Do­ku­men­ti­nis fil­mas „Kal­ba Aly­tus” apie mies­to dvi­de­šimt­me­čio is­to­ri­ją – ga­na op­ti­mis­tiš­kas

Saulė Pinkevičienė
Komentarai (6)
2020 Sausis 9
Kęs­tu­tis Kri­vas ir Ar­vy­das Kin­de­ris
Į „Aly­taus nau­jie­nų” re­dak­ci­ją Kęs­tu­tis Kri­vas ir Ar­vy­das Kin­de­ris už­su­ko ne­ši­ni an­ti­kva­ri­ne „Bo­ney M“ plokš­te­le. Pa­si­ro­do, ji tie­sio­giai su­si­ju­si su fil­mu „Kal­ba Aly­tus“, o tiks­liau – ja­me pa­sa­ko­ja­ma Aly­taus is­to­ri­ja. Ar pri­si­me­na­te, kad šios gru­pės kon­cer­tas vy­ko 1998 metais ir mū­sų mies­te ir ta­po tik­ru įvy­kiu? Saulės PINKEVIČIENĖS nuotr.
Re­ži­sie­rius Ar­vy­das Kin­de­ris ir ope­ra­to­rius Kęs­tu­tis Kri­vas tę­sia do­ku­men­ti­nių fil­mų cik­lą apie Aly­tų. Šį kar­tą 50 mi­nu­čių truk­mės fil­mo „Kal­ba Aly­tus“ aki­ra­ty­je – Dzū­ki­jos sos­ti­nė bei jos gy­ven­to­jai nuo 1990 me­tais at­ku­rtos Lie­tu­vos nepriklausomy­bės iki 2011-ųjų. Jo per­so­na­žu tam­pa pats mies­tas, pa­sa­ko­jan­tis sa­vo dvi­de­šimt­me­čio is­to­ri­ją. Pir­mą­jį fil­mą „La­bas ry­tas, Aly­tau!“ įgar­si­no ak­to­rius Vla­das Bagdo­nas, ant­rą­jį – Ra­mu­tis Ri­mei­kis. Fil­me pa­nau­do­ti uni­ka­lūs kad­rai iš Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos ki­no žur­na­lų, Kęs­tu­čio Kri­vo, Sau­liaus Bart­kaus ar­chy­vų. Apie mies­to pra­ei­tį pa­sa­ko­ja­ma 29-iuo­se in­ter­viu, jo au­to­riai kal­bi­na ži­no­mus aly­tiš­kius. „Kiek­vie­nas ma­žo ar di­de­lio gy­ven­to­jo liu­di­ji­mas, kaip jis ma­to sa­vo mies­tą, yra la­bai svar­bus“, – sa­ko fil­mo au­to­riai. „Kal­ba Aly­tus“ su­kū­ri­mą fi­nan­sa­vo Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė, sky­ru­si pro­jek­tui 10 tūkst. eu­rų, taip pat pri­si­dė­jo rė­mė­jai. Fil­mo prem­je­ra nu­ma­ty­ta 2020-ųjų pra­džio­je.

Kiek aly­tiš­kių – tiek ir mies­to is­to­ri­jos ver­si­jų

„Šį kar­tą pa­grin­di­niu fil­mo per­so­na­žu taps mies­tas, ku­ris pats pa­sa­kos apie si­tu­a­ci­jas, įmo­nes, apie tai, kaip kei­tė­si jo vei­das. Pa­lie­si­me po­li­ti­nę, eko­no­mi­nę, kul­tū­ri­nę, švie­ti­mo sfe­ras“, – apie fil­mą pa­sa­ko­ja sce­na­ri­jaus au­to­rius ir re­ži­sie­rius A.Kin­de­ris. Klasi­ki­nio 50 mi­nu­čių for­ma­to do­ku­men­ti­nis fil­mas ap­ima dvi­de­šim­ties me­tų lai­ko­tar­pį nuo 1990-ųjų.

Pa­šne­ko­vas sa­ko, kad fil­me jį ypač do­mi­na is­to­ri­nis lū­žis ir ja­me vy­kę do­mūs da­ly­kai, pra­de­dant nau­jos eko­no­mi­kos gi­mi­mu, nau­jų po­li­ti­nių san­ty­kių at­si­ra­di­mu. Tai bu­vo la­bai svar­bus pe­ri­odas, pa­ska­ti­nęs tur­to per­da­li­ji­mą (vals­ty­bi­nio tur­to per­ėji­mą į pri­va­čias ran­kas), nau­jų įmo­nių su­kū­ri­mą, lė­męs po­ky­čius vi­so­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se.

„No­rė­jo­si la­bai smar­kiai ak­cen­tuo­ti 90-ųjų lū­žį, bet da­bar, bai­gus dar­bą, jau ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad fil­mas iš­ėjo ga­na op­ti­mis­tiš­kas, žmo­giš­kai jaut­riai pa­sa­ko­jan­tis apie is­to­ri­ją. Di­de­lių tra­ge­di­nių na­tų nė­ra, tie lai­kai jau tam­pa is­to­ri­ja“, – sa­ko A.Kin­de­ris.

Be­ne di­džiau­sias iš­šū­kis, su ku­riuo su­si­dū­rė au­to­riai, – kaip kon­cen­truo­ti pa­sa­ko­ji­mą? Juk įvy­kių, reiš­ki­nių įvai­rio­se sri­ty­se per dvide­šimt­me­tį bū­ta tik­rai įdo­mių, tai­gi tam tik­ras sub­jek­ty­vu­mas ta­po ne­iš­ven­gia­mas.

„Ko­kių re­ak­ci­jų ti­ki­mės? Tur­būt kiek­vie­nas žiū­ro­vas ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, kad jis mies­to is­to­ri­ją pri­si­me­na… ne to­kią, ko­kia ro­do­ma fil­me. Kri­ti­ka yra ge­rai, blo­gai – jei nie­kas ne­iš­sa­ko ver­ti­ni­mų. Kartais žmo­nės is­to­ri­ją ban­do keis­ti sa­vo at­min­ty­je, net­gi rei­kia fil­muo­tų „įro­dy­mų“, kaip Aly­taus gat­vė­se vyks­tan­ti uba­gų ei­se­na, Lie­tu­vos lais­vės są­jun­gos strei­kas ant te­at­ro laip­tų“, – pa­ste­bi K.Kri­vas. 

Prieš ka­me­rą apie kai ku­riuos įvy­kius vis dar ne­at­vi­rau­ja­ma

Fil­me „Kal­ba Aly­tus“ daug kal­ba­ma apie kul­tū­ros įvy­kius ir reiš­ki­nius: at­si­ra­do ne­pri­klau­so­ma spau­da, te­le­vi­zi­ja, ra­di­jas, mies­te gi­mė te­at­ras, lė­lių te­at­ras, kū­rė Gin­ta­ro Na­su­ta­vi­čiaus ve­ži­mų te­at­ras, at­si­ra­do Dai­vos Mar­ti­ko­ny­tės jau­ni­mo sim­fo­ni­nis or­kest­ras „Sva­jo­nė“, vy­ko dai­li­nin­ko Re­do Dir­žio ak­ci­jos.

Pa­sa­kojama apie spor­tą bei Aly­tų gar­si­nu­sius spor­ti­nin­kus, pri­si­min­ti gro­žio kon­kur­sai. Ryš­kus to me­to al­ter­na­ty­vus mu­zi­ki­nis ju­dė­ji­mas taip pat at­spin­dė­tas fil­me, ta­čiau tik štri­chais, nes, pa­sak au­to­rių, tam reik­tų skir­ti at­ski­rą fil­mą.

Pa­lies­tas ir įdo­mus eko­no­mi­nis fe­no­me­nas – ko­mer­ci­nės aly­tiš­kių ke­lio­nės į Len­ki­ją su kon­tra­ban­di­nė­mis ci­ga­re­tė­mis. „Kas mus iš tik­rų­jų nu­ste­bi­no, kad žmo­nės prieš ka­me­rą vis dar ne­no­riai kal­ba apie tuos grei­to pra­tur­tė­ji­mo lai­kus. Su­si­da­ro įspū­dis, kad tik dar po ke­lių de­šimt­me­čių apie kai ku­riuos fak­tus bus ga­li­ma pra­bil­ti vi­siš­kai at­vi­rai ir vie­šai“, – pa­ste­bi A.Kin­de­ris.

Fil­me daug dė­me­sio skir­iama dra­ma­tiš­kiems pe­ri­odams – Sau­sio 13-osios vy­kiams, sovie­tų ka­rių ka­pų iš­kė­li­mui su au­to­ma­tais gin­kluo­tų ka­rių pa­si­ro­dy­mu bei ki­tiems įvy­kiams, pa­dė­ju­siems pa­ma­tus šian­die­nai.

Apie to me­to Aly­taus kri­mi­no­ge­ni­nę si­tu­a­ci­ją pa­sa­ko­ja bu­vęs Lie­tu­vos po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras Vy­tau­tas Gri­ga­rav­ičius, pri­si­min­ta, ko­kie pa­grin­di­niai ob­jek­tai mies­te bu­vo ati­da­ry­ti šia­me de­šimtmet­y­je, pre­ky­bos cen­tras „Jot­vin­gis“, sta­to­mas mies­to te­at­ras.

Ra­do kad­rų iš dū­šios, o kaip bus at­ei­ty­je?

Fil­me „Kal­ba Aly­tus“ yra pa­nau­do­ti uni­ka­lūs is­to­ri­niai kad­rai iš K.Kri­vo as­me­ni­nio ar­chy­vo, ku­rį jis kū­rė nuo 1987 me­tų, taip pat Sau­liaus Bart­kaus ir Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos fil­muo­ta me­džia­ga. „Bu­vęs Aly­taus te­le­vi­zi­jos ope­ra­to­rius Min­dau­gas Še­ma­tuls­kis at­li­ko tam tik­rą žyg­dar­bį, nes sa­vo lai­ku nu­va­žia­vo į Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ją ir per­kė­lė į juos­te­les vi­sus ki­no žur­na­lų „Ta­ry­bų Lie­tu­va“ nuo 1958 me­tų nu­fil­muo­tus kad­rus apie Aly­tų. Šiuo ar­chy­vu mes taip pat nau­do­jo­mės kur­da­mi fil­mą“, – sa­ko A.Kin­de­ris.

„Ma­no vaiz­do ar­chy­ve dau­giau­sia su­kaup­ta me­džia­gos, ku­ri nu­fil­muo­ta man dir­bant te­le­vi­zi­jo­je. Daug is­to­ri­nių kad­rų, žmo­nių, ku­rių jau nė­ra. Ma­no mo­ky­to­jas ke­ra­mi­kas Vy­tau­tas Le­das, daug ra­šy­to­jo Jur­gio Kun­či­no kad­rų (apie jį bū­tų ga­li­ma su­kur­ti at­ski­rą fil­mą). Ten yra vi­sas Aly­taus gy­ve­ni­mas, nuo duo­bė­tų gat­vių, kiau­rų sto­gų, šiukš­lių upe­liuo­se, te­at­ro, Šv. Be­ne­dik­to gim­na­zi­jos sta­ty­bų, įam­žin­ta vis­kas, kas tuo me­tu vy­ko, fik­suo­ja­mi įvai­rūs ren­gi­niai“, – K.Kri­vas šyp­so­si pa­sa­ko­da­mas, kad fil­muo­to­je me­džia­go­je ra­do net­gi to­kių ar­chy­vi­nių kad­rų, ku­rie ta­po di­de­liu ne­ti­kė­tu­mu jam pa­čiam. Pa­vyz­džiui, ope­ra­to­rius įam­žin­tas ka­me­ra, ku­ri bu­vo įreng­ta prie R.Dir­žio gar­sio­sios skulp­tū­ros „Čiuo­žė­jas“, pa­na­šios į kai­my­ni­nės vals­ty­bės pre­zi­den­tą. K.Kri­vas ten fil­ma­vo re­por­ta­žą ir pats ta­po jo he­ro­ju­mi.

Klau­san­tis pa­sa­ko­ji­mo apie tai, kaip se­kė­si kur­ti do­ku­men­ti­nį fil­mą apie to­kią ne­se­ną Aly­taus is­to­ri­ją, ne­ju­čia ky­la klau­si­mas: su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis at­ei­ty­je su­si­durs tie, kas no­rės pa­pa­sa­ko­ti apie mū­sų die­nų mies­tą?

Fil­mo „Kal­ba Aly­tus“ kū­rė­jai ne­abe­jo­ja, kad pro­ble­mos bus pa­na­šios: fil­muo­tos me­džia­gos apie mies­to gy­ve­ni­mą sto­ka. Nors dau­ge­lis kas­dien fil­muo­ja­me mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais, ta­čiau iš­lie­ka­mą­ją ver­tę tu­rin­čius kad­rus dar rei­kia iš­sau­go­ti. Kiek jų iš­liks pri­va­čiuo­se ar­chy­vuo­se – klau­si­mas, o tai, ką šiuo me­tu ek­ra­nuo­se ma­to­me vie­šai, kaip pa­ste­bi fil­mo au­to­riai, daž­niau­siai su­si­ję su po­li­ti­ka.

„Man at­ro­do, kad anks­čiau fil­muo­da­vo­me dau­giau pa­pras­tų žmo­giš­kų da­ly­kų, kas­die­nių si­tu­a­ci­jų, mo­kyk­li­nių ren­gi­nių, daug dė­me­sio bu­vo skir­ta jau­ni­mui. Kad­rai iš dū­šios bū­da­vo“, – pa­ste­bi K.Kri­vas.

    Komentaras

    Kad liko su tais mentalitetais kaip ir prieš 30 metų. Vietoj kūrimo vyrauja parceliuot miesto likučius saujelės naudai. O kas trukdo, per intrigas su institucijom dorot, kad nuslopint. Ir nesukontroliavę įmobės dėl gaisro užsiritinę ekologinę bombą sau ir ateičiai sako, lietutis lyja.

    Komentaras

    Kaip eilinis lietuvis ir gyvendamas Alytaus mieste nepatikėčiau. Jei pats nesusidurčiau per 30 metų kas dedas Alytaus mieste per savivaldą. Jei didžioji dalis šalies savivaldybių pradžioj ir klupę, vėliau atsitiesia ir į priekį gana sėkmingai eina. Pasidarę reikiamas reformas ir per es paramos projektus spurtuoja per kur tik gali. Ir šiandien įbėgėję gali iš savęs vystytis. Paskolas mažina. Alytaus mieste už tokius net siūlymus, atskiros interesų grupės ne tik mane kaip priešu daro. Su tuo susidūrę ir atskiri politikoj. Net savivaldybės sistemoj dirbę reti gabūs valdininkai išėjo į kitus gretimus rajonus. Ir gana sėkmingai per es paramos projektus užveda tuos regionus. Kur Alytaus mieste per tą laiką net pakrutėt nesugeba. Ir dabar ruošiant miesto šių metų biudžetą, jei atskirais atvejais nepasidarę optimizavimo reformų iš skolintų paskolų jei nori renovuot pastatus ir skaito investicija- per Lietuvą niekas sau neleidžia. Nes skaitoma lygis, kaip savivaldybės iš es paramos projektus daro kuo mažiau savo lėšų naudojant. Ir atsipirkimas turi būt. Pavyzdys - Alytaus policijos pastato ant stogo įrengta saulės energiją naudojanti sistema. Iš es paramos projektų. Vadovas nuo Druskininkų ir veržlumas per projektus nuo ten. Kito mastymo nei Alytuj. Ar esantis rajone pramogų parkas Tarazanija. Sėkmingzi viešbučių...aptarnavimo kompleksas sukurtas. Traukia turistų srautus. Kaip miesto zonoj tokia veikla- leisgyvių lygio. Rimčiau svečių rimčiau nėra kur užimt. Trumpiau miesto tokia savinykinanti energija. Praktiškai per tarybą reikia lyderio, kuris bandytų miesto vystymą aktyvint gerąja prasme.

    Komentaras

    Ką pasakys ateities kartos? Kaip kažkada vertindami Alytaus miesto vystymą per 30 metų. Gal sakys, kodėl Alytus priešingai kitoms savivaldybėms ne stengėsi efektyvint savivaldybės veiklą ir per es paramos projektus stiprint vystymą per savivaldą ir miesto įmones, tęsė priešingai. Nedarydami reikiamų reformų per savivaldą finansinę naštą krovė ateičiai. Įmonės nyko ir pati savivaldybė tik ateities praskolinėjimo saskaita imitavo. Negebėdami sukontroliuot įmonės dėl gaisro, ekologinę bombą lygioj vietoj užritino sau ir ateičiai. O už tai turintys prisiimt atsakomybes pagal užimtus postus, kaip karžygiai reklamuojasi ir aiškina.

    Komentaras

    Jei dauguma savivaldybių prieš 30 metų pradėjo stiprint miestą ir įmones per es paramos projektus, Alytus priešingai tęsė. Ypač anoje kadencijoje suaktyvėjo erzinimaisi dėl likučių.. Tęsiasi ir šioje. Savivaldybės strateginių įmonių vadovai ir valdybose atstovai iš svetur. O alytiškiams erzintis dėl msžėjančių likučių. Mentalitete skiriasi nuo vyraujančio per Lietuvą.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.