Dokumentinis filmas „Kalba Alytus” apie miesto dvidešimtmečio istoriją – gana optimistiškas (365)
Kiek alytiškių – tiek ir miesto istorijos versijų
„Šį kartą pagrindiniu filmo personažu taps miestas, kuris pats pasakos apie situacijas, įmones, apie tai, kaip keitėsi jo veidas. Paliesime politinę, ekonominę, kultūrinę, švietimo sferas“, – apie filmą pasakoja scenarijaus autorius ir režisierius A.Kinderis. Klasikinio 50 minučių formato dokumentinis filmas apima dvidešimties metų laikotarpį nuo 1990-ųjų.
Pašnekovas sako, kad filme jį ypač domina istorinis lūžis ir jame vykę domūs dalykai, pradedant naujos ekonomikos gimimu, naujų politinių santykių atsiradimu. Tai buvo labai svarbus periodas, paskatinęs turto perdalijimą (valstybinio turto perėjimą į privačias rankas), naujų įmonių sukūrimą, lėmęs pokyčius visose gyvenimo srityse.
„Norėjosi labai smarkiai akcentuoti 90-ųjų lūžį, bet dabar, baigus darbą, jau galima pasakyti, kad filmas išėjo gana optimistiškas, žmogiškai jautriai pasakojantis apie istoriją. Didelių tragedinių natų nėra, tie laikai jau tampa istorija“, – sako A.Kinderis.
Bene didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūrė autoriai, – kaip koncentruoti pasakojimą? Juk įvykių, reiškinių įvairiose srityse per dvidešimtmetį būta tikrai įdomių, taigi tam tikras subjektyvumas tapo neišvengiamas.
„Kokių reakcijų tikimės? Turbūt kiekvienas žiūrovas galėtų pasakyti, kad jis miesto istoriją prisimena… ne tokią, kokia rodoma filme. Kritika yra gerai, blogai – jei niekas neišsako vertinimų. Kartais žmonės istoriją bando keisti savo atmintyje, netgi reikia filmuotų „įrodymų“, kaip Alytaus gatvėse vykstanti ubagų eisena, Lietuvos laisvės sąjungos streikas ant teatro laiptų“, – pastebi K.Krivas.
Prieš kamerą apie kai kuriuos įvykius vis dar neatviraujama
Filme „Kalba Alytus“ daug kalbama apie kultūros įvykius ir reiškinius: atsirado nepriklausoma spauda, televizija, radijas, mieste gimė teatras, lėlių teatras, kūrė Gintaro Nasutavičiaus vežimų teatras, atsirado Daivos Martikonytės jaunimo simfoninis orkestras „Svajonė“, vyko dailininko Redo Diržio akcijos.
Pasakojama apie sportą bei Alytų garsinusius sportininkus, prisiminti grožio konkursai. Ryškus to meto alternatyvus muzikinis judėjimas taip pat atspindėtas filme, tačiau tik štrichais, nes, pasak autorių, tam reiktų skirti atskirą filmą.
Paliestas ir įdomus ekonominis fenomenas – komercinės alytiškių kelionės į Lenkiją su kontrabandinėmis cigaretėmis. „Kas mus iš tikrųjų nustebino, kad žmonės prieš kamerą vis dar nenoriai kalba apie tuos greito praturtėjimo laikus. Susidaro įspūdis, kad tik dar po kelių dešimtmečių apie kai kuriuos faktus bus galima prabilti visiškai atvirai ir viešai“, – pastebi A.Kinderis.
Filme daug dėmesio skiriama dramatiškiems periodams – Sausio 13-osios vykiams, sovietų karių kapų iškėlimui su automatais ginkluotų karių pasirodymu bei kitiems įvykiams, padėjusiems pamatus šiandienai.
Apie to meto Alytaus kriminogeninę situaciją pasakoja buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, prisiminta, kokie pagrindiniai objektai mieste buvo atidaryti šiame dešimtmetyje, prekybos centras „Jotvingis“, statomas miesto teatras.
Rado kadrų iš dūšios, o kaip bus ateityje?
Filme „Kalba Alytus“ yra panaudoti unikalūs istoriniai kadrai iš K.Krivo asmeninio archyvo, kurį jis kūrė nuo 1987 metų, taip pat Sauliaus Bartkaus ir Lietuvos televizijos filmuota medžiaga. „Buvęs Alytaus televizijos operatorius Mindaugas Šematulskis atliko tam tikrą žygdarbį, nes savo laiku nuvažiavo į Lietuvos televiziją ir perkėlė į juosteles visus kino žurnalų „Tarybų Lietuva“ nuo 1958 metų nufilmuotus kadrus apie Alytų. Šiuo archyvu mes taip pat naudojomės kurdami filmą“, – sako A.Kinderis.
„Mano vaizdo archyve daugiausia sukaupta medžiagos, kuri nufilmuota man dirbant televizijoje. Daug istorinių kadrų, žmonių, kurių jau nėra. Mano mokytojas keramikas Vytautas Ledas, daug rašytojo Jurgio Kunčino kadrų (apie jį būtų galima sukurti atskirą filmą). Ten yra visas Alytaus gyvenimas, nuo duobėtų gatvių, kiaurų stogų, šiukšlių upeliuose, teatro, Šv. Benedikto gimnazijos statybų, įamžinta viskas, kas tuo metu vyko, fiksuojami įvairūs renginiai“, – K.Krivas šypsosi pasakodamas, kad filmuotoje medžiagoje rado netgi tokių archyvinių kadrų, kurie tapo dideliu netikėtumu jam pačiam. Pavyzdžiui, operatorius įamžintas kamera, kuri buvo įrengta prie R.Diržio garsiosios skulptūros „Čiuožėjas“, panašios į kaimyninės valstybės prezidentą. K.Krivas ten filmavo reportažą ir pats tapo jo herojumi.
Klausantis pasakojimo apie tai, kaip sekėsi kurti dokumentinį filmą apie tokią neseną Alytaus istoriją, nejučia kyla klausimas: su kokiomis problemomis ateityje susidurs tie, kas norės papasakoti apie mūsų dienų miestą?
Filmo „Kalba Alytus“ kūrėjai neabejoja, kad problemos bus panašios: filmuotos medžiagos apie miesto gyvenimą stoka. Nors daugelis kasdien filmuojame mobiliaisiais telefonais, tačiau išliekamąją vertę turinčius kadrus dar reikia išsaugoti. Kiek jų išliks privačiuose archyvuose – klausimas, o tai, ką šiuo metu ekranuose matome viešai, kaip pastebi filmo autoriai, dažniausiai susiję su politika.
„Man atrodo, kad anksčiau filmuodavome daugiau paprastų žmogiškų dalykų, kasdienių situacijų, mokyklinių renginių, daug dėmesio buvo skirta jaunimui. Kadrai iš dūšios būdavo“, – pastebi K.Krivas.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Kaip eilinis lietuvis ir…
Komentaras
Kaip eilinis lietuvis ir gyvendamas Alytaus mieste nepatikėčiau. Jei pats nesusidurčiau per 30 metų kas dedas Alytaus mieste per savivaldą. Jei didžioji dalis šalies savivaldybių pradžioj ir klupę, vėliau atsitiesia ir į priekį gana sėkmingai eina. Pasidarę reikiamas reformas ir per es paramos projektus spurtuoja per kur tik gali. Ir šiandien įbėgėję gali iš savęs vystytis. Paskolas mažina. Alytaus mieste už tokius net siūlymus, atskiros interesų grupės ne tik mane kaip priešu daro. Su tuo susidūrę ir atskiri politikoj. Net savivaldybės sistemoj dirbę reti gabūs valdininkai išėjo į kitus gretimus rajonus. Ir gana sėkmingai per es paramos projektus užveda tuos regionus. Kur Alytaus mieste per tą laiką net pakrutėt nesugeba. Ir dabar ruošiant miesto šių metų biudžetą, jei atskirais atvejais nepasidarę optimizavimo reformų iš skolintų paskolų jei nori renovuot pastatus ir skaito investicija- per Lietuvą niekas sau neleidžia. Nes skaitoma lygis, kaip savivaldybės iš es paramos projektus daro kuo mažiau savo lėšų naudojant. Ir atsipirkimas turi būt. Pavyzdys - Alytaus policijos pastato ant stogo įrengta saulės energiją naudojanti sistema. Iš es paramos projektų. Vadovas nuo Druskininkų ir veržlumas per projektus nuo ten. Kito mastymo nei Alytuj. Ar esantis rajone pramogų parkas Tarazanija. Sėkmingzi viešbučių...aptarnavimo kompleksas sukurtas. Traukia turistų srautus. Kaip miesto zonoj tokia veikla- leisgyvių lygio. Rimčiau svečių rimčiau nėra kur užimt. Trumpiau miesto tokia savinykinanti energija. Praktiškai per tarybą reikia lyderio, kuris bandytų miesto vystymą aktyvint gerąja prasme.
Ką pasakys ateities kartos?…
Komentaras
Ką pasakys ateities kartos? Kaip kažkada vertindami Alytaus miesto vystymą per 30 metų. Gal sakys, kodėl Alytus priešingai kitoms savivaldybėms ne stengėsi efektyvint savivaldybės veiklą ir per es paramos projektus stiprint vystymą per savivaldą ir miesto įmones, tęsė priešingai. Nedarydami reikiamų reformų per savivaldą finansinę naštą krovė ateičiai. Įmonės nyko ir pati savivaldybė tik ateities praskolinėjimo saskaita imitavo. Negebėdami sukontroliuot įmonės dėl gaisro, ekologinę bombą lygioj vietoj užritino sau ir ateičiai. O už tai turintys prisiimt atsakomybes pagal užimtus postus, kaip karžygiai reklamuojasi ir aiškina.
Išlysk iš apkasų jau pilnatis
Komentaras
Išlysk iš apkasų jau pilnatis
Jei dauguma savivaldybių…
Komentaras
Jei dauguma savivaldybių prieš 30 metų pradėjo stiprint miestą ir įmones per es paramos projektus, Alytus priešingai tęsė. Ypač anoje kadencijoje suaktyvėjo erzinimaisi dėl likučių.. Tęsiasi ir šioje. Savivaldybės strateginių įmonių vadovai ir valdybose atstovai iš svetur. O alytiškiams erzintis dėl msžėjančių likučių. Mentalitete skiriasi nuo vyraujančio per Lietuvą.
Jau pilnatis pažiūrėk į…
Komentaras
Jau pilnatis pažiūrėk į dangų ir pradėk siautėt