Jaunoji architektė Austėja Jurčiukonytė:  „Noriu, kad Alytaus vardas suskambėtų”

Ur­tė Ba­ri­se­vi­čiū­tė
Komentarai (2)
2019 Liepa 11
Aus­tė­ja Jur­čiu­ko­ny­tė
Aus­tė­ja Jur­čiu­ko­ny­tė: „Statinio funk­ci­ja nė­ra svar­bi, ta­čiau no­rė­čiau su­pro­jek­tuo­ti pa­sta­tą, ku­ris kal­bė­tų ma­no var­du.“
22 me­tų jau­no­ji ar­chi­tek­tė Aus­tė­ja Jur­čiu­ko­ny­tė žur­na­lo STRUC­TUM or­ga­ni­zuo­ta­me „Iš­ma­nio­jo mies­to V“ kon­kur­se, anot mies­to me­ro Ne­ri­jaus Ce­siu­lio, pa­siū­lė „kos­mi­nę idė­ją“ – Dai­nų slė­ny­je įreng­ti dau­gia­funk­cį cen­trą. Šis pro­jek­tas su­ža­vė­jo kon­kur­so ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ją: aly­tiš­kė iš­ko­vo­jo tre­čią vie­tą.

– Kaip ki­lo idė­ja da­ly­vau­ti „Iš­ma­nio­jo mies­to V“ kon­kur­se?

– Vi­sų pir­ma, rin­kau­si, ką ga­lė­čiau pa­da­ry­ti bai­gia­ma­jam ba­ka­lau­ro dar­bui. Kai nu­spren­džiau pro­jek­tuo­ti gim­ta­ja­me Aly­tu­je esan­tį Dai­nų slė­nį, at­vy­kau į  sa­vi­val­dy­bę su­si­tik­ti su vy­riau­siuo­ju mies­to ar­chi­tek­tu Min­dau­gu Ma­ta­žins­ku. Tam, kad ga­lė­čiau reng­ti sa­vo dar­bą, tu­rė­jau gau­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos apie Dai­nų slė­nio te­ri­to­ri­ją, taip pat bu­vo rei­ka­lin­ga to­po­gra­fija, ki­ti do­ku­men­tai. Tuo­met ar­chi­tek­tas M.Ma­ta­žins­kas už­si­mi­nė apie STRUC­TUM or­ga­ni­zuo­ja­mą kon­kur­są, ku­ria­me sa­vi­val­dy­bė da­ly­vau­ja bū­tent su ap­leis­ta Dai­nų slė­nio te­ri­to­ri­ja. Nu­spren­džiau ir aš iš­ban­dy­ti sa­vo jė­gas var­žy­da­ma­si su Lie­tu­vos jau­nai­siais ar­chi­tek­tais. La­bai no­rė­jau, kad Aly­taus var­das su­skam­bė­tų, to­dėl man bu­vo di­džiu­lė gar­bė at­sto­vau­ti sa­vo gim­ta­jam mies­tui. Džiau­giuo­si už­ėmu­si trečią vie­tą. Taip pat sma­gu, kad pa­svei­kin­ti at­vy­ko ir Aly­taus mies­to va­do­vai, ku­rie ne­gai­lė­jo gra­žių žo­džių.

– Iš vi­sų te­ri­to­ri­jų, esan­čių Aly­tu­je, pa­si­rin­kai Dai­nų slė­nį. Ko­dėl?

– Su­gal­vo­ti, ku­rią mies­to te­ri­to­ri­ją pa­si­rink­ti, ne­bu­vo su­dė­tin­ga. Ma­no nuo­mo­ne, Dai­nų slė­nis il­gą lai­ką ne­tu­ri sa­vo iden­ti­te­to, to­dėl ma­ne pa­ska­ti­no no­ras su­tvar­ky­ti ap­leis­tą, pui­kų su­si­sie­ki­mą tu­rin­čią te­ri­to­ri­ją šian­die­nos mies­to po­rei­kiams. No­riu, kad Dai­nų slė­nis tap­tų dau­gia­funk­ce, kiek­vie­ną die­ną vei­kian­čia te­ri­to­ri­ja ir bū­tų pri­tai­ky­tas įvai­rioms am­žiaus gru­pėms.

– Kaip se­kė­si pro­jek­to idė­ją pri­sta­ty­ti mies­to sa­vi­val­dy­bei?

– Su­si­ti­ki­mo me­tu pri­sta­tė­me sa­vo pro­jek­tus, jų įgy­ven­di­ni­mo ga­li­my­bes, eta­pus Aly­taus mies­to va­do­vams. Taip pat iš­klau­sė­me ir ki­tų „Iš­ma­nio­jo mies­to V“ ko­man­dų pri­sta­ty­mus. Dis­ku­si­jos me­tu svars­tė­me, kas ga­lė­tų bū­ti su­pro­jek­tuo­tų pa­sta­tų lan­ky­to­jai, kaip pri­trauk­ti jau­nus žmo­nes grįž­ti į Aly­tų. Ma­nau, tu­ri­me gy­ven­to­jams su­teik­ti tai, ką duo­da did­mies­čiai: dar­bo vie­tas, mo­der­nius, iš­ma­nius ar­chi­tek­tū­ri­nius spren­di­mus, su­kur­ti trau­kos cen­trus, ku­rie ska­tin­tų žmo­nes kur­tis ir gy­ven­ti Aly­tu­je. Juk ge­riau­si spren­di­mai te­ri­to­ri­jų įpras­mi­ni­mui bus pri­im­ti tik ban­dy­mų ir ana­li­zės ke­liu, tuo­met ir ga­lė­si­me pa­siek­ti ge­riau­sių re­zul­ta­tų.

– Pa­pa­sa­kok, koks bu­vo Ta­vo ke­lias ar­chi­tek­tū­ros link.

– Jau mo­kyk­lo­je ži­no­jau, kad no­riu bū­ti ar­chi­tek­tė, to­dėl kryp­tin­gai to sie­kiau. Lan­kiau Aly­taus dai­lės mo­kyk­lą, už­si­ė­mi­mus Aly­taus jau­ni­mo cen­tre. Taip pat 11-oje kla­sė­je mo­kiau­si Jau­no­jo ar­chi­tek­to mo­kyk­lo­je Vil­niu­je. Į ją tek­da­vo va­ži­nė­ti sa­vait­ga­liais ir ruoš­tis sto­ja­mie­siems eg­za­mi­nams į ar­chi­tek­tū­ros stu­di­jas Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je, ku­rio­je sėk­min­gai pa­vy­ko gau­ti vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas ba­ka­lau­ro stu­di­jas. Jas bai­gu­si už­pil­džiau sto­ji­mo pa­raiš­ką į ma­gist­ro stu­di­jas Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te, ku­ria­me dėl ge­rų įver­ti­ni­mų vėl ga­vau ga­li­my­bę mo­ky­tis vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mo­je vie­to­je. Ei­da­ma šiuo ke­liu ran­du nau­jų idė­jų, pa­pil­dau ži­nių ba­ga­žą, ple­čiu pa­sau­lė­žiū­rą ir sam­pra­tą apie ar­chi­tek­tū­rą.

– Kaip ma­nai, ar Lie­tu­vo­je yra pa­kan­ka­mai sa­vi­re­a­li­za­ci­jos ga­li­my­bių ar­chi­tek­tams?

– Ma­no nuo­mo­ne, ar­chi­tek­tū­ra Lie­tu­vo­je yra ne­drą­si ir ap­ri­bo­ta už­sa­ko­vų, men­ko biu­dže­to. Ta­čiau ga­li­my­bių sa­vi­re­a­li­za­ci­jai yra – tu­ri­me pui­kių pa­vyz­džių, kad ei­na­me tei­sin­gu ke­liu. Juk se­niau brė­ži­niai bū­da­vo brai­žo­mi ran­ko­mis, vė­liau pra­dė­jo­me dirb­ti kom­piu­te­riais, o da­bar at­si­ra­do ir 3D pro­jek­ta­vi­mas, BIM mo­de­lia­vi­mas. Net­gi tu­ri­me ga­li­my­bę su vir­tu­a­lios re­a­ly­bės aki­niais vaikš­čio­ti po dar ne­įreng­tą pa­sta­tą, taip jaus­ti erd­ves, o ne tik žiū­rė­ti į brė­ži­nius. Džiu­gu, kad bė­gant lai­kui for­muo­ja­si ir ki­to­kia žmo­nių sam­pra­ta apie ar­chi­tek­tū­rą Lie­tu­vo­je: pa­sta­tas tu­ri bū­ti ne tik eko­no­miš­kas, bet ir ko­ky­biš­kas, daž­nai no­ri­ma mo­der­nių spren­di­mų ir ge­ros ar­chi­tek­tū­ri­nės vi­zi­jos.

– Ar sa­vo at­ei­tį sie­ji su Aly­tu­mi?

– Šiuo gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­piu sa­vo at­ei­tį sie­ju su Vil­niu­mi, ta­čiau ne­aiš­ku, ko­kia lin­kme ke­liai pa­si­suks vė­liau. Aly­tus ma­ne ža­vi sa­vo ra­my­be, gam­ta, pa­pras­tu su­si­sie­ki­mu. Tik­rai ge­ra grįž­ti, bet ne­ži­nau, ar vi­sam lai­kui.

– Ar pro­fe­si­nė­je sri­ty­je tu­ri au­to­ri­te­tų, į ku­riuos sa­vo dar­bais no­rė­tum ly­giuo­tis?

– Taip, ar­chi­tek­tė Za­za Ha­hid.

– Kas ta­ve įkve­pia kur­ti?

– Ge­ros emo­ci­jos – ne­ga­liu pro­jek­tuo­ti, kai nė­ra nuo­tai­kos. Ke­lio­nės, nes tu­riu ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti tik­rai ge­rų ar­chi­tek­tū­ri­nių kū­ri­nių, ku­rie įkve­pia. Tei­gia­ma ap­lin­ki­nių nuo­mo­nė apie ma­no pro­jek­tus – vi­sa­da ma­lo­nu bū­ti įver­tin­tai. Stu­di­jų me­tu įkve­pia dės­ty­to­jai, jų pa­sta­bos. Taip pat ki­tų ar­chi­tek­tų pa­ta­ri­mai, pa­sta­bos.

– Ku­ris ar­chi­tek­tū­ri­nis kū­ri­nys Lie­tu­vo­je Tau pa­tin­ka la­biau­siai?

– Jų yra ne vie­nas. Vil­niaus uni­ver­si­te­to bi­lio­te­ka – Moks­li­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ma­ci­jos cen­tras, „Gre­en Hall“ ir „Swed­bank“ pa­sta­tai, sta­to­mas U219 Ver­slo cen­tras.

– Sva­jo­nių pa­sta­tas, ku­rį no­rė­tum su­pro­jek­tuo­ti?

– Statinio funk­ci­ja nė­ra svar­bi, ta­čiau no­rė­čiau su­pro­jek­tuo­ti pa­sta­tą, ku­ris kal­bė­tų ma­no var­du, ir žmo­nės dėl vie­no­kių ar ki­to­kių ma­no su­kur­to pa­sta­to ypa­ty­bių juo ža­vė­tų­si. No­rė­čiau, kad pa­sta­to ar­chi­tek­tū­ra įkvėp­tų žmo­nes do­mė­tis, kas yra au­to­rius. Nes tu­ri­me ži­no­mų ar­chi­tek­tų, ku­riais ža­vi­mės dėl jų uni­ka­lių kū­ry­bos vai­sių. To­kia ar­chi­tek­te no­rė­čiau bū­ti ir aš.

 

* * *

Dai­nų slė­nio pro­jek­tas ne­li­ko ne­pa­ste­bė­tas ir Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės me­ro Ne­ri­jaus Ce­siu­lio. STRUC­TUM jau­nų­jų ar­chi­tek­tų ap­do­va­no­ji­muo­se me­ras tei­gė, jog Aus­tė­jos idė­ja – kos­mi­nė.

Pa­klaus­tas, ar šis pro­jek­tas pla­nuo­ja­mas įgy­ven­din­ti, N.Ce­siu­lis at­sa­kė: „Aus­tė­jos idė­ja la­bai gra­ži ir mes ją ver­ti­na­me. Ta­čiau gro­žis, idė­ja yra vie­na, o ją įgy­ven­din­ti – ki­ta, mat tam rei­kia ga­li­my­bių. Vi­sa tai įgy­ven­din­ti šim­tu pro­cen­tų bū­tų su­dė­tin­ga, nes idė­ja – ne iš pi­giau­sių. Pa­si­kar­to­siu, ką sa­kiau ap­do­va­no­ji­mų me­tu, – idė­ja kos­mi­nė, bet klau­si­mas, ar mes ją su­ge­bė­si­me įgy­ven­din­ti. Vie­naip ar ki­taip, Dai­nų slė­niui tu­ri­me pla­nų. No­ri­me ne­di­de­lia­me jo skly­pe ma­ty­ti res­to­ra­ną su ma­žu vieš­bu­čiu. Šis pro­jek­tas tik­rai ne­truk­dy­tų Aus­tė­jos idė­jos įgy­ven­di­ni­mui, net gra­žiai pa­pil­dy­tų vie­na ki­tą.“

Me­ras pa­brė­žė, kad tiek mies­to val­džia, tiek Aus­tė­ja tu­ri vie­ną tiks­lą – įveik­lin­ti Dai­nų slė­nį, kad ja­me nuo­lat lan­ky­tų­si žmo­nės ir ge­rai leis­tų lai­ką, kad tai ne­bū­tų erd­vė, skir­ta tik mies­to die­nų ar ki­tiems ren­gi­niams.

 

* * *

Dainų slėnio projekto tikslas – išsaugoti aukštos kokybės žaliąsias zonas, pritaikyti apleistą teritoriją šiandieniams Alytaus miesto gyventojų poreikiams, suteikti apleistai teritorijai vertę.

Remiantis istorine Dainų slėnio koncepcija, bandoma išsaugoti pagrindinė teritorijos paskirtis – renginių ir koncertų organizavimas.

Rekreacinis kompleksas susideda iš trijų pastatų: Kultūros centro – jame projektuota didžioji salė, konferencijų blokas bei restoranas; Jaunimo veiklos centro, kurį sudaro vidinis kiemas su amfiteatru, bei klasės, skirtos renginių repeticijoms; taip pat Sveikatingumo ir laisvalaikio centras, kuriame yra baseinas, pirčių zonos, sporto salės. 

    Komentaras

    Labai džiugu... Tik keletas pastabų: Structum nėra kažas daugiau nei piarinis skaitas, pati konkurso idėja -graži, tik jos rengėjai ir komisija, dėja silpni ( tai rėmėjų pinigų įsisavinimas ir medžiagų gamintojų reklaminis renginys). O dėl autorės pasirinktos "apleistos vietos" ir dėl neįsigilinimo į Dainų slėnio atsiradimo istoriją, matomas akivaizdus nesupratimas išskirtinių akustinių vietos savybių suprojekuotų prof. Stauskio, kurias šiuo projektu ignoruojate. Iš esmės šis projektas gali būt bet kur, jis niekuo neišskirtinis, nėra minties...
    Ir pabaigai, nereikia užstatyti visų gražiausų gimto miesto vietų.
    Sėkmės autorei magistratūroje, nepasimaukite ant piarinio tuščiažodžiavimo ir neužmigite ant laurų.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.