Kokie ir kieno interesai lenda Alytaus miesto vadovus supjudžiusiame žemės sklype?

Pakankamas skaičius sklypų individualiai statybai
Maždaug šešių hektarų laisvos valstybinės žemės sklypas Vidzgirio mikrorajono teritorijoje, Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtoje, buvusiuose savavališkai miestiečių užimtuose daržuose, užfiksuotas savivaldybės iniciatyva parengus šio mikrorajono detaliojo plano koregavimą.
Šioje teritorijoje maždaug keturi hektarai numatyti komerciniams objektams ir daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, o tam suformuoti aštuoni sklypai nuo maždaug 20 iki 60 arų.
Nors ir tokios paskirties žemės sklypai gali būti grąžinti buvusiems žemės savininkams, tačiau praėjusios kadencijos miesto vadovai šiuo tikslu jų neperdavė Nacionalinei žemės tarnybai. Kaip sakė buvęs miesto savivaldybės administracijos direktorius, dabar miesto tarybos narys, išrinktas pagal visuomeninio rinkimų komiteto „Alytaus piliečiai“ kandidatų sąrašą Vytautas Jastremskas, jie buvo laikomi pardavimui aukcionuose pasibaigus žemės grąžinimo procesui savivaldybės teritorijoje, nes minėtai tarnybai pateiktas pakankamas sklypų skaičius nuosavybės teisėms atkurti.
Vadovaujantis teisės aktais, už mieste turėtą nuosavybę suteikiami sklypai iki dešimties arų. Jei buvę savininkai nuspręstų pretenduoti į didesnius sklypus, kokie yra suformuoti Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtoje, jiems tektų kooperuotis keliems.
V.Jastremskas pabrėžė, kad jo vadovavimo miesto savivaldybės administracijai laikotarpiu šioms teisėms atkurti suformuoti ir Nacionalinei žemės tarnybai perduoti sklypai skirti individualiai statybai: „Mes iki pat savo kadencijos pabaigos laikėmės tokios pozicijos: kam siūlyti komercinės ar daugiabučių gyvenamųjų namų statybos paskirties sklypus buvusiems savininkams, jei užtenka suformuotų individualiajai statybai.“
Tokie sklypai, pasak V.Jastremsko, suformuoti Pirmajame Alytuje Slėnio, Gluosnių, Mokyklos gatvėse, prie vadinamojo Sanatorijos miško esančiose Žirgų, Voveraičių gatvėse, prie Sveikatos tako esančioje Pabalių gatvėje, buvusio betono mazgo teritorijoje – Subartonių gatvėje. Buvęs administracijos direktorius pripažino, kad ši teritorija dėl likusių betono mazgo liekanų galbūt ir nėra labai patraukli, bet vieta patraukli kitu aspektu – yra netoli miesto centro.
„Vieta, dėl kurios dabar iškilęs konfliktas, tie vadinamieji buvę miestiečių daržai netoli „Maximos“ prekybos centro, daug prastesnė teritorija nei kitos pasiūlytos vietos nuosavybės teisėms atkurti. Ji apaugusi medžiais ir krūmais, ten yra sodo namelių, šulinių ir kitų statinių, norint ją paruošti statyboms reikia nemažų investicijų. Prastesnė vieta – tik buvusio betono mazgo“, – sako V.Jastremskas.
Jo pasiteiravus, kas konkrečiai savivaldybėje nusprendė buvusių daržų teritorijoje suformuotų komercinės paskirties ir daugiabučių gyvenamųjų namų statyboms numatytų sklypų neperduoti Nacionalinei žemės tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, buvęs administracijos direktorius atvirai pareiškė, kad tai buvo jo, kaip administracijos vadovo, jo buvusios pavaduotojos Vilijos Ramanauskienės bei Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjos Vilmos Bartusevičienės sprendimas: „Pasibaigus mieste žemės grąžinimo buvusiems savininkams procesui, Nacionalinė žemės tarnyba šiuos sklypus būtų galėjusi parduoti aukcione, o pagal galiojančią tvarką pusė gautos sumos atitektų valstybės, pusė – savivaldybės biudžetui. Esu įsitikinęs, kad tai kalba būtų apie milijonus.“
Daugiau nei prieš metus prasidėjo prašymai perduoti sklypus
Kai buvęs administracijos direktorius jau buvo patvirtinęs Vidzgirio mikrorajono detaliojo plano koregavimą, kuriame buvo matyti suformuoti komercinės bei daugiabučių gyvenamųjų namų statybos paskirties sklypai Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtoje, pernykštį birželį gavo raštą iš Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjos Ilonos Marčinskienės. Jame prašyta perduoti šiuos sklypus nuosavybei atkurti.
Savivaldybės administracijos vadovai žemėtvarkininkams atsakė, kad tokiu tikslu sklypai suformuoti ir formuojami kitose miesto teritorijose, o minėta vieta gali būti kaip viena iš svarstomų nuosavybės teisėms atkurti.
Po mėnesio miesto savivaldybės administracija iš Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus dar kartą sulaukė panašaus rašto.
Kaip prisimena V.Jastremskas, tada jis bei Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja atostogavo, tuomet atsirado laikinai jį pavadavusios administracijos direktoriaus pavaduotojos Silvijos Peštenienės raštas Nacionalinei žemės tarnybai, kurį parengė minėto skyriaus vedėjo pavaduotojas, savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas, o jame jau siūlyta penkis sklypus Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje perduoti nuosavybės teisėms atkurti.
Tačiau toks raštas Nacionalinės žemės tarnybos nepasiekė, jo išsiuntimas buvo sustabdytas, apsižiūrėjus, kad norėta perduoti planuotus aukcionuose parduoti žemės sklypus.
Išsiųstas kitas savivaldybės administracijos vadovų pasirašytas raštas, kuriame nurodyta, jog šiuo klausimu tarnybai atsakymas jau išsiųstas, – pasilikta prie ankstesnės nuomonės, kad nuosavybės teisėms atkurti perduoti ir bus perduoti sklypai individualiai statybai kitose miesto teritorijose.
Regis, tuo praėjusios kadencijos miesto vadovų susirašinėjimas su Nacionaline žemės tarnyba dėl komercinės ir daugiabučių namų statybos paskirties sklypų buvusiuose miestiečių savavališkai užimtuose daržuose perdavimo nuosavybės teisėms atkurti ir pasibaigė.
Šiemečio rugpjūčio pabaigoje dabartinis miesto savivaldybės administracijos direktorius R.Juonys Nacionalinei žemės tarnybai perdavė naujai suformuotus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, tarp kurių atsirado ir teritorija Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtoje. Jis taip pasielgė reaguodamas į minėtos tarnybos raštą ir pretendentų į sklypus skundus, kad jų netenkina dabar siūlomi sklypai, jie nurodė ir buvusių daržų teritoriją.
„Aš apie tokį administracijos direktoriaus žingsnį pranešiau merui Nerijui Cesiuliui, tada jis kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai pažeisto viešojo intereso, surengė spaudos konferenciją, kurioje pareiškė nematantis galimybių toliau dirbti su administracijos direktoriumi. Meras palaikė mūsų kadencijos apsisprendimą tuos sklypus parduoti aukcionuose, taip papildyti miesto biudžetą, o direktorius pasielgė kitaip“, – tvirtino V.Jastremskas.
Kaip žinia, netrukus spaudos konferenciją surengė ir administracijos direktorius R.Juonys, kurioje pareiškė, kad sklypus perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai elgėsi teisėtai.
Net Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo skundžiamos aplinkybės, susijusios su ankstesnės kadencijos vadovų veiksmais formuojant sklypus nuosavybės teisėms atkurti, tačiau tarnyba, patikslinusi informaciją, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nenustatytų nusikalstamos veikos požymių.
Vadinasi, tiek praėjusios kadencijos miesto vadovai, Nacionalinei žemės tarnybai neperduodami visų suformuotų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti, tiek dabar administracijos direktorius, juos perduodamas, galiojančių teisės aktų nepažeidė. Tačiau anksčiau norėta sklypus, suformuotus Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje, parduoti aukcionuose ir gauti pajamų į vietinį biudžetą, o dabar jie perduoti nuosavybės teisėms atkurti.
Visoje šioje istorijoje iškyla vienintelis klausimas – kas iš tų sklypų gali praturtėti? Savivaldybės biudžetas, kurio lėšos naudojamos visų miestiečių poreikiams tenkinti, ar savininkai, kurie gali parduoti sugrąžintus sklypus?
Sklypas padovanotas ir sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis
Buvusiuose savavališkai miestiečių užimtuose daržuose, Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje, konkrečioje vietoje, Likiškėlių gatvėje, jau dabar yra atkurta nuosavybė. Kaip liudija valstybės įmonės Registrų centro skelbiami duomenys, tai atsitiko daugiau kaip prieš dvejus metus.
Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teises atkūrė keliems asmenims, o maždaug po metų beveik 31 aro žemės sklypas padovanotas vienam Alytaus verslininkui, užsiimančiam nekilnojamuoju turtu. Netrukus, praėjusių metų vasario pabaigoje, jis su bendrove „Lidl Lietuva“ sudarė sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Sklypas kol kas kaip šios bendrovės nuosavybė dar neįregistruotas.
Kaip sako buvęs miesto savivaldybės administracijos direktorius V.Jastremskas, prie pat šio sklypo yra suformuotas 56 arų sklypas daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, kuris gali būti naudojamas ir komercinės paskirties objektams statyti, būtent dėl šio sklypo jis jautė vieno buvusio Seimo nario domėjimąsi, ką rengiamasi jame daryti, ar ketinama perduoti nuosavybės teisėms grąžinti: „Naujo prekybos centro statybai netoli „Maximos“ 31 aro neužtenka. Jei savininkams būtų grąžinta dar beveik 60 arų, prekybos centrą jau galima statyti. Kai sužinojau apie atkurtą nuosavybę konfliktą tarp dabartinių miesto savivaldybės vadovų sukėlusioje teritorijoje, verslininko sutartį su „Lidl“, tapo aišku, kodėl teritorija siūloma nuosavybės teisėms atkurti. Minėtas prekybos centras turi minčių plėstis Alytuje, tai jo atstovai patvirtino birželį vykusiame susitikime su miesto vadovais. Viskas tarsi teisėta, bet ar teisinga miesto atžvilgiu. Akivaizdu, kad atiduodame sklypus pasipelnyti privatiems asmenims, kurie, ko gero, buvusiems savininkams padeda sutvarkyti žemės grąžinimo dokumentus, o perėmę sklypus tikriausiai su jais atsiskaito simboliškai. Dar yra ir kitas kelias veikti buvusių savininkų vardu – įgyti priklausančios grąžinti žemės nuosavybės išvadas ir taip pretenduoti į jiems priklausančius sklypus mieste.“
Veikiama per advokatus
Pastaruoju metu viena Vilniaus advokatų kontora yra gavusi septynių asmenų, siekiančių Alytuje įgyti žemės sklypus už turėtą nuosavybę, pavedimą už juos tvarkyti teisinius žemės reikalus. Tad savivaldybės administracija iš šios advokatų kontoros gavo prašymą pateikti informaciją apie suformuotus sklypus nuosavybės teisėms atkurti, minimi sklypai ir Sudvajų, Likiškėlių bei Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje.
Vienas iš advokatų pagalbos paprašiusių asmenų, Kauno miesto gyventojas, yra kreipęsis ir į praėjusios kadencijos, ir į šios kadencijos miesto vadovus dėl Nacionalinei žemės tarnybai neperduodamų žemės sklypų Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje. Tačiau gavo atsakymus apie suformuotus sklypus individualiai statybai.
Mieste nuosavybės teisėms atkurti Nacionalinė žemės tarnyba siūlo ir kitas komercines teritorijas, pavyzdžiui, Pirmajame Alytuje Klevų gatvėje, Punsko, Kernavės gatvėse, bet jie susidomėjimo nesulaukia.
Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorija yra pakankamai geroje vietoje, ja domisi konkretūs verslo subjektai, už turėtą nuosavybę įgytus sklypus galima nepigiai parduoti, paskui juos sujungti, perparduoti stambių objektų statybai ir taip įgyti nemažas pajamas.
Miesto savivaldybės administracijoje veikė komisija, kuri vertino Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus veiksmus dėl sklypų perdavimo nuosavybės teisėms atkurti. Išvados jau pateiktos administracijos direktoriui. Kokius jis priims sprendimus, turėtų paaiškėti šią savaitę.
Ir įvykdė kgbistinės…
Komentaras
Ir įvykdė kgbistinės raudonos Torpedos valią :)
O anoji jau dabar nustojo ant pastarojo varyti..
Matyt pasidalino..
Įdomu, ar Torpeda po sklypų pramušimo sumokės tūkstantines skolas už savo prabangų butą ?
Pagal LR Vietos sav. Įst. 20…
Komentaras
Pagal LR Vietos sav. Įst. 20 str., 1p.- meras už savo ir savivaldybės veiklą atskaitingas tarybai ir bendruomenei. - Tai kas iš tikro reguliuoja žemės klausimus ir atsiskaito alytiškiams už tai? Kam alytiškiams reikalinga savivalda, jei patys nesugeba išsiaiškint kas per savivaldą iš tikro reguliuoja?
Kada baigs po ,…
Komentaras
Kada baigs po ,,administracijos direktoriaus,, stalčius knistis raudonoji torpeda?
Atleiskit liberalę…
Komentaras
Atleiskit liberalę Makštutienę
Buvęs Seimo narys K. Daukšys…
Komentaras
Buvęs Seimo narys K. Daukšys?
Nežinau, kodėl Meras ir Savivaldybės adm. direktorius nenori, negali atleisti nesąžiningo, vagies Matažinsko? Kame reikalas? Ar uošvė įtakinga? Žinom, kad E. Masiulio partijai priklauso ir jo ,,vertybes" puoselėja?
Atleiskite Matažinską ir pusė problemų išsispręs.
Ar čia veslynykas Roveikin…
Komentaras
Ar čia veslynykas Roveikin. Prekiauti inf iš savivaldyb architekt. Matažinskis verslą suka. O liberalė Makštutienė ką veikia
Jei advokatai iš svetur…
Komentaras
Jei advokatai iš svetur reguliuoja žemių skirstymą Alytuj, tai kam alytiškiai renka tarybą? Kur tik 27 tarybos nariai atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir likusiai visuomenės daliai pagal LR Vietos sav. Įst. 4 str., 5) punktą. Kur pagal Įst. 16 str., 2., 27) ir,32) punktus tik tarybos išimtinė kompetencija dėl žemės disponavimo klausimų. Direktorius tik pavaldus tarybai, atskaitingas merui ir tarybai. Visuomenę tik informuot gali, bet neatskaitingas. Vadinas galima žemes, kaip ir buvusias įmones ir geras rinkas kitų naudai, ir... atseit demokratija. Kodėl vengiama per tarybą spręst rimtų klausimų ir visuomenę informuojant? Po ko neaiškumų neliktų. Kaip kodėl vieni kitiems už akių per konferencijas žeria,kaip gali ir kartu susėdę išdiskutuot? Pagal rimtus reikalavimus po mero.., ar atsistatydina, ar atsiprašo,,? Ar vėl gal kaip susiginčys vieni kitus..? Esmėj apie rimtą darbč sunku... Nes šiuo atveju valdininkai vykdo kurio nurodymus, tampa blogi kitiems.
Komentuoti