Se­na­jam Aly­taus mies­to so­do kuk­me­džiui pri­rei­kė me­džių dak­ta­ro (2)

Saulė Pinkevičienė
Aldona Marcinkevičienė. Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.
1961 metais europinį kukmedį, parsivežtą iš Karaliaučiaus, Alytaus miesto sode pasodino sodininkas Stasys Marcinkevičius, šią istoriją pasakoja jo dukra Aldona Marcinkevičienė. Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.
Pa­va­sa­rį, vis daž­niau už­suk­da­mi į bun­dan­tį Mies­to so­dą, aly­tiš­kiai stab­te­li prie se­no­jo kuk­me­džio, nu­ken­tė­ju­sio šią snie­gin­gą žie­mą. Jis au­ga ša­lia fon­ta­no ir la­bai trau­kia dė­me­sį, nes vie­na ša­ka be­veik nu­lū­žu­si ir šiuo me­tu pa­rem­ta spe­cia­lia at­ra­ma. Vie­ni svars­to, kad tai tik lai­ki­na pa­gal­ba, nes ša­ka nu­džius, tai­gi lai­kas bū­tų ją nu­pjau­ti. Ki­ti spė­ja, kad pa­gal­ba au­ga­lui su­teik­ta tin­ka­mai, ir ti­ki­ma­si, kad ša­ka iš­liks. Lie­tu­vos ar­bo­ris­tų aso­cia­ci­jos (LA­RA) di­rek­to­rius, UAB „Ar­bo­vi­ta ir Ko“ va­do­vas, pro­fe­sio­na­lus ar­bo­ris­tas Re­nal­das Ži­lins­kas pa­tvir­ti­no, kad tai jis šiuo me­tu rū­pi­na­si Aly­tu­je au­gan­čiu kuk­me­džiu, ku­ris, be­je, yra la­bai ver­tin­gas ir vie­nas se­niau­sių to­kių Lie­tu­vo­je.

Kuk­me­dį Sta­sys Mar­cin­ke­vi­čius par­ve­žė 1961 me­tais iš Ka­ra­liau­čiaus

„Eu­ro­pi­nio kuk­me­džio is­to­ri­ja Mies­to so­de ge­ro­kai il­ges­nė, ta­čiau pas­ta­ruo­ju me­tu ta­po ap­gai­lė­ti­nai grau­di“, – sa­ko aly­tiš­kė Al­do­na Mar­cin­ke­vi­čie­nė, kruopš­čiai kau­pian­ti Aly­taus mies­to so­do is­to­ri­ją ir is­to­ri­jas, nes jos su­si­ju­sios su jos tė­čiu, tre­čiuo­ju šio so­do so­di­nin­ku a. a. Sta­siu Mar­cin­ke­vi­čiu­mi.

„Eu­ro­pi­niais kuk­me­džiais jis su­si­do­mė­jo kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo kur­suo­se Mask­vo­je vos pra­dė­jęs ei­ti so­di­nin­ko pa­rei­gas. Li­te­ra­tū­ro­je ra­do ži­nių, kad šie me­džiai XIX am­žiaus vi­du­ry­je dar au­go Lie­tu­vo­je na­tū­ra­liai, ta­čiau iš­ny­ko apie 1860-uo­sius. Juk ne vie­nas ir šian­dien gy­ve­nan­tis aly­tiš­kis yra dai­na­vęs (ar bent gir­dė­jęs) dai­ną apie ,,pyp­kę ku­ka­vi­nę“, t. y. iš­drož­tą iš ypa­tin­gos kuk­me­džio me­die­nos, ar ne?“ – pa­ste­bi Al­do­na.

Jos at­min­ty­je iš­li­ko, kad iš sa­vo ben­dra­kur­sio tė­tis su­ži­no­jo, jog kuk­me­džių dar yra Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je. Min­tis par­vež­ti eu­ro­pi­nį kuk­me­dį į Aly­taus mies­to so­dą jo jau ne­ap­lei­do.

1961 me­tų anks­ty­vą pa­va­sa­rį, sa­vo atos­to­gų są­skai­ta, iš anks­to laiš­kais su­si­ta­ręs su mi­nė­tu ben­dra­moks­liu, marš­ru­ti­niu au­to­bu­su S.Mar­cin­ke­vi­čius iš­vy­ko į Ka­li­ning­ra­dą (jo žo­džiais ta­riant, Ka­ra­liau­čių), apė­jo eu­ro­pi­nio kuk­me­džio au­ga­vie­tes, su­si­pa­ži­no su iš­skir­ti­niais šio au­ga­lo eg­zem­plio­riais ir pa­si­kon­sul­ta­vo dėl au­gi­ni­mo ypa­tu­mų.

„Įsi­gi­jo maž­daug 4–5 me­tų au­ga­lė­lį, jį kruopš­čiai pa­ruo­šė ne­trum­pai ke­lio­nei ir vėl au­to­bu­su, kar­tu su iš­sva­jo­tu kuk­me­džiu, grį­žo į Aly­tų. Drau­ge su tuo me­tu Mies­to so­de dir­bu­siais il­ga­me­čiais dar­buo­to­jais a. a. Ju­li­ja Ba­ra­naus­kie­ne bei Pran­ciš­ka Sta­nai­tie­ne pa­rin­ko vie­tą ir au­ga­lą pa­so­di­no. Eu­ro­pi­nis kuk­me­dis sėk­min­gai už­au­go ir bu­vo ofi­cia­liai pri­pa­žin­tas di­džiau­siu bei gra­žiau­siu, gau­sius lan­ky­to­jus džiu­gi­nu­siu šios rū­šies au­ga­lu Pie­tų Lie­tu­vo­je“, – pa­sa­ko­ja aly­tiš­kė.

 

Vie­na bė­da ne bė­da – pas­kui ken­kė­jus už­klu­po sny­gis

A.Mar­cin­ke­vi­čie­nė pa­ste­bi, kad pir­mo­sios ne­gan­dos – ken­kė­jai už­puo­lė kuk­me­dį prieš ge­rus tre­je­tą me­tų. Mies­to sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus spe­cia­lis­tai krei­pė­si į den­dro­lo­gus bei en­to­mo­lo­gus, at­lie­kan­čius mies­to žel­dy­nų ste­bė­se­ną, pra­šy­da­mi pa­gal­bos.

„Mies­to so­dą tuo­met pri­žiū­rė­ju­sios, de­ja, jau pa­nai­kin­tos „Aly­taus in­fra­struk­tū­ros“ dar­buo­to­jai, re­mian­tis jų spe­cia­lis­tų re­ko­men­da­ci­jo­mis, at­li­ko sa­ni­ta­ri­nį ge­nė­ji­mą ir au­ga­las ėmė pa­ste­bi­mai stip­rė­ti, teik­da­mas vil­čių, kad su­sig­rą­žins bu­vu­sį de­ko­ra­ty­vu­mą. Bet, kaip sa­ko­ma, vie­na bė­da – ne bė­da. Ši žie­ma, įė­ju­si į is­to­ri­ją kaip ypač snie­gin­ga, bu­vo ne­gai­les­tin­ga ir Mies­to so­dui, o ypač eu­ro­pi­niam kuk­me­džiui... Ypa­tin­gą ža­lą pa­da­rė bent dvi nak­tys, kai tę­sė­si in­ten­sy­vi šlap­dri­ba. Po pir­mo­sios nak­ties dar bu­vo ga­li­ma šla­pias ir sun­kias pus­nis nu­kra­ty­ti, ką ir da­rė pa­vie­niai Mies­to so­do lan­ky­to­jai (pa­ste­bė­jau, kad iš­im­ti­nai mo­te­rys). Po ant­ro­sios gau­sios šlap­dri­bos, oro tem­pe­ra­tū­rai pa­ry­čiais dar že­miau nu­kri­tus, pus­nys tie­siog pri­ke­pė, sa­vo svo­riu lenk­da­mos ir lau­žy­da­mos ša­kas. Be­veik vi­sos pa­grin­di­nės ša­kos tie­siog pri­ša­lo prie že­mės ir bu­vo gniuž­do­mos to­liau“, – ap­gai­les­tau­ja A.Mar­cin­ke­vi­čie­nė.

Ji sa­ko pa­ti as­me­niš­kai įsi­ti­ki­nu­si, kad vien ran­ko­mis tik­rai ne­bu­vo įma­no­ma Mies­to so­do sen­bu­vio iš­va­duo­ti nuo ne­pa­ke­lia­mos naš­tos: „Liūd­na. Tu­riu šiuo klau­si­mu as­me­niš­kos pa­tir­ties, ne vie­ną de­šimt­me­tį sėk­min­gai au­gi­nu du pa­kan­ka­mai bran­daus am­žiaus bū­tent šio Mies­to so­do eu­ro­pi­nio kuk­me­džio pa­li­kuo­nis. Ką da­ry­ti to­liau? Ne­lau­kiant, kol įsi­siū­buos kai ku­rios po­li­ti­nės va­ria­ci­jos šia te­ma, siū­ly­čiau Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus spe­cia­lis­tams ofi­cia­liai kreip­tis į kom­pe­ten­tin­gus den­dro­lo­gus, pir­miau­sia, ži­no­ma, tuos, ku­rie jau su­si­pa­ži­nę su Mies­to so­do au­ga­li­ja ir at­li­ki­nė­ja (-o) Aly­taus žel­di­nių mo­ni­to­rin­gą.“

 

Ar mū­siš­kis kuk­me­dis su­lauks tūks­tan­čio me­tų?

Eu­ro­pi­nis kuk­me­dis – la­bai įdo­mus au­ga­las, pa­si­ro­do, jis ypa­tin­gai il­ga­am­žis, su­lau­kian­tis dvie­jų, o at­ski­rais at­ve­jais ir ke­tu­rių tūks­tan­čių me­tų am­žiaus. Be to, šis au­ga­las yra įra­šy­tas į Rau­do­ną­ją kny­gą ir au­ga la­bai lė­tai. Ką apie Aly­taus mies­to so­de au­gan­čio kuk­me­džio būk­lę ga­li pa­sa­ky­ti mies­to sa­vi­val­dy­bės ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tai?

„Šią žie­mą už­klu­pu­sio sny­gio me­tu la­bai nu­ken­tė­jo vi­sa­me Ku­ror­to par­ke, taip pat ir Mies­to so­de au­gan­tys žel­di­niai. Me­džiai bu­vo iš­vers­ti, ap­lau­žy­tos jų vir­šū­nės bei ša­kos. Nu­ken­tė­jo ir Mies­to so­de au­gan­tis vie­nin­te­lis to­kio am­žiaus (dau­giau kaip 60 me­tų) ir aukš­čio Aly­tu­je vis­ža­lis krū­mas – eu­ro­pi­nis kuk­me­dis, dėl ku­rio iš­sau­go­ji­mo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­del­siant krei­pė­si pa­gal­bos į šios sri­ties pro­fe­sio­na­lus ar­bo­ris­tus. Ga­li­ma tik pa­dė­ko­ti pi­lie­tiš­kiems aly­tiš­kiams, ku­rie ban­dė pur­ty­ti snie­gą nuo kuk­me­džio, ta­čiau gam­tos sti­chi­ja yra ga­lin­ges­nė. Sny­gis ne­si­lio­vė ir nak­ti­mis, o ka­dan­gi kuk­me­dis yra di­de­lis, pla­čia la­ja krū­mas, šla­pias ap­ša­lęs snie­gas (ku­rį su­dė­tin­ga nu­pur­ty­ti) nu­lau­žė di­de­lę stam­bią jo ša­ką. Dar ir da­bar šią sti­chi­nę ne­lai­mę mums pri­me­na pri­va­čių na­mų kie­muo­se pa­ste­bi­mos iš­lin­ku­sio­mis vir­šū­nė­mis, ap­lau­žy­to­mis ša­ko­mis tu­jos, pu­šys ir ki­ti vis­ža­liai spyg­liuo­čiai au­ga­lai“, – sa­ko Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Vi­da Ma­čer­nie­nė.

Ji pa­tvir­ti­na, kad prieš ke­le­tą me­tų se­na­sis Mies­to so­do kuk­me­dis, ke­lian­tis nos­tal­giš­kus pri­si­mi­ni­mus aly­tiš­kiams, bu­vo stip­riai pa­kenk­tas sky­da­ma­rių ir vo­ra­tin­kli­nių er­kių. Tuo­met iš­ge­nė­tos jo ne­gy­vos ša­kos, pro­fi­lak­tiš­kai nu­purš­kus in­sek­ti­ci­dais bei pa­trę­šus, jo būk­lė bu­vo pa­ge­rė­ju­si. Šiuo me­tu pa­de­dant ar­bo­ris­tams ti­ki­ma­si iš­sau­go­ti jam gy­vy­bę.

Pa­gal su­da­ry­tą su­tar­tį Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­do spe­cia­lis­tai Aly­taus mies­te vyk­do žel­dy­nų ir žel­di­nių būk­lės ste­bė­se­ną, at­si­žvel­gus į ste­bė­se­nos re­zul­ta­tus at­ei­ty­je bus spren­džia­ma dėl to­les­nio kuk­me­džio iš­sau­go­ji­mo ga­li­my­bių.

 

Esa­me eks­per­tų tau­ta: apie me­džių prie­žiū­rą ir krep­ši­nį iš­ma­no­me vis­ką?

„La­bai op­ti­mis­tiš­kai žiū­riu ir ti­kiu, kad Aly­tu­je au­gan­tis kuk­me­dis ne­nu­džio­vins ša­kos, bet už­au­gins ka­liu­są (au­ga­lo au­di­nys, su­si­da­ran­tis su­žeis­to­je vie­to­je – S.P.). Tuo tiks­lu jis ir yra pa­rem­tas, nes ta­me siau­ra­me že­mės ruo­že­ly­je yra ša­kos gy­vy­bė“, – sa­ko ar­bo­ris­tas R.Ži­lins­kas, ne pir­mą kar­tą pa­si­rū­pi­nan­tis ypa­tin­gu aly­tiš­kiu – eu­ro­pi­niu kuk­me­džiu.

Spe­cia­lis­tas pa­tvir­ti­na, kad Aly­taus mies­to so­de au­gan­tis kuk­me­dis yra tik­rai vie­nas se­niau­sių Lie­tu­vo­je, o aly­tiš­kiai tu­rė­tų ver­tin­ti ir bran­gin­ti sa­vo ža­li­ą­jį tur­tą. Re­nal­do pa­ste­bė­ji­mu, vi­suo­me­nė ap­skri­tai ma­žai ži­no apie žel­di­nių, ypač ver­tin­gų, prie­žiū­rą, tam rei­kia iš­ma­ny­mo. Kai trūks­ta in­for­ma­ci­jos, ži­no­ma, pra­si­de­da svars­ty­mai, ar tei­sin­gai spe­cia­lis­tai at­lie­ka sa­vo dar­bą ir pa­na­šiai.

„Pa­si­rū­pin­ti kuk­me­džiu rei­kė­jo su­skub­ti tie­sio­gi­ne to žo­džio pras­me – lai­ku nu­pur­ty­ti snie­gą, kol jis ne­pri­ša­lo. Sny­gis šie­met bu­vo tik­rai ypa­tin­gas me­te­o­ro­lo­gi­nis reiš­ki­nys, nes įpras­tai jis bū­din­gas pa­jū­riui, o šią žie­mą apė­mė vi­są Lie­tu­vą. Snie­gui ant au­ga­lų su­le­dė­jus, pa­tir­ta dau­gy­bė nuos­to­lių tiek pri­va­čiuo­se so­duo­se, tiek ir vie­šo­sio­se erd­vė­se, par­kuo­se“, – sa­ko R.Ži­lins­kas, be­je, pa­ste­bin­tis, kad aly­tiš­kio kuk­me­džio pro­ble­mos pra­si­dė­jo kur kas anks­čiau. Vie­na au­ga­lo pu­sė bu­vo pra­dė­ju­si džiū­ti, nes po juo bu­vo kar­tais su­pi­la­mas iš fon­ta­no iš­va­ly­tas dum­blas, te­ko ke­lias ša­kas iš­pjau­ti.

„Ne­tru­kus ma­ty­si­me, kaip me­dis re­a­guo­ja, jei ša­ka nu­džius, ją teks pjau­ti. Jei me­dis ją pri­si­ims, tai ir­gi ne­bus grei­tas pro­ce­sas, jis skai­čiuo­ja­mas me­tais, o ne mė­ne­siais, rei­kės kan­try­bės, at­ra­ma vi­są tą lai­ką bus rei­ka­lin­ga“, – sa­ko Lie­tu­vo­je ži­no­mas ar­bo­ris­tas.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Mažai supratimo turėjo, kad tokioje vietoje pasodino ir užgriozdino fontaną. Dar juokingiau skamba sakinys straipsnyje- Jis au­ga ša­lia fon­ta­no ir la­bai trau­kia dė­me­sį, nes vie­na ša­ka be­veik nu­lū­žu­si ir šiuo me­tu pa­rem­ta spe­cia­lia at­ra­ma.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.