atvejais manipuliuojama taryba ir miesto interesais. Už tai nenešant politikų lygio atsakomybės. Iki tiek reta savivaldybė užsileidžia ir Alytaus istorijoj iki šios kadencijos tarybos pačios sugebėdavo sprest ir atsakyt. O ši kadencija tarsi parsiklupdę ar parklupdyti, retas žemo lygio ir neatsakingumo atvejas net per Lietuvą. Ir nepuošia Alytaus bendruomenės, kad nesugeba išsirinkt rimtų politikų. Kurie sėkmingai vystytų miestą ir atsakytų.
Kažką iš kaip iš spektaklio…
Komentaras
Kažką iš kaip iš spektaklio monologą spausdina ir...Vienok kaip rinktam į Seimą nuo Alytaus miesto pagal kompetenciją kadencijai baigiantis reikėtų alytiškiams atsiskaityt. Už kas dedas Alytaus miesto valdyme. Kur taryboj ir valstiečių frakcijos nesuprantami sprendimai ir atsakomybė už tai. Lyg išeina iš valdančių, o balsuoja kaip aniems reikia. Vėl kodėl iki šiol institucijos nepaaiškina alytiškiams dėl padangų gaisro ir žemės sklypų skandalų? Kodėl praskolinėjamas miesto biudžetas, vietoj operatyvių pertvarkų darymo ir kaip po kelių mėnesių trumpalaikes paskolas 5 milijonus savivaldybė atidavinės? Kodėl tylu dėl biojėgainės derybų ir neaiškumai dėl atliekų tvarkymo? Kaip sugebėjo ekskomisarams būnant valdžioje nepastebėt, kad nuo 2016 metų padangų perdirbimo įmonėj 9 gaisrai ir įmonė neįtraukta į tikrinamų sarašą? Kas pažeidimai ir institucijos atsakųngos seimui turėjo fiksuot? Nes kur norėjo prieš kelis metus įėjo į vietos firmos teritoriją blusinėt užkastų atliekų ir nėr institucijų paaiškinimų alytiškiams iki šiandien? Tai rodo institucijų išsidirbinėjimą per savivaldą Alytuj ir ko iki pačio atstovavimo Alytuj nebuvo. Visa tai ir seimo nario nuo Alytaus miesto kompetencijoj.
Atvažiavo. Baigsis…
Komentaras
Atvažiavo. Baigsis pasirodymai ir pažadai iš kart po rinkimų.