Vairavimo etiketas - nerašytos kelių eismo taisyklės

 Atrodytų, jog nieko čia tokio svarbaus ir nėra. Tik.  Filosofiniu požiūriu jis nukenčia labiau, nei tai galėtų padaryti įstatymas – praranda autoritetą dalies visuomenės akivaizdoje. Bauda, kitokios administracinės ar civilinės bausmės vis dėl to mažiau griežtos turėtų atrodyti, nes autoriteto sukūrimui reikia daug laiko ir pastangų, ko nepasakysi apie baudų mokėjimą.

Būtų galima teigti, kad etiketas aktualus tik brandžioms asmenybėms. Deja, juo savo gyvenime vadovaujasi ir chameleoniški vartotojiško sociumo atstovai, taip išpešdami sau naudos. Bet net pastarieji atsisėdę prie automobilio vairo ir veikiami emocijų pamiršta net naudą „nešančius“ dalykus, nes neretai taip „išsitaško“ kitų vairuotojų atžvilgiu, visai nepriklausomai nuo  socialinio vaidmens visuomenėje, aukštų pareigų, ar automobilyje vežamų savų mažamečių vaikų.

Laimė, kad tokių – tik dalis aplink mus. Normaliai mąstant, negi taip sunku koja spustelti stabdžių pedalą, jei matai, kad kitas sėdintis prie vairo nemato tavęs ir tuoj tuoj iš šalutinio kelio išlėks ne tik į pagrindinį, bet ir trenksis tiesiai į tavo vairuojamą automobilį?.. Kaip pavadinti tokį nenorą: principu; noru išlikti teisiu, nes pagal kelių eismo taisykles išties jis yra teisus; bukalagviškumu ar pan. Net galutinės autoįvykio pasekmės netampa tuo sprendžiamuoju faktoriumi, priverčiančiu laiku prisiminti nerašytą vairavimo etiketo taisyklę ir pasinaudoti stabdžių akseleratoriumi.

Suprantama, jog šios situacijos sprendimų šalininkų gali būti keletas. Ir visi jie bus teisūs. Keliuose ir gatvėse egzistuoja nerašytos taisyklės – vairavimo etiketas. Lengva suvokti kelių eismo taisykles, nes jos itin konkrečios, aiškios, kategoriškos, dėl jų nekyla ginčų, viskas apibrėžta. Dėl vairuotojų etiketo kitaip. Nei vairuotojų mokymuose, nei laikant egzaminą neužsimenama apie tokią sąvoką. Kaip ir turėtų būti visai nereikšminga, jei jau taip. Tačiau juk kiekvienas norime prie vairo patirti tik teigiamas emocijas, mėgautis malonia kelione, norime visada būti sveiki ir darbingi, nepaisant rizikos vairuoti transporto priemones.

Kol GPS sekimo sistema, galima sakyti, už vairuotojus seka automobilio greitį, maršrutą, staigų stabdymą, sėdintis prie vairo gali ramiai, neprarasdamas nė vieno neurono grožėtis pro automobilio langą praskriejančiais vaizdais. Maža to, tokia nuolatinė palyda kelyje suteikia saugumo jausmą. O nuklydus nuo maršruto, maršrutą už mus perskaičiuoja pati sistema. Kol tokios sistemos ar panašios programėlės rūpinasi mūsų saugumu, laiko ir pinigų vadyba, mes, vairuotojai, turime daugiau galimybių pagalvoti apie vairuotojo etiketą, kurio suvokimui ir įgyvendinimui realybėje reikia labai nedaug – tiesiog būti geranorišku ir palankiu kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pabandykime paanalizuoti, apie kokias vairavimo etiketo normas kursuose vairavimo instruktorius nutylėjo, nes tokių klausimų nebuvo keliu eismo taisyklių (KET) teste.

Nors KET kiekvieną transporto priemonės vairuotoją įpareigoja elgtis pagarbiai ir drausmingai visų kitų eismo dalyvių atžvilgiu, ne visada taip būna realybėje. Kaip gyvenime, taip ir keliuose. Jei žmogus turi moralės normas gyvenime, tai jas turės ir atsisėdęs prie automobilio vairo, jei neturi atsakomybės ir pareigos jausmo apskritai, jų neatsiras ir įsigijus vairuotojo pažymėjimą. Todėl nestebina, kad toks vairuotojas transporto priemonę vairuos piktybiškai, vairuodamas kalbės telefonu, nevertins objektyviai savo vairavimo gebėjimų, dėl ko neįgis patirties, automobilį statys nesivadovaudamas automobilio statymo taisyklėmis, nesilaikys vairuotojo pareigų ir t.t. Ką jau bekalbėti apie tarpusavio supratimą ir pagarbą! Nors kelių eismo taisyklės nurodo, kad visi eismo dalyviai tuo turi remtis dalyvaudami eisme, tačiau nemaža dalis šio punkto net neužfiksuoja savo sąmonėje, todėl, panašu, nesusimąsto apie vairavimą ir vairavimo kultūrą.

Pagrindinės piktybiško vairavimo išraiškos šalies keliuose: pirmumo teisės nepaisymas; nepraleidimas atsiradus kliūčiai kelyje; tolimųjų šviesų naudojimas; avarinių situacijų sukėlimas chuliganiškai vairuojant; posūkio signalų nerodymas. Opi ir dažnai skaudžiai pasibaigianti problema išlieka ir greičio viršijimas. Nors mobiliuoju telefonu pagal KET kalbėti galima tik sustojus ir išjungus automobilio variklį šalikelėje ar aikštelėje, vairuotojai iki šiol moka baudas. O juk baudų sumokėtos sumos galėtų naudingai pasitarnauti verčiau laisvų rankų įrangos įsigijimui, vairavimą padarančiam saugesniu ir malonesniu.

Dalis transporto priemonių vairuotojų ne tik nekreipia dėmesio į vairavimo etiketą, bet ir užsimiršta, kad sėdi prie transporto priemonės vairo, o ne prie pietų stalo, prie kurio nekurie lenktyniauja dėl pirmos vietos greičiausiai suvalgysiant kepsnį. Daugeliui įprasta ir atpažįstama situacija kuomet kelyje padidinęs greitį automobilis aplenkė jus, o tuomet sulėtinę greitį vos slenka priešais jūsų automobilį. Kadangi esame atsakingos būtybės, tad mūsų reakcija gali būti dvejopa: arba jei tai labai erzina, pasirenkame tinkamą laiką aplenkti mus aplenkusį automobilį, arba tiesiog slenkame iš paskos laikydamiesi rekomenduojamo saugaus atstumo. Kiek kitokią situaciją galime stebėti greitkelyje ar autostradoje, kuomet važiuojant antra juosta mums iš galo dideliu greičiu priartėja automobilis, dar retkarčiais pažybčiodamas priekiniais žibintais. Žybčiojimas reiškia, kad automobilio vairuotojas prašo pasitraukti į pirmą juostą ir praleisti jį, kadangi važiuoja greičiau. Tokiu atveju taipogi siūloma praleisti automobilį ir nesvarstyti, ar jis teisus ar ne, o tiesiog nuraminti save su supratinga mintimi, kad kolega skuba ne šiaip sau, bet nutikus kokiam rimtam atvejui. Galų gale, mes atsakingi tik už savo veiksmus, o saugumas – mūsų prioritetas, tad jei galime saugiai pasitraukti ir praleisti kitą išvengdami nemalonumų, nors KET griežtai ir nenurodyta važiuoti greičiau antrąja eismo juosta, tik laikytis dešiniojo krašto, – taip ir padarykime.

Kitas, kiek kitoks vairuotojų gestas, susijęs su priekinių žibintų žybsėjimu - kai tamsiu paros metu matome priešais atvažiuojantį automobilį, kuris mirkčioja mums savo ilgosiomis šviesomis. Tai greičiausiai reiškia, kad mes važiuojame su ilgosiomis šviesomis ir vairuotojas tiesiog informuoja ir prašo mūsų įsijungti artimąsias šviesas, kad jo neakintų mūsų žibintų šviesa ir matytų važiuojamąją kelio dalį. Šitoks mirkčiojimas yra nerašyta etiketo taisyklė kelyje, bet ji daugeliui daugiau negu aiški, nes lygiai taip pat, kai automobilis priešais mus mirkčioja ilgosiomis šviesomis, mes iš karto pajuntame skirtumą tarp to kaip matome, kai jis važiuoja įsijungęs trumpąsias ir kiek regos lauko prarandame, kai jis sumirkčioja ilgosiomis. Beje, KET nurodytas atstumas iki priešais atriedančio automobilio, kuomet šviesas būtina perjungti į trumpąsias yra 150 m. bei tai padaryti būtina kuomet važiuojame kitam automobiliui iš paskos.

Mandagumą taip pat išreikšti galime geranoriškai išleisdami kitą automobilį, sukantį iš aikštelės. Žinoma, www.carone.app ekspertų teigimu, to daryti neprivaloma su kiekvienu automobiliu, bet visada mandagu išleisti išvažiuojantį automobilį – kad praleidžiate kitą, galite jam aiškiai parodyti pakeldami ir pamodami ranka. Praleisdami kitą sumažinate streso kiekį tiek sau, tiek kitam vairuotojui dėl prasilenkimo metu atsirandančios nubrozdinimo rizikos, jei įvažiavimas yra ankštas ar automobiliai neįprastai platūs. O štai jei kas nors geranoriškai išleido Jus – galite padėkoti pakeldami ranką arba sumirkčiodami avariniu signalu. Ši padėka taip pat įtraukta į nerašytas taisykles.

Net jei kažkas kelyje elgiasi chuliganiškai, pavyzdžiui užkišo jums transporto priemonę ir jūs vos į ją neįvažiavote prieš sankryžoje užsidegusiai raudonai šviesai – nederėtų koneveikti kito ar vytis transporto priemonę, nes taip elgiantis galima išprovokuoti lygiai tokią pačią avarinę situaciją, kokia buvo išprovokuota. Du minusai, šiuo atveju, nevirs į pliusą, tas verta išlikti oriam ir mandagiam.

Iš naujų vairuotojų dažnai galime išgirsti klausimą, ką reiškia, kai važiuodami iš paskos sunkvežimio vairuotojai naudoja kairįjį ir dešinįjį signalą, jei niekur nesisuka. Nors KET nenurodyta, sunkvežimio vairuotojai taip signalizuoja kada lenkti yra saugu – rodydami dešinįjį posūkio signalą, o kuomet pradėję lenkti nepastebime iš priekio parvažiuojančios transporto priemonės sunkvežimio vairuotojas mus įspėja, kad lenkti pavojinga, kairiuoju posūkio signalu.
Jei jums kažkas pypina ar mosikuojasi rankomis ir esate svetimame mieste – gali būti, kad įvažiavote į priešingo eismo juostą. Taip gana neretai nutinka miesto svečiams, kurie neapdariai pasiklydę tarp vienpusio eismo ar greitėjimo juostų pasuka į priešingo eismo pusę. Neverta pykti ant vairuotojų, kurie naudoja garsinį signalą, jie tik įspėja apie pavojų ir atkreipia jūsų dėmesį, kad kažkas ne taip.

Sėdėdami už vairo mes tampame atsakingi ne tik už savo gyvybę, bet ir visas, kurios priklauso nuo mūsų veiksmų, tas kartais, nors matome, kad pagal KET esame teisūs, bet situacija yra labai pavojinga ar sukelia grėsmę kitiems ar mums patiems – geriau pasielgti mandagiai, saugumą išlaikant prioritetu, užtikrinti, kad būtų išvengta nelaimės ir saugiai parvykti namo pas savo mylimą šeimą.