Mies­to šven­tė bi­sui: „Kar­te­lė iš­kel­ta aukš­tai, ki­tą­met tu­rė­si­me pa­da­ry­ti dar ge­riau” (265)

Saulė Pinkevičienė
nuotrauka
„Pirktinių“ gimtadienių alytiškiai nebenori. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
So­cia­li­niuo­se tin­kluo­se ir tie­siog gat­vė­se, įstai­go­se vis dar gy­vai ap­ta­ri­nė­ja­mi šven­tės įspū­džiai. Pa­si­da­ly­ti jais su­si­rin­ko ir or­ga­ni­za­to­riai – Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ir Aly­taus mies­to te­at­ro dar­buo­to­jai, su­si­bū­rę į vie­nin­gą ko­man­dą, dir­bu­sią var­dan to, kad aly­tiš­kiai ga­lė­tų pa­ban­dy­ti švęs­ti ki­taip.

„Ge­riau­sias įver­ti­ni­mas – aly­tiš­kių pri­si­pa­ži­ni­mai, kad šven­tė pri­ver­tė juos di­džiuo­tis sa­vo mies­tu ir tuo, kad jie ja­me gy­ve­na“, – sa­kė Aly­taus mies­to te­at­ro di­rek­to­rė Ine­sa Pil­ve­ly­tė.

At­ga­vu­si kva­pą po or­ga­ni­za­ci­nio šven­tės ma­ra­to­no, sek­ma­die­nio va­ka­rą „Fa­ce­bo­o­ke“ ji pa­si­da­li­jo gro­ma­ta, ku­rio­je pa­pa­sa­ko­jo, kaip prieš me­tus gi­mė idė­ja pa­ti­kė­ti te­at­rui di­džiau­sią me­tų ren­gi­nį ir dar ne bet kur, o ten, kur jis nie­kad nė­ra vy­kęs – Dai­nų slė­ny­je ir prie Dai­li­dės eže­rė­lio, ku­ror­te.

„Te­ko vir­tu­a­lio­je erd­vė­je ma­ty­ti net­gi to­kių dis­ku­si­jų, kas dau­giau nu­si­pel­nė or­ga­ni­zuo­jant mies­to šven­tę – „Aly­taus pi­lie­čiai“ ar da­bar­ti­nis me­ras? Bet tur­būt ei­li­niam mies­tie­čiui tas ir nė­ra svar­bu. Svar­bu, kaip jie ver­ti­na ren­gi­nį. Šven­tė­je spau­džiau ran­kas tūks­tan­čiams žmo­nių ir klau­siau: ar jiems pa­tin­ka ki­toks Aly­taus gim­ta­die­nis ki­to­je erd­vė­je. 99,9 pro­cen­tų at­sa­kė, kad jie la­bai pa­ten­kin­ti ir „pirk­ti­nių“ gim­ta­die­nių ne­be­no­ri, nes mes ga­li­me ir pa­tys pa­da­ry­ti net­gi ge­res­nius. Ta­čiau kar­te­lė šie­met iš­kel­ta taip aukš­tai, kad ki­tą­met reiks la­bai pa­si­steng­ti no­rint pa­da­ry­ti ge­riau“, – kal­bė­jo Aly­taus mies­to me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis.

Mies­to va­do­vai ne­sle­pia: ar­tė­jan­tis mies­to gim­ta­die­nis jiems su­tei­kė šio­kio to­kio ne­ri­mo, nes po inau­gu­ra­ci­jos jie at­si­dū­rė tar­si prie star­to li­ni­jos – į kū­ry­bi­nį pro­ce­są jau ne­su­spė­jo, o Aly­taus gim­ta­die­nio „Vai­ni­kas sos­ci­nei“ pro­gra­ma kė­lė daug klaus­tu­kų.

„Bu­vo­me tar­si pa­sta­ty­ti prieš fak­tą. Nors su­pra­to­me, kad šven­tę or­ga­ni­zuo­ja pro­fe­sio­na­lai, kė­lė ne­ri­mo ir pa­si­rink­ta vie­ta, ir lo­gis­ti­ka, ir sau­gu­mas“, – pri­si­pa­ži­no vi­ce­me­rė Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė.

Jos ma­ny­mu, šven­tė pa­vy­ko tie­siog pui­kiai, o šeš­ta­die­nio va­ka­rą, kai Dai­nų slė­ny­je su­si­rin­ko 18–20 tūks­tan­čių žmo­nių mi­nia, vaiz­dai ta­po pa­na­šūs į di­de­lio eu­ro­pi­nio mies­to.

Aly­taus gim­ta­die­niu li­ko su­ža­vė­ti ir už­sie­nio sve­čiai, net ir tie, ku­rie vie­šė­jo mies­to šven­tė­je ne pir­mą kar­tą – juos nu­ste­bi­no, kad Aly­tus yra mies­tas miš­ke tie­sio­gi­ne to žo­džio pras­me, ir net­gi ge­ba gam­tos prie­globs­ty­je or­ga­ni­zuo­ti to­kias di­de­les šven­tes.

„Na­mų dar­bus pra­dė­si­me da­ry­ti jau šian­dien, įver­tin­da­mi, ką rei­kia keis­ti, gal­vo­da­mi apie ki­tų me­tų šven­tę“, – me­ras N.Ce­siu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad pa­ste­bė­tus ne­sklan­du­mus bus ne­sun­ku iš­tai­sy­ti.

Tarp to­kių šven­tės mo­men­tų mi­nė­ti­nas trans­por­tas. Nors „Kaut­ra“ ve­žio­jo žmo­nes iš cen­tro į Dai­nų slė­nį ne­mo­ka­mai, ta­čiau mik­ro­au­to­bu­sų trū­ko, o ypač nak­tį po kon­cer­to, ne­pa­to­gu­mų su­kė­lė ir tai, kad žmo­nės bu­vo par­ve­ža­mi tik iki ro­tu­šės, o ne į mie­ga­muo­sius ra­jo­nus.

Bui­ti­nė pro­ble­ma – pri­trū­ko bio­tu­a­le­tų, nes or­ga­ni­za­to­riai ne­si­ti­kė­jo to­kios mi­nios žmo­nių Dai­nų slė­ny­je. Svars­to­ma ga­li­my­bė pa­keis­ti mu­gės iš­dės­ty­mą – su­sta­ty­ti pa­la­pi­nes Ši­lo gat­vė­je vie­na ei­le, kad liktų daugiau vietos praėjimui. 

Pa­sak me­ro pa­va­duo­to­jo Ša­rū­no Klė­ge­rio, mies­to šven­tė ant Ne­mu­no kran­to ku­ror­te pa­ro­dė, kaip rei­kia keis­ti šios mies­to da­lies in­fra­struk­tū­rą. Ne­tru­kus bus as­fal­tuo­ja­mas J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vės tę­si­nys iki Dai­nų slė­nio, svars­to­ma, kad šių dar­bų me­tu ga­li­ma pa­klo­ti ir po­že­mi­nį elek­tros ka­be­lį, kad at­ei­ty­je čia ga­lė­tų vyk­ti įvai­rūs ren­gi­niai.

Ka­dan­gi elek­tra yra di­de­lė šios gra­žios mies­to vie­tos pro­ble­ma, šį­kart te­ko at­si­vež­ti elek­tros ge­ne­ra­to­rius, kas ke­lias va­lan­das juos už­pil­dy­ti ku­ro, tai iš­au­gi­no ir šven­tės kai­ną.

„Ne vis­ką ga­li­ma įver­tin­ti eu­rų iš­raiš­ka“, – pa­ste­bi Aly­taus mies­to te­at­ro di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Vi­da Griš­ma­naus­kie­nė. Ji kal­ba apie ko­ky­biš­ką ir ne­pi­gią kul­tū­rą, ku­ri au­gi­na žmo­nes, jų kas­die­ny­bės lai­mės in­dek­są – ge­ra emo­ci­ja, įspū­dis su­kur­tas ir tar­si ra­ti­lai van­de­ny­je vis dar vil­ni­ja in­ter­ne­te, ku­ria gy­vo mies­to įspū­dį. Ne ma­žiau svar­bu ir tai, kad šven­tė au­gi­na aly­tiš­kių ben­drys­tę, ska­ti­na pa­gal­vo­ti, kaip jie ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie šven­tės at­ei­ty­je.

Šie­met šventėje bu­vo kur kas ma­žiau nei įpras­tai in­ci­den­tų, ta­čiau ir po­li­ci­ja bu­dė­jo su­stip­ri­nu­si pa­jė­gas. Gim­ta­die­nio idė­jai pa­si­rink­ta ra­šy­to­jo Jur­gio Kun­či­no kū­ry­ba – nu­pin­tas „Vai­ni­kas sos­ci­nei“. Ir jei iš pra­džių bū­ta abe­jo­nių, ar šis mo­ty­vas ne­taps šiek tiek se­na­ma­diš­ku, tai vė­liau jį pa­vy­ko trans­for­muo­ti tar­si tuos mil­ži­niš­kus vai­ni­kus Ne­mu­no pa­kran­tė­je, prie ku­rių vi­si „sel­fi­no­si“ il­giau nei tru­ko pa­ti šven­tė.

O jei vis dėl­to kal­bė­tu­me apie skai­čius? Pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus Aly­taus gim­ta­die­nį ren­gė kon­kur­są lai­mė­ju­si Vil­niu­je gy­vuo­jan­ti VšĮ „Ren­gi­nių fab­ri­kas“. Vi­du­ti­niš­kai mies­to gim­ta­die­niai kai­nuo­da­vo apie 60 tūkst. eu­rų. Šie­met ren­gi­nio są­ma­ta – 120 tūkst. eu­rų, 90 skyrė savivaldybė, likusieji 30 – rėmėjų lėšos, įvertinus paslaugas ir finansinį indėlį.

Ypač di­de­lį įspū­dį pa­li­ko fe­jer­ver­kai nuo Bal­to­sios ro­žės til­to, ku­riuos ste­bė­jo ne tik va­ka­ri­nio kon­cer­to žiū­ro­vai, bet ir žmo­nės Pir­mo­jo Aly­taus pu­sė­je. Aly­taus mies­to te­at­ro re­ži­sie­riaus asis­ten­tė Al­ma Pur­vi­ny­tė, įam­ži­nu­si fe­jer­ver­kus nuo An­ta­no Juo­za­pa­vi­čiaus til­to, ta­po liu­di­nin­ke dar vie­no įdo­maus reiš­ki­nio – vi­dur­nak­tį ten su­si­bū­rę žmo­nės taip pat gie­do­jo Aly­taus him­ną.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai