Kle­bo­no ke­tur­ko­jė au­gin­ti­nė at­si­ra­do, ta­čiau veis­li­nių šu­nų au­gin­to­jai Mi­ros­la­vo apy­lin­kė­se ne­ri­mau­ja (1)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Miroslavas Dovda su Rytų Europos vilke Hela, kuri praėjusį ketvirtadienį su pavadėliu buvo išsivesta, o pradėjus  aktyvias paieškas – sugrąžinta.
Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Miroslavas Dovda su Rytų Europos vilke Hela, kuri praėjusį ketvirtadienį su pavadėliu buvo išsivesta, o pradėjus aktyvias paieškas – sugrąžinta.
„Šian­dien tarp 20 ir 21.30 va­lan­dos iš ma­no na­mų Mi­ros­la­ve te­ra­sos pa­vo­gė ma­no šu­nį – Ry­tų Eu­ro­pos vil­kę He­lą. Ji iš­ves­ta su pa­va­dė­liu, no­rė­čiau ti­kė­ti, kad tai kie­no nors pokš­tas, bet žen­klai ro­do, kad tai va­gys­tė. Pa­dė­ki­te, kas ga­lit – bū­siu la­bai dė­kin­gas“, – to­kią pa­gal­bos ži­nu­tę lie­pos 15-ąją so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se pa­skel­bė Mi­ros­la­vo Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čios kle­bo­nas, Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos tri­bu­no­lo vi­ce­ofi­cio­las ku­ni­gas Mi­ros­la­vas Dov­da. Din­gu­sio šuns ieš­ko­ta ne tik mies­te­ly­je, bet ir to­li už jo ri­bų.

Pa­ka­bins dar vie­ną vaiz­do ka­me­rą

Iš­di­dus, stip­rus, at­kak­lus, ver­žlus – taip api­bū­di­na­mas Ry­tų Eu­ro­pos avi­ga­nis, pa­pras­tai au­gin­to­jų va­di­na­mas Ry­tų Eu­ro­pos vil­ku. Lie­tu­vo­je tai spar­čiai po­pu­lia­rė­jan­ti šu­nų veis­lė, ku­rios is­to­ri­ja dar tik ar­tė­ja prie pir­mo­jo šimt­me­čio. Jau ant­ras toks šuo bė­gio­ja po sa­vo šei­mi­nin­ko – ku­ni­go, pa­sto­ra­ci­nės te­olo­gi­jos dak­ta­ro, Mi­ros­la­vo Švč.Tre­jy­bės baž­ny­čios kle­bo­no M.Dov­dos gy­ve­na­mą­sias val­das. Tie­sa, pir­muo­ju, jau bran­daus am­žiaus ke­tur­ko­ju daž­niau rū­pi­no­si dva­si­nin­ko jau a.a. tė­vu­kas, sa­vo gy­ve­ni­mo sau­lė­te­ky­je at­vy­kęs, kaip pats yra sa­kęs, ūky­je pa­gel­bė­ti daž­nai į stu­di­jas Len­ki­jo­je iš­vyks­tan­čiam sū­nui.

Kle­bo­nas ir an­trą au­gin­ti­nį pa­si­rin­ko tos pa­čios veis­lės. Nors va­di­na­mie­ji Ry­tų Eu­ro­pos vil­kai pui­kiai tin­ka te­ri­to­ri­jos ap­sau­gai, jie lin­kę daug ben­drau­ti su žmo­nė­mis. To­kia so­cia­li, ne­ag­re­sy­vi bu­vo ir dar la­bai jau­na ku­ni­go Mi­ros­la­vo au­gin­ti­nė He­la.

Ta­čiau ket­vir­ta­die­nį, lie­pos 15-ąją, kaip įpras­ta va­ka­re su­si­ruo­šęs pa­ve­džio­ti šu­nį, dva­si­nin­kas jo pa­si­ge­do. Nei lau­ke, nei na­muo­se sa­vo au­gin­ti­nės jis ne­ra­do. Ne­ri­mą kė­lė tai, jog ne­si­ma­tė ir įpras­to­je vie­to­je te­ra­so­je lai­ko­mo pa­va­dė­lio bei pet­ne­šų.

Ku­ni­gas su ko­le­ga iš­ėjo į mies­te­lį, klau­si­nė­jo žmo­nių. Ga­lop apie įta­ria­mą va­gys­tę pra­ne­šė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams. Po šuns pa­ieš­kų pra­ėjus dviem va­lan­doms ir kle­bo­nui grį­žus į kle­bo­ni­ją, pa­si­gir­do He­los lo­ji­mas – ją kle­bo­nas ra­do pa­ra­pi­jos „Ca­ri­to“ pa­tal­po­je.

Ieš­ko­ti au­gin­ti­nės šei­mi­nin­kas, kaip pats pa­sa­ko­jo, iš­sku­bė­jo net kle­bo­ni­jos ne­už­ra­ki­nęs, o kai ne­ra­dęs ke­tur­ko­jės grį­žo na­mo iš to­li iš­gir­do jos bal­są. He­la, pa­sak kle­bo­no, nie­ka­da ten nė­ra bu­vu­si. Juo la­biau pa­tal­pos du­rys bu­vo už­da­ry­tos, tai­gi pats šuo ne­ga­lė­jo įei­ti ir pas­kui sa­ve už­si­da­ry­ti. Pa­tal­po­je bu­vo ir pa­va­dė­lis, o ša­lia te­ra­sos kle­bo­nas ra­do ir šuns ve­džio­ji­mo pet­ne­šas.

M.Dov­da tei­gia no­rin­tis ti­kė­ti, kad tai – tik ne­vy­kęs vai­kų pokš­tas, ta­čiau vil­kė ne­ste­ri­li­zuo­ta, tad ga­li­ma įtar­ti ir va­gys­tės at­ve­jį, nes šuo veis­li­nis ir bran­gus. Mi­ros­la­vo baž­ny­čios kle­bo­nas svars­to, kad teks im­tis pre­ven­ci­jos prie­mo­nių ir įreng­ti dar vie­ną vaiz­do ka­me­rą, nes kaip tik te­ra­so­je, kur šuo gu­lė­jo, jos ir ne­bu­vo.

Vis­kas bai­gė­si lai­min­gai, tad Mi­ros­la­vo baž­ny­čios kle­bo­nas, Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos tri­bu­no­lo vi­ce­ofi­cio­las M.Dov­da pa­reiš­ki­mo pa­rei­gū­nams ne­ra­šė.

Ieš­ko­da­mi ke­le­tą kar­tų gir­dė­jo šuns stau­gi­mą

Pa­skli­dus ži­niai, kad Mi­ros­la­vo apy­lin­kė­se kiek anks­čiau pa­si­ges­ta net dvie­jų veis­li­nių šu­nų, pa­ra­pi­jie­čiai ėmė ne­ri­mau­ti, kad tai tik­rai ne pokš­tas, o kaž­kie­no rim­tas ke­ti­ni­mas pa­si­sa­vin­ti re­tes­nės veis­lės ke­tur­ko­jus. Sa­vait­ga­lį su­si­sie­kė­me su ti­kin­čių­jų ger­bia­mu kle­bo­nu pa­si­tei­rau­ti, ar vis­kas ge­rai jo au­gin­ti­nei. Dar pa­si­do­mė­jo­me, ar esa­me tei­sūs sa­ky­da­mi, kad ir ant­ra­sis kle­bo­no šuo yra to­kios pa­čios veis­lės?

„Taip, tai yra Ry­tų Eu­ro­pos vil­kė, tik jau ki­ta, nes pir­masis šios veislės šuo mi­rė dėl li­gų ir se­nat­vės. He­la yra ki­taip auk­lė­ja­ma, tad su vi­sais drau­giš­ka. Teks ki­taip ją da­bar mo­ky­ti, kad drau­giš­ka bū­tų tik man esant ša­lia. Au­gin­ti­nės din­gi­mą lai­kau ne­vy­ku­siu pokš­tu, nes pa­im­ta ir pri­glaus­ta bu­vo kaž­kur ne­to­lie­se. Ieš­ko­da­mi ke­le­tą kar­tų gir­dė­jo­me jos stau­gi­mą, nes He­la tu­ri to­kią sa­vy­bę, kad, jei už­da­ry­ta ar pri­riš­ta, bai­siai gar­siai ver­kia, stau­gia. Ka­da pra­dė­jo­me ieš­ko­ti, o iš­ėjus iš na­mų pa­li­kau juos ne­už­ra­kin­tus, He­lą kaž­kas at­ve­dė, nes vaiz­do ka­me­ro­je ma­to­si, kaip ji įei­na. Du­rų vaiz­do ne­si­ma­to, ne­aiš­ku kas jas ati­da­rė. Gir­dė­da­mas at­ve­jų, kad pa­vog­ti šu­nys Me­te­liuo­se ir dar ki­tur, tik­rai iš­si­gan­dau ir pra­ne­šiau po­li­ci­jai. Ma­nau, kad tai bu­vo kaž­kie­no ne­vy­kęs pokš­tas ar­ba ne­pa­gal­vo­tas no­ras su He­la pa­žais­ti“, – sa­ko M.Dov­da. Jis pa­ste­bi, kad po din­gi­mo au­gin­ti­nė pa­si­da­re ki­to­kia, pra­dė­jo dau­giau lo­ti ir ap­lo­ja kiek­vie­ną, jei tik nė­ra ša­lia šei­mi­nin­ko, gal­būt dėl pa­tir­to stre­so pa­si­kei­tė šuns el­ge­sys.

 

Po Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo pir­ma­sis Ry­tų Europos avi­ga­nių veis­lės ke­tur­ko­jis mū­sų ša­ly­je už­re­gist­ruo­tas 2004 me­tais, o po me­tų re­gist­ruo­ta ir pir­mo­ji va­da. Tai pa­kan­ka­mai re­ta veis­lė. Šiuo me­tu Lie­tu­vos šu­nų veis­lių kny­go­je re­gist­ruo­ta per 450 šios šu­nų veis­lės at­sto­vų.

Veis­lės is­to­ri­jos pra­džia apy­tiks­liai lai­ko­mi 1940 me­tai. 1924 – 1936 m. iš Vo­kie­ti­jos į tuo­me­tę Ta­ry­bų są­jun­gą bu­vo at­vež­ta ke­lios ne­di­de­lės gru­pės skir­tin­gų ti­pų ir sa­vy­bių vo­kie­čių avi­ga­nių. To­li­mes­nis šių šu­nų vei­si­mas bu­vo skir­tas nau­jos veis­lės kū­ri­mui – veis­lės, ge­ban­čios dirb­ti ka­ri­nė­je tar­ny­bo­je, sie­nos ap­sau­go­je, po­li­ci­jo­je įvai­rio­sio­mis gam­tos ir kli­ma­to są­ly­go­mis. To­dėl ne­už­te­ko at­vež­ti­nius vo­kie­čių avi­ga­nius kryž­min­ti tar­pu­sa­vy­je, tam bu­vo pa­si­telk­ti vie­ti­niai šu­nys, tu­rin­tys pa­gei­dau­ja­mų sa­vy­bių. Pir­ma­sis Ry­tų Eu­ro­pos avi­ga­nių veis­lės stan­dar­tas pa­reng­tas ir pa­tvir­tin­tas Ta­ry­bų są­jun­go­je 1955 me­tais. DNR ty­ri­mai ro­do, kad Ry­tų Eu­ro­pos avi­ga­nis tu­ri Ry­tų Si­bi­ro lai­kos krau­jo.

Ry­tų Eu­ro­pos avi­ga­nis yra di­des­nis už vo­kie­čių avi­ga­nį. Jų ūgis ties ke­te­ra – 66-71 cm, pa­te­lių – 58-66 cm. Kai­lis trum­pas, tan­kus, su pa­vil­ne. Tvir­tų kau­lų, rau­me­nin­go su­dė­ji­mo. Ga­li bū­ti juo­dos ir ru­dos, juo­dos, rau­do­nai-ru­dos spal­vos. Re­tes­nės spal­vos bū­tų mels­vas at­spal­vis (ant nu­ga­ros ar vi­so kū­no), si­dab­ro, vi­siš­kai bal­ta.

Gal­va pa­na­ši į vil­ko, pro­por­cin­ga kū­nui. Kak­las pa­kan­ka­mai il­gas. Pui­kiai iš­si­vys­tęs apa­ti­nis žan­di­kau­lis, ga­li stip­riai kąs­ti. Akys ova­lios, tam­sios, ar­ti vie­na ki­tos, vi­du­ti­nio dy­džio. Akių vo­kai ryš­kūs. Ga­li­mos akių spal­vos – gin­ta­ro, ru­da ir švie­siai ru­da. Nu­ga­ra tvir­ta, pla­ti ir il­ga. Ko­jos tvir­tos ir tie­sios.

 

 

 

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.