Ro­ber­tas Šar­knic­kas: „So­di­nin­kų ben­dri­jų ke­lių tvar­ky­mas: tei­si­nis cha­o­sas ar są­mo­nin­gas ne­vei­ki­mas?”

To­kie skly­pai tu­rė­jo bū­ti per­im­ti pa­pras­tą­ja tvar­ka: at­li­kus jų ka­dast­ri­nius ma­ta­vi­mus ir ne­ren­giant nau­jo te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo do­ku­men­to.

Re­mian­tis įsta­ty­mu, Vy­riau­sy­bė ar jos įga­lio­ta ins­ti­tu­ci­ja iki 2015 m. lie­pos 31 d. tu­rė­jo pa­tvir­tin­ti so­di­nin­kų ben­dri­jų ben­dro­jo nau­do­ji­mo že­mė­je esan­čių vi­daus ke­lių per­da­vi­mo pro­gra­mą ir nu­sta­ty­ti ben­dri­jos ben­dro­jo nau­do­ji­mo že­mė­je esan­čių vi­daus ke­lių, kaip ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tų, for­ma­vi­mo ir jų ka­dast­ri­nių ma­ta­vi­mų tvar­ką.

Vis­gi, nors po įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo pra­ėjo jau be­ne ket­ve­ri me­tai, vir­šu­je pa­teik­tos įsta­ty­mo nuo­sta­tos, ga­li­ma teig­ti, yra tei­siš­kai mi­ru­sios.

Ka­dan­gi, ne­pai­sant įsta­ty­me įtvir­tin­tų pa­rei­gų, so­di­nin­kų ben­dri­jos ma­siš­kai su­si­du­ria su biu­ro­kratinėmis bei tei­si­nė­mis pro­ble­mo­mis, siek­da­mos že­mės skly­pus, nau­do­ja­mus ke­liams (gat­vėms) eks­plo­a­tuo­ti ir ties­ti, per­leis­ti sa­vi­val­dy­bėms.

Ne­se­niai su­si­vie­ni­ju­sios so­di­nin­kų ben­dri­jos krei­pė­si į Sei­mą, nu­ro­dy­da­mos, kad jau daug me­tų ne­ga­li už­re­gist­ruo­ti su­for­muo­tų že­mės skly­pų, nes vis dar nė­ra pri­im­ti įgy­ven­di­na­mie­ji tei­sės ak­tai: šiuo me­tu jie aiš­kiai reg­la­men­tuo­ja tik nuo­sa­vy­bės tei­se val­do­mo tur­to (sta­ti­nių) re­gist­ra­ci­ją nuo­sa­va­me že­mės skly­pe ar­ba nuo­sa­vo že­mės skly­po, su­for­muo­to at­lie­kant ka­dast­ri­nius ma­ta­vi­mus, re­gist­ra­vi­mą Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­re.

At­si­žvelg­da­mas į tai, Re­gist­rų cen­tras pra­šy­mų re­gist­ruo­ti su­for­muo­tus skly­pus ne­ten­ki­na nei ben­dri­jų, nei sa­vi­val­dy­bių var­du.

Ki­ta pro­ble­ma – la­bai di­de­lė da­lis so­duo­se esan­čių ke­lių ne­ati­tin­ka vie­ti­nės reikš­mės ke­liams ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų, dėl ko sa­vi­val­dy­bės, net ir pe­rė­mu­sios so­di­nin­kų ben­dri­jų ke­lius, ne­ga­li jų pri­pa­žin­ti vie­ti­nės reikš­mės ke­liais, to­dėl ne­ga­li gau­ti fi­nan­sa­vi­mo šiems ke­liams re­konst­ruo­ti. Ky­la klau­si­mas, kas le­mia to­kius tei­si­nius ak­li­gat­vius, ir ko­dėl, įsta­ty­mui ga­lio­jant jau ket­ve­rius me­tus, jo nuo­sta­tos vis dar yra ne­įgy­ven­di­na­mos?

Šiuo at­ve­ju žvilgs­nis kryps­ta ne tik į aukš­čiau­sias ša­lies ins­ti­tu­ci­jas, to­kias kaip Vy­riau­sy­bė ar mi­nis­te­ri­jos, bet ir prie jų vei­kian­čias įstai­gas, vals­ty­bės įmo­nes, taip pat sa­vi­val­dy­bes. Su­si­da­ro įspū­dis, kad šiuo me­tu nie­kam nė­ra aiš­ku, kas, ką ir ko­kia tvar­ka tu­ri per­duo­ti, kaip įre­gist­ruo­ti, kaip tvar­ky­ti ir pan., t. y. vyks­ta ab­so­liu­tus tei­si­nis cha­o­sas.

Šiuo me­tu si­tu­a­ci­ja yra to­kia: Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja skel­bia kon­kur­sus so­di­nin­kų ben­dri­jų ke­liams ir gat­vėms re­mon­tuo­ti, ski­ria tam 3,76 mln. Eur, ta­čiau tik 27 iš 60 ša­lies sa­vi­val­dy­bių tei­kia pa­raiš­kas. Dėl to per 1 mln. Eur taip ir lie­ka ne­pa­skirs­ty­ta, nors jie jau se­niai ga­lė­jo bū­ti in­ves­tuo­ti į so­di­nin­kų ge­ro­vę ir su­si­sie­ki­mo ge­ri­ni­mą.

Ne­pai­sant su­da­ry­tų są­ly­gų, to­kios sa­vi­val­dy­bės kaip Kau­no, Klai­pė­dos ar Pa­ne­vė­žio pra­šy­mų dėl fi­nan­sa­vi­mo so­di­nin­kų ben­dri­jų ke­lių tai­sy­mui gau­ti ap­skri­tai ne­tei­kė. Kon­kur­se ne­da­ly­va­vo ir nė vie­na Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė.

Įdo­mu tai, kad sa­vi­val­dy­bės pirš­tu baks­no­ja į So­di­nin­kų ben­dri­jų 6 straips­nį, teig­da­mos, kad že­mės skly­pai, skir­ti ke­liams (gat­vėms) eks­plo­a­tuo­ti ir ties­ti, joms nė­ra per­duo­ti. So­di­nin­kų ben­dri­jos to pa­da­ry­ti tei­siš­kai ne­ga­li, ka­dan­gi Re­gist­rų cen­tras jų ne­re­gist­ruo­ja, ar­gu­men­tuo­da­mas ga­lio­jan­čiais tei­sės ak­tais ir pirš­tu ro­dy­da­mas į Vy­riau­sy­bę bei mi­nis­te­ri­jas dėl tei­sės ak­tų bū­ti­no kei­ti­mo.

So­dų ben­dri­jų ke­lius sa­vo ži­nio­je tu­rin­čios sa­vi­val­dy­bės su­ka gal­vą, kaip šiuos ke­lius, jiems ne­ati­tin­kant rei­ka­la­vi­mų, pri­pa­žin­ti vie­ti­nės reikš­mės ke­liais, kad bū­tų įma­no­ma gau­ti fi­nan­sa­vi­mą. Tai­gi si­tu­a­ci­ja tra­gi­ko­miš­ka, fi­nan­sa­vi­mas skirs­to­mas, nors so­di­nin­kų ben­dri­jos tei­siš­kai ne­ga­li per­leis­ti sa­vi­val­dy­bėms že­mės skly­pų (ke­lių), o sa­vi­val­dy­bės – juos pri­pa­žin­ti vie­ti­nės reikš­mės ke­liais.

Kaip be­bū­tų, ne­ga­li­ma kal­tin­ti vien įsta­ty­mų vyk­do­mo­sios val­džios. Pa­gal da­bar­ti­nę si­tu­a­ci­ją ma­ty­ti, kad So­di­nin­kų ben­dri­jų įsta­ty­mo nuo­sta­tų įgy­ven­di­ni­mu, ro­dos, su­in­te­re­suo­tos tik so­di­nin­kų ben­dri­jos, o ypa­tin­gas pa­sy­vu­mas ste­bi­mas iš sa­vi­val­dy­bių pu­sės, ku­rioms šis įsta­ty­mas da­ro tie­sio­gi­nę įta­ką. Ir ne be rei­ka­lo.

So­dų ben­dri­jų ke­liai šiuo me­tu – ypač pras­tos būk­lės, to­dėl jų re­konst­ruk­ci­jai rei­kia daug lė­šų, o, re­mian­tis įsta­ty­mu, sa­vi­val­dy­bės šiam tiks­lui pa­čios tu­ri skir­ti nuo 30 iki 50 proc. nuo­sa­vų lė­šų.

Tai­gi su­si­da­ro si­tu­a­ci­ja, kad bet ko­kie ak­ty­vūs veiks­mai, sie­kiant per­im­ti so­di­nin­kų ben­dri­jų ke­lius, reikš­tų biu­dže­to iš­lai­das, ka­dan­gi so­dų ben­dri­jos, be abe­jo­nės, rei­ka­lau­tų sa­vo te­ri­to­ri­jo­se esan­čių ke­lių prie­žiū­ros ir tvar­ky­mo. Tai­gi ir pra­de­da­mas žais­ti „karš­tos bul­vės“ žai­di­mas, ku­rią so­di­nin­kų ben­dri­jos ban­do ar vie­nai, ar ki­tai ins­ti­tu­ci­jai at­mes­ti, bet nė vie­na ne­no­ri jos pa­gau­ti.

Cha­o­są šio­je sri­ty­je ga­li api­brėž­ti ir Sei­me vyks­tan­tys veiks­mai. Nuo 2015 m., kai įsi­ga­lio­jo mi­nė­tos pa­tai­sos, su­si­klos­čiu­siai si­tu­a­ci­jai spręs­ti bu­vo už­re­gist­ruo­ti net 8 skir­tin­gų re­dak­ci­jų įsta­ty­mų pro­jek­tai (nau­jau­sia re­dak­ci­ja 2019-03-25), ku­riais sie­kia­ma su­da­ry­ti tei­si­nį pa­grin­dą sa­vi­val­dy­bėms tin­ka­mai įgy­ven­din­ti Ke­lių įsta­ty­mo, Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo nuo­sta­tas dėl mė­gė­jų so­dų ben­dro­jo nau­do­ji­mo že­mė­je esan­čių ke­lių įra­šy­mo į vie­ti­nės reikš­mės ke­lių są­ra­šus bei už­tik­rin­ti šių ke­lių (gat­vių) prie­žiū­rą, tai­sy­mą ir tie­si­mą.

Ne­pai­sant nuo­lat re­gist­ruo­ja­mų ir ge­rų tiks­lų ve­da­mų pro­jek­tų, so­di­nin­kai vis dar (jau ket­ve­rius me­tus) ne­su­lau­kia jų tei­sė­tų, ga­lio­jan­čio įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis už­tik­rin­tų in­te­re­sų įgy­ven­di­ni­mo.

Vie­šai krei­piuo­si į vi­sas at­sa­kin­gas vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas, įskai­tant aukš­čiau­sias: Sei­mą, Vy­riau­sy­bę, mi­nis­te­ri­jas, taip pat vals­ty­bės įmo­nes ir sa­vi­val­dy­bes, ra­gin­da­mas pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę ir „karš­tos bul­vės“ žai­di­mą pa­lik­ti nuo­ša­ly­je, im­tis ak­ty­vių veiks­mų, sie­kiant už­tik­rin­ti jau prieš ket­ve­rius me­tus so­di­nin­kų ben­dri­joms su­teik­tas, bet vis dar ne­įgy­ven­di­na­mas jų tei­ses.

Ro­ber­tas Šar­knic­kas

Užs. Nr.  0183